Rokiškis Rabinovičius

Žinote, man ta Ryža Bestija, kuri sugalvojo aukštojo mokslo pertvarką daryti, patinka. Aš tikiuosi, kad ji neįsižeis, kad ją taip pavadinau, nes nei aš jos pažįstu, nei žinau, kokia ji yra. Bet kažkaip iš akių matau, kad nagla Ryža Bestija, o jei taip – tai matyt turi galvoje kažką daugiau, negu koks nors tipinis ministras, kovojantis su lauko kavinių amoralumu.

Žodžiu, Jurgita Petrauskienė man patinka. Eikit sau, šiaip tai atsimenate, buvo tokia Audronė Pitrėnienė kadaise? Tai čia tiesiog priešingi poliai, kaip šviesa ir tamsa. Kaip nesakysiu net kas. Gal tai vienintelė ministrė šiuolaikinėje Vyriausybėje, kuri kažkuo man dar patinka. Ir kažkaip netgi labai. Ir ji dar ir graži.

Įsivaizduokite, nagla Ryža Bestija, kuri kaip furija atskrenda taršyti visos tos aukštojo mokslo stagnacijos, taip kad plunksnos ir pūkai skraidytų tiems stagnaciniams tipažams.

Ne, aš šiaip tai daug blogo galiu paskyti apie viską. Pvz., apie tai, kad mokslo metų ilginimas – nieko, absoliučiai nieko neišsprendžia. Nes nu kas iš to, kad ten keliais procentais pailginsi laiką? Nieko iš to nepasikeis, kai mokyklose yra vis dar tuntai užsimaskavusių ir apipelijusių Antono Makarenkos pasekėjų, programos neaiškios, o dar ir mokymasis yra skirtas ne mokymuisi, o kažkokioms neaiškios paskirties NEC atitiktims įgyvendinti.

Arba galiu priminti seną vadybinį anekdotą apie tai, kaip kokia tai kontora, kurioje viskas dūsta, nutaria baldus perstumdyti, o tada gauna pamoką iš valytojos*. Tai su aukštuoju mokslu – irgi gal ir tas pats kažkuriais atžvilgiais.

Nors gal ir ne visai, gal netgi ir smarkiai ne visai. Bus dabar jums chaotinės antisisteminės pseudoanalizės jums. Visiškai netikroviškos ir nieko neatitinkančios, grynai asociatyvinės. Su labai geromis ir aiškiomis išvadomis, skirtomis (iš anksto tai atskleidžiu) Jurgai Petrauskienei palaikyti.

Aš rimtai.

Aš nieko neišmanau apie aukštąsias mokyklas, apie nieką aš neišmanau. Nes aš užsiimu vadyba. O neseniai kažkokių kelių pridūrkų (berods iš VU, o gal iš kažkur kitur) parašytame straipsnyje skaičiau apie tai, kaip vadyba sunaikina dvasingumą, mokslą, darną, skaistą ir sukelia viso aukštojo mokslo žlugimą. Ir taip toliau. Na, jūs supratote.

Todėl aš jums papasakosiu apie tai, kaip visokios aukštosios mokyklos įsivaizduoja jungimusis. Ir ko išties reikia. Ir tai, ko reikia – tai visiškai nepanašu į tai, ko nori aukštosios mokyklos. Ne, čia viskas tik išgalvti gandai, nėra jokių tokių logikų ir samprotavimų išties. Nežiūrėkit rimtai.

Lietuvos aukštosios mokyklos ir visokie universitetai

Pradėkim nuo to, kokių Lietuvoje yra aukštųjų mokyklų. O jų, reikia pasakyti, yra daug. Labai daug.

Vat toksai, pvz., VU, kuris yra labai keistas, senas ir gana eklektiškokas konglomeratas, kuriame yra visko – pradedant sąlyginai neblogu medfaku ir baigiant kažkokių brežnevinių laikų tipažų užsėstu ekonomfaku. Visai toksai keistas. Net nežinau, ką pasakyti apie jį. Vaizduoja dvasingai aukštus reitingus, o realiai, jei pvz., ieškai kompiuterasto, tai VU baigimas reiškia, kad keturis metus bimbinėjo, vietoje to, kad realiai mokytųsi – vadinasi, reikia dėti minusinį balą atrankoje. O jei baigė ten kokią nors vadybą, tai reiškia, kad gali dirbti valytoju, bet su griežta priežiūra – fcuk, aš esu VU vadybos/ekonomikos bakalaurų matęs, kurie pelno nuo išlaidų neskiria, for real.

Bet jei kas nors VU baigė mediciną, tai netgi labai gal tinka kažkam, ten konkrečiai pilna moksliukų. O jei psichologiją – tai jau klausimas, kada baigė – jei iki kokių 2000 ar panašiai – tai reiškia, kad realiai atitinka absoliučius pasaulinius the Best, sunkiai prilygstamus. Naujesni psichologai – lyg ir neblizga jau taip, bet manau, kad visvien turėtų būti kardinaliai aukščiau, nei kitose aukštosiose.

Su VU buvo kadaise tokia keista istorija, kai berods Vilniaus Kolegija paaiškėjo ruošianti specialistus geriau. Tada iš VU išlindo kažkokie tipažai, kurie pradėjo aiškinti, kad tose kolegijose rengiami praktikai, o praktinės žinios esančios nesuderinamos su dvasingu mokslu.

Stop. Aš stabdau čia apie VU, nes jei pradėsiu apie panašius dvasingumus, tai perskaitysite tokį nesuvaldomų keiksmų srautą, kad paskui nesuprasit, ką išvis skaitėte. Stop. Stop. Stop.

Arba, štai kita aukštoji – VGTU (seniems perdyloms, kaip kad aš, žinomas kaip Visiukai): jeigu ieškai kokio nors inžinieriaus, tai gal ir visai nieko, kalė medžiagų atsparumą tris metus, mokėsi matematikų visokių, ir taip toliau. Bet jei kokias nors vadybas-ekonomikas mokinosi, tai prisiminkim čia Algirdo Butkevičiaus disertaciją ir klausimai atšoks net nekilę.

Ne, nu medžiagų atsparumas yra gerai, gerai. Ghrmz. Na, duoda jis kažkokių žinių. Jo, ir kai visokie ten ruošiami vertėjai irgi kelis metus tų medžiagų atsparumo turi kalti, tai jau jūs supratote.

Arba vat KTU: lyg ir buvęs politechnikumas, ir kadaise senais laikais vis neformaliai iš VU pusės pateikinėtas kaip esą koksai tai tipo atsilikimas – pusiau aukštoji, o pusiau profkė. KTU jau senokai pagarsėjo tuo, kad tapo bene vienintele aukštąja, kuri kompiuterastus paruošia realiai gerai. Na, gerai, Visiukai irgi dar paruošia kažkaip, bet KTU visgi geriau. Ir kažkokiu būdu tas KTU augo, augo, ir nors visi juokėsi iš jo, bet išaugo į kokį tai irgi monstrą. Bet aš netikiu anei trupučio, kad ten kas nors gali išmokti ko nors ir humanitarinių sričių.

O vat koks nors ŠU – tai išvis skamba kaip pirmos tam tikro žodžio dvi raidės. Garsėja cheromantija (nuo rusiško žodžio „cher“ – pimpalas) ir dar kažkuo ten. Aš nieko nekomentuosiu. Nieko. Jūs patys sau pasikomentuokit.

O dar yra Klaipėdos Universitetas, kuris kadaise buvo tapęs nuostabia aukštąja, kuri turėjo nuostabią humanitarinę, teatrinę pakraipą, o paskui per kažkiek metų pavirto į kažką, apie ką kalbant, kyla tiesiog klausimas „ke?“.

O dar yra toksai LEU, dar žinomas kaip Pedagaškė. Apie tą vietą atsimenu anekdotą tokį: sako, kad sovietmečiu ta įstaiga vadinosi Pedagoginis Institutas. Ir mokėsi tenai beveik vien tiktai panos. Ir turėjo tasai institutas sporto komandą. Ji vadinosi „Pedagoginio Instituto Sporto Komanda“. Kadangi užrašas buvo ilgas, tai per varžybas ant nugarų sportininkės turėdavo užrašytą tos komandos pavadinimo santrumpą.

Gal kada nors ir rengė ten gerus pedagogus, bet gal ir nelabai. Aš atsimenu, kaip mokykloje besimokindamas, dūrinau iš ten atėjusias chemijos praktikantes, kurios net nesuprasdavo, kaip nupaišyti pvz., kokį nors 2,4-chlorbenzolą. Joms tai būdavo per sudėtinga. Ir dar atsimenu, kaip kadaise, daug vėliau (prieš kokius 20 metų) rašiau kažkokius kursinius informatikos mokytojoms, o paskui paaiškėjo, kad jos net ant Norton komanderio nemoka atsidaryti parašytos programos.

Kalbos eina, kad nuo tų laikų Pedagoškės lygis labai labai smuko. Ne tas lygis, ne tas.

O dar yra toksai Riomerynas. Kadaise ten buvo kažkokios Minsko milicijos mokyklos Vilniaus filialas, paskui pasidarė Policijos akademija, o paskui ta aukštoji susiprotėjo, kad iš policininkų ruošimo didelio biznio nebus, tad tapo kokiu tai teisiniu universitetu.

Aš esu skaitęs ir tenykščių bakalaurinių, ir daktarinių. Aš nieko apie tai tiesiog nesakysiu. Nesakysiu nieko. Nieko. Tiesiog nieko.

MRU išties giriasi vienu dalyku – tarptautine teise, kurios aniems pavydi netgi VU. Visa ta tarptautinė teisė susiveda išties į vieną žmogų, kuris senais laikais internetuose buvo žinomas, kaip Maumaz, o šiais laikais įvardinamas, kaip būsimasis Konstitucinio teismo pirmininkas.

Kas ten dar iš aukštųjų yra? Ai, taigi VDU. Taip, legendarinis VDU, kurio vadovas prieš kažkiek laiko pagarsėjo tuo, kad per kažkokią studentų šventę įdavė policijai kokius tai studentus, nes tie studentai nenorėjo kažkokioje pervomaiskoje rikiuotėje stovėti. Jau tiksliai neatsimenu tos istorijos, bet buvo tokios šakutės.

Kadaise, kai tik VDU susikūrė, jis atrodė išties smagiai – kaip alternatyvinė, humanitarinė ir realiai labai daug žadanti aukštoji. Kaip sako legenda, taip ir buvo, bet tik tol, kol besisemdami patirties, anie neprisikvietė kokių tai veikėjų iš VU. Tada VDU staigiai tapo ta įstaiga, kurioje dirba anoks Mykolas Alutis – toks išprotėjęs ispanas, kovojantis už Luhansko ir Donecko respublikas. Na, jūs supratote.

O dar Lietuvoje yra tuntas visokių keistų, kartais ir senų, o kartais ir naujesnių aukštųjų mokyklų-mokyklėlių.

Pvz., tokia Žemkė, kuri yra kažkur ten ne tai Kaune, ne tai ne visai net Kaune. Sako, visai gerai ruošia veterinarus, o sovietmečiu net lindo į biotechą. O dabar – ką aš žinau.

O dar yra tokia LSMU, kuri irgi nelabai ten aišku, kur yra ir ką veikia. Ką aš žinau, net nežinau, tiesą sakant.

O dar yra tokia Dailės akademija, kuri prie Vilnelės ir daro neaišku ką, bet labai dvasingai ruošia dailininkus. Ir paskui tuos dailininkus ima į Dailininkų sąjungą kažkokią. Man tai primena Rašytojų sąjungą.

Žinote, kaip buvo, kai Andrius Užkalnis išleido pirmą savo knygą, kuri sumušė visus įmanomus tiražų ir perleidimų rekordus, kokie tik buvo Lietuvoje? Rašytojų sąjunga tada labai laukė, kol Andrius Užkalnis atšliauš pas juos prašytis priimamas, o jie pasakys jam „ne, tu nedvasingas ir taip toliau, nevertas būti mūsų nariu“. O Užkalnis vietoje to, išsityčiojo juos ir pasiuntė kažkur ten. Buvo baisiai daug isteriškų cypsmų.

Tai vat kažkodėl man tokios asociacijos čia kyla. Nežinau, kodėl, nes išties jos grynai asociatyvios, be jokios logikos.

Ir dar yra tokia Muzikos ir teatro akademija, kuri buvo žinoma (ir dabar dar daugeliui žinoma), kaip Konserva. Nuo žodžio „konservatorija“. Šiaip tai, reikia pasakyti, kad nors ir pagąsdinanti savo žostkumais būsimuosius teatralus (jūs neįsivaizduojate, kokie būna streso kursai aktoriams), tačiau gal ir nuostabi vieta. Bet man čia kyla klausimas, o ar tikrai tai aukštoji?

Aš atsimenu, man pasitaikė kartą bendrauti su kažkokią projektų vadybą ar tai kažką panašaus baigusia veikėja iš LMTA, kur mokinasi tuo dalykus, kaip pvz., suvaldyti kino, teatro ar dar kokius nors projektus – su visais aktoriais, režisieriais, finansavimais, patalpomis, inventoriais ir taip toliau. Šiaip tai, gerai pažiūrėjus, ten išties didžiulis projektų valdymas.

Žinote, gal ir nelabai gerai spręsti pagal pavienį atvejį, bet kai baigia tokius mokslus ir nežino, kas yra Gantt čartas, ir žiūri į tą daiktą ir nesupranta, ir net nežino, kas tas yra OTOBOS**, ir išvis net nesupranta, kas tas yra pinigai ir kaip išlaidas skirstyti. Mokėsi tik formas kažkokioms paraiškoms skirstyti.

Kas ten dar yra? Yra, pavyzdžiui, kažkoks Aleksandro Stulginskio universitetas, kuris neaišku kur yra ir neaišku ką daro. O dar yra kažkoks Kazimiero Simonavičiaus universitetas, kuris dar labiau neaišku kur yra ir dar labiau neaišku, ką daro. Ir dar yra koksai tai LCC tarptautinis universitetas, kur iš pavadinimo man kyla asociacijos su kažkokiais mormonais ir su niekuo daugiau, nes nieko daugiau apie anuos ir nežinau.

Oj, aš prisiminau – taigi Žemkė, žemkė. Jie persivadino į Aleksandro Stulginskio universitetą!

O dar yra toksai ISM, kuris bene vienintelis kažkiek moko vadybos. Kaip galima išmokti vadybos be kapstymosi po praktiką – nežinau (Edwards Deming labai kultūringai pareikštų, kad negalima), bet čia jau ką padarysi. Aš irgi, beje, sakyčiau, kad vadybos mokymasis yra šiaip tai nesusipratimas. Panašiai, kaip ir žurnalistikos mokymasis.

Ai, taigi kažkoks gandas pasakojo, kad juos nusipirko KTU. Beje, KTU gal vos vos labiau už kitas aukštąsias mokėjo vadybos, nes ar tik ne vieninteliai normaliai tas kokybės vadybos teorijas ir dėstė nuo senų laikų. Sovietmečiu, kai dar buvo Politechnikumas, tai buvo ta vieta, kur gandas sako, ISO-9001 vertė į rusų kalbą, kad pramuštų per visą SSRS, kaip valdymo metodologiją.

Taigi, jei KTU kažkokius tęstinumus išlaikė, tai truputį prie realybės ir ISM veikėjus priartins, juoba kad ir šiaip ISM buvo viena iš geriausių aukštųjų.

Ir dar yra kažkokios keistos įstaigos, kurios vadinasi aukštosiomis, bet išties aš net nežinau, kas jos per aukštosios.

Tai vat, dabar, jei čia paskaitėte, tai jau turite maždaug tą vaizdą, kurį turiu aš. Bent jau labai grubiai. Ir dabar man pasakykite, ką su tuo chaosu daryti?

Jungimųsi svajonės

Ai, ne, jūs nežinote, kaip vyksta pačių aukštųjų susigalvoti jungimosi planai. O jie vyksta maždaug taip:

VU: visus reikia prie mūsų prijungti, KTU gal ir gali egzistuoti, bet išties tai jis nereikalingas. Reikia jį prijungti prie VU. Ir dar Vilniaus kolegiją prijungti prie VU. Visos tos aukštosios – jų nereikia. Jos gali būti mūsų filialais. VU yra vienintelė tikra aukštoji mokykla. Joje mokytis yra didelis prestižas. Ko mes mokome? Nelabai gerai žinome, praktika yra nesvarbi, svarbi yra teorija. Neuždavinėkite mums klausimų, šitie jūsų klausimai – tai šlykšti antihumaniška vadyba.

KTU: norim suvirškinti LEU, nes labai geras ir visus pastatus galima parduoti, geri pinigai, visvien tą LEU reikia uždaryti, pedagogai ten tokie, kad nesvarbu, nuotoliniu būdu galime paruošti. Kokie dar ten mokymai dirbti su vaikais? Kokia dar vaiko raidos psichologija? Psichologiją studentai iškals, duosim vadovėlius, o be to, gali iš intenetų parsisiųsti. Išmokysim juos programuoti, dirbti su exeliais.

LSMU: mes tokie dvasingi, VU nori mus uždrausti ir suvirškinti. Jungsimės su karvių įstaigomis, nes tame yra daug panašumų. Nors gal ir nesijungsime, gal jungsimės su KTU. Dar pagalvosim.

Žemkė: nesijungsim su tais LSMU, nes jie mus nori suvirškinti, jungsimės su VDU, nes jie labai dvasingi.

VDU: jungsimės su Žemke, nes karvės yra labai dvasingos, mūsų veiklos sritys giliai artimos.

Visiukai: mes esame pilnavertis universitetas, jau ir humanitarinės pakraipos. Ruošiame jau ir filosofus. Filosofai pirmus tris metus turi mokytis medžiagų atsparumo. Taip pat turime daugiausiai pasaulinio citavimo, nes leidžiame daug pasaulinių leidinių, kuriame save cituojame. Mūsų ekonomistai rekordiškai cituojami. Taip pat ruošiame ekonomikos disertacijas Butkevičiams ir kitiems. Mokame suskaičiuoti, kad kryžminė sankryža yra trigubai greitesnė už žiedinę. Mes mokslas, ko jūs norite.

KU: norim jungtis prie VU, ar bent jau prie VDU, ar dar ko nors… Kad ir prie ŠU. Kaip tai mes niekam nereikalingi?

ŠU: mes esame savarankiškas pasaulinio masto universitetas, nedarom jokių plagiatų ir cheromantija yra pasaulyje pripažintas mokslas. Mokome buhalterijos pagrindų. Darėme astrologinius bandymus su plaukų laku. Musų darbus citavo mūsų leidžiamas mokslinis žurnalas „Ekstrasensorikos dvasia“.

LEU: ėėėė, kaip mes čia jungsimės, kas čia mus nori prijungti, mus nori suėsti, mes norime jungtis su VDU, mūsų susijungimui reikia pinigų, kurie būtų didesni už metinį VDU ir LEU biudžetą, mes jau parengėme finansinį planą. Taip pat reikalaujame, kad į mokyklas priimtų dirbti tiktai mokytojus, kurie baigė VPU. Dar galime jungtis su Riomeriu.

Riomeris: kaip tai pas mus bakalauriniai ir magistriniai yra rašomi random žodžių generatoriais? Kas tai yra randam generalinius? Mes turime tarptautinę teisę. Gražiai įrengtos patalpos. Labai aukštas mokslų lygis. Nejunkite mūsų prie VU, labai prašome, prie bet ko junkite, tik prie VU neprijunkite, sutinkame su visomis sąlygomis. Galime netgi su Pedagaške jungtis, galime jiems atiduoti valdymą, tik nejunkite mūsų su VU.

Dailioškė ir Konserva: mes menininkai, nesąmones jūs čia šnekate. Atmatos. Šiukšlės. Nutapysim jus ir teatrališkai apšiksim, bus meninis performansas. Ir dar mėtysim į jus šūdus nuo balkono. O paskui ir šaudysime į jus šūdais iš meninės instaliacijos „šūdų katapulta“. Maža nebus. Supratote?

Na, jūs supratote, dabar tai jau tikiuosi, kad supratote. Viską supratote.

Realybė

Taip, Lietuvoje su aukštuoju mokslu yra totalus chaosas. Ir tas chaosas yra vadinamas stagnacija. Tiesiog stagnacija. Tokia, kur stagnaciniai procesai nulemia viską.

Kai aukštųjų mokyklų dėstytojai gauna kokį 100-200 eurų per mėnesį, nors ir ruošiasi paskaitoms, ir aria, tai yra požymis. Kai paraleliai statomi monstriški milijonus kainuojantys ir išties niekam nereikalingi pastatai – tai dar labiau požymis. Kai su studentais elgiamasi kaip su žemesnės rūšies žmonėmis (visa laimė, kad jau ne visur) – tai irgi požymis.

Kai mūsų aukštasis mokslas vaizduoja nemokamą, bet išties pavirsta į kažką, kas nėra nei nemokamas, nei mokslas – tai irgi yra požymis.

Supranatate, visas tas chaosas reiškia paprastą dalyką: pataisyti nieko nėra įmanoma, nes stagnaciniai procesai dominuoja. Jei dominuoja stagnaciniai procesai, tie procesai pagrindines lėšas suėda sau patiems.

Su stagnaciniais procesais yra tik vienas kelias: juos kapoti. Jei sistemos entropija yra maksimali, tai reiškia, kad dėl kapojimo ji jau nepadidės, tačiau gali sumažėti. Visokie entropijos šaltiniai, dominuojantys įvairių aukštųjų viršūnėlėse, to ir bijo.

Junkit Vpu ir Riomerį prie VU, nes Riomeris išvis nesusipratimas, o VPU nemoka netgi tos pačios pedagogikos (specialiosios psichologijos). VU viskas yra geriau. Ir yra resursai. Visi.

Junkit Žemkę ir Sproto universitetą su LSMU, bus geras konglomeratas, visi trys yra biomedicina. Jei jau labai norisi – ir su KTU junkit.

Uždarykit tą ŠU galų gale. O Klaipėdoje palikit. Arba tuos du abu, kurie Klaipėdoje yra, abudu į vieną sujunkit. Koks skirtumas.

Junkit ir uždarinėkit. Mažiau bus bardako, bus daugiau aiškumo.

Ponia Jurga Petrauskiene, aš jus pavadinau Ryža Bestija. Gerąja prasme. Pačia geriausia prasme, nes aš tikiu, kad jūs juos nudaužysit visus. Noriu tikėt, kad jūs esate ta nagla Ryža Bestija, kuri turi šansų nudaužti visą tą tarakonų privisusią šutvę. Kad jūs esate ta puiki Ryža Ryža bestija, kuri gali nusileisti ant tos šūšaros galvų kaip koks ugninis demonas! Daužkit juos, daužkit!!! Užlėkit ant jų kaip tikra Ryža nagla demoniška Bestija ir nudaužkit visus!!!

Jei gerai nudaušit (nesvarbu kaip – svarbu, kad smarkiai), tai Lietuvos aukštasis mokslas praras 2/3 stagnacinių procesų sudėtingumo, o tuo pačiu pasidarys valdomas ir gerinamas kardinaliai stipriau. Darykit. Darykit taip, kaip norit, nes tai bus gerai. Svarbu tik, kad nepasigailėkit tų visų tipažų.

Jei jums pavyks, ponia Jurga Petrauskiene, tai aš paskelbsiu jūsų abrozdėlį su kokiu nors gražiu palinkėjimu, o tai jums atneš daug realios laimės. Svarbu tik nudaužkit tą visą aukštamokslinę šūšarą. Jau atėjo laikas juos apramint.

Šį kartą aš čia jau rimtai. Bent jau dėl paskutinių pastraipų.

 

———–

* Toksai vadybinis anekdotas: firmai blogai sekasi, smunka ji po truputį, su pinigais prastėja. Žodžiu, nieko nesugalvoja, kaip tik pasisamdyti konsultantus. O kadangi, kaip žinia, nieko gero iš visų tų vadyba užsiimančių tipažų (nes jų dvasingumas labai menkas), tai susiranda Feng šui konsultantus. Tie apžiūri viską ir priknisa protą visiems, kad reikia prikabinti kažkokių ten varlių, kažkokių maišiukų su pinigais, ir, svarbiausia, baldus visiškai perstumdyti.

Žodžiu, stumdo, stumdo visi baldus, jau vakaras ateina ir ofise pasirodo valytoja. Ir klausia ji kažkurio iš darbuotojų:
– Kas čia vyksta, kodėl baldus stumdote?
Darbuotojas ir sako:
– Taigi čia Feng šui, perstumdysime baldus, pagerės dvasinė energetika, astraliniai srautai, tada pinigų daugiau uždirbsime visi, nes biznis blogai einasi.
Valytoja pamąsto, patyli minutėlę ir taria:
– Man jau 80 metų, vaikeli, tai aš daug ką mačiau ir žinau. Tarpukaryje aš dirbau valytoja viešnamyje. Tai kai ten biznis blogai eidavosi, tai ne baldus perstumdydavo, o kūrvas keisdavo.

** OTOBOS – On Time, On Budget, On Scope – tiesiog reiškia, kad projekte yra trys paramtrai, kurie visi turi būti valdomi ir užtikrinami: projektas turi būti padaromas laiku, už numatytus pinigus ir numatytomis apimtimis. Yra ir kitų santrumpų tam įvardinti, pvz., On Time, On Full, on Budget ir t.t..