Tag Archives: Omnitel

Tele2 klientai važiuoja į ryšio zoną

Aš gal pradėsiu nuo to, kas greičiausiai sukėlė isterikas nekuriems Tele2 konkurentams: ši įmonė pasiūlė mobilų internetą už pastovų mokestį ir be apribojimų. Taip, būtent tai, kas prieš kelioliką metų padarė lūžį internetuose, kai flat rate atsirado per virvėlaidinį telefoną (iki tol būdavo mokesčiai už minutes irba megabaitus), dabar atsirado mobiliam tinkle. Nesu tikras, ar tai tęsis labai ilgai, bet panašu, kad bent jau iki metų galo, kol įsivažiuos, tai tikrai. O paskui – galimai irgi. Kaip sakant, be skaičiuojamų megabaitų. Pigiausias planas – 19 litų per mėnesį, brangiausias – 49 litai, bet tam jums reiks nuvažiuoti į Alytų.

Kompiuteris mašinoje

Sako, kad vienas iš navarotų su tais supergreitais mobiliais broadbandais bus toksai, kad mašinos galės turėti savo korteles ir tarpusavy bendrauti, apsikeisdamos visokia informacija ir pačios susižinodamos, kur kokie kamščiai, kur kokios avarijos ir taip toliau. Tuo pačiu ir GPS galės peraugt į kitą lygį.

Čia, žinote, kažkoksai deficito sudarymas gaunasi: važiuoti reikia į Alytų, nes Vilniuje jie, kiek suprantu, nepardavinėja šito dar. Ir labai sąmoningai nepardavinėja, nors po kažkiek laiko gal jau irgi pardavinės. Todėl ir buvo tas mistinis kvietimas žurnalistams bei blogeriams, persunktas saviironijos ir humoro jausmo – „Tele2 kviečia savo klientus rinktis į mikrobusą, veš į ryšio zoną„.

Tą seną anekdotą prisimena tie, kas mobiliu ryšiu naudojosi, vos Tele2 atėjus į rinką – konkurentų kainos vienu kartu smuktelėjo trečdaliu, o paskui vyko toksai kainų kritimas, kad maža nepasirodė – iš vienos brangiausių šalių pagal mobilų ryšį Lietuva per porą metų pavirto į vieną pigiausių pasaulyje. Jau net neatsimenu, kiek man kainavo ryšys, kai ėmiau juo naudotis – gal keletas litų už minutę? Atsimenu tik, kad kainų kritimas buvo stebuklingas*.

Taip kad jei aktyviau naudojatės internetu, tai išsyk turiu jums patarimą: nuvažiuokit į Alytų, tenai nusipirkit 4G LTE ryšį, o paskui galėsite ir 4G, ir 3G visoje Lietuvoje naudotis už 19 litų per mėnesį. Arba už daugiau – čia kaip pasirinksit. Megabaitai neskaičiuojami. Palyginimui – kiek paieškojau UK, tai mobilaus interneto kainos yra panašios skaičiais, tiktai kad svarais ir su kelių-keliolikos gigabaitų limitu. Taip kad Lietuva čia rūlina.

Jei negalite nuvažiuoti į Alytų, tai yra ir kitų miestų, kur 4G internetu Tele2 prekiauja – tai Mažeikiai, Utena, Jonava ir Marijampolė. Ten galite nusipirkti ir taip gudriai sugudrauti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Krizių valdymas. Konferencijos pabiros

Evita - Eva Peron

Eva Peron valdė krizes kaip niekas daugiau pasaulyje. Kai jos vyrą Argentinos prezidentas įkišo į kalėjimą, Eva Peron nuvertė prezidentą ir į jo vietą pasodino savo vyrą. Argentina dėl jos kraustėsi iš proto, meiliai vadino Evita, o kai ji mirė nuo vėžio, surengė jai valstybinį gedulą, nors ji neužėmė jokio posto. Argentiniečiai ją laiko žymiausia savo šalies asmenybe, kokia tik yra buvusi. Kodėl? Todėl, kad ji laimėdavo krizes.

Prieš kokią savaitę mėnesį gal prieš kokius metus* buvau konferencijoje, į kurią papuoliau, kaip jau būdinga, nesuprantu, kodėl. Taip kažkodėl gaunasi, kad atsiranda vis kas nors, kas ima ir pakviečia. Aišku, čia aš noriu pasakyti, kad mielai tokius kvietimus priimu, netgi nepaprašau pinigų už tai.

Gal ir nerašyčiau apie tai, tačiau konferencija buvo velniškai įdomi dėl vienos priežasties: pagrindinė jos dalis buvo apie Dainių Kreivį ir jo nuvertimą. Ir dar įdomiau buvo tai, kad pirmieji du pranešėjai čia buvo patsai Artūras Račas ir Dainius Kreivys. Manau, daugeliui, atsimenančių visą Dainiaus Kreivio nuvertimo istoriją, jau nuo paties tokio fakto turėtų atšokti fantazija, nes tai juk tiesiog puiku. Mane džiugina, kai pamatau tokias fantasmagorijas, nes aš negalėčiau net patikėti, kad gali taip būti realybėje, kai BNS vadovas pasakoja apie tai, kaip per jo naujienų tarnybą pasklido žinia apie ūkio ministro milijonus, o paskui pats ministras pasakoja apie tai, kaip jo paties manymu, (apytikslė citata) įrašas Račo bloge suveikė kaip trigeris.

Žodžiu, renginys buvo pasigėrėjimo vertas ir puikus. Puikus, nes mane visada džiugina dalykai, kuriais sunku patikėti. Nes jie visada atneša naujų žinių, naujo suvokimo.

Žinoma, aš nieko apie jokių krizių valdymą neišmanau. Nežinau, nei kaip tas krizes sukelti, nei kaip jas išspręsti, nes tai ne mano sritis. Aš tiktai šiaip į jas žiūriu, kaip į įdomų reiškinį, kur kyla visokie bardakai ir paprasti procesiniai vadybos metodai nustoja veikti, nes ima veikti visai kiti dalykai. Iracionalūs faktoriai, taip sakant. Ir daugiasluoksniai diskursai.

Beje, galų gale susipažinom su ponu Artūru Raču gyvai. Nėra jis toksai baisus, kaip kažkam vaidenasi. Visai susišnekėti įmanoma, žinokit.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Bitė traukiasi iš pardavimų valstybei

Jau rašiau šį bei tą apie Omnitel ir Tele-2, jų požiūrius į verslą ir taip toliau. O kažkodėl berods taip ir neparašiau apie tą GSM tiekėją, kurio paslaugomis aš ir naudojuosi. Naudojuosi, nors kadaise norėjau pabėgti. Bet man pasiūlė gerą kainą ir aš pasilikau, nes neturiu didelių skrupulų. Taip, aš esu Bitės klientas ir galite dabar iš manęs juoktis.

Visai šviežia (bet daugumos jau girdėta) naujiena apie Bitę: šita kontora padarė vieną iš nuostabiausių dalykų, kokius tik galėjo susigalvot koks nors nevykėliškas vidurinės grandies vadovas, beieškantis pasiteisinimų savo veiklos neigiamiems rezultatams. Bitė pareiškė, esą Centrinės Perkančiosios Organizacijos pirkimai yra kažkokie ten ydingi, todėl ji daugiau nedalyvaus konkursuose. Ir tai, kiek suprantu, pagal juos reiktų suprasti, kaip kažkokį ten Bitės protestą prieš kažką.

Išties čia nėra ką nei kalbėt: kai valstybė perka ryšio paslaugas per CPO, tų pačių paslaugų kainos nukrenta maždaug 3-5 kartus. Primeskit, ne kokiais nors 3-5 procentais, kas jau ir taip gali būti reikšminga (jei kokių nors paslaugų nuperkama už 100 milijonų, tai 3-5 procentai reiškia sutaupytus 3-5 milijonus), o 3-5 kartus. Nuo 11-16ct/min iki 3-4ct/min.

Taigi, čia galim ir kitą reikalo pusę primesti: jei kainos gali būti sumažintos 3-5 kartus, tai kiek iš to uždirba operatoriai? Ogi taip ir paskaičiuokime: matomai, du trečdalius ar netgi keturis penktadalius pirkimų sumos gali sudaryti pajamos iš perteklinių pardavimų, kitaip tariant – iš šešėlinio biudžeto. Čia, sakyčiau, turėtų būti labai smagus bizniukas. Aš irgi tokio bizniuko norėčiau. Ypač, kai tame bizniuke, darant necentralizuotus pirkimus, pasirinkimas būna padaromas pagal tokius nuostabius kriterijus, kaip, pvz., nuolaidos dydis (taip, jūs neapsirikote, nuolaidos dydis). Čia juk fantastiškos galimybės – nustatai paslaugų kainą 1000 litų, padarai nuolaidą 500 litų, ir tada laimi prieš konkurentą, kuris siūlo tą pačią paslaugą už 50 litų. Nes juk pasiūlyta nuolaida didesnė.

Neimčiau domėn Bitės atstovų aiškinimų apie menamus technologinius ar aptarnavimo kriterijus. Tie kriterijai, kurie yra ne makaronų pobūdžio, yra išmatuojami labai aiškiais parametrais. Interneto ryšio pralaidumas, helpdesko darbo laikas, naujų numerių užsakymo įvykdymo laikas, etc. – tų parametrų daugybė. Jei perkančiąjai organizacijai tai aktualu, per CPO ji gali tokius reikalavimus įvardinti be problemų. Problema čia yra kitur: Omnitel turi geresnį helpdeską, o kiti dalykai pirkėjams neturi reikšmės, todėl jie už tai mokėti nesiruošia. O neišmatuojamų kriterijų bei visokių makaronų nelieka, kai perkama per CPO.

Seni mobilūs telefonai

Čia šiaip dėl grožio iliustracija. Atgyvenę telefonai nesugeba daryti tai ko reikia arba taip, kaip reikia. Jų gamintojai, aišku, gali teisintis, kad pirkėjai kalti, nes nesupranta, nori neaišku, ko, remiasi vien kaina ir taip toliau, todėl rinka yra ydinga ir jie su triukšmu atsisakys pardavinėti tuos telefonus, kuriuos kažkodėl žmonės šiukšlių perdirbimui priduoda.

Beje, grynai iš asmeninės patirties: pats nepastebėjau, kaip man plane Bitė įkišo kažkokį fufelį apie informavimą apie praleistus telefono skambučius. Ir kaip jūs manote, koks rezultatas? Pasirodo, tie beprasmiai SMS, kuriuos kartais dabar gaunu, man nei velnio nereikalingi, kainuoja kiekvienas kažkokią neadekvačią sumą, o atsisakyti jų nežinau per kur. Visa laimė, kad dažniausiai telefonas būna įjungtas, todėl tokių SMS būna nedaug. Bet man tai daug pasako apie tai, kas pagal Bitę yra jų technologinis pranašumas.

Taigi, nenuostabu, kad Bitė traukiasi iš šio reikalo – per CPO tiesiog nesigauna kažkokių ten bajeriukų su visokiais nerišlumais daryti. Aš jų vietoje irgi pasitraukčiau, nes kur gi čia konkuruot. Juk nesigaus parduoti už keturgubą kainą – tai koks gi čia pelnas?

Man čia įdomus kitas momentas: Bitė, atrodo, negalvoja, ką sako tas jų rėksmingas pareiškimas apie pasitraukimą. Man, kaip jų klientui, jis sako du dalykus: viena vertus, Bitė yra objektyviai nepajėgi konkuruoti su Tele-2, antra vertus, Bitė yra objektyviai nepajėgi konkuruoti su Omnitel. Nes Omnitel kažkokiu būdu visgi išsilaiko tuose viešuose pirkimuose. Ir Tele-2 tenai irgi jau kažkaip nosį įkišo. O Bitė užtat traukiasi, rėkdama spaudai apie kažkokias ydas. Ir dar trečią dalyką man tai sako: su PR pas Bitę labai nekokie reikalai.

Aišku, visada klientas kaltas, kai pardavėjui parduoti nesiseka – tai toksai dėsnis tiesiog, jis veikia visur ir visada. Klientas kaltas, kai kainos nori mažos ar paslaugų gerų. Klientas kaltas ir tada, kai nenori pirkti visokių jam nereikalingų nesąmonių. Čia visada kliento kaltė. Tai ydingi klientai, viskas per juos blogai.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Naujos Omnitel spalvos ir firminis stilius. O kaip persivadins?

Štai, pasirodo, kokios tos spalvos – kai rašiau apie Omnitel pasikeitimą ir purpurines naktis, tai dar spėliojau, o dabar jau aišku. Pasakė man kai kas raktinę frazę – „Telia Sonera“. Tai gana lengva atrasti, kaip ten atrodys – Google jums į rankas. Nuo šiol Omnitel emblema bus tokia lyg ir violetinė bulvė su aplupimo žymėmis, ar kaip čia pasakius. Mano surastame atvaizde simbolizuoja tai vyrukas, apsirengęs violetine, tiesiog feličytava bliuzka. Toks štai rebrandingas.

O štai 15min rašė, kad violetinė spalva yra siejama su Kedžiu, o violetiniu audeklu buvo uždengtas paminklas Karaliui Mindaugui. Gal tai nesusiję akcijos, tai, kaip sakoma, tiktai paternas, bet įvykį policija tiria. Tiktai man rodos, kad čia visgi ne Kedžio paternas, o kažkokios reklaminės akcijos paternas.

Omnitel, violetinė bliuzka ir naujas firminis stilius

Vyruko veidas kiek skiriasi, matomai užsiaugino ūsus. Smuikas atrodo meniškiau, nei atrodytų pistoletas

Kadangi pasaulyje tinklų su tokiomis violetinėmis bulvėmis firminiu stiliumi jau visa krūva, tai galim spėti, kad gal būt ateityje keisis ir tinklo pavadinimas, t.y., gal bus koks nors pilnas rebrendingas. Galim paspėlioti, į kokį pavadinimą pasikeis Omnitel, jei keisis. Tarp kompanijų, kurios jau gavo naują stilių – Kcell, Ncell, Tcell, Moldcell, Azercell. Greitai naują veidą matyt gaus ir kitos kompanijos. Kadangi, kiek pastebėjau, visos naują stilių gavusios kompanijos savo pavadinime turi žodį „cell“, tai galu spėti, kad tai gali būti Ocell (jei trumpintų iš Omnitell) arba Lcell (jei trumpintų iš Lithuania). Bet tai tik spėlionės. Koks naujas pavadinimas būtų geresnis?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Naujos Omnitel spalvos: ružavos, purpurinės, violetinės

Drąsius Kedys ir Omnitel Purpurinė naktis

Spalvos nekoreguotos, viršuje - Drąsius Kedys, apačioje - Omnitel Purpurinės nakties puslapis

Naujas Omnitel veidas, tfu, spalvos (apie jas dar berods oficialiai nepaskelbta) man kelia aiškias asociacijas. Tokias aiškias, kad nei neabejoju kažkodėl, kad jie patys irgi tas asociacijas žino, nes juk turėjo apgalvotai viską daryti. Juk Omnitel rimtai žiūri į savo įvaizdį.

Aš, tiesą sakant, dar net tiksliai nežinau, kokios tiksliai tos spalvos bus – ar violetinės, ar purpurinės (čia arčiau raudonos), ar ružavos. Taip ar anaip, gandai pasklido per pakankamai rimtus šaltinius, tad vargu, ar verta abejoti, kad ta įprasta Omnitel žydra bus keičiama į kažkokią ružavą, violetinę ar purpurinę. Gal dėl to, kad žydra – nelietuviška, o violetinė – jau lietuviška.

Manau, kad labai gerai, jog vyksta pokyčiai, Omnitel jau seniai laikas atsinaujinti, pagyvinti daromą įspūdį, nes tai juk viena iš trijų pirmaujančių mobilaus ryšio kompanijų Lietuvoje, prentenduojanti net ir pakilti į antrą vietą tarp telefono paslaugų teikėjų.

FlyLAL logoFeličytavą veidą įgijo ir violetinėm bei purpurinėm spalvom pirma Lietuvoje pasipuošt sugalvojo FlyLAL kompanija (bent jau iš tų įmonių, kurios didesnės). Ta pati FlyLAL, kuri jau seniai subankrutavo, sukeldama didelius skandalus bei abejones tuo, kad Lietuvoje išvis įmanoma ką nors padaryti su tomis maklėmis, kai viena firma dirba nuostolin, o susijusi kokia nors – pelningai. Nors riksmų buvo daug, kalbos apie kai kuriuos aukštus šulus, galimai susijusius su tuo reikalu irgi buvo garsios, bet taip niekas nieko ir nepričiupo. Tik susisiekimo ministerija sugalvojo, kad niekai tie bankrotai, viskas atsigaus savaime ir į viską nusispjaut. Taip Lietuva kuriam laikui tapo faktiškai atkirsta nuo pasaulio. Kaip tik tuo metu, kai turėjo kilti turizmo pikas dėl Vilniaus – Europos sostinės. Būtent nuo to laiko FlyLAL ružavos spalvos tapo labai specifiniu simboliu versle, turinčiu visokių įdomių prasmių.

O jau paskui violetinės ir purpurinės spalvos tapo kovos prieš pedofiliją simboliu – Drąsiaus Kedžio dėka. Iki šiol niekas nesupranta tos visos istorijos, kuri buvo nesuvokiamai pasąmoninga. Spėju, kad ji taip ir liks pilna mįslių, konspiracijos teorijų bei paslapčių. Tačiau būtent dėl tos istorijos violetinė ir purpurinė staiga tapo natūraliomis, visai įprastomis Lietuvai spalvomis. Pirmiausiai krūvos violetinių drabužių pasirodė Norfoje, paskui – ir kituose prekybos tinkluose. Dar paskui – violetinės spalvos tapo įprastomis visoms drabužių parduotuvėms. Gatvėse atsirado daugybė žmonių, apsirengusių violetine spalva. Ir netgi visai ne kokių nors kedofilų – tiesiog spalva ėmė darytis įprasta.

Man tik vieną klausimą kelia šitas reikalas – jei jau Omnitel keičia tas spalvas, kodėl jie tai daro? Gal dėl to, kad nori pasinaudoti Drąsiaus Kedžio įvaizdžiu, ar dėl to, kad nutarė užimti FlyLAL spalvas, kaip ženklą, kuris liko nenaudojamas, ar dar dėl kokių nors priežasčių? Gal tiesiog kažkoks rebrandingas, skirtas tam, kad visi galutinai užmirštų kokias nors senas negražias Omnitel istorijas? Kažko aš čia nesuprantu, kas jų galvose vyksta. Nors, turint omeny tas jų reklamas iš serijos „vejasi banditai, ką daryti, prisijungti prie internetų su omniu“ – gal ir nenuostabu. Taip ar anaip, džiugu, kad tokioje rimtoje kompanijoje vyksta dideli įvaizdžio pokyčiai.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter