Tag Archives: Algirdas Butkevičius

Kas bus Prezidentas? Apklausos rezultatai.

Aš darau apklausas, kuriose neklausiu, už ką balsuotumėte. Aš klausiu, už ką, jūsų manymu, balsuotų dauguma. Tai reiškia, kad jūs girdite kalbas, turite įsipūdžius apie įvairius žmones, o tuo remdamiesi, ir pasakote, kokie kandidatai gali tapti laimėtojais. Kadangi taip vertinančių žmonių yra labai daug, gaunasi taip, lyg susidėtų tūkstančių mažų apklausėlių rezultatai. Ir tokie rezultatai būna labai verti dėmesio.

Ta gelsva punktyrinė kreivė rodo maždaug statistiškai tikėtiną balsų lygį kandidatams, esantiems atitinkamoje vietoje. Jei balsų gerokai per daug ar gerokai per mažai – tai reiškia, kad kažkur gali būti kandidato pervertinimas arba nuvertinimas. Ingrida Šimonytė čia gali būti bene labiausiai pervertinta, bet kartu tai rodo jos didžiulį potencialą augti. Aušra Maldeikienė atrodo bene labiausiai nuvertinta, bet tai rodo, kad jos populiarumas matyt kike ne toje sferoje, kuri matėsi balsuojantiems. O šiaip, rimtai į šitą grafiką žiūrėti neverta – tai tik šiaip pasiskirstymas. Paprasčiausiai gražu.

Taigi, čia ir apžvelgsim paskutinę apklausą – apie rinkimus į Prezidentus. Sakykim taip: anksčiau aš labiau skirstydavau pagal kokius nors sąlyginius balsų kiekius, bet dabar skirstydami pasiremkim grynai visokiais internetų personažais. Jie gana žinomi, tad pagal jų įtakas galime nustatyti ir kažkuriuos korekcinius kriterijus. Viso buvo virš 3000 balsavusių žmonių, tad apklausa pakankamai plati.

Apklausoje rodyti procentai rodo, kokią dalį no visų balsų gavo kandidatas. Tačiau apklausą atsakinėję žmonės galėjo žymėti po tris kandidatus, t.y., kai kuriems kandidatams tas procentas yra realiai tris kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie galėjo žymėti ir vos po vieną kandidatą.

Kokia dalis balsuojančių už kurį kandidatą atidavė balsus – tiesiogiai paskaičiuoti nesigauna, tačiau praktiniai skaičiai yra tokie: 7958 balsai iš viso, ir 3317 balsavusių, taigi – grubiai, 2,4 balso per statistinį kandidatą. Taigi, visur, kur rašysiu kad tiek ir tiek balsavusių ją mato kaip prezidentę, tai bus tiesiog padidinta iš to daugiklio. Turėkit omeny, kad jis truputį statistinis, ar kaip čia pasakius.

Dalis balsavimų buvo ištrinta – pvz., tokie, kur balsuota už Adolfą Hitlerį ar Vladimirą Putiną, o taip pat – pakartotinai įvesti kandidatai, kurie jau buvo sąraše. Kai kurie balsuotojai galvojo, kad jei pabalsuos už Zigmą Vaišvilą kelis kartus, tai Zigmas Vaišvila surinks daugiau balsų. BTW, ne šiaip sau Zigmą Vaišvilą čia miniu – jo pakartotinius įvedimus daugiausiai kartų trinti teko. Panašu, kad kai kurių veikėjų fanai labai keistai tokias apklausas supranta – gal nepaskaito tiesiog.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Algirdo Butkevičiaus disertacija

Ponai ir ponios, pasitaikė man paskaityti tokią mokslinę disertaciją iš ekonomikos srities, kurią apsigynė toksai Algirdas Butkevičius. Ir to apsigynimo pagrindu Algirdas Butkevičius dabar yra kažkokių VGTU ekonomikos ir socialinių mokslų daktaras. Aš jums papasakosiu, kas toje disertacijoje parašyta, kad galėtumėte susigaudyti, jei netgi neskaitysite. Raidžių, aišku, bus daug. Bet visgi mažiau, nei pačioje disertacijoje. Nors aš ir pats užsiknisau rašyti, nes nuo to ką skaičiau, man ėmė temti protas. Atsiprašau visų už kai kuriuos čia būsiančius išsireiškimus iš anksto.

Prieš kelis šimtmečius kai kurie mąstytojai filosofuodavo apie tai, kad kažkada bus kokie tai prietaisai, kurie viską skaičiuos. Panašių filosofavimų ir Algirdo Butkevičiaus disertacijoje yra. Šio gražaus paveikslo autoriai - Andrius B. ir Saulius L. - jiems kažkuo tai matyt tas personažas kažkokius priešistorinius laikus priminė. Man irgi, žinokite.

Prieš kelis šimtmečius kai kurie mąstytojai filosofuodavo apie tai, kad kažkada bus kokie tai prietaisai, kurie viską skaičiuos. Panašių filosofavimų ir Algirdo Butkevičiaus disertacijoje yra. Šio gražaus paveikslo autoriai – Andrius B. ir Saulius L. – jiems kažkuo tai matyt tas personažas kažkokius priešistorinius laikus priminė. Man irgi, žinokite.

Viskas ką aš čia jums duosiu – tai tiesiog prasminis esminės Algirdo Butkevičiaus mokslinės minties vertimas iš biurokratinės kalbos į žmonių kalbą, viską papildant mano supratimais. Taip, kad paprastai suprastumėte. Įdomioji semiotika, žinote. Kaip tekstą, parašytą nelabai suprantama kalba, išversti į kalbą, atitinkančią mūsų realybę. Ir dar su mano komentarais. Nes atleiskite, bet nesusilaikau. Nes skaitant tą disertaciją, man temsta protas.

Algirdo Butkevičiaus disertacija vadinasi „Nacionalinio biudžeto išlaidų planavimo pagrįstumo didinimas“, joje surašyta pusantro šimto puslapių ir dar kokie 200 šaltinių, iš kurių ko gero daugiau kaip pusė yra anglų kalba, kurią jis puikiai žino iš tokių frazių, kaip „šaldė tū šaldė„, „betė, smatė„, „ai em setan“ ir taip toliau.

Perskaityti tą disertaciją, beje, irgi patariu, jeigu netingite – gausite šiek tiek lietuviškos mokslinės-ekonominės situacijos pojūčio. Ir gal mažiau keistais ims atrodyti kai kurių valdžios veikėjų paistalai, kad sumažinus PVM keliais procentais, maistas atpigs dvigubai. Kita vertus, išsyk pasakysiu, jog esu matęs disertacijų, kurios daugybę kartų blogesnės. Net ne kelis kartus, o dešimtis kartų. Nesakysiu, kur tokios būna.

Disertacijos rašymo konsultantas buvo habilituotas mokslų daktaras ir profesorius Juozas Bivainis (jo dėka matyt disertacija atrodo protingai). Kai Algirdas Butkevičius gynėsi tą disertaciją 2008, tai abu kalbėjo, jog darbas buvo labai rimtas. Čia tą rimtumą pasižiūrėsim. Ir tai kaip Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas supranta ekonomiką – irgi pamatysim.

Beje, tarp kitko, mane kiek nustebino, kad nors disertacija ir VGTU ginta, bet kažkodėl apie medžiagų atsparumą joje nieko neužsimenama*.

Taigi, pasižiūrėkim, koks mokslinis šios disertacijos turinys – mokslinis naujumas, pati tema ir išvados. Aš jums pažadu, kad jūsų spėlionės (numanau, kokių turite) pasitvirtins su kaupu. Taip, Algirdas Butkevičius, tas pats žmogus, kuris gana neseniai pagarsėjo aiškinimu, kad Internete komentuoja psichikos sutrikimus turintys žmonės (pvz., aš), disertacijoje nagrinėja IT sistemų naudojimą. Taip, ponai ir ponios. Pagrindinis Algirdo Butkevičiaus disertacijos mokslinis atradimas yra apie kompiuterius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Politinių polidiskursų paslėpsniai

Visai neseniai aš jums rašiau apie tai, kaip atsiskleidžia polidiskursas, kai triukšmo šaltinis yra su vienu diskursu, tuo tarpu viešai vyksta visai kitokios kalbos. Ten atvejį ėmiau gan giliai, su esminiais nukrypimais į realybės kontekstą. Tai šiandien čia paprasčiau užkabinsiu. Kaip ir tai, kaip išvis kokie nors ventiliatoriai sukiojasi į visokias puses savaime, išvis netgi be jokios prasmės.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Kartu šiandien aš jums parodysiu kai ką apie tai, kaip daroma gan buka ir greita semiotinė analizė, tiesiog skaldant tekstą ir perpasakojant, t.y., tiesiog transliacijos būdu. Irgi atsiskleis polidiskursas visame gražume, jei jau šiaip.

Žodžiu, paimkim vieną paprastą politinį tekstą, kuriame yra konfliktas (susikirtimas su kitos politinės pusės pozicija), apie kurio kontekstus jau žinome belenką. Ir padarykim išskaidymą – bukiausiu būdu. Ir tiesiog transliaciją su pastabomis, kas gaunasi, kai išverčiame į normalią žmonių kalbą. Ir kas gaunasi, kai dar panagrinėji, kur ten semantinės kliūrkos ir atitiktys bei neatitiktys faktinei situacijai.

Tekstą paimam visą, tik tiesiog komentarų pridedam, papastraipiui. Ir pasakiniui vietomis. Įdomiausias dalis dar ir specialiai panagrinėjam. Tai ar anaip, analizė čia bus, remiantis praktiniu atveju.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Federica Mogherini gavo užtarėją

Ponai ir ponios, aš vat visaip čia stengiuosi susilaikyti nuo politikos, nes labai jau noriu ja nesidomėti. Ale paskutiniu metu man visai jau ima darytis kažkaip keista. Čia vat visai jau keistas toksai reiškinys, kai ponas premjeras ima palaikyti kokią tai ponią Filorussą, taikančią į ES užsienio reikalų ministres vietoje Catherine Ashton. Ne Italijoje ponia Filorussa dar žinoma, kaip Federica Mogherini.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis - reikia su juo tartis, derėtis.

Federica Mogherini sako, kad reikia kalbėtis su Rusija, rinktis dialogo kelią. Nes suprantate, negalima gi agresoriui priešintis – reikia su juo tartis, derėtis.

Ponai ir ponios, kas tai yra per briedas, kai putinofilinė Italijos užsienio reikalų ministrė Filorussa Mogherini gauna palaikymą iš Butkevičiaus? Kaip čia dabar suprasti? Gal kad Butkevičius staiga ir netikėtai ėmė vykdyti prezidento pareigas ir reguliuoti Lietuvos užsienio politiką?

Aš vat suprantu, kai nesusivokiantys žmonės kažkur toli Italijoje sugeba įstaisyti valdžioje veikėją, kuri važinėja pas Putiną „gerinti ES-Rusijos santykių, kuriuos sugadino Ukraina„. Maždaug taip ponas Vladimiras Putinas sakė apie jos vizitą. O ponia Filorussa su juo mielai draugauja – ji taip tikisi pasiruošti savo trokštamai ES Užsienio reikalų ministrės kėdei. Ir ta proga, po susitikimo su Putinu paskelbia, kad Rusija labai gera ir yra už taiką Ukrainoje ir taip toliau. Aš suprantu – jiems Rusija kažkur labai toli, o jų tarpe už ką papuola balsuojančių durnių procentas yra panašus, kaip ir Lietuvoje.

Aš vat kitko nesuprantu: kokiu būdu staiga taip vartytis ima reikalai su ponu Algirdu Butkevičiumi, kuris prieš kokią savaitę su trupučiu pasakė, kad nerems Fredericos Mogherini kandidatūros, tą patį vienbalsiai pasakė ir LR Seimo užsienio reikalų komitetas, tą pačią poziciją, kaip suprantu, palaikė ir Lietuvos URM, tos pačios pozicijos laikosi visos Baltijos šalys ir Lenkija. Visiems viskas aišku, net ir Butkevičiui viskas buvo aišku, tik staiga ėmė ir kažkaip apsivertė neprognozuojamai.

Ir dar ponas Algirdas Butkevičius kaip tai išvarto, kad čia ponia Dalia Grybauskaitė dėl visko kalta ir tik ji čia priešinasi dėl Filorussos kandidatūros, o išties tai čia matyt reikia suprasti, kad Lietuva yra už kokią tai Filorussą?

Žodžiu, pradžioje – viskas aišku, o paskui ponas Algirdas Butkevičius nuvažiuoja kažkur susitikti su kažkokiais Italijos socialistais ir štai tik p*st ir staiga atsiranda kažkokios idėjos, kad čia ne ponia Filorussa kalta dėl kremlinizmo, o tik Italijos valdžia, kuri ją pasiuntė. Čia gal taip reikia suprasti, kad esą pati Federica Mogherini ne Italijos valdžioje yra ir už savo veiksmus neatsakinga?

Ir dar ponas Butkevičius duoda mums suprasti, kad jam kokai tai Italijos komuniagų vadas sakė, kad ta ponia Federica Mogherini esanti nekalta, nes ji išties yra labai aktyvi ir neturi patirties.

O štai čia įsiskaitykite labai atidžiai į prasmę: Federica Mogherini yra aktyvi ir neturi patirties, todėl su ja viskas tvarkoje. Ir ji neatsakinga už savo veiksmus, kaip matėme, nes ne ji atsakinga. Ir tą mes sužinome iš Algirdo Butkevičiaus pasisakymo.

Aš tai paprastai suprantu: jei žmogus dirba kažkokį darbą ir neturi nei patirties, nei pasiaiškinti geba, tai išties reiškia, kad jis durnius. O jei jis kažką daro, o už tai jis neatsakingas – tai reiškia, kad už savo veiksmus neatsakantis durnius. O jei dar ir aktyvus – nu tai jau atleiskit…

Na taip, šitai paaiškina, kodėl ji randa bendrą kalbą su Vladimiru Putinu – nes tas irgi yra aktyvus durnius ir už savo veiksmus neatsako. Toks su tokiu susišneka. Spėju, kad lygiai taip ir su visokiais Italijos socialistų vadais susišneka. O tie, kaip matėme, su Butkevičium susišneka… Pala, čia kokia kokia išvada mums lenda?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter