Rokiškis Rabinovičius

Vakar parašiau tokių paprastų punktų – kad marginalai skiriasi nuo Tapino būtent tuo, kad yra durni (tai išties vienintelis skiriamasis marginalumo požymis). Nepaisant to, kiek aiškiai viskas buvo parašyta, atsirado tipažų, kurie pasipiktino, kad aš juos išvadinau durniais – jie nekreipė dėmesio į tai, kas parašyta – jie save savaime priskyrė marginalams ir tada jau ėmė piktintis.

Itin smarkiai vakar užjudo kokia tai neformali (lyg ir su VDU sietina?) leftistų kuopelė – matyt irgi nesugebėjo perskaityti tų trijų punktų, tai labai pasipiktino paskui, buvo labai smagu juos skaityti. Plūdimosi irgi ten daug buvo.

Na, gal tai irgi gal požymis – jei nesugebi netgi trijų punktų perskaityti, tai gal ir išties proto trūksta. Paradoksaliu būdu gal ir tiesa taip gaunasi – jei jau jie save su marginalais identifikavo, nesugebėdami perskaityti, kas rašoma, tai gal ir patys yra teisūs. Žinote, mes kuriam save pačius, ir kaip nusprendžiam, taip ir kuriam. Kai kurie keistai nusprendžia – kaip ten sakoma – „išsiugdyk debilą savyje“.

Smagu, kai būna dideli bardakai žmonių suvokimuose. Man tai patinka, nes vis atrandu kokių nors nuostabių dalykų. Bet aš šiandien ne apie tai, o visgi apie kitus reikalus – vėl apie tą pačią Telšių mokytojos istoriją. Nors ir bandžiau šį bei tą paaiškinti tam skirtame straipsnyje, bet kažkaip atrodo, kad daliai visvien neatėjo supratimas apie tai, kas te yra blogai.

Man rodos, kad daugelis tiesiog nepagalvoja kritiškai: koks išties ryšys tarp tos Telšių mokytojos, RKB, tradicinės šeimos idėjų ir kalbų apie tai, kad tokių bardakų neturi būti. Tai va, pasižiūrėkim.

Pirmiausiai labai paprastai žiūrėkim, papunkčiui, kad nereiktų gilintis:

• Mokytoja pateikė poziciją, kad gėjai būna seksualiniai žudikai, kanibalai ir dar ten kažkuo užsiima. Maždaug taip.
• Ar tai siejasi su RKB pozicija? Ogi nei per kur.
• Ar tai siejasi su tradicinės šeimos samprata? Ogi irgi nei per kur.

Tai ką atstovauja ta pozicija? Ogi nieko, tik pačią tą mokytoją nebent, nes ji yra tos pozicijos pateikėja. Taigi, toliau pažiūrėkime:

• Ar tie pateikti absurdai kaip nors gerina tikėjimo situaciją Lietuvoje? Ogi nei per kiek.
• Ar tie pateikti absurdai kaip nors gerina tradicinės šeimos situaciją? Ogi nei per niekur.

Taigi, akivaizdu, kad naudos iš to nėra. Na, tada dar toliau pasižiūrėkim:

• Ar tie absurdai kažkaip kompromituoja RKB? Taip, jei tik juos kas nors sieja su RKB ir pateikia kaip katalikišką poziciją.
• Ar tie absurdai kaip nors kompromituoja tradicines šeimos vertybes? Taigi aišku, jei tik tradicinė šeima su tokiais absurdais susiejama.
• Ar tie absurdai kompromituoja tikybos mokymą? Praktiškai taip. Panašūs absurdai bet kokias pamokas kompromituotų.

Taigi, ar dar turite klausimų, kame problema? Problema yra tame, kad ta mokytoja viešame diskurse dabar yra susieta su krikščioniškomis, tradicinėmis vertybėmis, o su tomis vertybėmis yra susieti tie patys tamsūs ir klaikūs kliedesiai apie visokius gėjus-kanibalus ir panašiai. Ir dėl tų absurdų netgi jau girdisi kalbos, kad reikia uždrausti tikybos dėstymą mokyklose.

Aš noriu pasakyti kai ką labai esminio: jei jau kalbame apie krikščioniškas vertybes, tai visų tų vertybių pirminė esmė yra meilė ir gėris. Būtent tai yra Didysis Dievo įsakymas, kuris yra esminė, pirminė RKB įvardinama vertybė – mylėti Dievą ir kiekvieną žmogų taip, kaip save. Iš to, beje seka, kad ir save mylėti – ir Dievą, ir savo artimą.

Neapykantos skleidimas – tai nėra meilė savo artimam. Kai kažkam kuriamas įsivaizavimas, kad gėjai esantys kanibalai – tai nėra meilė savo artimam. Tai yra teiginiai, kurie gimsta iš baimės bei nežinojimo – tokie teiginiai, kurie tik kuria neapykantą. Tiesiog neapykantą, kuri paremta vėlgi baime, nežinojimu, melu.

Čia, beje, nukrypsiu: gal aš ir nesu labai uolus krikščionis, bet homoseksualumo atžvilgiu mano pozicija (bent jau mano įsivaizdavimu) kažkaip tur būt sutampa su RKB pozicija. Aš tiesiog manau, kad žmonija homoseksualiu būdu banaliai negali daugintis, o seksualinis instinktas visgi yra dauginimuisi skirtas. Bet, kita vertus, tiesiog homoseksualių žmonių yra ir viskas – tai yra realybė. Aš nieko tame negaliu pakeisti ir neturiu keisti to, ko negaliu pakeisti – nes galiu keisti tik save. Jei žmogus yra homoseksualus, aš jį galiu tik priimti kaip yra – kaip žmogų, kuris visvien remiasi noru gyventi, artimo meile ir t.t. – ir viskas. Mes tiesiog esame skirtingi, tokie, kokie esame.

Problema yra ta, kad visa menamai diskusinė tos mokytojos pozicija, kurią galime sužinoti dar ir iš vėliau pasirodžiusių mokinių pasisakymų apie tai, kas buvo kalbama pamokoje – yra tokia, kur „tie gėjai žudikai, bet visvien turime juos mylėti“. Ir tai yra tiesiog nesuvokiamai absurdiška, nes remiamasi absurdiškai sutapatinančia prielaida apie žudikus, kuri pakišama kaip esą teisinga („mokslininkai nustatė“).

Esmė labai paprasta: jei pasakytume „tie reptilijanai yra žudikai, bet visvien turime juos mylėti“, tai teiginys visvien liks absurdišku, nes pirmoji jo dalis („tie reptilijanai yra žudikai“) neša savyje kardinalią klaidą: nėra jokių požymių, kad išvis egzistuoja kokie nors reptilijanai (nors yra visokių „gerbiamų autoritetingų mokslininkų“, kurie tuos kliedesius skleidžia). T.y., teiginys, suponuojantis reptilijanus, yra niekuo neparemtas, klaidingas ir melagingas. Lygiai taip pat ir teiginys, kad gėjai yra žudikai, irgi niekuo neparemtas, klaidingas ir melagingas.

Nesunku suprasti, kad tokie nusišnekėjimai pakliūna į 8-ojo Dievo įsakymo kriterijų: „nekalbėk netiesos“. Keista, bet atsiranda dabar netgi aiškintojų, kurie sako, kad ta mokytoja tiki tuo ką sako, todėl tai esą nesą netiesa, arba kad ji tiesiog nežino ir tai nesą netiesa. Ir kad visokios nuomonės turi teisę egzistuoti. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Beje, man labai įdomu būtų išgirsti, pvz., tokį dialogą:

– Antanai, tu grobi, žudai ir ėdi vaikus!
– Netiesa, tu šneki apie mane klaikias nesąmones, tau gal stogas pačiuožė?
– Aš tuo tikiu ir visos nuomonės turi teisę egzistuoti, nedrįsk manęs užsipulti dėl to, tu bandai susidoroti su manimi!!!

Žinoma, visos tiesos sužinoti išties nėra įmanoma, ir išties mes visi klystame – tokia mūsų prigimtis tiesiog. Tačiau visada tiesos galima ieškoti ir artėti prie jos, o ne neigti tiesos buvimą, tą tiesą prilyginant melui. Mes klystame, atrandame savo klaidas, iš jų mokomės. Kartais greičiau, kartais lėčiau. Reikalas tas, kad jei klysti, bet mokaisi ir ieškai tiesos, tai išties ir atitinki tą patį RKB įvardinamą 8 Dievo įsakymą – kalbėti tiesą, nekalbėti netiesos.

Dabar klausimas, ar ieško tiesos ir ar pripažįsta savo klaidas tie žmonės, kas toliau užsispyrę gina tuos pačius paistalus, kurie buvo pasakojami? Matyt kad ne, nes jie tiesos neieško, o tik prilygina netiesą tiesai.

Aš manau, kad visa istorija išsispręstų, įvardinus kelis dalykus:

• Mokytoja padarė didelę klaidą ir buvo neteisi, bet kažkada ji juk gali susiprasti ir pati tai įvardinti
• Su RKB ar tradicinių šeimos vertybių gynimu tos šnekos apie gėjus-kanibalus nieko bendro neturi
• Tikyba mokyklose turėtų būti dėstoma rimčiau, geriau paruošiant ir mokytojus, ir programas, be tokios konspiracinių teorijų saviveiklos, kokia buvo

Grįžtant prie tų leftistų, kurie save marginalams priskyrė, o paskui piktinosi: daugelis jų labai mėgsta papasakoti, kad nereikia tikybos pamokų mokyklose. O aš manau, kad kaip tik reikia, ir problemos yra būtent tame, kad dažnai tos pamokos per silpnos – lyg būtų kokios trečiaeilės.

Visa šita istorija rodo, kad būtent giluminis tų pačių religinių vertybių nesupratimas tampa pagrindu visokioms nesąmonėms. Labai akivaizdu, kad ir ta pati mokytoja, jei suprastų tą patį įsakymą dėl netiesos nekalbėjimo, suprastų ir tai, kad reikia ieškoti tiesos, pripažinti klaidas ir vėl ieškoti tiesos, o ne skleisti melagingas teorijas.

Tiesa, suprantu, kad kažkas ir vėl neperskaitys, kas čia parašyta. Įdomu, ar bus tokių, kurie papasakos, jog aš esu gėjus-kanibalas?