Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

Bitkoinų mylėtojai nuolat skelbia apie tai, kaip auga ir auga bitkoinų pardavimo kainos. Taip, lyg tai būtų kažkoks stebuklas, įrodymas jog tie bitkoinai vis labiau pripažįstami ir kad jie visur išplis. Deja, tai išties rodo visiškai priešingą dalyką – ekonomikoje jis žinomas kaip defliacija ir iš to kylanti stagfliacija. O pastaroji visada reiškia ekonominį kolapsą.

Bitcoin kaina auga – todėl jis ir traukia. Ir kartu tame kainos augime yra priežastis, dėl kurios bet kokia Bitcoin paremta ekonomika yra pasmerkta kolapsui. Doleris patiria nedidelę infliaciją, o todėl juo paremta ekonomika klesti.

Kadaise kilusi Didžioji depresija yra bene geriausiai žinomas defliacijos ir stagfliacijos problemų pavyzdys. Pakanka jį žinoti ir viskas – bitcoin ateitis yra aiški.

Šitas straipsnis, beje, skirtas tiems, kas jau kažkiek žino apie ekonomikos procesus – todėl jame nėra didelių paaiškinimų, o jis pats – panašesnis į pastabas. Neskaitykit, jei tame nesigaudote.

Didžiosios depresijos monetarinės pamokos

Po I Pasaulinio karo, JAV ekonomikai augant, dolerio vertė kilo, biržų įtaka irgi augo, tad 1929 metais pavirto į tokį ganėtinai ryškų burbulą, kur prekyboje buvo remiamasi ne tiek esamais produktais, kiek visokiomis ekspektacijomis. Atkreipkite dėmesį – ekspektacijomis apie verčių augimą, o ne realiomis vertėmis: tai labai būdinga biržų žaidimams.

Kai 1929 įvyko pirmas didelis biržų krachas (Black Tuesday), visiems staiga prireikė pinigų – tam, kad galima būtų jaustis saugiai. Nes augančios akcijos gali ir kristi. O pinigai – visgi stabilus reikalas.

Kodėl įvyko biržos kritimas? Ogi todėl ir įvyko, kad pagrindinė į popierius įdėta pinigų masė buvo įdėta į ekspektacijas, o ne į realų produktą. Ekspektacijos pasikeičia, atsiranda baimės – visi stengiasi atsikratyti akcijomis, keisdami jas į pinigus.

Pats biržos krachas tapo katastrofa daugeliui verslų – dingsta finansavimas, dingsta galimybės augti. Tai reiškia blogas pasekmes. Pinigų taupymą, sulėtintas investicijas ir bandymą išgyventi. O jei taupomi pinigai, ekonomika neauga – nes esminis ekonomikos procesas yra „perku-parduodu“.

Tai jau sukelia kitas pasekmes: visi ima taupyti, netgi tie, kas biržose neprarado nieko nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Nes visiems ateina blogos dienos, kai kažką parduoti yra sunku.

Paraleliai į tai įsiterpia ir kitas procesas: niekas nenori skolinti pinigų, nes bijo, kad skolininkas gali subankrutuoti ir niekada tų pinigų neatiduoti. Ypač to bijo bankai. Rezultatas – verslas praranda galimybes skolintis. Ir tie, kas žaidžia biržose – irgi praranda galimybę skolintis. Ir tokiu būdu verslas vėlgi praranda per biržas gaunamas investicijas.

Galutinis proceso rezultatas – labai paprastas: pinigų vertė auga velniškai sparčiai, o kartu laisvų pinigų, esančių apyvartoje, mažėja.

To paties proceso pasekmė – antrinė kritimų banga: žmonės neperka prekių, dėl to daugelis įmonių neišsilaiko ir bankrutuoja. Atsiranda begalės bedarbių (piko metu JAV bedarbystė sudarė apie 20%). Bedarbystė auga – darbo jėgos kainos krenta. Atlyginimai krenta. Žmonės dėl to dar mažiau gali pirkti ir dar labiau taupo.

Įmonės, bandančios išsilaikyti, ima žaisti vien kainų karą. Už pagerintą kokybę jau niekas nemoka – moka tik už tai, kad būtų pigiau. Maržos krenta, investicijoms nėra iš kur ateiti, atlyginimai dar labiau taupomi, įmonės ima dar labiau slinkti link bankrotų.

Pagrindinis procesas gaunasi toks: jei šiandien už dolerį gali nusipirkti maišą bulvių, o ryt galėsi nusipirkti du maišus bulvių, tai geriau parduoti bulves, o dolerius pataupyti. Nes dolerio vertė auga, o visų kitų prekių – krenta.

Taigi, visi, kas tik turi pinigų, ima galvoti apie tai, kad ne šiaip jau rizikinga pinigus dėti į ką nors, kas tik vertę praranda. Visi ima galvoti apie tai, kad tiesiog reikia šaldyti pinigus. Iki tiek šaldyti, kad pinigų pritrūksta išvis viskam.

Tai jau yra atvira stagfliacija: ekonomika ima byrėti tiesiog dėl pinigų trūkumo.

Grynai stagfliacinis procesas yra toks: gal tu esi skolingas Petrui dolerį, o Petras skolingas dolerį Antanui, o Antanas skolingas dolerį tau, ir gal galėtumėte savo skolas pasidengti ir susinulinti, bet nei vienas neturite dolerio. Ir norint susinulinti skolas, reikia, kad nors vienas iš jūsų galėtų pasiskolinti dolerį iš Jurgio, bet jis to dolerio jums nepaskolins.

Taigi, tu keli bylą Petrui, Petras kelia bylą Antanui, Antanas kelia bylą tau, ir visi tada bankrutuojate, nors išties esate nulyje, t.y., bankrotui nėra realių priežasčių.

Visi bankrutuojate, jūsų turtas išparceliuojamas pigiai, o Jurgis pamato, kad gerai, jog neskolino bankrotams – būtų praradęs pinigus. O čia – dar tų pinigų vertė išaugo, parceliuojamas turtas – štai koks pigus.

Va taip ekonomikai ateina šakės. Rinka kolapsuoja, ima vegetuoti, niekas pinigų neturi ir visiems blogai.

Didžioji Depresija iš JAV išplito ir po likusį pasaulį. Baigėsi ji tik tada, kai ėmė artėti II Pasaulinis karas ir JAV ėmė leisti didžiulius kiekius pinigų ginklų gamybai. Itin daug pinigų buvo išleista karo metu – jie buvo tiesiog pumpuojami į rinką – ir rezultate po II Pasaulinio karo visa ekonomika tiesiog suklestėjo.

Pamoka čia labai paprasta: pinigų deficitas reiškia, kad ekonomikai bus šakės.

Sprendimas, kuris ilgainiui įsitvirtino, irgi buvo labai paprastas: palaikyti nuolatinę nedidelę infliaciją. Kai infliacija yra pakankama, kad neapsimokėtų pinigų laikyti užšaldytų, pinigai kišami į ekonomiką. Ir tada auga ekonomika.

Bitcoin ir kitos kolapsuojančios pseudovaliutos

Čia nieko nereikia netgi galvoti: Bitcoin kaina auga ir auga. Bitcoin kiekis yra ribotas. Tai reiškia, kad jei tik Bitcoin užimama rinka auga, Bitcoiin kaina irgi auga. Ir tai reiškia nuolatinį valiutos deficitą. Ir kuo viskas auga labiau, tuo deficitas didesnis.

Kam jums kažkuo prekiauti toje Bitcoin rinkoje, jei uždarbis iš Bitcoin kainos gali augti greičiau už toje rinkoje gaunamą pelną? Kam prekiauti, jei iš defliacijos galima uždirbti daugiau?

Toje rinkoje jau dabar yra stagfliacijos požymiai, kuriuos kompensuoja tik tai, kad visokie bitkoinai, šūdkoinai ir kiti panašūs dalykai augina savo kainą.

Visa Bitcoin valdoma rinka, vertinant ją pagal santykį tarp Bitcoin išorinės vertės ir toje Bitcoin rinkoje esančių prekių – tai N metų auginamas kolapsas, kuris kompensuojamas tik per Bitcoin kainos augimą.

Jūs žinote, ką tai reiškia, išvertus į paprastą žmonių kalbą? Tai reiškia tą patį burbulą, kai pinigai kišami į neaiškias augimo ekspektacijas.

Bitcoin prekių rinka nėra pajėgi augti, nes vyksta defliacija ir stagnacija. Todėl ekonomika, kurios valiuta yra Bitcoin, yra pasmerkta žlugimui.

O burbulai visada baigiasi tuo pačiu. Vieni – anksčiau, kiti – vėliau.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook137Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

24 thoughts on “Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

  1. muminukas

    Bitcoinai nėra savaime ekonomika, net blockchain`ai visi, ty valiutos ir ico ir tt , į jas vertėtų žiūrėti kaip kaip naują užgimstančia rinką ir tikrai blokchain technologijos ir valiutos niekur nemirs , na kažkurios nemirs 🙂 Gal tos kurios dar tik atsiras kažkada 🙂
    ty jos yra susisiekiantis indas su realia ekonomika ir klausimas kai paklibės reali ekonomika, kaip šitas „blokchaininis“ auksas laikysis…bet pakolkas visi nori suspėti i nuvažiuojanti traukinį ir niex nežino kada grius. Dalis užsimerkę galvoja kad amžinai kils (nors gal kox abejones kirminas ir sukasi galvoje), o kokie makleriai ir spekuliantai mato eiline (gal RIEBIĄ) niša kur galima gerai prasisukti.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, kol vyksta spekuliacijos -- gal ir galima. Tik man atrodo, kad su tomis kriptovaliutomis jau eina tokie kliedesiai, kad tiems, kas žaidė iš spekuliavimų, verta pradėti išsiimdinėti savo pinigus.

      Reply
    2. Misteris vaidas

      Bitcoin platforma dažnai pagimdo naujas crypto valiutas (BTC b2X įvyko persileidimas, tad 16 dieną negimė), tačiau per lėta atsiskaitymams, jog taptų patogiu mokėjimo įrankiu. BTC pervedimo operacija trunka >30minučių, kaina keičiasi dažniau nei nėščios moteriškės apetitas ir priklauso nuo pirkėjų-pardavėjų nuotaikų kaitos. Per valandą kaina gali pasikeisti €1000… Kas kita Vitalijos sukurta deCentralizuota platforma = Ethereum. Ir Ripple valiuta XRP, kurios transakcija trunka apie 10 kartų trumpiau nei BTC.

      Reply
  2. Tomas

    Taip taip, anot tavęs ir Facebook žlugti turėjo; ir Google+ suklęstėti ir Žalieji išsivaikščioti po Seimo rinkimų…. 🙂 Nelabai matyt susigaudai, kad vis tik daugiau žmonių bitkoinus atsiskaitymams naudoja, nei jais spekuliuoja.

    Reply
    1. Marijus

      Bitkoino kaina kyla kaip ant mielių ir tavo durna galvą visi tik puola jais atsikratyti atsiskaitydami už prekes ir niekas nesupirkinėja 😀
      O dėl žaliųjų išsivaikščiojimo, tai Rokiškis teisingai samprotavo, tik jis neįvertino konservatorių. Kas galėjo pagalvoti, kad pati normaliausia partija ištikrųjų yra susiskaldžiusių glušių gauja.

      Reply
    2. TOmui

      Žalieji ir išsivaikščios, jie jau viena koja valtyje su „Tvarka ir teisingumu“, „Darbo partija“- užtektų vieno dalyko- kad S. Skvernelis pabėgtų arba R. Karabauskiui būtų pareikšti rimti kaltinimai dėl darbo Rusijai

      Reply
    3. Satošis Nakamotas

      bitcoinų (BTC) vidutinis pavedimo mokestis pastarosiomis dienomis svyruoja nuo $5 iki $19, tai smulkesniems atsiskaitymams logiška naudot nebent bitcoin cash (BCH) arba kitas alternatyvias kriptovaliutas.

      Reply
  3. Donatas

    Kad tai burbulas buvo man aišku dar 2008, turejau keletą prikasęs su savo senuku pentium, kainavo centus. Dabar tai beprotybė, kuri vis nesibaigia smalsu iki kiek dar užkils kol bus kolapsas. Bet faktas kad šita atsiskaitymo forma iki nulio nebenukris, paguoda turintiems tokia…

    Reply
  4. A

    Bitcoin -- baigtinis skaičius. Dolerio, Euro ar kitos įprastos valiutos -- kiek nori tiek atspausdina. Tai kad čia nuvertės labiau?

    Reply
  5. Taspac

    Iš principo, infliacija yra. Nes kolkas dar apsimoka BTC maininti. Apie kolapsą galima bus galvoti, kai kasimas taps nerentabilus.

    Reply
  6. giedrius

    Bitcoinai (o, tiksliau, visos kriptovaliutos) sprendžia kelias labai svarbias problemas.
    a) Kaip turėti mainų priemonę/investicinę priemonę kurios negalėtų reguliuoti viena šalis ar bankai.
    b) Kaip turėti patikimą greitą atsiskaitymo priemonę, kur transakcijos kainuotų labai nedaug
    c) kaip išlikti anonimišku, nes atsiskaitymo anonimiškumas visą laiką mažėja (ypač mažėjant atsiskaitymams cashu, etc).
    Tai nereiškia, kad jie pakeis visus atsiskaitymus ( valstybė gali reikalauti, kad tam tikrus dalykus mokėtų žmonės/įmonės tam tikra valiuta, pvz mokesčius, etc). Tačiau kažkurioje dalyje cirkuliuos ir priemonės, kurios nėra trackinamos valstybės.
    Taigi, poreikis yra. Dabar klausimas yra alternatyvos ir rizikos. Tie, kas žaidė dėl anonimiškumo su bitcoin, anksčiau žaidė su pre-paidais kaip ukash, paysafecard ir panašiai, o dar anksčiau -- liberty reserve, webmoney, etc. Jiems tokios alternatyvos reikia.
    Kita alternatyva ir irgi geras burbulas -- auksas. Kurio kaina nėra paremta gamybiniu poreikiu. Bei kuriuo prekiauti yra sunkiau nei BTC ir co. Taigi, mainams ne taip tinka.
    Prieš kažkiek metų Kinijoje buvo naudojami virtualūs soc tinklo pinigai. Nes nu reikėjo alternatyvos. Bet valdžia juos užraukė.
    O kad bus burbulo sprogimas -- tai aišku. Bet anksčiau ar vėliau kažkuri panaši sistema iškils ir išliks turbūt.

    Reply
  7. Mergaitę Mašą tratina Lokys vaikams matant

    Jeigu jau prakalbome apie burbulus ir piramides, asmeniškai neramina vienas hipotetinis klausimas. Žiūrėkite, dabar labai daug priviso visokių blogerių, „Facebook“ sensacijų, vlogerių ir t.t. Ir vis dažniau kalbama apie tai, jog jie uždirba iš reklamos savo profiliuose- gerai atsiliepdamos apie vieną ar kitą prekę jos gauna pinigų arba produkcijos (nemokamai). Įmonės mąsto taip. Aha, Monika/ Agnė/ Karolina/ Saugirdas turi 300 tūkstančių vadinamųjų „sekėjų“/ „Facebook draugų“. Reiškia jie labai populiarūs, jų autoritetai svarbūs daugeliui žmonių, reiškia dalis tų žmonių greičiausiai pirks tas prekes, apie kurias Monika/ Agnė/ Karolina/ Saugirdas palankai atsilieps. Čia nebūtų nieko naujo- ir kitur taikoma tokia pat praktika- žmonėms patinka Scarlett Johansson arba Keira Knightley ir jos už pinigus per televiziją reklamuoja kosmetiką. Problema ta, kad S. Johansson ir K. Knightley populiarumas yra tikras- jos reguliariai filmuojasi, žmonės eina į tuos filmus, vyrams joms patinka, moterys stengiasi būti panašios į jas ir rezultatas- kosmetika, kurią jos reklamuoja yra iš tiesų perkama. O štai su Monika/ Agne/ Karolina ir Saugirdu yra štai tokia bėda- ne paslaptis, jog nemaža dalis jų „sekėjų“ yr fiktyvūs, egzistuojantys tik sistemoje. Reiškia Monikos/ Agnės/ Karolinos ir Saugirdo populiarumas yra netikras, jis yra fiktyvus, jis bevertis ir jų geras atsiliepimas apie kosmetiką nė sudilusio skatiko nevertas. Ar galima tokį verslo modelį laikyti burbulu ir piramide? Ir ar tai duos realią žalą?

    Reply
    1. slunkius

      easy: Scarlett gauna pinigus uz perziuras (views). Monika gauna pinigus, kai nuperki preke su jos referalu, nu pvz. per amazon.

      Reply
  8. Jpm

    Silpnai, Rokiški, silpnai.
    Keinsistine mintis nebūtinai teisinga. Austrų mokykla sako priešingai -- dėl defliacijos investicijos į capex irgi labai atpinga, todėl nebūtinai defliacija tampa stagfliacija.
    Bitcoin puikiausiai galėtų veikti dėl aukšto dalumo. Tiesa frakcine bankininkystė prarastų prasmę, o darbuotojai su darbdaviais deretusi dėl darbo užmokesčio mažėjimo.

    Reply
  9. Pjovejas

    Šiaip juokas juokais, bet pamenat kažkurio garsaus investuotojo pasakymą? maždaug taip: „aš supratau, kad laikas trauktis iš biržos, kai investavimo patarimus pradėjo dalinti taksistai>“
    tai vat, buvo straipsnis, kad Lietuvoje kuriasi kažkokia nauja kriptovaliuta beužsiimsianti kompanija kuri tuoj tuoj visus į ją investavusius padarys milijonieriais. O jos visa ligšiolinė rimtesnė veikla būtent buvo taksi firma 🙂

    Reply
  10. Kastytis

    Visiskai neadekvatus straipsnis. Matosi jog zmogus nei zino kaip viskas veikia, nei kas tai per daiktas nei kokias laisves jis suteikia. Viena diena zmones supras jog tai ateitis, nes dabartiniai bankai ir pinigu valdymas ateities neturi. Dabar esanti sistema tiesiog pasmerkta zlugti. Ir visos krizes kurios yra specialiai sukuriamos kaip ir infliacijos tik paskatins zmones eiti i skaidrius vandenis, o skaidriausias is ju siai dienai yra Bitcoin.

    Reply
  11. slunkius

    reality check: stagfliacija -- kai turim infliacija ir nera ekonomikos augimo. tikrai ne kaip autorius raso „atvira stagfliacija: ekonomika ima byrėti tiesiog dėl pinigų trūkumo“

    Reply
  12. Neturiu

    Pagrindinis klausimas kada tas burbulas sprogs, už metų ar už dešimt? Bet kuriuo atveju rokiškis bus teisus. Tik antru atveju aš spėsiu daug užsidirbti iki to laiko.
    Gal kitais metais kaina pakils iki $50k, o paskui nukris iki $10k ir tada visi verks kaip sprogo burbulas ir rokiškis buvo teisus… nors iš tikrųjų užsidirbtum dvigubai.
    Tas pats it su depresija ir su dotkomu, kol neparduodi tol neprarandi.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *