Romas Lazutka sako, kad Sodra nebankrutuos

Man toksai vaizdas iš visų tų straipsnių apie tai, kaip Sodra tokia gera ir kaip ji visokia puiki, kad kažkam dega subinės. Štai vat straipsnis, kur Romas Lazutka pasakoja, kad Sodra nebankrutuos, nes suprantate, jei ji bankrutuos, tai valstybė ją išgelbės ir Sodra bankrutuoti negali, nes valstybė ją išgelbės.

Kažkodėl man vis prisimena tos piramidės, kai galvoju apie Sodros veikimą. Kol pajamos tinkle vis auga ir auga, tol viskas gerai. Piramidės griūtis prasideda tada, kai augimas sustoja. Lietuvoje prasideda dirbančiųjų kritimas ir pensininkų augimas – tai reiškia persisukusį pensijų sistemos balansą. Nors ką ten. Ekonomistai iki tokių dalykų, kaip dvejybinė apskaita, nenusileidžia – nelygis matyt.

Suprantate, įsiklausykit į pačią esmę: Romas Lazutka nesako, kad Sodra nebankrutuos, jis sako, kad Sodra negali bankrutuoti, nes ne todėl, kad ji taip dirbtų, kad neužsilenktų, o todėl, kad valstybė ją išgelbės. T.y., negana to, kad išties trečdalis mūsų pajamų, kurias darbdaviai skiria mūsų atlyginimams, nueina į Sodrą, tai dar ir papildomai kitų dar mūsų sumokamų mokesčių prireiks. Tai labai smagu.

O ką dar sako Romas Lazutka? Ogi jis sako, kad jei jau Sodra užsilenkinės, tai ji neužsilenks todėl, kad mažiau pensijų mokės, nes kiek ji gauna, tiek ir mokės. Suprantate, neužsilenks ir nebankrutuos, nes mokės mažiau pensijų. Gal, jei labai smarkiai truks pinigų, tai ir visai smarkiai mažiau 😀

Suprantate, ką pasakoja Sodros gynėjai? Gerai įsiskaitykite į tą dvigubą jų kalbėjimą 😀

Ai, ir dar sako apie tai, kad esą ne sistema ydinga, o čia šiaip kažkas neveikia. Ir viskas yra gerai, nes kažaks nuo vokiečių nusikopijuota, taip kad jei nusikopijuota – galim suprasti, kad taip viskas turi ir veikti, kaip kažkas nori, kad veiktų. O jei neveikia, tai reiškia kad niekas nekaltas ir taip ir turi būti.

Dar ten Romas Lazutka papasakoja, kad Sodra įsiskolinusi 3 milijardus – t.y., atrodo, panašiai, kiek surenka per metus. Ir kad nu ką ten – reikia prikabinti tą Sodros skolą prie valstybės skolos, nes nu ką ten, taigi juk ir turi taip būti, tai puikus sprendimas. Ir čia nesąmonė, kad apie tą skolą kalbama, nes nu ką gi ten, koks ten skirtumas, numesi valstybei ir apmokės.

Lietuvoje yra 3 milijonai gyventojų, ir dar nepilni, tai vat iš jų tuos 3 milijardus padalinkite ir gausite po 1000 vienam gyventojui. Čia vat šitiek išties reiškia, kad Sodra įsiskolinusi. 1000 eurų. O kadangi dirbančių – tikrai ne trys milijonai, o daug mažiau, tai vat dar pridėkit ir pabandykit įsivaizduoti, kiek čia gausis. Ir čia Romas Lazutka lyg niekur nieko kalba, kaip apie sprendimą, išties atrodytų, kad lyg nesuvokdamas, kad išties tie didžiuliai pinigai – tai tie, kuriuos norima tiesiog nugrobti iš mūsų kišenių.

Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka. Labą dieną, ponas Romai Lazutka. Ekonomiste ir sociologe ponas Romai Lazutka. Labą dieną.

Ai, taip, ponas Romas Lazutka yra socmino patarėjas. Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras – Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas. Geras žmogus. Ekonomikoje matyt nesusigaudo, tai pasiėmė profesorių iš VU, kad padėtų. Šiaip tai galėjo pasiimti kokį Algirdą Butkevičių į patarėjus – anas bent jau skiria pajamas ir išlaidas, kad ir kokias neįtikėtinas disertacijas rašo. Skirtingai nuo Romo Lazutkos, kuriam atrodo, kad Sodros situacijos sprendimas – tai permesti skolą ant valstybės – esą ji taip išsispręs. Tokie bajeriai – tai ryškiau netgi už Algirdą Butkevičių.

Kadaise, taip seniai, kad jau nebeatsimenu, aš rašiau kad Sodra eina į krizę – nes ji savo esme yra pasikrstymo sistema, finansų surinkimu ir judėjimu kažkuo panaši į visokias piramides. Tai vat, vat. Dabar atrodo tas galutinis etapas jau pasijuto – tai ten nusavint privačiai sukauptas pensijas (t.y., paskirai pasidarytas sankaupas) sugalvoja, tai ten permest skolą į valstybę – ant mokesčių. Desperatiški veiksmai.

Ai, dar prisiminkim, kaip Sodra vis kaltina žmones visokiais ten slėpimais, o nuopelnus už pensijas ar pašalpas prisiima pati. Ir ne, niekuo ten Sodra dėta, visa sistema gera. Jo, tikrai taip. Visaip Sodra yra puiki ir gera.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

22 thoughts on “Romas Lazutka sako, kad Sodra nebankrutuos

  1. Rimvydas

    Taip tai taip, mielas Rokiški, bet ne trečdalį, o 40% Du Sodra paima… O dar, Linas nieko bendro su valstiečiais neturi. Bet taip.

    Reply
  2. Jonas Povilas N

    Sakykim,žmogus moka visą darbingą amžių PSD, bet kai,neduok Dieve, sugriebia sunki liga,kartais pareiškiama-tai reta liga ir efektyvius vaistus nuo jos įtraukti į kompensuojamųjų sąrašą valstybei neapsimoka-susidaro įspūdis,kad dėl nesumokėtų mokesčių valstybė „iškas iš po žemių“,bet jei sunkiai susergi, „soriukas, retų ligų gydymo neapmokame…“ Toks vaizdas,kad ir su VSD panašiai-moki moki,o po to kartais paaiškėja,kad finale tepasinaudosi kelis metus, o valstyb4s mokamos pensijos deja nepaveldimos…

    Reply
    1. hm

      Tai čia bet kuris verslininkas ir svajojantis (skaitantis gudrias tobulėjimo knygas) apie tai yra girdėjęs, kad 20% pastangų atneša 80% rezultato. 20 nuošimčių galima leisti ir numirt, revoliucijos nesukels.

      Reply
  3. Juozas P.

    Prieš kelias dienas kalbėdamas per radiją SODRA direktorius užsiminė, kaip pasielgė estai.

    Jie jau dešimt metų griežtai vykdo tokią nuostatą -- jei esi darbdavys, mokėk įmokų MINIMUMĄ SODRAi už KIEKVIENĄ menkiausiai apmokamą darbuotoją , berods tada gali mokėti TAM darbuotojui net mažiau nei ATLYGINIMO minimumas.

    Reply
  4. siaip

    Rokiski, o kokia alternatyva? Nurasom pries pensijine/pensijine karta -- ant roguciu ir i miska? Juk aiskiai nespes sukaupt jokiam privaciam, kaip ir nieko nesukaups tie kurie mizeri uzdirba. Ka siulot(ar nieko nesiulot, tik savo vargana piniga kaip ziurkenas uzantyje ginat?)? Apjungimas juk tam ir reikalingas, kad turet kitus finansinius saltinius, kad kazkaip amortizuoti ta kritima del demografiniu problemu. Tuo labiau, kad algos valstybeje salyginai mazos ir per darbo uzmokesti bendram kontekste mazokai issimokama(kas yra sodros pajamu saltinis), tai vat ir prasom.. Gales sau kurpalinti kapitalo mokescius, kad atmaitinti sodra.. ..Apie piramides.. Paimi sveikos visuomenes gyventoju PIRAMIDE, uzdedi ant sodros ir kuo puikiausiai veikia.. Aisku mes nesveika visuomene, nes perdaug buvo nuspausta darbo rinka, kas sukele emigracija. Tai vat prasom.. Gales dabar kapitale kirmeliu ieskot, kad skola visuomenei grazint.. O ir apie mokescius -- nerimti tie pavirkavimai per biudzeta perskirstant maziausiai eu.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      O kas jums papasakojo, kad jei panaikinsi mokestinius absurdus, tai pensininkai pensijų negaus?

      O dėl „nerimtų pavirkavimų“ -- Lietuva turi bene aukščiausią ES darbo jėgos apmokestinimą, o perskirsto bene mažiausiai nuo BVP. Tai vat pasiklauskite savęs, kokiu būdu tai gaunasi? Pasižiūrėkit į Karbauskio sumokamų mokesčių apimtis, tai gal kils kokių minčių.

      Reply
      1. siaip

        Na, kad butu aisku -- tai apie kokius mokestinius absurdus kalbat? Ka naikint? Darbo jegos apmokestinima? Nejungiant prie valstybes biudzeto sodros? Ar is dangaus manos tie pinigai turetu pensininkams ateiti?

        Darbo jegos apmokestinimas apie viduriuka, kapitalo mizeris, suma sumarium -- maziausias.

        As tik sakau, kad daug virksmo ir jokiu sprendimu negirdet is pono puses.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Darbo jėgos apmokestinimas -- ne apie viduriuką, o vienas iš didžiausių. O vat į Karabaso mokesčius pasižiūrėkit, pasižiūrėkit. Nekils jums klausimai tada, kokie yra absurdai. Ir nevimčiosit man čia apie „daug virksmo ir jokių sprendimų“.

          Reply
          1. siaip

            Kalbate su daug isitikinimu, bet kada paskuti kart eurostat vartet? Ar tiesiog atkartojat tai ka kazkur girdejote? Tai kas daug kartu kartojama -- nebutinai tiesa. Ir kapitalo mokesciu isvengimo galimybes as niekur neneigiau, nezinau kodel taip pagalvojote. Vat ir sakau, gales ieskoti kitu saltiniu apjunge biudzetus.. Nekils klausimu.. Kaip ir kvailu skolu tarp biudzetu finansuojamu banku nebus. Mastyt savo galva reikia.

            Reply
  5. Giedrius

    Išeitys kelios gi. Importuot darbuotojus ir kurt darbo vietas arba kurt savanoriškas alternatyvas aka stiprint 2 ir 3 pakopa. Arba užkraut viską ant biudžeto kaip nori Lazutka. Pirmas būdas sunkus ir greičiausiai nukenčia dabartiniai pensininkai, nes procesas ilgas o niekas nenori kurt darbo vietu kur 42 proc mokesčiams net nelabai kvalifikuotam darbuotojui be ryškių kitų privalumų. Antras irgi nepadeda priešpensijinio amžiaus žmonėms ir nelabai padės mažai uždirmantiesms. Trečias garantuoja vyresnio amžiaus balsus per rinkimus. Nes verslas kalts kad sodra mažai surenka

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tą makaroninimą jau daro porą dešimtmečių -- kad verslas kaltas, jog mažos pensijos. Realybė tokia -- darbo vietų, ypač geriau apmokamų, yra nuolat per mažai. Nes dėl žvėriško darbo vietų apmokestinimo gaunasi taip, kad darbo vieta brangi, o uždirba jis mažai.

      Vienas draugas atidarinėjo įmonėlę Berlyne, reikėjo kelių gana žemos kvalifikacijos darbuotojų -- paaiškėjo, kad su tenykščiais atlyginimais jam darbo vieta kainuoja mažiau, negu tokia pat darbo vieta kainuoja Lietuvoje. Tai yra fcuk. Tai tiesiog fcuk.

      O paskui taip ir gaunasi, kad nėra, kas tas pensijas suneša. Dėl to vat ir nėra.

      O Lazutkos planas -- tai yra tas pats mokesčių rinkimas, tik dar papildant papildomu mokesčių rinkimu. Perkelt į biudžetą, jei kitos biudžeto išlaidos statinės -- tai tik reiškia, kad dar daugiau mokesčių. Žodžiu, dar labiau į dugną. Turime sistemą, kurtą visokių tokių veikėjų, tapusią pagrindine emigracijos priežastimi, o dabar tie veikėjai tą sistemą su visais sisteminiais efektais nori dar labiau pastiprint.

      Reply
      1. siaip

        niekus snekate. Zemos kvalifikacijos darbo vietos kaina Lietuoje ~500e(mma), Zemoss kvalifikacijos darbo vietos kaina vokietijoje bent 3x daugau kainuoja. Arba jums, arba jusu draugui sunku su matematika… Gal tuo metu uzmirso konvertuoti litus i eurus.. No idea…

        Reply
        1. skr

          na ne faktas. Lietuvoje tarkim 500e + sodra kurią moka darbdavys.
          Vokietijoje yra mini job sąvoka. Nežinau tiksliai, bet atrodo 450e. Iš darbdavio tik tiek.

          Reply
          1. siaip

            Tokia apytikre kaina po visu mokesciu, is niekur jo nereikia „traukti“. Manau objektyviausia kalbeti apie galutine darbo vietos kaina. Kadangi mokesciai gali svyruoti, ypac jei lyginsi plokscia ir progresyve sistema kaip musu ir vokietijos. To labiau, kad kalba ejo apie kazkokia mistiskai pigesne darbo jega vokietijoje…

            Reply
  6. Giedrius

    Iki 2015 min algos vokietijoje nebuvo.
    O siaip Lazutkos plano variantas gali buti ir mažinti kitas viešasias paslaugas. Kas, nemažinant mokesčių, dar apsunkins darbo vietų kūrimą.

    Reply
    1. siaip

      Cia visiskai ne esme, bet sakote iki isivede mma santykis kitas buvo? vokieciau maziau nei uz 400e dirbo? No kidding :->..

      Reply
  7. Giedrius

    Jup. Prisimenu nuskambejusi vokieciu pasipiktinima graikijos krizes metu kad graiku mma 750. Ir didesnis nei tuo metu gauna juodadarbiai vokietijoje.

    Reply
    1. siaip

      Atsiprasau jei tai double post.. Mobile kazko netvirtino.. Tai ankstesnio esme -- vokietijos pastaruju triju metu atlyginimu augimas viso labo ~3% per metus -- ~9% per tris(2014 sausis -- 3472e, 2017 sausis 3745e). Vis dar sakote, kad juodadarbiai dirbo uz maziau? Maziau net nei 400e(kas turbut po mokesciu buvo musu mma pries tuos tris metus)? Pasakos ir tiek. Zmogaus kalbejimas -- labai subjektyvus.. Visas sitas post geriausias pavyzdys. Bet yra dvi priezastys, kodel kazkas taip vokietijoje galejo kalbeti -- visus pirma, niekam nepatinktu is savo salies biudzeto apmoketi kitu skolu -- kalbos is nepasitenkinimo. Antra priezastis -- jei neturi mma, gali nesuprasti, kad tai nebutinai mokestis uz nepilna darbo vieta(kelios valandos per menesi). Manau tai, kad ivestas mma atitiko salies realijas atmetant ribinius variantus butent ir iliustruoja nepakites atlyginimo vidurkio augimas ir pats jo tempas(jei net ziureti 10m, jis toks pat -- grazi tiese).

      Reply
  8. siaip

    Pasakos. Algu skirtumai ten ne tokie dideli kaip pas mus, o triju metu bendras augimas kazkur 10%. Neneigiu, kad neadekvaciai rinkai savo darbo kaina vertinanciu buna.. Bet isimtys ir tera isimtys. Nepasitenkinimas galejo eiti is butent nesuvokimo kas yra mma.. Kalbant apie dalini uzimtuma(nepilna darbo diena).. Na ir kam galu gale patinka svetimas skolas apmoket?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *