Rokiškis Rabinovičius

Kartais pasitaiko tokių smagių reklamų, kad negaliu susilaikyt – kyla noras pasidalinti, panašiai, kaip tada, kai rašiau apie Levi’s Strauss. O būna ir tokių idiotiškų reklamų, kad tiesiog dėl durnumo norisi jomis pasidalinti.

O čia – kaip tik tarpinis variantas – ir smagus, ir durnas, kaip reta. Naujosios Zelandijos agentūra DDB Auckland surengė kampaniją „Short shorts on sale Superette“. Tikslas – išparduoti krūvas šlykštoko dezaino Superette šortukų. Čia, beje, tyčia rašau mažybiškai – šortukų, nes tai kaip tik visokioms supermamoms tinkamas drabužiukas, nes toks apsirengimas kalba už save.

Bet aš ne apie šortukus ir kitas, atleiskit, šmutkes. O apie tai, kaip tokias šmutkes sugalvojo reklamuoti. O va taip vat, ant tūkstančių moterų šlaunų:

Reklaminis užrašas ant moters šlaunų: pirkite Superette šortukus, nes jie tokie šortukai!

O išties juk viskas labai paprasta: tereikia atspaudus ant kojų padaryt moterims. Padarius atspaudus, moterys savaime tampa reklamos skleidėjomis. Štai taip vat:

Ant viešų suoliukų parkuose ir stotelėse tiesiog įrengiami tokie antspaudai. Moteris truputį pasėdi - ir lieka ant kojų įspaudai, kurie laikytis gali iki valandos.

Tiesa, apie porą dalykų reklamos kūrėjai nepagalvojo, todėl reklama suveikė ne tiek dėl to, kad šiaip būtų veikusi, kiek dėl to, kad apie ją ėmė rašyti ir šnekėti kas papuola. Tačiau jei ji būtų padaryta gerai, ji būtų ypatingai veiksminga. Tad panagrinėkim tokios partizaninės (o gal greičiau chuliganinės) reklamos problemas.

Visų pirma, tokie atspaudai realybėje yra labai neryškūs, todėl sunkiai įskaitomi. Norint, kad reklama būtų efektyvesnė, patarčiau daryti spalvotus antspaudus, kurie užrašus dažais uždėtų, nenuplaunamai. Tada ir perskaityti būtų galima lengviau, ir laikytųsi ilgiau. Galima netgi pabandyti padaryti užrašus iš smulkių adatėlių – taip būtų galima gauti išvis amžiną tatuiruotę ant moters šlaunų. Dėl to būtų buvę milijoną kartų didesni skandalai, o tai reikštų ir milijoną kartų didesnį prekės ženklo žinomumą.

Antras dalykas, kurio reklamos autoriai nepastebėjo – tai reklamos pranešimų gavėjų. Tas reklaminis pranešimas yra kažkodėl skirtas moterims, bet į moterų šlaunis išties juk žiūri vyrai. Todėl reikėjo reklamuoti ne kažkokią, atleiskit, moteriškų šmutkių parduotuvę, o kokį nors prabangų viešnamį. Taip visas reklamos potencialas būtų buvęs panaudotas šimteriopai smarkiau. Negana to, dėl to būtų tokie neįtikėtini skandalai, kad prekės ženklo žinomumas taptų išvis nesuvokiamu: jūs tik įsivaizduokit, kaip pareina kultūringa ir garbinga moteris namo pas savo vyrą, o ant jos šlaunų – viešnamio reklama ištatuiruota. Apie tai tikrai kalbėtų visas pasaulis.

Jei reklamos autoriai būtų padarę taip, kaip aš čia jiems siūlau, tai visas pasaulis apie juos šnekėtų ir netgi užkampiškiausios Lietuvos televizijos apie tai rodytų reportažus žiniose. Ir jie neabejotinai pakliūtų į visus reklamos ir marketingo vadovėlius. Tai jau išties būtų neįtikėtinas pasiekimas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

• Web
|
• Twitter
|
• Facebook
|
• Google+
|
• More Posts (1489)