Tag Archives: aukštasis mokslas

Visai jau paprastai apie aukštojo mokslo pertvarką

Žinote, man ta Ryža Bestija, kuri sugalvojo aukštojo mokslo pertvarką daryti, patinka. Aš tikiuosi, kad ji neįsižeis, kad ją taip pavadinau, nes nei aš jos pažįstu, nei žinau, kokia ji yra. Bet kažkaip iš akių matau, kad nagla Ryža Bestija, o jei taip – tai matyt turi galvoje kažką daugiau, negu koks nors tipinis ministras, kovojantis su lauko kavinių amoralumu.

Nepažįstu aš tos ministrės. Išties tai gal ji visai ir nėra niekuo panaši į drakonus ir bestijas, čia gal tik mano vaizduotė užsižaidžia. Užsižaidžia, nes noriu, kad biurokratijos būtų išdegintos iš pačių pagrindų.

Žodžiu, Jurgita Petrauskienė man patinka. Eikit sau, šiaip tai atsimenate, buvo tokia Audronė Pitrėnienė kadaise? Tai čia tiesiog priešingi poliai, kaip šviesa ir tamsa. Kaip nesakysiu net kas. Gal tai vienintelė ministrė šiuolaikinėje Vyriausybėje, kuri kažkuo man dar patinka. Ir kažkaip netgi labai. Ir ji dar ir graži.

Įsivaizduokite, nagla Ryža Bestija, kuri kaip furija atskrenda taršyti visos tos aukštojo mokslo stagnacijos, taip kad plunksnos ir pūkai skraidytų tiems stagnaciniams tipažams.

Ne, aš šiaip tai daug blogo galiu paskyti apie viską. Pvz., apie tai, kad mokslo metų ilginimas – nieko, absoliučiai nieko neišsprendžia. Nes nu kas iš to, kad ten keliais procentais pailginsi laiką? Nieko iš to nepasikeis, kai mokyklose yra vis dar tuntai užsimaskavusių ir apipelijusių Antono Makarenkos pasekėjų, programos neaiškios, o dar ir mokymasis yra skirtas ne mokymuisi, o kažkokioms neaiškios paskirties NEC atitiktims įgyvendinti.

Arba galiu priminti seną vadybinį anekdotą apie tai, kaip kokia tai kontora, kurioje viskas dūsta, nutaria baldus perstumdyti, o tada gauna pamoką iš valytojos*. Tai su aukštuoju mokslu – irgi gal ir tas pats kažkuriais atžvilgiais.

Nors gal ir ne visai, gal netgi ir smarkiai ne visai. Bus dabar jums chaotinės antisisteminės pseudoanalizės jums. Visiškai netikroviškos ir nieko neatitinkančios, grynai asociatyvinės. Su labai geromis ir aiškiomis išvadomis, skirtomis (iš anksto tai atskleidžiu) Jurgai Petrauskienei palaikyti.

Aš rimtai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Brandos egzaminų absurdas

Neseniai man toksai labai protingas žmogus – ponas Dainius Dzindzalieta, užrodė matematikos egzaminų rezultatus. Buvo pora uždavinių ir rezultatų, kurie išties atskleidžia visą švietimo sistemos ir jos rengiamų programų ydingumą. Netgi ne ydingumą, o kaip čia pasakius tiksliau… Ko gero, visišką išsigimėliškumą.

Egzaminų sistema patiems geriausiams pasako, kad jie esą nevykėliai. Realybė yra tai, kad pati šita egzaminų sistema yra fundamentaliai absurdiška ir vienintelis būdas ją pataisyti - tai banaliai panaikinti iš viso. Jei jūs esate moksleivis, turite gebėjimų ir egzaminas nesigavo - žinokite, kad išties feilinot ne jūs, o tuntas silpnapročių biurokratų, kuurie neturi smegenų.

Egzaminų sistema patiems geriausiams pasako, kad jie esą nevykėliai. Realybė yra tai, kad pati šita egzaminų sistema yra fundamentaliai absurdiška ir vienintelis būdas ją pataisyti – tai banaliai panaikinti iš viso. Jei jūs esate moksleivis, turite gebėjimų ir egzaminas nesigavo – žinokite, kad išties feilinot ne jūs, o tuntas silpnapročių biurokratų, kuurie neturi smegenų.

O paskui dar nuostabiai apie tą švietimo sistemą bei egzaminus parašė ponia Elžbieta Banytė, kuri pastebėjo, kad anei vienas iš tų visai jau rinktinius literatūrinius ir kalbinius gebėjimus bei žinias turinčių moksleivių nepakliuvo į geriausiųjų tarpą – egzaminuose gerus vertinimus gauna kaip tik tie, kas nėra geri. Jos straipsnis apie tai yra puikus.

Bet pradėkim viską nuo pradžių.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Atsakymas į išpuolį prieš vertelgas

Ponas Leo Lenox neseniai parašė tokį straipsnį, kurio kitaip, kaip grubiu išpuoliu netgi nesigauna pavadinti, nes jis sąmoningai parašytas, kaip išpuolis, kur visi, kokie papuola stereotipai sviesti į veidą kam papuola. Čia išties nėra ką atrašinėti net į visą tą kratinį, kurį ponas Leo Lenox parašė, paskaitęs pas mane apie tai, kad darbuotojai turi gyventi ne iš bedarbio pašalpų, o iš uždirbamų pinigų. Čia įdomiau kas kita – kodėl tokios mintys atsiranda? Kodėl pono Leo Lenox galvoje kyla, pvz., tokios fantazijos (citata):

Kai studentas, kurį priėmus reikia „mokyti nuo 0“, per kelis mėnesius praktikos išnaudojamas kaip 2 etatais dirbantis darbuotojas. Kažkodėl tuo metu niekas nesiima jų mokyti, o tik išleidžia du savo darbuotojus nemokamų atostogų.

 

Hugenotų skerdynės

Jei paklausysi kai kurių nuskriaustųjų tinginių ir nemokšų, tai darbdavys nieko neveikia, tik kankina visus darbuotojus, devynias skūras lupa, o jei kas leistų, tai ir nužudytų klaikiausiais būdais, begerdamas šampaną su mergom, kad tiktai pinigų nereiktų sumokėt.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter