Telekomunikacinis bulšitas liejasi laisvai

Kai paskaitau straipsnį, kuriame LRTC ir Darbo birža skundžiasi, kad kažkokios Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus kovoja prieš vargšes valdiškas institucijas, kurios tokios jautrios, nekaltos ir nelaimingos, tai pirma mintis, kuri kyla – „ką aš čia praleidau, kas čia per tokia organizacija ir kas čia per toksai Sutkus, kuris toksai baisus, kad jo valdininkai bijo“?

Taip, žinoma, aš taip aptekęs pinigais, kad galiu juos taškyti į šiukšlių dėžę, lopetomis tiesiog mesti. Imkit mano pinigus, valdiškų kontorų veikėjai, ir sunaikinkit visokiuose absurduose. Prašom – negi gaila!

Ypatingai įdomiai nuskamba kaltinimai Valdui Sutkui, kad tas kažkaip grąsinęs kažkam skraidančiomis plytomis ir kad jis kažkaip padėjęs Bitei kokius tai dažnius mobiliam ryšiui gauti. Suprantate, kažkur kažkokie veikėjai plytomis skraidinasi. Ir Ryšių reguliavimo tarnyba esą netgi tokioms kompanijoms kaip Bitė, tik per blatą dažnius skiria – kai kažkokios konfederacijos vadas paprašo. Kitaip neskiria, matyt.

Paskui, aišku, kyla kita mintis – kas išties slypi už tų dalykų, kodėl išties tie valdininkai staiga čia ima siausti ir varyt ant kažkokios organizacijos, kurios reikšmė, pripažinkim, yra maždaug tokia pati, kaip ir kokios nors kiemsargių sąjungos. Aš nesakau, kad ta reikšmė yra nulinė – kiemsargiai, jei supyktų, tai labai daug galėtų pridirbti. Na, bet jūs mane supratot.

Taigi, vat tada ir kyla mintis, kad gal visgi čia problemos su visokiomis valdiškomis įstaigomis gali būti? Ir gal visgi čia verta pažiūrėti, kokios įstaigos čia skundžiasi?

Aš nieko negaliu pasakyti apie Darbo biržą, išskyrus tai, kad ji moka pašalpas su sąlyga, kad žmogus nebando dirbti, o jei jau jis dirba, tai pašalpos negauna. Tokia keista mūsų valstybėje sistema. Ir dar apie darbo biržą girdėjau, kad jie turi keistas žmonių atrankas kursams – pvz., kad vidutinio amžiaus žmonės negali gauti programavimo mokymų, nors gali gauti visai jau senukai. Čia matyt kad lengviau ir noriau žmonės įsidarbintų. Ai, nu žodžiu. Nelabai daug aš galiu apie Darbo biržą pasakyti.

Aš nieko negaliu pasakyti apie kaltinimus, kad esą Valdas Sutkus žadėjo plytą numest ant ko nors. Dėl kažkokių nesąmonių. Dafuq, chebra, aš dirbęs tame IT sektoriuje – aš žinau, kas būtų, jei bent kas nors ką nors panašaus kam nors išdrįstų rimtai pasakyt – IT sektoriuje tokie dalykai nevyksta. Tiesiog nevyksta. Tiesiog dėl to, kad IT pasaulyje vadovai negali grasinti pavaldiniams ar vieni kitiems. Jei jie tai daro – jų įmonės kolapsuoja. Ir todėl tokie dalykai tiesiog nevyksta. Gal tas Sutkus ne iš IT sektoriaus, bet man tada visvien ir visiškai nesuvokiama, kokiu būdu jis galėjo kam nors kažką grąsint, ir kaip paskui jo neišmetė tos pačios IT firmos, apie kurias čia kalbame.

Čia man, atleiskit, šitas briedas, primena visai jau kitą, sąlyginai neseniai girdėtą istoriją – kaip kažkokios neaiškios psichiatrų organizacijos prezidentas naktimis rašinėjo masinius laiškus tos organizacijos nariams apie tai, kad kažokie psichologai surengė prieš jį sąmokslą, kuriame padedami kokių tai saugumiečių, žada jį nuversti iš prezidentų. Tai man čia irgi kaip tai panašiai atrodo tos kalbos apie plytas.

Man būtent todėl norisi čia panagrinėti tai, ką aš gal miglotai atsimenu apie tai, kas tas LRTC ir kokiai ten įmonei vadovauja tasai Remigijus Šeris. Jei aš kur suklysiu, tai mane pataisykit.

Aš tą LRTC atsimenu dar nuo tų laikų, kai jie sugalvojo dalyvauti anokio WiMax konkursuose. Aš pats anuomet dar dirbau su IT ir telekomunikaijų segmentu, laikai buvo seni, bet kai kurias anų laikų intrigas dar atsimenu – tų kalbų apie tai, kas vyksta, buvo neįmanoma negirdėti. O su LRTC reikalų tekdavo turėti visoms didesnėms kompanijoms – jau vien dėl to, kad TV bokštas buvo sunkiai išvengiama opcija, teikiant ryšį oru. Kita vertus, tai labai jau seni laikai.

Bendrai, pirmiausiai jūs įsivaizduokit konkurencinę situaciją mobiliame ir interneto segmente taip: yra vat Lietuva, yra trys mobilaus ryšio tiekėjai, o konkurencija ITT rinkoje tokia, kad interneto pas mus žmonės įsiveda belenkiek kartų daugiau, nei Suomijoje, ir jis belenkiek kartų pigesnis, nors per Suomiją pajungtas. Plius yra Teo, plius yra dar kažkiek kitų laidinių (varinių, o paskui ir optinių) Interneto tiekėjų. Ir Interneto greitis Lietuvoje toks, kad mes visame pasaulyje esame numeris 1. Tai vat, mes tokia šalis buvome dar prieš dešimtmetį. Ir dabar tokia šalis esame irgi (tik su iterneto greičiu kai kas pasikeitė – mes perėjom į mobilų, kur visgi lėčiau už optiką).

Lietuva jau seniai pagal ITT komunikacinio sektoriaus išvystymą yra visiškai tobulai viršūnėse sėdinti valstybė. Kur tiek ryšio, kad geriau norėti tiesiog neįmanoma.

Ir dabar vat įsivaizduokite, kad tokioje šalyje išlenda kažkoks valdiškas, radijo transliacijomis užsiimantis LRTC, kuris sugalvoja, kad labai blogai su kažkokiais mobiliais ryšiais Lietuvoje. Todėl reikia kažkokius naujus ryšius kurt. WiMax kokius nors. O gal ir dar ką nors. Pvz., kokius nors 4G ar paskui ir 5G gal būt, net nežinau ką ten jie susigalvoję.

Suprantat, tai kontorai, apie kurią kalbame, buvo per brangu transliuoti Lietuvos Radiją (aš noriu priminti, kad Lietuva per tą tipo atseit brangumą prarado Lietuvos Radijo transliacijas vidurinėmis bangomis), bet kartu gavosi ne per brangu užsiimti kažkokiomis konkurencijomis su Omnitel (dabar Telia), su Bite ir su TELE2. Nes čia, suprantat, reikia labai ryšio papildomais wimaksais visokiais.

Ar jau pagaunat keistumą su tuo, kaip ir kodėl išvis tas Telecentras egzistuoja?

Taigi, apie tuos laikus, esą dėl visokių krizių, Lietuvoje kažkaip užsidarė Lietuvos Radijo transliacijos vidutinėmis bangomis. Todėl didelė dalis Lietuvos ir kartu aplinkinės šalys prarado galimybę girdėti radijo laidas lietuviškai, ypač tai suskaudo senukams kaimuose bei lietuviams, gyvenantiems Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Bet kartu apie tą laiką atsirado Mezon. Tas wimaksinis Mezon buvo finansuotas per mūsų visų pinigus (nes mes mokam mokesčius, kurie iššvaistomi tokiems reikalams), bet kartu darytas kaip kažkokia komercinė paslauga kam papuola.

Ir dabar vat išlenda to LRTC aka Telecentro vadas ir pradeda varyt ant verslo, kad verslas ko tai jį ten kaip tai žadėjo išviešint. Tai gal mažai žadėjo ar kažą ten. Nors ten nei ką viešint nėra – pakanka prisiminti tiesiog viską apie tą LRTC, kas tik jau būdavo išviešinama per N metų. Tiesiog vat pasiimi Google, įvedi vieną-kitą frazę ir ieškai. Daug ten visko. Daugiau, nei reikia.

Apie kokius gal 2007 metus LRTC jau buvo laimėję tas WiMax licencijas. Kartu, berods, ir dar kelios firmos laimėjo, bet nei viena kita paskui nediegė – nors pradžioje tas WiMax atrodė kaip tobulybė (ypač dėl labai plataus reklamavimo), paskui paaiškėjo, kad niekas jo nenori, nes nieko ten gero. Norėjo tik tasai LRTC. Apie 2009, kai siautėjo visokios krizės, LRTC ėmė tą WiMax diegti.

Kiek gaunasi įvertinti, to viso nesąmoningo LRTC sukurto WiMax tinklo kaina buvo grubiai maždaug 100 milijonų litų. Apie 29 milijonai eurų. Turint omeny, kad tai buvo senesni laikai, dar iki visokių krizių ir iki euro įvedimo, geriau įsivaizduokit visgi tą 100 milijonų skaičių. Bus natūralesnis įsivaizdavimas.

Kaip tai gavosi taip, kad kadangi tas ryšys buvo nei telefonui, nei dar kažkam, tai ėmė LRTC konkuruoti su kokiais papuola Interneto tiekėjais, tiekdamas pigų ryšį į ten, kur laidai nenueina. Turint omeny, kad ryšys buvo pirmiausiai Vilniuje ar kituose didmiesčiuose, o čia laidai nueina visur, tai, žodžiu, jūs supratote.

Jau po kelių metų gavosi taip, kad pas mobilius tiekėjus ryšys ėmė važinėti per 3G, o dar paskui per LTE, o paskui ir per 4G. Tuo tarpu kitur pasaulyje nelabai kur daugiau tas WiMax tepaplito (nežinau, gal kokioje nors Pietų Korėjoje), o galų gale paaiškėjo, kad telefone galima turėti didesnius greičius, ir tuos daugeriopai didesius greičius galima turėti visoje Lietuvoje, o ne tik tuose fragmentuose, kur LRTC pasiekia. Žodžiu, be jokių ten papildomų išorinių mezonų ir panašiai.

Taigi, galų gale net ir tas pats LRTC uždarė tą savo WiMax ryšį ir ėmė teikti jį per LTE. Visas tas 100 milikų buvo ištaškyta, o naudos iš esmės nesigavo.

Nuostabios ir LRTC aka Telecentro istorijos su visokiais sklypais. Pvz., kad ir sklypas Vilniuje, Tujų gatvėje, kur priešais Spaudos rūmus. Puikiausias susisiekimas, transporto mazgas, miškas, Karoliniškių draudimas ir taip toliau. Daugelis atsimenat tą vietą – iš tų milžiniškų antenų. Antenos buvo pastatytos sovietmečiu, o aplink jas paliktas tokio didumo sklypas, kad jei kuri antena į kokią nors pusę griūtų, tai kad nugriūtų sklypo ribose ir nieko neužmuštų.

Taigi, kaip tai LRTC gavo tą sklypą su siūstuvais ir antenomis. Sklypo paskirtis – tų antenų laikymui. Tik vat antenos iš ten dingo (aš nesu tikras, bet man rodos, kad kartu su dingusiomis Lietuvos Radijo transliacijomis, kurios esą per brangios buvo) – taigi, staiga sklypas pasidarė nereikalingas. Nes juk nereikia sklypo, nes transliuoti visokias radijas neapsimoka.

Taigi, LRTC padarė aukcioną ir pardavė tą sklypą. Pagal mano turimus duomenis, kurie kaip ir patikimi (RC), sklypo vertė turėtų būti apie 16 milijonų eurų. Gal ir brangiau. Na, maždaug, orientaciškai apie 16. Gera suma, ar ne?

Taigi, pagal kitus mano turimus duomenis, LRTC mestelėjo tą sklypą už 6 milijonus, apiformindama tai kaip išnuomavimą 58 metams.

Spėkit, kas tą sklypą gavo? MG Baltic. Tiksliau, kokia tai MG Valda, ar kaip jie ten vadinasi.

Tiems MG Baltic, ar kokiems ten, kaip tai su tuo sklypu, atrodo, nepasisekė – nesigavo pakeisti sklypo paskirties, o atitinkamai nesigauna statyti ir namų. Ir nesigauna ir pinigų atgauti, nors ir isinuomota, o sutartį nutraukti norisi. LRTC pinigų kažkaip staiga nebeturi ir viskas jau.

Suprantat, kas gudresnis ir ą geriau suvystyt sugeba – LRTC ar MG Baltic? Panašu, kad LRTC – čia dar aukštesnis lygis 😀

Sako, kad visai kažkokia analogiška istorija gavosi ir Kaune, kur Žaliakalnyje irgi buvo panašūs sklypų reikalai su kažkokiomis nuomomis ir žemės paskirties keitimais.

LRTC dokuose pakapsčius ir finansines ataskaitas panagrinėjus, gaunasi dar įdomiau -pvz., laikotarpyje nuo 2009 iki 2017 metų, jei gerai čia gavosi su skaičiais viską suvesti, LRTC atnešė maždaug minus 0,2 milijono pelno sumoje. Prisiminkim, kad vien į tą WiMax investavo keliasdešimt milikų. Sklypų čia jau galim net neskaičiuot.

Aš taip pabandyčiau čia primesti, kiek išties galėjo tas LRTC uždirbti iš normalių paslaugų (kad ir aikštelių antenoms nuomos, retransliacijų ir pan.) – nu tarkim, koks 1-2 milikai per metus, nu dar pridėkim tuos kokią dešimtį-kitą milikų dėl sklypų, pridėkim dar tuos WiMax ištaškymus – gaunasi bent pusšimtis (labai taupiai skaičiuojant) į neaišku kur ištaškytų pinigų. O gal ir daugiau.

Arba dar vat gandų, irgi vis sklandančių, kai aš vis apie tą ITT sektorių kažkaip vis sukuosi.

Taigi išties yra priežasčių, kodėl LRTC labai turi labai šiauštis ant Valdo Sutkaus – sako, buvo vieną sykį istorija, kai LRTC norėjo vėl dažnių kažkokių laimėti, o jos valdybos pirmininku buvo kažkoks vicikas, kuris buvo už IT infrastruktūros strategiją atsakingas, o todėl galėjo siūlyti RRT vadovo kandidatūrą, o būtent RRT ir darė tą konkursą.

Ne, čia jokių sąsajų nėra, jūs nieko čia neperskaitėt, o aš nieko čia neturėjau omeny, čia tik šiaip žodžiai atsitiktinai susipynė, atsitiktiniai RRT kuruojantys vicikai su LRTC valdybomis. Nieko nežinau ir nieko neatsimenu. Troleibuse nugirdau. Troleibuso numerio neatsimenu, sapnavau.

Tai vat tada anas Valdas Sutkus ir reikalavo, kad konkursas vyktų sąžiningai, o LRTC nebūtų įmone, kuriai už neaišku ką ir neaišku kokiais tikslais (prisiminkim tą WiMax) valstybė dažnius dalintų.

Kadangi LRTC negavo dažnių specialių išimčių būdu (jūs nieko čia negalvokite, čia išvis apie nieką aš kalbu), o pinigų tuo metu irgi negavo, kad galėtų konkurse dalyvaut, o RRT visgi konkursą surengė (ir todėl LRTC tų dažnių ir negavo), tai galų gale gavosi taip,kad LRTC tų dažnių negavo. Nu ir viskas.

Aš galiu tik numanyti, kad matyt ėjo viskas pakankamai žostkai, kad paskui kažkam skraidančios plytos ėmė skraidyti kažkur.

Arba dar geriau – prieš kokius metus laiko LRTC, kaip gandai sako, susigalvojo sukurti dar vieną Internetą Lietuvoje. Suprantate, jau yra Infostruktūros padarytas tinklas, yra dar koksai tai tinklas, blenkiek visko. Bet LRTC nori dar vieno tinklo. Kaip man gandai anuomet sakė troleibusuose – tai paskui dar prie to tinklo prisijungti ir visą Infostruktūrą, ir dar kažkokius muitinės, karinius, policijos ir dar kokius tai tinklus, nes nu o kam jiems? Gali gi LRTC viską daryt, visus tinklus gali, valstybei daugiau kaip WiMax!

Ne, čia irgi gandai ir netiesa, nes nieko to nebuvo gi, ar ne?

Ponai ir ponios, vat mes žiūrim į tai, kaip valstybė vaikams uždraudžia saldainius ir šokoladus valgyti. Ir mes vat žiūrim, kaip kažkokių institucijų veikėjai piktinasi ir pasakoja istorijas, kaip kažkokių man nesuprantamų organizacijų veikėjai labai blogi, nes palaikė Bitę ar dar ten kažką, kas nepatiko kažkokiems iš LRTC.

Mes turime vis dar tokį Interneto ryšį, kuris pasaulyje yra tarp pačių geriausių ir kiečiausių. Ir kartu mes čia turim dešimtis milikų į WiMaxus ištaškiusios valdiškos įstaigos vadą, kuris piktinasi, kad verslo (verslo!!!) konfederacijos vadovas remia kažkokias verslo (verslo!!!) įmones.

Lyg Valdas Sutkus, būdamas verslo konfederacijos vadu, turėtų kovoti prieš verslą ir remti kažkokius valdiškus tinklus, kurie taško mūsų pinigus į kažkokius WiMaxus.

Dabar WiMax tinklas jau uždarytas, nes buvo beviltiškas, vietoje jo LRTC kažkokį LTE ėmė tiekti. Čia, beje, palyginkim – priešistorinis Edge GPRS vis dar yra palaikomas mobilių tiekėjų – nes ir tai už tą WiMax yra prasmingesnis, nors ir kokiais ar ne 20 metų senesnis. Tai vat tokia visa ta WiMax valdiška nauda. O LRTC dabar teikia kažkokį LTE. Bet LTE ir 4G jau irgi ima eiti praeitin – ateina 5G. Ir vėl Lietuva žada tapti viena iš pirmų pasaulyje valstybių, kur šios technologijos atsiras.

Technologiškai jau atgyvenęs ir visai neseniai išjungtas WiMax naudojo dalį dažnių ruožų, kurie 5G  ryšiui numatyti. Gal čia paprasčiau viskas – tiesiog kažkas nujaučia, kad greitai vėl bus šuolis į naujas technologijas, atitinkamai ir spirga, nes žino savo nereikalingumą? Ir gal dėl to visas triukšmas?

Nepažįstu aš to Valdo Sutkaus, nežinau, kas jis toks ir kam išvis skirta ta verslo konfederacija. Man čia įdomiau tai, kaip valdiškos institucijos bei įmonės ir jų veikėjai pasakoja, kaip čia baisiai juos kažkas persekioja.

Suprantat, kažkoks verslo sąmokslas, nes, suprantate, ne tai Bitė, ne tai Telia, ne tai TELE2 žada nuversti Telecentrą, teikdama 4G ar 5G paslaugas visoje Lietuvoje, ir atrodo kad dar ir belenkiek pigiau. Tai sąmokslas visiškas. Ir dar, be to, Bitė matyt nori gauti licencijas kitiems dažniams, ir esą tam reikia kokios tai konfederacijos slaptų įtakų. Tai irgi visiškai baisu – Bitė nori dažnius turėt mobiliam ryšiui! Sąmokslas totalus!

Kai aš paskaitau tokius dalykus, tai man būna visiškai dafuq. Ir man kyla klausimas, ar nėra taip, kad kažkurie valdžiažmogiai jau labai per ilgai užsisėdėjo kažkur, ir ar nėra taip, kad jau laikas kokias nors valdiškas įstaigas ar įmones, mūsų pinigų milijonus taškančias, išvis tiesiog uždaryti ir viskas, nes gal jas uždarius, bus tiesiog smarkiai geriau ir jokių neigiamų pasekmių?

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

15 thoughts on “Telekomunikacinis bulšitas liejasi laisvai

  1. Asta

    Ton kalkuliacijon apie retransliacijas tai dar nulių pridėčiau. Neturiu duomenų kiek, bet toj vietoj būta susitarimų su tais kam tų retransliacijų reikia.

    Reply
  2. Gediminas

    Dėl plytų mėtymo IT sektoriuje -- visgi metų taip prieš 20 buvo viena garsi įmonė Vilniuje, kurios vadas į darbuotojus kėdes mėtė 🙂 Ir, įsivaizduojate, ta įmonė vis dar gyva ir visai neblogai gyvena. Laiku, matyt, susiprato tas vadukas…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Ta įmonė, vienu metu buvusi viena iš kelių didžiausių, taip ir pasiliko pusšiknėje ir gyvuoja tik dėl kitos įmonės, kuri užsiima visokiais bankomatais ar kuo ten. Nebūtų išsikalinėję -- būtų galėję turėti darbuotojus, o ne vidutinę darbo trukmę, tesiekiančią gal kokį mėnesį, jei ne mažiau. Vat toks rezultatas IT segmente, kai bandai naudot prieš darbuotojus jėgą. Labai geras pavyzdys.

      Reply
  3. Vytautas

    Labai daug spekuliacijų ir laikotarpių maišymų.
    WiMAX dažnių konkursą labai norėjo laimėti TEO ir tuo metu dėjo dideles lobistines pajėgas. Jei tai būtų įvykę, būtumėme turėję vieną didelę monopolinę kontorą, kuri diktuotų visas sąlygas -- didžiausias optikos tiekėjas, didžiausias telefonų tinklo tiekėjas, būtų tapęs didžiausiu bevielio tiekėju. Rinka būtų išsikraipiusi. Tik sustiprėjus ir pasikoncentravus kitiems rinkos dalyviams, TEO+Omnitel leido sujungti.

    Pre ir post WiMAX laikais totaliose šiknose be LRTC kažkodėl interneto nebūdavo. Pasirinkimas buvo paprastas -- GPRS/EDGE už 150Lt/mėn arba LRTC Erdvės/Mezon už padorią kainą. Niekas iš privačių nelindo į atokias vietas, niekas interneto netiekė. Mobilių tiekėjų 4G/LTE atėjo +- po 10 metų.

    Dabar apie „mūsų visų pinigus“. Jei LRTC neplėstų savo veiklos, pasibaigus analoginės TV erai, įmonę būtų galima jei ne uždaryti, tai paversti bokštų/siųstuvu aptarnavimo centru. Visos backhaul, core network, bevielio planavimo ir kt žinios būtų visai nuplaukusios iš valstybinio sektoriaus -- o tai jau nacionalinio saugumo klausimas. Noriu priminti, kad AB, tai ne valstybės finansuojama įmonė, tai rinkos dalyvis uždirbantis pinigus. O stagnacija nepakeičiant savo wifi, paskui wimax tinklo naujesnėm technologijom reikštų mirtį.

    LTE yra +- tas pats, kas WiMAX, ypač fizikiniu požiūriu. All IP tinklas be jokių legacy switchinimų tarp senų 2G/3G technologijų su daug daug pigesniu diegimu. Kodėl nepriklausomi naujų telekomunikacijų tinklai nesugebėjo nugalėti galingo mobiliųjų tinklų konglomerato, tebūnie istorija.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai ne totaliose šiknose tas internetas būdavo, o aplink visai neblogai gyvenamas vietas, kol nebuvo pigaus mobilaus. Sakykim, kelis metus toks laikas tęsėsi, o pasku ėmė keistis.

      Apie nacionalinio saugumo klausimus ir visokias ten stebuklingas žinias -- neturi jie tų stebuklingų žinių tokių, bet labai labai nori užsigrobti valdiškus tinklus. Sakykim, labai jau jie nori imti ir suvirškinti, pvz., Infostruktūrą, kuri tas žinias turi. Arba dar ką nors perimti, pvz., policijos ar kariškių tinklus. Žinom tuos jų norus visokius.

      Reply
      1. Marius

        Pats naudojau LRTC interneta gal 3-4m, komunikacijos tipa sbuvo WIMAX -> WIFI. Tad kaip ir galiu pasakyt, jog jam adekvati alternatyva buvo tik TEO varis, tik kad jo va nebuvo. O visi Mobilus kaip buvo iki siol taip ir dabar greitis -- OK, o vat pingas tai sikna, o LRTC duodavo gal 14-20ms. Atsiradus galimybei sekantis pasirinkimas buvo TEO varis. Dabar turiu TELIA optika su 11ms.

        Reply
  4. scania

    Hmmm, spėju, jei sudaryti valdiškų įstaigų sąrašą ir atsitiktiniu būdu uždaryti kas trečią -- ryškų pagerėjimą pamatytume jau antrais metais. Aišku, yra tikimybė, kad po to random liks neuždaryti lrtc ar statybų triukšmo inspekcijos, bet bendrai imant viskas suveiktų į naudą.

    Reply
  5. Gediminas

    O galima oficialų skundą kaip LT piliečiui ant to LRTC parašyti? Kažkaip čia viskas neskanu.
    O ar LRTC pavaldi susisiekimo ministerijai ? Ministras dabar doras, gal nuverstų direktorių.

    Reply
  6. Armantas

    Na gerb. Rokiškis čia tikrai bullshito priliejo sočiai…
    Visų pirma patikslinkim, kad Telecentras yra AB, o ne biudžetinė įmonė ir valstybinių pinigų gvieštis negali -- tai tik valstybės nuosavybė (valstybė turi 100% akcijų), bet savo pinigus uždirba ir išleidžia savarankiškai. Taip kad taškytis resursais, kaip čia buvo pripiešta, tikrai negali, nes bankroto turi saugotis kaip ir bet kuri AB, kaip ir su papildomais apribojimais spręsti, į ką investuoti.
    Vienintelis dalykas, kuriame vienareikšmiškai buvo prašauta -- tai, kad paskubėtas diegti 4G WiMAX tinklas (tarp kitko, gal aš netiksliai suprantu sąvokas, bet ar WiMAX su LTE technologijos yra ne 4G (nomenklatūrinis pavadinimas) standartai? 😉 ). Jis pradėtas diegti tada, kai apie jokį 4G gsm’ininkai net nesvaisčiojo. Po keletos metų, standartų kovoje paaiškėjo stipresnis LTE palaikymas -- paskui jis pradėjo atsirasti telefonuose ir taip galutinai išstūmė WiMAX. Drįsčiau teigti, kad investicijos vistiek (viską vertinant globaliu požiūriu -- nors sako, kad ir buhalteriškai WiMAX pats save spėjo atpirkti) labai apsimokėjo vien dėl tos pačios pagreitintos gyventojų internetizacijos -- manau tikrai šiandien nekalbėtume apie Lietuvą kaip lyderę toje srityje (pagalvokim kaip šis faktas veikia investicinį klimatą…). Visiems tiems švedams Telecentras nuolat kutena padus (nors pats palyginti su jais yra nykštukas) -- jei ne jis, manau nei naujausių technologijų čia būtų skubama diegti, nei tiek pinigų čia paliktų neperplukdę į kitą Baltijos jūros krantą… Mes turime kitą analogišką sektorių -- bankus. Šiaip aš visiškai ne tos srities specialistas, bet kažkaip man atrodo, kad kai savarankiškai likvidavomės UB ir Snorą (gal ir buvo už ką, bet klausimas ar nebuvo galima prieš tai normalius priežiūros kriterijus nusistatyti…), tai kraneliai iš Lietuvos į Švediją buvo drąsiai atsukti ir šiandieną esame visiški vasalai tų ponų, kurie galvoja kaip išmelžti papildomos grąžos iš savo investicijų… Iš biznieriaus niekada neatimsi nuosavų pinigų gausinimo mąstysenos (ir nereikia -- iš to sukasi pasaulis) -- bet galima nepasiduoti įvairių veikėjų spaudimui (aš to Sutkaus irgi nepažįstu) patiems užspausti savus, kad liktų kuo mažiau kliūčių kimštis pinigus į švediškas kišenes.
    Dar faktas, kad Telecentas į LTE perėjo ant visos WiMAX infrastruktūros, tad šitoj vietoj LTE jam kainavo mažiau turbūt kartais, o ne procentais (negaliu tiksliai pasakyti nes nebuvau vyr.buhalteris). O kad pinigai tam tikrose vietose Telecentre buvo net perdėtai taupomi, tai galiu patvirtinti savo asmeniniu pavyzdžiu 😉 -- atsisveikinau ne pačiomis maloniausiomis aplinkybėmis, kur vienas iš svarbiausių aspektų buvo atlyginimų politika, bet vistiek matau, kad šiame straipsnyje yra pavaryta pernelyg daug… 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Ponas, jūs gerai prisipažįstate, kad jūs visiškai ne tos srities specialistas, nes kitu atveju žinotumėte, kad Lietuva į topus pagal Interneto ir mobilaus ryšio paplitimą iškilo daug anksčiau, nei atsirado tas WiMax. Periodas, kai Telecentras bent kažką keitė realiai tiekime -- tai grubiai gal apie kokius 2010-2012 metus maždaug. Kai dar kažą keitė. Saykim, keliuose didžiuosiusoe miestuose. Kažkiek.

      O dėl švediškų kompanijų -- Telia ir TELE2 Lietuvą priskiria gimtosioms, branduolio rinkoms, kaip ir pačią Švediją, o taip pat Suomiją, Estiją, Norvegiją ir Latviją. Nežinau, ar ką nors tai tamstai sako. Jei nesako -- tai šių rinkų tikslas -- laikyti kainas ir išsivystymą tokiame lygyje, kad kiti konkurentai iš principo negalėtų čia ateiti. T.y., investicija daroma, įvertinant keliasdešimt metų periodą į priekį.

      Galų gale dėl AB ar pan. -- paramą gauna ir AB, ir kad paskui ištaško -- tai nieko iš to gero, nors tai ir AB. Negana to, AB yra visa savimi valstybės turtas, o ne kažkokia nesąmonė. Ir jei valstybės turtas save ištaško -- tai nieko gero.

      Reply
  7. Praeivis

    Šiaip prie to pačio -- ispanijos O Haš El (čia škias kad nerašyt paraidžiui) konglomeratas apraizgęs pasaulį nuo Zimbabvės iki Kolumbijos, žinoma neaplenkęs ir mūsų valstybėlės su dukterine įmonėle (lyg Indra ir komunikacijos, kažkas tokio, ir dar S. A. gale, gal kad geriau skambėtų) lyg tiekė paslaugas kai kuriems valstybės objektams. Ten ir tikriausiai nemažai skaičių gaunasi (jei ne daugiau), žinoma kaip ir Jūs, aš nieko nežinau, radau ant tūliko sienos parašyta, bet neprisimenu nei kokiam pastate tada buvau, nei miesto -- tikriausiai girtas labai buvau. Žinoma nieko nekaltinu, bet asociacijos tai jos pačios savaime lenda į akis.

    Reply
  8. L

    Vakar per radijų išgirdau reklamą, kad MEZON jau siūlo šviesolaidinį internetą. Vat taip va ponai susirinkusieji. Bijau, kad pastarieji veikėjai neužsimotų į LT atnešti 5G šviesos. Patys žinot, kokios būtų investicijos ir kas jas dengtų.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *