Tas siauras semiotinis požiūris į VLKK

Neseniai vienas kalbainis paskaitė mano parašinėjimų ir visai nukvako. Žinote, ką jis man pasakė? Ogi maždaug tokią frazę:

– Jūsų siauras semiotinis požiūris neleidžia jums suprasti, kodėl reikalingos kalbos taisyklės. Jeigu jų nebūtų, žmonės išvis negalėtų susišnekėti.

Štai taip, matote. Siauras semiotinis požiūris. Ir kalbainių taisyklės, be kurių žmonės nesusišnekėtų.

Deja, kalbainiška paradigma, apie kurią jau esu rašęs, yra tokia kalbainiška. Jie nuvokia, kad kalba tėra kažkoks gramatikos, ženklų (žodžių) ir jais adresuojamų reikšmių mechanizmas, gebantis vystytis kažkaip savarankiškai, gaivališkai ir nesuvaldomai (nes realizuoja Tiuringo mašinos kriterijus). Kalbainiai nuvokia tą nelabai rišliai, nes jiems tai sudėtinga, tačiau jie jaučiasi už tai besą atsakingais. Ir tada sako: „jei mes nereguliuosime, tai kas gi atsitiks? Kiekvienas šnekės ką nori ir kaip nori?

Hamburgeriai - mėsainiai

Nors daugelis klausia, už ką aš nemėgstu kalbainių, tie daugelis klysta. Aš visai mėgstu kalbainius, tiktai štai kalbainiai dirba ne savo darbą, todėl kelia visiems bėdas. Kalbainiams labai tiktų dirbti kokiame nors Makdake, kur jie galėtų kepti hamburgerius (aišku, griežtai prižiūrimi patyrusio personalo, nes kitaip jiems bus pernelyg sudėtinga). Tik deja, kalbainiai negali to padaryti, nes jie hamburgerius pervadino į mėsainius, todėl patys buvo pervadinti į kalbainius, o šitaip vadinamiems žmonėms negalima patikėti atsakingo darbo.

Apie II Pasaulinio karo laikus, kai amerikonai prikūrė krūvas karinių bazių Okeanijos salose, tenykščiai čiabuviai pamatė stebuklus: iš dangaus kažkas mėtydavo amerikiečių kariams siuntinius su visokiomis gėrybėmis. Paskui, kai amerikiečiai išsikraustė, čiabuviai patys ėmė įrenginėti lėktuvų nusileidimo-pakilimo takus, būdeles budėtojams, rytines rikiuotes, etc., tikėdamiesi, kad jei jie laikysis tų pačių taisyklių ir bus panašūs į amerikonus, tai ir jiems iš dangaus kris gėrybės.

Tai maginis mąstymas, kur vietoje priežasčių-pasekmių ryšio yra naudojama panašumų magija. Toks maginis mąstymas labai būdingas kalbainiams: šie nujaučia, kad kažkokios taisyklės yra, bando jas atrasti, sukuria aprašymus, tačiau kai kažkas jiems pasako, kad dovanos iš dangaus nekris, nes jų prigalvotos nesąmonės tėra kliedesiai, juos ištinka šokas. Jie kaip tie čiabuviai, kurie tiki, kad anksčiau ar vėliau lėktuvai ims dovanas jiems mėtyti iš dangaus. Kalbainiai irgi tiki, kad imitacinės pseudotaisyklės anksčiau ar vėliau duos kažkokius rezultatus, jei tik tų taisyklių prikursi pakankamai daug, o paskui pakankamai įnirtingai laikysiesi. Bet jiems nepavyksta. Ir tada jie ima kovoti prieš visus, kas tik tų taisyklių nesilaiko. Tai irgi magiškas mąstymas.

Šiais laikais kiekvienas šneka ką nori ir kaip nori, nes dabar jau ne sovietmetis, kai kažkurie kalbainystės ideologai (berods dar prie Chruščiovo) skelbė, jog reguliuodami kalbą, pagerins žmonių mąstymą ir priartins komunizmą, nes niekas negalės kalbėti neteisingai, išreikšdamas kokias nors neteisingas mintis. Naujakalbės laikai praėjo. Ir niekam tai nerūpi, išskyrus pačius kalbainius, kurie staiga suvokia, kad visas jų triūsas buvo beprasmis. Štai dėl to kalbainiai ir siunta. Dėl to kalbainiams tokia šventas tasai sovietmečio periodas. Jie pasakoja apie tai, kad vaikai tada esą buvo raštingesni, o valdžia rūpinosi žmonėmis. Todėl tikrą kalbainį visada galima pažinti pagal atkakliai vartojamą žodį „tarybinis“, nes sakyti „sovietinis“ nevalia. Beje, Glavlitas irgi juk rūpinosi švaria, gražia kalba. Jie aiškino, kad padeda žmonėms geriau rašyti.

Kadaise, kai Lietuva tik siekė nepriklausomybės ir laisvės, Gorbačiovais plūdosi apie siaurą tų nacionalistinių pribaltų požiūrį. Nes čia siauras požiūris – būti laisvam. Nes nesupranta jie, kad negalima imti ir išstoti iš SSRS. Nes laisvės idėjos ir demokratija turi būti pagal kompartijos taisykles. Laisvė gali būti tik pagal tas taisykles ir nurodymus, kurie yra nustatyti Sovietų Sąjungos.

Taip dabar kalbainiai plūstasi apie visus, kas išdrįsta suabejoti kalbainiškais fufeliais. Nes juk negalima duoti žmonėms kalbėti taip, kaip jie nori. Čia juk siauras požiūris. Reikia vadovautis VLKK taisyklėmis.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook30Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Tas siauras semiotinis požiūris į VLKK

  1. vasius

    Aš iš tos nevilties, kad kalbainiai keisis, kalbainius pradėjau vadinti naujadaru iš lietuvių ir rusų kalbų: kalbajobai ((copyright)Algis Ramanauskas ir ctv.lt)

    Reply
  2. Brauninkas

    Kalbos funkcija yra susikalbėti. Tūkstačius metų žmonės kažkaip susikalbėdavo ir be kalbainių pagalbos. Dabar kalbainiai kažkodėl nutarė, kad be jų pagalbos žmonės nebesusikalbės, o jeigu ir susikalbės -- tai „neteisingu“ būdu. Reikia, kad žmonės susikalbėtu „teisingu“ būdu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kalbos funkcija yra dar ir mąstyti. Ir ji yra tokia bazinė, kad apie ją dauguma ir nesusimąsto, galvodami, kad kalba tėra kažkokių minčių vokalizacija.

      Reply
      1. Ze Jan

        Esu „dauguma“, t.y. kalba -- tik komunikavimui, o ne mintijimui. Sužodinimas tik trukdo minčių greičiui, stabdo mintį, kol jai išreikšti nerandi tinkamo žodžių derinio. Ypač tas ryškiai suvokiama, kai bandai įsisavint greitąjį skaitymą ir priverstas atsisakyt vokalizavimo.
        Bet šito man nepavyko beveik niekam įrodyt. Vyrauja: „be žodžio nėra minties“. „Nekaltas, kol teismas to nepatvirtina“. Lyg formulėje būtų aukštesnio lygio tiesa, nei realybėje.
        Ir pagal Orvelą pasidaro aiškus ideologistų planas -- per kalbą užvaldyt mąstymą, padaryt kaikurias mintis neįmanomas -- nėra tam žodžių.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, tamsta esate ta dauguma, kuri paprasčiausiai nežino, kas yra kalba ir galvoja, kad kalba tėra vokalizacija ar verbalizacija.

          Tačiau nesuvokimas ir nežinojimas nėra argumentas. Sąvokų sistema yra ženklų, prasmių ir reikšmių sistema ir giliai dzin, ar tamsta tai žinote, ar tamsta nežinote, kas ta sistema yra.

          Todėl tamstai čia reikia ne ginčytis, o aiškintis.

          Reply
  3. giedrius

    Butu labai idomu apie tuos Okeanijos ciabuvius placiau paskaityt, t.y. apie ju ritualus tikintis manos is dangaus. Gal kokia nuoroda i koki saltini galetumet mesteleti? Aciu!

    Reply
  4. :]

    Pamėginsiu lengvai oponuot.

    Kalbininkų, kaip tokių, visai nenurašyčiau. Pobaisiai atrodo, kai atneša studentas ataskaitą parašyta SMS žanru, pvz. praleidžiant balses, nes taip taupomas simbolių kiekis. Pagal tamstos siūlymą leist kalbėt kaip kas nori, tegul kalba, bet moka užrašyt abiem kalbom -- civilizuotai ir eiliniu beformiu žargonu.

    Kad kalbininkai bando viskam surašyt taisykles ir apkabinėt paragrafais -- o kur jūs matėt biurokratiją be to. Kaip be to pateisint „didelio sunkaus“ triūso vaisius metinėse ataskaitose.

    Kai dėl jų siūlymų ir iššaiškinimų -- kalbininkų organizacijoje didelis ir aiškus kompetencijos trūkumas, ypač specializacijų terminologijoje. Betgitačiau, ar tamsta Rokiški siūlėte (siūlytumėte) savo variantus nagrinėjamoms temoms (muda, mura, ….). Įtariu, kad spalvingų lietuviškų žodžių galima pririnkti tiems procesams apibūdinti.

    Tad kalbininkai, kaip profesija, man yra dalis visuomenės eko-sistemos dalis, kaip ir viskas, turintys savo vietą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas Šypsenėle, kadangi tamsta jau esate maždaug daugiau, nei 9000-asis, neskiriantis kalbainių nuo kalbininkų ir painiojate viską, tai aš rekomenduoju tamstai išsiaiškinti skirtumus pačiam.

      O šnekėti apie tai, kad išverst derėtų tokius žodžius, kaip „muda“, „mura“ ir „muri“ -- tai ponuli, po to, kai klerikalai išvers žodį „amen“ ir tą vertalą ims vartot -- tada aš jums pažadu, kad aš pagalvosiu.

      Reply
    2. 47

      Nemanau, kad reikia klykti, kad jei ne taisyklės, tai jaunimas išprotės ir pradės visai nesuprantamai rašyti.
      Esmė yra paprasta: kol esi jaunas, lenkiesi vyresniam. Jei tavo pateiktos informacijos niekas nesupras (kas tikrai bus su vyresniais vadovais) baigsi akademinę arba profesinę karjerą ir eisi griovių kasti.
      T.y. gyvenimas privers rašyti žmoniškai arba sugniuždys.
      Jokių kalbą reguliuojančių organų mums nereikia, nes anksčiau ar vėliau iš nedidelės patariamosios institucijos išauga iki ch***iom stradalinančių chunveibinų irštvų.

      Reply
  5. Pingback: Kalbainiškojo dvoko aromatas « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *