Ponai ir ponios, aš pasakysiu truputį gero, truputį apie tai, kad Greta Kildišienė irgi yra žmogus. Verta supratimo, verta atjautimo, verta šilumos. Ir neverta persekiojimų. Tiesiog paprastai, žmogiškai, empatiškai suvokiant viską.
Kuo silpnesnė ir labiau nuvaryta auka, tuo labiau norisi ją pulti.
Ji išėjo iš Seimo. Jos nereikia pulti toliau, nes jau viskas. Ji išėjo.
Mes visi darome klaidas. Mes kartais darome jas ir viskas. Paskui išmokstame kažko naujo, arba neišmokstame. Visaip gaunasi. Gyvenimas nėra paprastas, jis sudėtingas. Jis pilnas visko. Ir skaudžių dalykų – taip pat.
Mes mokomės būti geresni, nei esame, mokomės būti idealūs, nors tai neįmanoma. Tada tikimės, kad tie, kurie yra svarbūs ar garsūs, bus geresni, tobulesni už mus. Ir nustatome jiems daug griežtesnius vertinimo kriterijus, nes matome tuose žmonėse arba tokius, kokiais patys norime būti, arba atvirkščiai. Tie žmonės svarbūs – todėl tikimės iš jų daugiau, nei iš savęs.
Mums būna gėda prisiminti visas tas nesąmones, kurių pridarome gyvenime. Ir nesinori galvoti, kad ir kiti gali tokias nesąmones daryti. Mes norime paneigti, kad darėme nesąmones patys, todėl mes piktinamės ir kitais, kurie tokias nesąmones daro.
Tiesiog mes visi norime būti geresni. Tiktai gana sudėtinga tokiais būti. Kartais mes reikalaujame per daug iš savęs. Kartais norime būti tokiais tobulais, kokiais iš principo būti neįmanoma. Klaidas daro visi. Mokosi tiktai tie, kas daro klaidas.
Kartais mes padarome dalykus, kurie paskui mums patiems atrodo šlykštūs. Nors kažada, kai tai darėme, negalvojome apie tai, kad patiems bus bjauru. Ir tada netgi nesinori prisiminti. Norisi tik viską neigti, kad to niekada nebuvo. Ir juo labiau norisi šlykštėtis kitais, nes tada nereikia prisiminti savų šlykštynių, kurios dabar atrodo bjauriai.
Išties mes visi esame žmonės. Su daugybe nuodėmių, daugybe nesąmonių, daugybe absurdų ir kvailysčių. Netobuli, klystantys, besimokantys ir nepasimokantys.
Greta Kildišienė išėjo iš Seimo. Gal tiksliau būtų pasakyti, kad ją išmetė. Bet tai nesvarbu – jos tiesiog tenai jau nėra. Tolimesni puolimai jos situacijos jau nekeičia. Tolimesni puolimai tik kelia siaubą ir kuria naujas žaizdas.
Ir kartu yra svarbu tai, kad ji išėjo. Ir svarbu tai, kad kokia bebūtų, kokios bebūtų nuodėmės ir klaidos, ji irgi žmogus. Klystantis, bandantis kažko siekti, norintis kažko pasiekti. Nežinantis, ką dabar daryti. Pasimetęs, išties persekiojamu besijaučiantis žmogus. Kuris arba atras kitą kelią, arba tik pasijus visiškai užpjudytas.
Kai žmogus užpjudytas tiek, kad tampa auka, jis negali išmokti. Mokymasis – tai kūrybinis, jėgų reikalaujantis veiksmas. Auka negali išmokti nieko. Auka gali tik mirti savo viduje. Tai priešinga mokymuisi.
Labai baisu, kai daugybė žmonių tave plūsta, persekioja, keikia. Kad ir virtualiai, kad ir kaip. Tiesiog tai labai baisu. Persekiojamas žmogus negali mąstyti ir elgtis taip, kaip sako sveikas protas. Nes sveikas protas tiesiog išstumiamas. Žmogus tampa tiesiog persekiojama auka. Lyg gyvuliu, kurį vejasi šimtai įniršusių grobuonių.
Persekiojama auka nesimoko. Ji tik daro dar daugiau klaidų. Auka negali mąstyti, ji tik daro dar ir dar ir dar daugiau nesąmoningų sprendimų. Ir tada grobuonys dar labiau nori persekioti auką. Grobuonys jaučiasi teisūs, nes auka juk daro ir daro nesąmones – ji nesimoko. Ji gi auka.
Tie grobuonys – tai irgi mes, nors mes patys to net nepajaučiame. Mes, kai tampame persekiotojais ir nesuprantame, kad nereikia persekioti. Aukos skleidžiamas siaubas tik sužadina grobuonies instinktą. Mes jaučiamės teisūs, mes sakome, kad esame nuskriausti, kad mes čia pamokysime kažką. O išties tampame grobuonimis.
Tiesiog nereikia persekioti žmonių, jei mes norime būti žmonėmis.
Aš nežinau, kodėl, bet manau, kad būtent Gretai Kildišienei čia ir prasideda galimybė gyventi kitą gyvenimą. Kaip tik tokį, kuris būtų ramus ir geras. Be kažkokio ten Seimo ir panašių nesąmonių. Ir jei ją visi persekios, ji tą galimybę praras. Nes persekiojama auka negali daryti sprendimų. Auka negali mokytis.
Pamokos. Mes išmokstame pamokas. Greta išėjo iš Seimo. Ji, matyt, išmoko ar išmoks tam tikrą gyvenimo pamoką. Kažkodėl noriu tuo tikėti. Kažkas kitas neišėjo iš Seimo – nesuprato, neišmoko.
Mes nepasidarysime geresni dėl to, kad ją persekiosime. Mes tik būsime grobuonimis. Ji išėjo, ar buvo išmesta. Viskas. Su ja – jau viskas. Tiesiog viskas.
Aš noriu pasakyti tiesiog kad viskas. Tiesiog viskas.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Džiaugiuosi, kad supratai.
Nusivyliau Rabinovičiumi, parašėte kaip kokia supermama:
,,paliktu moteri ramybej, ji nebe seimo nare, atidave mandata, nera viesas asmuo. jos reikala ji veikia ir koki palta vilki !!!!!!!,,
Ji melavo, dar kartą melavo kai pasakė žurnalistams, kad nebevažinėja džipu, bet džipas kitą dieną vėl stovi prie jos namų, ir šlykščiausia prisidengti vaiku, visur tą vaiką tampėsi ir demonstravo prieš fotografus.
Čia tiesiog reikia suprasti -- ji atsistatydino (beje, viešu asmeniu dėl to ji nenustojo būti). Tiesiog tas tikslas, kurį turėjo žmonės, yra obektyviai pasiektas, visi papildomi veiksmai nesukuria nieko.
Kartu reikia suprasti, kad ji gavo streso tiek, kad jos elgesio neadekvatumai (temptis vaiką į žurnalistų sambūrį) jau yra kylantys ne tik šiaip iš jos asmenybės, bet jau ir iš to streso, kuris patiriamas dėl situacijos.
Mokyti ką sakyti ir ko nesakyti galite visokias lidžitas. Otherwise -- cry me a river, susireikšminęs pilieti.
Pas mane FB komentaruose yra tokia tvarka, kokią nustatau aš. Ir nors aš ganėtinai toleruoju keiksmus, bet visokiam plūdimuisi yra ribos. Priimate tai arba tiesiog išbaninu. Vat ir viskas.
Va va… Kartą teko žiūrėt kažkokią reklaminę laidą apie blizgių (nepamenu, kas ten tiksliai buvo -- vobleriai, tvisteriai ar kas) kūrimą. Pafilmuotas toks nemenkas akvariumas , kuriame užiksuota (scientific proof tipo 🙂 ), kad didžiausias paskatinimas plėšrioms žuvims griebti būdavo nenatūralus, lyg gaištančios mažos žuvelės tampymąsis: puldavo praryt net sočios žuvys. Na, dar kad minimaliai objektas į tą žuvelę būtų panašus. Tiesiog suveikdavo plėšrūno žudymo-sanitarijos instinktas. Tsakant, taip ir čia -- Id pasireiškia visame gražume. Juk reikia pribaigt, damušt. Man vat kas dar įdomu -- ar įmanoma nepabuvus Auka NEDAmušt, NEPRIbaigt kitų Aukų? Na, ta prasme, jei jau pribaigė su visam tave patį, tai natūralu, kad kitų jau nebedakalinėsi, bet „kažkiek“ dakaltas turi ir pats būt buvęs. Manyčiau kažkaip maždaug taip.
Kažkaip per daug pesimistiškai jūs čia. Man tai viskas kvepia kaip ir Leonavičiūtės istorija. Patampė pimpalus (na nepabijokime ir pačią pamasažavo) prieš kamerą, gavo šalto dušo už tai, o po to žmogus jau žiek ir sukasi ant žiniasklaidos viršelių. 😀 Ar jūs manote dalyvavimas Nuo… Iki… laidoje tai jos valgymas? 😀 Viskas čia bus normaliai. Tuoj apskritai man atrodo po diplomo ji ir visai žinoma stiliste pataps. Kaip Petruška. 😀
Kai pamačiau vaiką, supratau, kad buvo peržengta adekvatumo riba. Adekvatūs žmonės to nedarytų. Nežinau kieno čia idėja buvo -- ar advokato, ar Kildišienės, ar to paties Ulevičiaus, bet nu tu kurmi, vaiką! Į VRK! Čia jau viskas, kaip žiurkėnas pastebėjo. Kaip tiem žurnalistam dar rankos kilo ją toiau vaikytis…
Netgi ir aršusis Valatka teigia kad Karbauskis yra bent jau trimis aspektais kaltesnis už Kildišienę: tai jis ją surado, jis ją iškėlė/rekomendavo ir dar Roverį suorganizavo.
Žinant Kildišienės kontekstą, galima daryti prielaidą kad ji galėjo ir nesuprasti kur ir kaip eina, tuo tarpu Karbauskiui nėra jokio pasiteisinimo.
Kaip suprantu yra dviejų rūšių žurnalistai: tie kurie užsiima kryptingais tyrimais ir tie kurie tiesiog knaisiojasi tarp purvinų baltinių. Tai va tie knysliai ir užkniso.
Puikiai! pats skaičiau ir pajaučiau, jog ir pats turiu nemažai tų klaidų.
Iš tiesų -- gulinčio nemušama.
Žiūrėkit, panašiai ir apie Ramūną. ir dar net pasižiūrėkit, kas autorius:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/vytautas-v-landsbergis-pasildyti-valstieciu-barsciai-500-746854
Protingumas reikalauja, pridarius nesąmonių, jas pripažinti (I), atsiprašyti (I) ir pateikti priemones ištaisyti (III). Kildišienė kol kas tik I etape, o kiti du etapai praleisti. Tad pulti ją yra už ką. Vareikis, kaip žinom, pripažino, kad alkoholikas (I), atsiprašė (II) ir ėjo gydytis (III). Ir ant jo jau viešai „nevaro“.
Kildišienė išėjo iš Seimo. Nėra jos ten jau.
Jos ten būti ir neturėjo VISIŠKAI. Su tokiu išsilavinimu (tik nevirkaukit, kad per daug Lietuvoj universitetų), tokiu požiūriu į žmogų (už palto pasiuvimą -- 4 Eur ). Jei rinkėjai būtų žinoję apie ją tai, kas tik dabar išaiškėjo, kažin ar daug būtų už ją balsavę. Kai tokie žmonės užima aukštus postus partijoje ir siūlomi į seimą, rodo partijos skurdą ir nedemokratiškus santykius. Į šią istoriją reikia žiūrėti ne kaip į pjudomą stirną, bet kaip iš barščių išmestą musę: apgauti rinkėjai, sugaištas seimo darbo laikas, mokesčių mokėtojų pinigai eikvojami naujiems rinkimams. Lieka viltis, kad šios partijos seimo narių dauguma siekia rinkimų pažadus įgyvendinti.
Jo, su iš barščių išmesta muse -- geresnis palyginimas. Taigi, nereikia paskui tos musės šaukštu trinti po stalą.
https://soundcloud.com/baltasbliuzas/senas-kuinas-dienos