Rokiškis Rabinovičius

Ten, kur savo nagus prikiša valdiški biurokratai ar politiniai puspročiai, ten prasideda visokios klaikumos. Ir vieni, ir kiti daro nesąmones. Bet ypatingai tos nesąmonės užveši tada, kai tokie puspročiai bent trumpam pasijunta nebaudžiamais ir galinčiais daryti ką tik nori.

Šiandien aš jums papasakosiu apie tų veikėjų darymus tiek ir tokių dalykų, kad jūs nelabai galėsite patikėti, kad gali būti taip blogai. Greičiausiai jūs netgi negalėsite viso to baisumo kitiems žmonėms perpasakoti, nes to absurdo ir baisumo tiesiog čia bus per daug.

Aš netgi pats tarpais suprantu, kad aš pats negaliu patikėti visu tuo absurdu, kuris vyksta. Ir gal kažkas tėra kažkokios mano fantazijos, nes taip gi negali būti. Nu rimtai.

Šiandien aš jums papasakosiu, kaip Svaikatos apsaugos ministerija su Aurelijumi Veryga priešaky ruošiasi panaikinti mūsų dantis. Kad mes juos gydytumėmės homeopatija ir kepeniškais grūdinimaisis. Ir jei jums atrodo, kad aš čia juokauju, tai paskaitykite ir suprasite, kad aš nejuokauju. Ir tie veikėjai irgi nejuokauja. Jie nuoširdžiai galvoja, kad jie daro kažkokį gerą darbą.

Beje, kad neatrodytų, jog kryptingai daužau kokį nors politiką, išsyk pasakysiu, kad SAM ministrais išvis tampa labai įdomūs žmonės. Čia prisiminkim, pvz., kad ir kokį Algį Čapliką, kuris dabar sėdi Vilniaus savivaldybėje su kažkokia neaiškia Laisvės sąjunga (liberalais) – kadaise jis buvo SAM ministras, kuris įvedė tvarką, pagal kurią homeopatiniai šūdai gali būti išrašomi ir vaistinėse parduodami kaip kokie nors tikri vaistai. Liberalas, žinote.

Arba koks Vytenis Andriukaitis – irgi gerai prisimenamas. Aš atsimenu kažkokius blėnis apie tai, kad mankštas reiks visiems daryti, kaip tais gražiais tarybiniais laikais, kai prie ruso buvo geriau. Bet Andriukaitį laiku kažkaip pašalino į kažkur, skirtingai nuo kai kurių kitų ministrų.

Kai dabar koks nors Dainius Kepenis ar dar koks nors politikierius sugalvoja kovot prieš skiepus ar kažkokią ajurvedą prilyginti mokslui ir įkišti tuos pseudomokslinius šlamštus į sveikatos apsaugą – tai čia nėra kažkas itin unikalaus, nes čia tiktai absurdo mastai kokius 100 kartų išaugę, tiesiog iki užribinio lygmens. O visokių kliedesių politikai ir anksčiau pridarydavo, tik kad mažesnių.

Dabar tas neproporcingas absurdo prieaugis jau darosi realiai pavojingas mūsų visų sveikatai. Ir netgi tokiai sričiai, kur atrodė, jog valstybė negali sugadinti – t.y., odontologijai.

Taip, dabar valdiški biurokratai ir politiniai bepročiai užsimanė užlenkti Odontologų rūmus ir tuo pačiu – iš esmės ir Lietuvos odontologijos sistemą, kuri yra vienintelis tobulai dirbantis, efektyvus ir tiesiog nuostabus medicinos segmentas. Toks, kur ir kainos pas privačius odontologus yra mažesnės, nei pas valdiškus, ir paslaugos greitos, ir taip toliau.

Lietuva dabar turi vieną iš geriausių pasaulyje odontologijos sistemų

Taip, čia vienas iš dalykų, kuriais galime didžiuotis, nors ir nepagalvojame apie tai. Didžiuotis tuo, kiek kokybės ir vertės gauname už kokią mažą kainą. Visa šitai – tik dėka esamos paslaugų teikimo sistemos, dėka privačių odontologų ir dėka to licencijavimo, koks yra dabar.

Labai dažnai būna taip, kad mes net nesusimąstome, kaip gerai yra pas mus, nes tiesiog nežinome nei su kuo palyginti, nei netgi nepagalvojame, jog išvis su kažkuo galime lyginti. Tačiau tikras vaizdas atsiveria tada, kai pabandai pažvelgti į fenomenus, kaip į fenomenus. Aš jums papasakosiu čia apie tai.

Taip, kainų yra visokių, odontologijos kabinetų visokių, bet aš jums pasakosiu apie tuos, kur lankausi ar anksčiau lankiausi pats ar kur lankosi mano draugai.

Jūs atsimenate sovietinius laikus, ar ankstyvą Nepriklausomybę, kai dantis tekdavo gydytis poliklinikoje? Aš tai atsimenu tuos laikus labai gerai. Mano paskutinis valdiškoje poliklinikoje gydytas dantis pavirto į beveik kiaurą skylę, kuri buvo plombuojama, tą darė pasikeisdamos dvi dantistės (taip anais laikais dar vadindavo odontologus) apie tris mėnesius per kokius 10 kartų.

Per tuos taisymus skaudėjo smarkiai, buvo keli sykiai, kai mane gaivino po sąmonės praradimų, dantis buvo nudrožtas tiek, kad iš jo išvis beveik nieko neliko, ant to beveik nieko buvo uždėta plomba, bet ta plomba paskui telaikė vos keletą metų, o paskui iškrito gabalais.

Valdiškas dantų taisymas anais laikais buvo siaubingas.

Kiek nukrypdamas turiu pasakyti, kad man anuosyk dar pasisekė – gręžė bent jau su turbininiu grąžtu, kurio apsukos tokios, kad nukerta nervą greičiau, nei tas spėja sureaguoti. Tokie grąžtai anuomet vis dar ne visur buvo. Tuo tarpu paprasti elektriniai dantų grąžtai veikdavo lėtai, strigdavo, o užkabinę nervą, sukeldavo nesuvokiamą skausmą. Dabartiniai žmonės, kurie elektrinių grąžtų nepatyrę, netgi nežino, kas tai yra. Už šitokius baisesni yra tik mechaniniai grąžtai, kur kojomis minami. Aš dar su tokiais esu susidūręs mokykloje, nes kai pasaulyje visur buvo turbinos, SSRS dantų taisymas vis dar buvo paremtas 1920 metų technologijomis. Bet čia, atleiskit, aš nukrypau. Grįžkim prie to sovietiškai taisyto danties.

Žodžiu, antrą kartą tą neįmanomai nudrožtą mano dantį man taisė jau privati gydytoja, kas anais laikais buvo pragariškai brangu, bet rezultatas skyrėsi tiek smarkiai, kad tuo sunku patikėti. Jai betaisant, aš buvau užmigęs ir net pradėjau knarkti, tai buvo labai daug juoko. O kai tą dantį man sutaisė per kokius gal 3 ar 4 vizitus (ir tam dar buvo padaryta ir uždėta karūnėlė), tai tas dantis man laiko iki šiol, gal kokius 20 metų jau maždaug. Štai tiek skiriasi privatus dantų gydymas nuo valdiško.

Ir skirtumai čia išties ne tiek gydytojuose, kiek visos sistemos organizavime – valdiški odontologijos kabinetai aprūpinami tragiškai, gydytojai yra varomi iš proto visokiomis biurokratijomis, mokymai jiems suteikiami nebent formalūs, medžiagos duodamos kažkokios priešistorinės (prisiminkim pirkimus pagal mažiausią kainą), pacientai kraunami vienas po kito su puikiai žinomomis nenormaliomis tvarkomis, tada ir tie pacientai dar išprotėja nuo visko ir ima vėlgi iš proto varyti gydytojus, ir taip toliau. Jūs žinote, kaip tai veikia.

Neseniai man teko nelaimė priešoperacinio patikrinimo tvarka vėl pakliūti į valdišką odontologijos kabinetą (kad kartais per kokią žaizdelę burnoje nenukraujuočiau). Aš galvojau, kad nors kažkas per kelis dešimtmečius valdiškoje odontologijoje bus pasikeitę, bet niekas pasikeitę nebuvo. Gydytoja kita, vieta kita, bet įranga tokia pat ir išvis viskas taip pat. Netgi ir tas atpažįstamas elgesys, kai gydytoja yra tiesiog užėsta valdiškų biurokratijų, nevaldomo pacientų srauto, mažo atlygimo ir baisių darbo sąlygų, o todėl tiesiog kelia siaubą. Žodžiu, viskas, kaip ir anksčiau.

Man labai pasisekė, nes visi mano dantys buvo puikiai sutaisyti ir nieko ten nereikėjo tvarkyti. Viskas buvo labai puiku. Aš tik turėjau iškentėti kelioliką minučių kažkokių nesąmonių ir grubumo. Man labai pasisekė, kad man nereikėjo nieko taisyti. Nedidelio dantenų uždegimo ta gydytoja nepastebėjo, bet tai gal ir gerai.

Dabar vakščioti tik pas privačius odontologus jau darosi įprasta, bet vis dar yra tokių žmonių, kurie eina į valdiškas poliklinikas. Taip, yra kažkodėl žmonių, kurie vis vaikšto į valdiškas poliklinikas gydytis dantų, nes galvoja, kad gal bus pigiau. Tokius žmones man būdavo labai sunku įtikinti, kad pigiau bus pas privačius, o ne pas valdiškus.

Kai įtikindavau ir žmonės pabandydavo, ir paskui mes apie tai kalbėdavome, aš matydavau, kad jie man negali paaiškinti savo įspūdžių. Tiesiog ta privati odontologija gaudavosi tiek pigesnė ir geresnė, kad jie tiesiog negalėdavo paaiškinti, kaip juos tai apstulbino.

Prieš kokius 10 metų kažkas iš pažįstamų man papasakojo apie savo mamą, kurią labai sunku buvo įtikinti pakeisti odontologą į privatų, nes jai atrodė, kad bus brangu. Sūnus ją sunkiai galėjo įtikinti, net ir sakydamas, kad viskas jau sumokėta. Visgi įtikino.

Po kelių vizitų senutė susitvarkė problemas, o paskui ėmė atidėdinėti pinigų nuo savo pensijos, kad galėtų nueiti pas privatų odontologą kas kelis mėnesius dantų akmenų valymui. Ji tą ėmė daryti be jokio reikalo, per dažnai, nes ėmė pas naują dantų gydytoją vaikščioti kaip į kokią pramogą – nes jai tai atrodė kaip stebuklas, kad su ja taip gražiai elgiasi, kad nieko neskauda, kad viską taip tvarko. Jai tai tiesiog buvo kažkoks kosTmosas. Ir negana to, viskas kainavo dvigubai pigiau, nei valdiškoje poliklinikoje.

Jūs suprantate, kokio nesuvokiamo didumo skirtumą ta senutė pamatė tarp tos valdiškos ir privačios odontologijos? Tiesiog pabandykite suvokti, kokį stebuklą ta senutė pamatė.

Aurelijus Veryga ruošiasi sugriauti viską, kas tik odontologijoje yra gero.

Mano dantų gydytoja atsisako iš manęs imti pinigus, jei nėra tiesioginių sąnaudų. Taip, mano dantų gydytoja dirba privačiai, bet ji atsisako imti pinigus už konsultacijas, nes aš pastovus jos klientas. Ir ji dantis taiso pigiau, nei bet kokia Lietuvos valdiška poliklinika. Ir ji gydo dantis tiesiog stebuklingai geriau, nei bet kas bet kokioje valdiškoje poliklinikoje, kokia tik egzistuoja kur nors pasaulyje. Jūs neįsivaizduojate net. Ir jei man blogai, mane priima tą pačią dieną.

Taip, tai mano privati dantų gydytoja, kuri pragyvena ne iš valdiškų pinigų, o vien iš savo privataus dantų gydymo verslo.

Tipiniu atveju, kai man reikia tvarkytis kokį nors dantį, aš ateinu, man jį sutvarko ir aš išeinu. Vienas vizitas – ir viskas. Ir praeina keliolika metų (tiek laiko aš jau pas šią savo gydytoją), ir viskas visiškai gerai, ir nieko nėra, kas būtų buvę negerai. Ji yra tobula, ir tiesiog ji yra tobula.

Aš tik dėl vienos priežasties čia neparašysiu savo dantų gydytojos kontaktų, nes jei parašysiu, tai jūs galvosite, kad visas šitas mano straipsnis – tai absoliučiai bezbožna reklama, už kurią man sumokėjo dantų protezais.

Sausais faktais tiesiog

Čia labai trumpai apie kainas pakalbėkim, nes aš pasikėliau duomenų ir štai jums, kad negalvotumėt, kad aš makaronus kabinu apie mažesnes privačių odontologijos kabinetų kainas.

Čia tiesiog palyginkim taip vat, kairėje – valdiška Žalgirio klinika su valdiškomis kainomis, o dešinėje – keletas prabangių privačių odontologijos klinikų (pavadinimų aš jums nesakysiu, kad neapkaltintumėt manęs begėdiška reklama.

Aš čia galiu palyginti tik brangių privačių klinikų kainas, nes tos, kurios nedidelės (turi keletą darbuotojų) – jos tiesiog neturi internetinių puslapių, iš kurių tas kainas galėčiau paimti. O būtent nedidelės klinikos yra dar pigiau paslaugas teikiančios. Ir visos jos dirba maloniau už valdiškas.

Paslaugas lyginu tik kai kurias, nes kai kurių net nesupratau, ką reiškia, o ir kainos buvo surašytos kai kur skirtingai (pvz., dantų akmenys su poliravimu – vienur bendra kaina, o kitur – padančiui, taigi, dauginama iš 32). Taigi, iš principo gali čia būti ir kai kurių klaidų.

Odontologijos paslauga	Žalgirio klinika	Privati klinika „N“	Privati klinika „G“	Privati klinika „P“
Įvairių rūšių konsultacijos	15-36	10-17	5-15	10
Rentgeno diagnostika (dentalinė ar panoraminė)	24 (tik su siuntimu)	6	10-20	5-18
Dantų akmenų šalinimas su poliravimu	48-64	47	45	67
Danties kanalo gydymas	40-60	58	70-90 (kaina su visu plombavimu)	70-90 (kaina su visu plombavimu)
Danties gydymas ir plombavimas	20-50	18-27	25-45	40+
Danties vainiko estetinė restauracija	70-150	50-100	140	(paslauga neišskiriama)

Apie protezus aš čia nieko nerašau, nes banaliai nieko nesuprantu, bet kiek kainas pasižiūrėjau, valdiška medicina ten irgi neatrodo gerai. Netgi labai neatrodo gerai. Kaip labiau užkliuvęs fokusas – laikinas danties vainikėlis klinikoje P – 37 eurai, o Žalgirio klinikoje – 50-80 eurų. Kitų vainikėlių jau pilnai nesupratau, nes ten prasideda kosmosai.

Man išvis čia užkliuvo, kad pvz., klinika „N“ liaudyje žinoma, kaip brangi, viena iš pačių brangiausių ir teikianti itin įvairias paslaugas (įskaitant ir žandikaulio chirurgiją), bet diduma kainų ten smarkiai mažesnės, nei Žalgirio klinikoje.

Pigesnių (t.y., mažesnių) odontologijos kabinetų į palyginimą aš negalėjau įtraukti dėl to, kad jie turi tiek klientų, kad jiems netgi nereikia turėti nuosavą puslapį su kainomis Internete. Tieisog pas juos eina žmonės, nes vieni kitiems rekomenduoja.

Čia dar lentelėje nepažymėjau, kad pakartotinės konsultacijos ar konsultacijos esamiems klientams pas didumą privačių yra dar pigiau arba netgi išvis nemokamai, kai to tarpu vadiškai medicinai tokia sąvoka, kaip „pastovus klientas“ tiesiog neegzistuoja.

Ir čia dar nepažymėjau, kad kai kurios privačios klinikos turi netgi tokių paslaugų, kaip, pvz., mokomoji/žaidimų terapija – vaikams, kad tie išmoktų teisingos dantų higienos. Ir ne, tai nėra „liepiau vaikui daryt tą ar aną“, o tai pilnavertis mokymas, specialiai paruoštas vaikui, ir toks, kuris dar ir sumotyvuotų.

Į konsultacijas čia itin patariu atkreipti dėmesį, nes kai kada tik konsultacijos visam gydymui kartais ir tereikia, o į konsultacijas neįeina medžiagų kaina, nes medžiagos tiesiog nenaudojamos. Būtent medžiagų kaina, kuri kai kada gali būti labai didelė, tampa objektyviu, nepanaikinamu skirtumu, kuris kainą gali išauginti.

Čia dar vieną dalyką pastebėkim: privačiose klinikose medžiagos paprastai yra geresnio lygio (nes perkamos ne pagal mažiausią kainą, o pagal kokybę), o štai specialistų konsultacijų kaina priklauso nuo to, kaip klinika žiūri į savo verslą.

Sveikatos apsaugos bepročiai yra tiesiog bepročiai

Kai aš žiūriu į sveikatos apsaugos sistemą, aš matau, kad ją valdo kažkokie bepročiai. Nes aš kitaip negaliu paaiškinti to, ką aš matau.

Kartais jie daro netgi tokias nesąmones, kad kol neįgyvendina, tol sunku tuo net patikėti – pvz., mokykloms uždraudžiamas sviestas, vietoje jo pakišamas margarinas. Kai paskui kyla didžiulis skandalas, tada jau koks nors Aurelijus Veryga pareiškia, kad išsprendė tą problemą ir nieko nebedraus, nes draudime žodį sviestas pakeitė į „gyvulinės kilmės riebalai“, o „margarinas“ – į „augalinės kilmės riebalai“.

Beje, čia atkreipkime dėmesį į tai, kiek vikriai ir grakščiai paskui dar prikabinami makaronai – tais aiškinimais, kad esą jau sviestas nedraudžiamas ir esą margarino nebūsią, patikėjo netgi daugelis žurnalistų. Žiniasklaida paskui skelbė, kad jau taip nebebus. Ne, brangieji, bus taip kaip bus – jums tiesiog ant ausų prikabino makaronų.

Paskui mes šitų valdiškų veikėjų pridirbtą košę turime srėbti. Tiesą sakant, naujausios biurokratų ir politikų sugalvotos nesąmonės yra tokios, kad ilgainiui mums ir teliks srėbti košę, nes mes nuo jų nesąmonių liksim bedančiais visiškai tiesiogine prasme, nes kramtyti jau nebegalėsime.

Suprantate, jie dabar galvoja apie tai, kad gal čia nėra ko egzistuoti visai tai nevaldiškai, privačiai dantų taisymo sistemai, kuri, nepaisant nieko, dantis gydo taip gerai, kaip tik įmanoma ir dar už mažesnes kainas, nei valdiška.

Matyt pagal visokių kepenių ir kitų tipažų idėjas dantis mums reiktų gydytis homeopatijomis bei grūdinimaisis.

Aš dar priminsiu, kad koks nors Dainius Kepenis ir dar kažkas ten iš Seimo dar buvo prigalvoję diegti visur kažkokią ajurvedinę mediciną.

Suprantate, pagal jų supratimą, medicina yra netgi ne mokslas. Mokslas yra tieisog mokslas, jame tiesiog nėra visokių kliedesių, o yra tyrimai ir faktai. Tačiau pagal šitus tipažus – kažkoks priešistorinis šamanizmas yra lygiavertis mokslui.

Homeopatija pagal panašius tipus yra lygiavertė vaistams, skiepai užtat – lygiaverčiai kokiai tai pražūčiai. O dantų gydymas pagal juos – tai išvis kažkokia nesąmonė, kuria naudojasi kažkoks privilegijuotas visuomenės elitas.

Vieną kartą aš netgi mačiau kažkokias lazerinės terapijos procedūras, kad jos netgi kompensuojamos (!!!) – pagal tas procedūras žmonėms į kojas šviečia lempute, kuir yra lazeris. Ta lemputė tipo pagydo kojas.

Ir aš netgi girdėjau gandų apie kažkokius valstietiškus svarstymus, jog esą reiktų imti kompensuoti homeopatinius vaistus, o tuo tarpu štai skiepus – nustoti teikti arba bent jau padaryti nekompensuojamais. Nes suprantate, visokie beždžionių abortai ir taip toliau.

Aš suprantu, kad sunku patikėti, kad jų galvose gali būti tokios blėnys, bet faktai (tų pačių veikėjų pasisakymai) rodo, kad kažkokie panašūs mąstymo procesai jų galvose ir sukasi.

Žinote, prieš ketvirtį amžiaus kažkoks pusprotis Pietų Afrikos respublikoje tapo Sveikatos apsaugos ministru ir paskelbė, kad AIDS turi būti gydomas agurkais, o visi kiti vaistai – tai kažkokia nesąmonė. Gana neseniai pas mane į Facebook komentarus atėjo kažkoks beprotis, kuris ėmė aiškinti, kad taigi visai gerai, nes AIDS gi ne liga, o tik sindromas, tai jo gydyti nereikia.

Aš noriu jums pasakyti, kad jų mąstymas yra štai toks, vat toks tiesiog.

Jei tokio lygio reformos bus įgyvendinamos, mums reiks gydytis savo dantis homeopatiniais lašais ir grūdinimu eketėse. Valdiškose poliklinikose.

Verygos blėnys apie lupikavimus

Žinote, kaip jie pagrindžia tuos kliedesius? Ogi tokio pat lygio nesąmonėmis, kaip homeopatinė odontologija. Štai pvz., Aurelijus Veryga pareiškė, kad Odontologų rūmai (odontologus licencijuojanti organizacija) – tai lupikautojai.

Aš nežinau, iš kur Veryga sugalvojo, kad Odontologų rūmai užsiima uždarbiu iš palūkanų, nes būtent tai ir yra ta veikla, kuri vadinama lupikavimu (t.y., taip vadinami greitieji kreditai). Aš spėju, kad Verygai gal šiaip protas kaip nors aptemęs buvo ar dar kas nors atsitikę, kai jis šitą kliedesį pasakė.

Aš, aišku, suprantu, kad gal Verygai norisi imti reguliuoti kokį nors finansų biznį. Andai toksai Stasys Jakeliūnas sugalvojo, kad švediškus bankus gali parduoti. Tai ir Aurelijus Veryga matyt irgi sugalvojo, kad finansais reikia užsiimti. Pvz., sustabdyti kreditų išdavimą Odontologų rūmuose.

Išties tai ką aš žinau, kas ten Verygos galvoje per katės krušasi, kad jis tokius blėnis pasakoja. Gal jis perkeltine prasme kaip nors pasakoja, pvz., aiškina, kad Odontologų rūmai esantys lupikautojais, nes gal brangiau už valdišką gydytojų akreditavimą ima? Tai čia jums skaičiai: Akreditavimo tarnyboje gydytojo vienkartinė licencija kainuoja 67 eurus, o Odontologų rūmuose – 58 eurus. Kitos licencijos odontologų rūmuose – dar pigesnės.

Taigi, ar čia Veryga tiesiogine prasme apie lupikautojus pasakė, ar perkeltine – matome, kad jis banaliai viešai melavo. Ir aš nemanau, kad jis tiesiog šiaip kaip nors nežinojo, suklydo ar dar kažką. Na, aišku, galim spėlioti, kad gal jis, pvz., išties turi kokių nors kitų problemų, dėl kurių kartais šneka blėnis. Aš nežinau, aš čia tik spėlioju.

Kad savo prigalvotus absurdus jie įgyvendina, tą rodo faktai – ir su mokyklų valgyklomis (vaikai dabar bėgioja į parduotuves, o valgyklos užsilenkinėja), ir su saldainių draudimais (vaikams uždrausti džiaugsmą, ir nurodyti, kad net per Kalėdas draudžiama – čia yra savaime wow). O kažkuriose ideologinėse grupelėse, kaip gandas sako, anie jau svarstė, kaip uždrausti prezervatyvus, tai specialiai tam tikslu priėmė kažkokį sekso reikmenų pardavimo reguliavimą, pagal kurį galėtų be papildomų svarstymų į uždraustąsias sekso prekes traukti ką tik nori.

Prezervatyvų kol kas į tuos sekso prekių sąrašus neįtraukė, nes banaliai neišdrįso. Bet paruošiamieji veiksmai jau padaryti.

Kai kurie giluminiai mechanizmai

Gerai, dabar kaip jau įprasta, pasižiūrėkim į visokius mechanizmus, kaip tai vyksta.

Štai, pvz., kad ir biurokratai iš ligonių kasų – jie įsivaizduoja, kad gydytojai ir pacientai – tai kažkokie vagiai, taigi, medicinoje atsiranda štai tokie dalykai:

• Nenormalūs kiekiai biurokratijų ir visokių popierizmų – nes kasos įsivaizduoja, kad gydytojai apgaudinėja
• Bausmės gydytojams už diena per anksti išrašytus receptus ir panašūs absurdai – nes esą gydytojai taip kažką vagia
• Bandymai gydytojus nuolat užkrauti 100%, kad kuo pigiau kainuotų (iš įsivaizdavimo, kad ligonių srautas pastovus) – to rezultatu tampa visiškai neadekvačios gydytojų apkrovos ir nesibaigiančios eilės
• Draudimai gydytojams paskirti kokius nors specifinius vaistus ar pan., dėl ko netgi aiškiais atvejais ligoniams tenka keliauti pas specialistus, gydymas užsitęsia, prasideda problemos. Čia irgi dėl to, kad esą gydytojai iš ligonių kasų vagia.
• Pacientų keliavimas per visokius futbolus, kad tik jie per daug specialistų paslaugų neprisivogtų – to rezultatu išties tampa užleistas gydymas, lėtinės ligos ir pan.
• Neadekvatūs įkainiai ir dar kažkokie iš neaišku kur atsirandantys apmokėjimo vienetai ar kaip tai vadinasi, kurie skirti sumažinti mokėjimams. Čia išvis nieko net nekomentuosiu.
• Ligonių galimybės pakliūti į ligonines sumažinamos iki kuo minimaliausių netgi tais atvejais, kai liga ūmi ir gręsianti gyvybei. Dėl to, pvz., netgi prie infarkto priartėjęs žmogus poliklinikose bus siuntinėjamas pirmyn atgal per kokias nors eiles, nes kitaip negalima. Arba, kraštutiniu atveju, iš poliklinikos bus išvežamas su greitąja.

Čia vien ligonių kasų mechanizmai. Jie savo esme yra biurokratiniai, stagnaciniai, tie, dėl kurių visiems blogai.

Dabar įsivaizduokite, kad norint pasitaisyti dantį, reiktų eiti pas šeimos gydytoją, gauti iš jo siuntimą ir po 5 mėnesių pakliūti pas valdiškoje poliklinikoje dirbantį odontologą.

Galvojate, kad ką čia, negali taip būti, nebus? Taigi bus, kitose srityse taip jau yra.

Mums norėtųsi galvoti, kad mes ir toliau galėsime dantis gydytis privačiai. Deja, kažkodėl dauguma žmonių negali sau leisti privačiai gydytis kitų ligų. Taigi, kad tą leisti sau gali mažai kas, o kai Aurelijus Veryga užsimojo naikinti ir privačias poliklinikas – tai leisti galės sau tą dar mažiau žmonių.

Jei odontologijos kainos pakils tiek, kiek ir kitos privačios medicinos kainos, tai tą mes ir darysim – vaikščiosim vėl dantų taisytis valdiškose poliklinikose. Ir patys odontologai vėl turės tose valdiškose poliklinikose dirbti. Ir vėl bus tas pats siaubas, kuris kadaise buvo.

Jūs žnote, kad viena iš labiausiai paplitusių fobijų – tai odontofobija? Odontofobijos esmė – nevaldoma baimė eiti pas dantų gydytoją. Žinote, iš kur ji? Aš manau, kad žinote – ji iš tų laikų, kai visa medicina buvo valdiška, valstybinė. Ir odontologai buvo vadinami gydytojais dantistais.

Verygą nori sugrąžinti visą šitą siaubą.

Ne, tas procesas nebus momentalus – užtruks kažkiek metų. Dantyse skylės irgi atsiranda ne išsyk – kariesas per kažkiek metų jas išgraužia. Veryga su savo nesąmonėmis veikia panašiais tempais.

Ką galima daryti, kad medicinoje būtų gerai?

Mažos kainos atsiranda ne iš oro. Privačios poliklinikos – tai visgi brangu. Kodėl brangu? Todėl, kad reguliavimų begalės, barjerai didžiuliai, todėl ir brangu. Gydytojai, norintys susiburti ir įsteigti privačią polikliniką, priversti labai rizikuoti. Pacientų pradžioje ateina labai nedaug, viskas dirba į nuostolį, tad kainos kyla iki dangaus.

Norint pramušti tą barjerą, kur kainos ima kristi, reikia labai daug sėkmės, labai daug laiko, labai daug triūso.

Odontologijoje tą barjerą kadaise pavyko pramušti – prieš kelioliką metų. Prvatūs odontologijos kabinetai ėmė plisti, o kainos ėmė aiškiai kristi kaip tik tuo metu, kai įsidirbo Odontologų rūmai. Iki tol privačių odontologijos kabinetų buvo, bet kainos pradžioje buvo tokios, kad labai mažai kas sau tą galėjo leisti.

Aš apie kokius 2001 metus aš už pavienį vizitą pas odontologą sumokėdavau daugiau, nei dabar už viso danties sutaisymą. Per tą laiką infliacija pinigų vertę numušė kokius porą kartų, taigi, gaunasi, kad kainos sumažėjo pakankamai žiauriai. Visa tai todėl, kad išaugo ir rinka (daugiau žmonių ėmė kreiptis į privačius  (odontologus), ir konkurencija (privačių odontologų pasidarė daug daugiau).

Jei pasižiūrėsime į to proceso šaknis – tai jose išties tėra viena vienintelė organizacija – Odontologų rūmai. Tie patys, kurie nustato sveiko proto, o ne absurdinius kriterijus odontologų licencijavimui. Tie patys, kurie ir pakonsultuoja odontologus, ir mokymus padaro, ir taip toliau.

Kaip tie rūmai atsirado – aš nežinau. Ką suradau, pakapstęs po internetus – tai, kad apie kokius 2001 kilo pirmos mintys, kad reikia normalaus reguliavimo, apie 2003 pavyko įstatymus pramušti, apie 2004 Odontologų rūmai ėmė veikti, apie 2005 Lietuvoje pasimatė ir visas tas kainų gerėjimas.

Kas įdomiausia – nors kainos neaugo, o gana ilgai ir mažėjo, odontologijos kabinetų pelningumas didėjo – nes tiesiog didėjo pacientų srautai: žmonės vietoje valdiškų poliklinikų vis dažniau pasirinkdavo privačias. Taigi, privačios imdavo gyventi geriau, o valdiškos – nu ką, nu darbo tiesiog mažiau jose darėsi.

Esminis mechanizmas čia labai paprastas, savireguliacinis: organizacija ir vykdo mokymus, ir narystę palaiko, ir kokybę pakontroliuoja, ir turi įrankį, kuris leidžia viską enforcinti – licencijų išdavimą. Ir visa tai veikia – privačių odontologijos kabinetų daugėja ir jie veikia vis geriau. Skirtingai nuo valdiškos sistemos, su kurios pasekmėmis susidūrę, mes neapsidžiaugiame.

Kai aš čia šį skyrių pavadinau klausimu apie tai, ką galima daryti, kad būtų gerai – tai aš jums dalį atsakymo čia pateikiu iškart – ogi ir likusiose medicinos srityse reguliuoti viską taip, kaip dabar reguliuojama odontologija. T.y., labai konkrečiai pagal medicinos sritis kurti Odontologų rūmų analogus, kurie ir mokymais užsiimtų, ir licencijomis, ir kontrole, ir taip toliau. Ir be jokių valdiškų pinigų.

Ką nori padaryti Aurelijus Veryga? Jis viską nori padaryti atvirkščiai.

Nepriklausomai nuo valdiškos sitemos galintys dirbti gydytojai, kaip ir jų organizacijos – labai netinka Sveikatos apsaugos ministerijai. Netinka tiesiog todėl, kad nei jų kaip nors paspausi, nei pašantažuosi – jie yra nepriklausomi. Ir todėl – kalbantys tai, ką nori kalbėti. Nebijantys pasakyti tiesos.

Dar kad maža nebūtų

O dar, kad nebūtų mažai – tokia yra Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM, kurios direktorė yra tokia Nora Ribokienė. Tai vat ta tarnyba ir nori perimti Odontologų rūmus. Ir pagal tą tarnybą ir Norą Ribokienę gaunasi, kad viską, ką daro Odontologų Rūmai (apie 8000 žmonių) gali prižiūrėti vienas koks nors tos tarnybos žmogus, matyt gaunantis kokį nors 800 eurų atlyginimą.

Aš esu ne taip seniai susidūręs su tokiu vertinimo rezultatu, labai konkrečiai mačiau, kaip gydytojas žarsto stalu popierius, rėkauja kažką, o galų gale jam viską suvadovauja sesutė, nes tas netgi nelabai orientuojasi, ką daro. Tai vat taip ir suakredituoja tokius gydytojus. Nes kodėl gi ne, jei ten nieko nei žinoti nereikia.

Nes nu ko tikėtis, kai neaišku kas sprendžia apie gydytojų tinkamumą. Pvz., kokia nors seksopatologė – apie odontologiją nusprendžia. Ir papasakoja, kaip ten už 800 eurų viską padarys.

Beje, aš dar priminsiu, kad atrodo ta pati Nora Ribokienė jau buvo SAM viceministrė anksčiau, prie berods dar kokio Vytenio Andriukaičio (to, kuris žadėjo įvesti kažkokias privalomas mankštas ir baudas už nesveiką gyvenimo būdą). O paskui kaip tai vat taip ir tapo kažkokia akreditavimų vadove. Nes gi negalima švaistytis puikiais specialistais.

Ai, o dar, kad irgi maža nebūtų – kadaise, kiek atsimenu, pirmu žmogumi, sugalvojusiu naikinti Odontologų rūmus, buvo anokia Dangutė Mikutienė, kuri taip pat pagarsėjo ir savo idėjomis uždrausti mobilius telefonus, o paskui, kai paaiškėjo, kokį įstatymą ana stumia, paaiškėjo, kad tuo įstatymu išvis visi elektros prietaisai būtų uždrausti. Matyt, kad ana netgi nesuprato, ką išvis siūlo.

Tai, ką aš matau – tai jokių precendentų neturintis atvejis, tiesiog išvis net neprilygstamas – tai ne tik kad laisvosios profesijos savireguliacijos ir savivaldos naikinimas. Tai vienintelio išties gerai veikiančio (jei neskaitysim to, kad valstybė nekompensuoja dabtų gydymo) medicinos segmento naikinimas.

Štai vat tokie vyksta čia judesiai su ta sveikatos apsaugos ministerija.

Gal didžiausia problema, šiai valdžia – tai Odontologų rūmų keltas triukšmas apie tai, kad dabar kompensuojamas dantų gydymas tiktai tiems, kas yra pensininkai, invalidai arba vaikai. Tuo tarpu šiaip suaugusiems žmonėms jokių kompensacijų nėra.

Suprantate, koksai yra SAM veikėjų mąstymas: jei dantys pažeisti – tai čia esą tik buržujai tuos dantis gydosi. Tai tie buržujai tegul ir susimoka. O paprastam žmogui dantų gydytis nereikia. Nes kam jam tie dantys. Todėl ir nekompensuojam.

Ai, dar kažkas iš valstiečių (tik nepamenu, kuris) kažkur Feisbuke prieš kokius metus skelbė, esą dantų ligos tik nuo cukraus, taip kad jei dantys kažkam sugedo – tai tie patys esą kalti, nes nereikėjo cukraus valgyti.

Po galais

Ar mes galime sustabdyti šitą medicinos naikinimo beprotybę?

 

———–

* Tą numerį dar galite spėti įsigyti kai kuriose prekybos vietose, nors didžiuosiuose miestuose jo gali būti jau ir nelikę. Prieš kokią savaitę mačiau du vienetus degalinėje tarp Kauno ir Klaipėdos. Tiesą sakant, tai tiesiog nuostabu, koks deficitinis gaunasi šis leidinys – išperkamas visas.