Rokiškis Rabinovičius

Ponai ir ponios, ar jūs žinote, kas yra svajonių darbas? Toksai darbas, kuris kelia nuotaiką, kuriame gali būti laimingas, kuriame tiesiog džiaugsmas? Toksai darbas, kuris kiekvienam gali būti tikra svajonė? Aš jums čia parodysiu, kad toksai svajonių darbas būna ir realybėje, nes vis man aiškina kartais kas nors, kad darbas esą kažkoksai vargas. Ir netgi duosiu šansą, nes pažįstu tuos žmones, kurie tame svajonių darbe dirba. Ir todėl galiu jums garantuoti, kad stebuklai būna ir tikrovėje.

Kiekvienas iš mūsų norime būti laimingais. Norime, kad darbas teiktų džiaugsmą, kad būtų smagu, kad būtų ramu ir gera, kad būtų galima ir tobulėti, ir augti, ir tiesiog būti savimi. Ir išmokti naujų gerų dalykų, ir dar taip, kad pats mokymasis būtų džiaugsmu. Išties mes visi norime laimės, ir darbe – taip pat norime būti laimingais. Toksai darbas ir yra svajonių darbas.

Svajonių darbas – tai ne kažkokie didžiuliai pinigai, dėl kurių žmonės kraustosi iš proto ir paskui neturi gyvenimo, suserga visokiomis ligomis, išprotėja ir tampa laukiniais. Ir ne krūvos visokių baldų ir daiktų prabangiuose rūmuose, kur žmonės niekam nereikalingi, pasimeta ir taip pat išprotėja ir tampa laukiniais. Ir ne kokia nors didelė galinga organizacija (pvz., koks nors, atsiprašant, bankas), kur žmonės tampa nykiais savęs šešėliais, neturinčiais jokių teisių, irgi išprotėja ir tampa laukiniais.

Svajonių darbas yra toksai, kur žmogus gali būti savimi, o ne priedu prie kažkokios įmonės. Kai pats gali jaustis savimi, tai ir darbas gali būti nuostabus. Ir kiti žmonės tada irgi yra nuostabūs. Ir tada viskas yra nuostabu. Ar galvojate, kad taip nebūna? Aš jums pasakysiu, kad taip būna. Ir netgi pasakysiu, kodėl taip ir turi būti.

Svajonių darbas yra toksai, kur visi džiaugiasi tiek, kad gali dainuoti, šokti ir linksmintis. Toksai darbas, kuriame gali būti laimingas. Toksai darbas, į kurį norisi eiti netgi tam, kad galėtum sau nuotaiką pasikelti. Panašu jums tai į realybę – kad darbuotojai darbe darbo metu šoka įprastą darbo dieną, dainuoja ir linksminasi, tiesiog šiaip, nes taip norisi?

Aš jums pasakysiu, kad tai gali būti realybė. Ir aš netgi žinau vieną tokią kompaniją, kur darbas yra darbu, bet džiaugsmo ir smagumo tiek, kad tas darbas netgi į darbą nepanašus. Šviesa, džiaugsmas ir išvis – įsivaizduokite, kad žmonės ateina į darbą jau vien dėl to, kad tai yra smagu.

Viskas labai paprasta: kai darbuotojai gali būti savimi, gali būti laimingi, kali sau leisti džiaugtis – tada jų smegenys veikia kuo geriausiai. Ir visi talentai, gebėjimai, žinios – visa tai virsta įmonės rezultatais. Todėl geroje įmonėje tai yra tiesiog būtina sąlyga.

Ne, šita įmonė nėra kokia nors kūrybinė studija ar dar kažkas panašaus. Tai labai rimta įmonė, kuri teikia paslaugas rimčiausioms verslo įmonėms. Finansų ir verslo procesų valdymo reikalai, žinote. Kaip tik tokiems darbams ir reikia žmonių, kurie būtų protingi, kuriantys gerą nuotaiką ir sau, ir kitiems. Tam, kad rezultatas būtų.

Įsivaizduokite, kad sėdite ofise, o darbo pabaigoje panos choru ima dainuoti kažką labai dvasingo iš Backstreet Boys. Vat taip vat susėda, pasileidžia muziką ir pradeda choru dainuoti, ir dar taip gražiai, kad tiesiog gera ant dūšios pasidaro. Oi, ne tik šituos, viską jos dainuoja. Arba 2Unlimited, „No Limits“. Ir dainuoja, ir šoka. Visos. Nes tai yra džiaugsmas ir šiluma.

Taip, šioje įmonėje žmonės tikrai nėra varžteliai. Čia reikia mąstančių žmonių, todėl žmonės turi gauti visas galimybes būti savimi. Ir patys spręsti, ką ir kaip daryti, ir patys kurti džiaugsmą.

Štai pvz., įsivaizduokite, skambina projektų vadovei (labai protingai, gražiai ir veikliai) kažkokia draugė, kuriai prireikė ekologinių grikių, daigintų piene. Skambina dėl tų grikių todėl, kad tik tokie grikiai suteikia daugiausiai mikrolementų, vitaminų ir kitų mineralų organizmui. O projektų vadovė tuo metu kalba su įmonės direktoriumi ir atsiskaitinėja už kažkokius ten darbus. Ir tada ta projektų vadovė net nenumoja į direktorių ranka, o tiesiog išvis ima kalbėti su savo drauge, o direktorius tada sėdi ir ką? Ogi nieko. Laukia. Nes žino, kad tai svarbiau.

Jūs galvojate, kad darbuotojai direktoriaus negerbia tenai, todėl taip elgiasi? Įsivaizduokite, kad tie patys darbuotojai iškabino ant sienos savo direktoriaus abrozdėlį, nes žino, kad visa įmonė draivina į priekį jo dėka ir jis visą tą džiaugsmo stebuklą ir sukūrė. Štai taip vat. Kur jūs matėte tokią įmonę, kur direktorius būtų šitaip priimamas?

Visi žmonės normalūs tenai, todėl ir elgiasi ne kaip darbe, o kaip kompanijoje, turinčioje bendrą tikslą. Tiesiog panašiai, kaip šeimoje ar draugų rate, kur visi stengiasi kažką bendro pasiekti ir laimėti. Taigi, kiekvienas pats sau nusistato maksimaliai teisingus prioritetus. Ir gebėjimas būti su draugais, gebėjimas būti laimingu – tai labai aukšto prioriteto dalykas. Ir džiaugsmas direktoriumi – irgi. Ir bendras šilumos ir džiaugsmo kūrimas – irgi. Vat ir viskas.

Išvis, aš jums pasakysiu tokį netgi atvejį: rimtose įmonėse su darbuotojais būna metiniai pokalbiai, kad visi darbuotojai galėtų ir pasakyti, kas jiems gerai, kas jiems negerai, o vadovai irgi galėtų pasakyti, ko jie tikisi ir kaip padės darbuotojui augti. Na, žinote gi, kam to reikia. Tai vat, paprastai darbuotojai tokių pokalbių bijo, o vadovai juos daro, nes taip yra gerai. O čia vat įsivaizduokite, kad yra direktorius, o jis mato, akd viskas gerai ir nei nereikia tokių pokalbių, nes ir šiaip gi viskas gerai. Bet darbuotojai ima ir pareikalauja, kad būtų toksai renginys surengtas, nes kaip čia dabar taip. Ir todėl direktorius priverstas sėdėti visą dieną ir priimdinėti darbuotojus. Nes tai, žinote, kalėdinė pramoga tokia.

Arba įsivaizduokite: šita įmonė vis dar nėra didelė, nors ir greitai auganti (aš manau, kad jau supratote, kodėl ji tokia greitai auganti), o todėl laikas nuo laiko keliasi vis į didesnius ofisus, o kol persikelia – taigi ir stalų pritrūksta, ir vietos. Ir niekam tai nesvarbu, nes galima dviese susėsti prie stalo, nes esmė yra dirbti, o ne išsidirbinėti. Nes tiesiog visi dirba vardan bendro tikslo. Ir taip dar smagiau gi, nes nu koks skirtumas, kai galima dar ir pažaisti žaidimą į stalų perstumdymus.

Aš jau nekalbu apie vaikiškai nuostabų panų šokinėjimą per gumytę darbo dienos pabaigoje ar apie karus, mėtantis išmaniuoju plastilinu, kai baldai pavirsta barikadomis. Aš net nekalbu apie tai, kaip visas ofisas sutartinai paišo ir spalvina mandalas ir taip toliau. Aš net nekalbu apie tai, kad kadangi visi yra žmonės, tai ir kalbos apie šūdus ir kitas nesąmones irgi yra tvarkoje ir tai tiesiog smagu.

Ir išvis, kai kartą atėjo į įmonę dirbti nauja darbuotoja (visiškai metalistė), tai jai kitos panos paruošė naują kompą gražiai, ir uždėjo jai ant darbastalio tokį labai mielą foną su Justin Bieber portretu labai dvasingu, kad kitą rytą, atėjusi dirbti pirmąją darbo dieną, toji apsidžiaugtų. Štai taip vat, tokio žiaurumo bajeriai tokiose įmonėse būna, nes net ir žiauriausi bajeriai ten yra su šiluma ir džiaugsmu.

Taip, dauguma darbuotojų yra moterys, nes jos yra pačios nuostabiausios ir gerai supranta, kas yra laimės jausmas. Tiesa, vyrams irgi nedraudžiama į tokį darbą, nes ir vyrai yra tinkami. Šiaip tai vyrai ten irgi turi šansų, netgi direktorius yra vyras. Ir kitų vyrų ten irgi esama. Ir viskas su tuo yra tvarkoje.

Trumpai tariant, aš manau, kad jūs jau supratote, kokia įmonė yra laiminga. Ir kaip yra nuostabu, kai gali būti įmonėje, kuri tiesiog fantastiška, ideali ir išvis tokia, kad aš realiai pažįstu žmonių, kurie netgi ne atlyginimą norėtų gauti, o patys pinigus sumokėtų už tai, kad galėtų tenai dirbti. Taip, čia yra faktas, kad ir koks neįtikėtinas. Taip, būna netgi taip.

Žodžiu, reikalavimai pretendentams – žemiau, nes dabar jau jūs turite progą ne tik kad sužinoti, kokių būna stebuklų, bet ir juos gyvai pamatyti, ir netgi patirti tuos stebuklus realybėje. Ir negalvokite, kad šie reikalavimai parašyti nerimtai – geros įmonės nebūna paprastos ir trivialios, tad darbuotojai turi būti ir sveiko proto, ir su humoro jausmu, ir su gebėjimais, o ne su kokiais nors beprasmiais popieriais, kurie nieko nereiškia. Taigi, skaitykite bendrus reikalavimus kandidatams į bet kurią pareigybę:

• Pretendentas turi parašyti trumpą kūrinėlį (pasirinktos rūšies, pvz., eilėraštį, apsakymą, miniatiūrą, pasakėčią, etc.) apie šūdus. Taip, tai realus reikalavimas. Ir be rašybos klaidų prašom, kultūringai ir gražiai.
• Turi mokėti anglų kalbą (maždaug C1-C2 lygiu) – suprasti, rašyti ir kalbėti.
• Rusų kalba – labai pageidautina, tai didelis privalumas.
• Kitos kalbos – irgi privalumai: vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, kuri nors skandinavų kalba. Kuo daugiau kalbų – tuo geriau.
• Pretendentas turi būti baigęs Riomerį ar bent jau kokius nors virėjavimo kursus (tinka ir kiti prilyginami mokymai).
• Būtinas bent minimalus orientavimasis verslo procesuse – suvokti, kuo skiriasi pastovūs kaštai nuo kintamų kaštų ir kuo skiriasi pelnas nuo pajamų (to netgi daugelis buhalterių nemoka).
• Kandidatas turi būti ne daugiau, kaip 1 kartą išklausęs „nuo amato prie verslo“ kursus.
• Sugebėti be manualo įsijungti exelį ir wordą. Ir naudotis Google, o ir šiaip turėti tokias žinias, kad naudotis kompiuteriu galėtų, o ne ieškoti klaviatūroje „enter“ mygtuko.
• Mokėjimas programuoti kokia nors programavimo kalba, kad ir labai minimaliai – neabejotinas ir didelis privalumas, nes tikrai bus lengviau susikalbėti. Ir čia visai nesvarbu, kad darbas ne IT srities.
• Mokėjimas ir noras dainuoti – didelis (beveik privalomo lygio) privalumas, nes tai labai padės prie visų pritapti. Kiti meniniai gebėjimai – irgi didelis privalumas. Nenustebkite, jei jūsų paprašys kartu padainuoti darbo pokalbyje.
• Pretendentas turi turėti draugų. Bent 150 friendų Facebooke. Ir normalių, o ne visokių ten feikinių alibabų iš Nigerijos.
• Trūkumas – patirtis, dirbant valdiškose įstaigose.
• Kandidatai, turintys ilgalaikę patirtį su ES fondais – nepageidaujami, galite nesikreipti.

Kaip matote, netgi ir bendri reikalavimai čia jums ne šiaip sau, nes įmonės būna išskirtinės tiktai tada, kai ir žmonės jose būna ypatingi. Ir tik tada, kai žmonės gali būti savimi, kai gali būti tikrais – vat tada ir būna viskas gerai. Aišku, kažko iš šitų reikalavimų galit ir neatitikti, nes kadangi įmonė sveiko proto, tai pliusus vertins irgi su sveiku protu. Bet kita vertus, čia jau galite susivokti, kokie darbuotojai būna idealūs.

Dabar konkrečiau apie darbus. Pozicijos yra tokios:

• Eksporto pardavimų koordinatorius arba koordinatorė.
  • Dirbant, reiks daug skambinėti į užsienio firmas, derinti aukščiausio lygio susitikimus visokiems direktoriams, tuos susitikimus koordinuoti.
  • Laisvas šnekėjimas anglų kalba būtinas, o įvairios kitos kalbos – irgi labai labai pageidautinos.
  • Ypatingas pliusas – jei yra gera patirtis, šnekant verslo kalba (visokie ten žodžiai apie verslo procesus, tiekimą ir panašius reikalus).
  • Dar vienas pliusas – jei yra patirtis naudotis kokiu nors CRM.
• Projektų vadovas (čia negalvokit, kad koks vadybininkas, nes jei būtų vadybininkas, tai taip ir parašyčiau, o čia reikia projektų vadovo).
  • Dirbant, turėsit kelias Lietuvos ar užsienio firmas, kurioms reiks subordinuoti įvairius žmogiškus ir nežmogiškus resursus ir iš šios įmonės, ir iš klientų įmonių. Taip, tai reali projektų vadovo pozicija. Trumpai tariant – įvairius darbus planuoti, organizuoti ir prižiūrėti.
  • Šioks toks procesų valdymo supratimas yra būtinas, kaip ir gebėjimas susigaudyti tame, kuo procesai skiriasi vienose ar kitose įmonėse. Ir išvis, kas tie procesai ir kaip jie visokiuose flow čartuose atrodo ir ką jie padaro (jei atsakysit, kad tai teismo procesai, tai atsakymas greičiausiai nelabai tiks).
  • Susigaudyti pridėtinės vertės procese (apie tai galite rasti mano pastarojo tūkstantmečio straipsniuose) ir turėti fantazijos marketinginei ir pardavimo medžiagai rengti, aiškinantis ne tik ko reikia jūsų klientams, bet ir ko reikia jūsų klientų klientams.
  • Reiks nemažai vairuoti ir važinėti po Lietuvą. Žodžiu, transportabilumo reikalavimai.
  • Anglų kalbą irgi reikia šnekėti, nes ir po užsienius gali tekti paskraidyti, ir klientų užsieninių bus.
  • Kam skirti Gantt ir Pert grafikai suprasti reikia bent truputį, net jei ir sugebėtumėt be jų apsieiti, nes reikia projektų vadovo. Įsikirskit, kad projektų vadovas – tai ne pardavėjas, net jei ir dirba su pardavimais. Jūsų dar greičiausiai paklaus, ką reiškia žodis OTOBOS.
  • Mokėti bent kiek susigaudyti, kas yra TOC dilema, kas yra apribojimas ir kodėl daromas įmonės biudžetas.
  • Klausimo jums pavyzdys: įmonė turi 100 darbuotojų, atlyginimų išlaidos – 1000k/darbuotojui/mėn, gamina smugrikus. Kiti pastovūs kaštai arti nulio. Smugrikų gamybinės įrangos kaina –  1,2 miliko, planuotas atsipirkimo periodas – 5 metai. Vieno smugriko žaliava kainuoja 100, pardavimo kaina – 120. Gamybos pajėgumas – 20k smugrikų per mėnesį, bet pardavimai – tik 3k smugrikų. Ar apsimoka įmonei parduoti papildomus 8k smugrikų per mėnesį po 101? Papasakokite, kaip nusprendėte, kad taip ar kitaip (čia esmė net ne teisingas atsakymas, o pasižiūrėjimas, kaip mąstote).
  • Galit aišku daug iš pavardintų dalykų ir nemokėti, bet tai tada labai reiks parodyti, kad jau mokotės ir labai norite, nes mokytis bet kuriuo atveju daug reiks, o ir galimybes tikrai gausite nuostabiausias. Kita vertus, internetai jums į rankas ir per dieną galit pasiruošti, nes keywordai čia jums yra.
• Švino medžiotojas (taip liepia vadinti VLKK, nes galimybių medžioti negalima, nes jos ne gyvūnai, o angliškai būtų „lead hunter“)
  • Turi būti jaunas ir gražus, tiksliau pirmiausiai gražus, o paskui jaunas, nors šiaip tai visoks tiks, nes panų daug, todėl netgi dvigubai baisesnis ir senesnis už mane joms būtų mielas. Nors moterys irgi tiktų į šią poziciją puikiai, nes išties tai visgi čia darbas, o ne pažinčių vakarėlis.
  • Turi laisvai skaityti angliškai, o gerai jei ir kitomis visokiomis kalbomis. Su versle pasitaikančiais specifiniais žodžiais.
  • Laisvai naudotis Google, ir ne mėgėjiškai, o naudojantis visokiais ten Google triukais, nes reiks labai protingai ir daug visko ieškoti.
  • Gali būti studentas su laisvu grafiku ir panašiai, nes darbas ne nuo skambučio iki skambučio, o didele dalimi į buferį. Bet dirbti visgi reiktų dienos metu.

Aišku, čia reikia suprasti ir tai, kad jei jau įsidarbinsite ir gerai viskas eisis, tai karjeros išvengti negalėsite, todėl negalvokite, kad dirbant koordinatoriumi, galėsite nesužinoti, kas per daiktas yra kokie nors Gantt ar Pert grafikai. Ir lead hunteriu dirbdami, irgi tobulėsite, taip kad negalvokit, kad či atik tiek. Viską sužinosite ir išmoksite. Nes visi protingi žmonės tobulėja, o neprotingi, kaip matote, čia nepaklius. Tuo ir skiriasi geros įmonės nuo kitų.

Aš manau, kad aš jums jau pasakiau pakankamai apie tai, kaip būna tobula. Kaip matote, ne tik realybėje būna tokios ypatingos išskirtinės įmonės, o jos dar ir būna sėkmingos, ir plečiasi, ir darbuotojų ieško – būtent todėl, kad kai darbuotojai laimingi, tai ir verslas sekasi. Ir jūs netgi turite šansą tai gyvai pamatyti ir patirti.

Trumpai tariant, užpildykite šią formą, jei norite, ir aš viską perduosiu kam reikia. Ir jūsų noras būti laimingu gaus šansą išsipildymui.

Beje, nenustebkite, jeigu jūs parašysite savo pasisiūlymą ir paskui susipažinsite ir su manimi, nes geriausi visada būna ten, kur geriausi, nes viskas, kas yra tobula, yra tobula, todėl aš tokioms įmonėms irgi padedu augti, nes aš esu irgi tobulas.