Ar žinote, kiek kainuoja puslitris tokio rašalo*? Ogi vos porą eurų už puslitrį. Taip, porą eurų, gal netgi mažiau – kažkur internetuose paieškojęs, radau, kad 1.75 euro. Taip, šitai kainuoja tiek pigiai. Tokio vyno stiprumas – maždaug 18-20 laipsnių. Idealus dalykas visiems, kas tik nori nusigerti. Ir daug visokių rūšių. Nežinau, kokio skonio, bet matyt labai nekokio, nes jei pabandai surasti tokius vynelius jų gamintojų puslapiuose, tai tuose puslapiuose nieko apie tuos gėrimus net neužsimenama. Matyt, kad pačius gamintojus kompromituojantys produktai.
Alkoholizmas yra sunkus ir baisus reikalas. Žmonės pradeda gerti dėl problemų, dėl to, kad jiems sunku bendrauti, dėl to, kad nemoka kažkaip paprasčiau pasilinksminti ar dėl to, kad šiaip kažkas blogai. Bet paskui alkoholis įsuka – jis veikia kaip narkotikas. Ir viskas tik blogiau ir blogiau. Ir kuo daugiau vartoji, tuo blogiau.
Vynelis, skirtas nusigėrimui, kainuoja labai pigiai. Palyginimui, kone keturgubai silpnesnis „Genys“ firmos alus kainuoja netgi daugiau už puslitrį rašalo, nors parduodamas trečdalio litro buteliukais. Taip, jūs teisingai supratote – 0,33 litro kelių laipsnių stiprumo alaus buteliukas kainuoja brangiau už butelį alkoholikams skirto vyno. Ir netgi visai paprastas silpnas alus skardinėse kainuoja tiek, kad alkoholis jame gaunasi dvigubai brangesnis, nei perkant pigiausią rašalą. Matyt, alus nėra skirtas alkoholikams. Ypač brangus alus.
Puslitrį degtinės galima nusipirkti už kokius 6-7 eurus. O gal ir pigiau, nežinau net. Ir net nelabai žinau, kiek kainuoja pigus alus. Man rodos, kad apie eurą už puslitrį. Taigi, 40 laipsnių padaliname iš 10 ir gauname, kad degtinė atitiktų 4 laipsnių alų, bet po 60 centų. Puslitrį degtinės užkietėjęs alkoholikas susiverčia per kelias minutes. 5 litrus alaus išlakti neįmanoma netgi per valandą.
Žinote, kas mane kraupina daugybę metų su šitomis alkoholio kainomis? Ogi tas, kad alkoholio kainos turi būti skirstomos taip, kad minimizuotų alkoholizmo išsivystymo riziką. Tačiau panašu į tai, kad nauja, esą moksliškais (išties, atrodo – pseudomoksliniais) metodais besiremianti valstiečių vyriausybė, viena ranka lyg ir padarydama gerus sprendimus, kita ranka daro sprendimus, kurie alkoholizmą gali tik skatinti.
Yra vienas vienintelis esminis faktorius, kuris nulemia, kiek greitai išsivystys alkoholizmas, ir kiek sunkiai jis išsivystys. Tas vienas faktorius yra elementarus: tai per laiką suvartotas alkoholio kiekis. Kuo daugiau per tam tikrą laiką suvartoji, tuo greičiau vystosi alkoholizmas. Ir viskas.
Iš ko tas suvartotas kiekis atsiranda – tai atskira didelė kalba, bet pirmas dalykas, kurį reikia daryti, jei imamės ribojimo – tai keisti patį tiesioginį alkoholio vartojimą taip, kad atsirastų vartojimo stabdžiai, t.y., kad vartojimas mažėtų.
Reklamos draudimas nėra rimtas vartojimo stabdis. Taip, draudimas yra labai reikalingas, ir labai gerai, kad uždraudė. Aš atsimenu dar tuos laikus, kai vidury dienos įsijungi televizorių, ten rodo vaikiškus multikus ir staiga PYST – degtinės reklama. Degtinės reklamą ne šiaip sau vaikams rodydavo. Taip, reklama skatina vartoti ir ji rodoma su labai aiškiais tikslais. Ir dėl to ji buvo rodoma netgi vaikams. Bet reklama – tai ilgalaikis, lėtas efektas. Jos draudimai – irgi lėtai veikiantys.
Parduotuvių darbo laikas – irgi nėra didelis stabdis. Alkoholikai ir atsargų sau prisiperka, ir taškų turi visokių, kur naktį gali įsigyti. Taip, kažkam tas darbo laikas patrukdys gerti daugiau, bet tai visvien antraeilis draudimas, nieko negalintis kardinaliai pakeisti. Jis gali veikti tik kaip papildymas kitiems draudimams.
Pirmas ir esminis stabdis, kuris gali gėrimą pristabdyti stipriausiai – tai priemonės, kurios visiškai tiesiogiai mažina alkoholio (ir ne šiaip alkoholinių gėrimų, o būtent alkoholio – etilo spirito, C2H5OH) suvartojimą. Ir ne šiaip mažina, o taip, kad žmonės tiesiog negalėtų dažnai ir daug prisigerti. Tiesiog negalėtų ir viskas.
Visiškai tiesioginis alkoholio suvartojimas priklauso vien nuo alkoholinių gėrimų stiprumo. Puslitrį degtinės galima išgerti per kelias minutes. Taip ir daro alkoholikai. Skaičiuojant 4 laipsnių alumi, tai atitiktų 5 litrus gėrimo – 10 butelių alaus. Realiai – gautųsi bent kelios valandos gėrimo, kad ir kaip besistengtum. Tai reiškia, kad tuo metu, kai geriami paskutiniai buteliai, alkoholis, išgertas iš pirmųjų, bus jau pasišalinęs iš organizmo. Šitaip geriant, alkoholikas negali sunkiai apgirsti – daugų daugiausiai jis pasiekia vidutinę girtumo stadiją.
Alkoholizmas išties randasi nuo to, kad gana didelė alkoholio koncentracija pasiekia smegenis, o smegenys nuo to jau ir alkoholizuojasi. Tai reiškia, kad kuo aukštesnė alkoholinio gėrimo koncentracija, tuo jis gali labiau sukelti alkoholizmą. Tai grynai techniškai, nesigilinant į visokius ten psichologinius niuansus.
Sunkus apgirtimas (kai prisigeriama iki sąmonės netekimo) alkoholizmą gali sukelti labai greitai. Kai kuriems žmonėms alkoholizmas (nuolatinis poreikis gerti) gali išsivystyti vos po kelių-keliolikos tokių sunkių prisigėrimų, ypač dar, jei tie serija prisigėrimų įvyko per gana trumpą laiką.
Vidutinis apgirtimas (kai smarkiai svyruojama ir galva neveikia) irgi sukelia alkoholizmą, tačiau jau lėčiau. Lengvas apgirtimas (kai linksma ir nusišneki, bet dar gali suprasti ką darai) irgi sukelia alkoholizmą, tačiau tam reikia daug daugiau laiko. Kuo silpniau žmogus pasigeria, tuo lėčiau išsivysto alkoholizmas.
Iš to seka labai paprasta išvada: jei potencialus alkoholikas gers silpnus gėrimus (silpną alų), gali praeiti 10 metų, kol išsivystys sunki priklausomybė. Jei potencialus alkoholikas gers visokius vynus, jis nusivažiuoti gali per porą-trejetą metų. Jei potencialus alkoholikas šoks ant degtinės, jis per kelis mėnesius gali pereiti į labai sunkias problemas.
Iš to kyla ir Vakarų šalyse paplitusi ryški diferenciacija, kur alkoholiniai gėrimai skirstomi į kelias grupes, o alkoholis apmokestinamas ne tik už absoliutinį alkoholio kiekį, bet ir grynai už laipsnius. Daugiau laipsnių – daugiau mokesčių. Daugiau mokesčių – didesnė kaina. Didesnė kaina – mažiau geria. Mažiau geria – mažiau alkoholizmo.
Galime įsivaizduoti paprastą, bet labai detalią seką alkoholiui apmokestinti, kur išvis vien už laipsnius per litrą, pagal progresiją. Vat, pavyzdžiui, taip:
- Ypatingai silpnas alus, iki 2% – 0,20eur/l
- Silpnas alus, iki 4% – 0,40eur/l
- Vidutinio stiprumo alus, iki 6% – 0,80eur/l
- Stiprus alus, sidras ir itin silpnas vynas, iki 8% – 1,60eur/l
- Itin stiprus alus, vynas ir pan., iki 12% – 3,20eur/l
- Stiprūs ir silpnai spirituoti vynai, iki 16% – 6,40eur/l
- Spirituoti vynai ir silpni likeriai, iki 24% – 12,80eur/l
- Vidutinio stiprumo likeriai ir pan., iki 32% – 25,60eur/l
- Įvairios degtinės ir kiti distiliatų pagrindu gaminami gėrimai, iki 64% – 51,20eur/l
Progresijos gali būti įvairios, gali būti ir mažesnės (iš 3-4 tinkamai parinktų stiprumo grupių), ir kainų lygiai gali būti kiti (pvz., aukštojoje dalyje gali visgi nedvigubėti – kad būtų mažiau skatinama kontrabanda bei naminės degtinės gamyba), prie tokio tipo progresijų gali būti pridedamas dar ir tiesioginis etilo alkoholio apmokestinimas (pvz., kad ir 0,20eur/g), tačiau pati esmė yra tokia: jei nori vartoti alkoholį, silpni gėrimai turi tapti absoliučiai akivaizdžiu pasirinkimu. Tokiu akivaizdžiu, kad stiprių gėrimų nesinorėtų.
Kitaip tariant, vienintelis efektyvus ir gana greitai alkoholizmą stabdantis faktorius – tai tiesioginis alkoholio apmokestinimas taip, kad stiprūs gėrimai būtų brangūs. Geras apmokestinimas visus vartotojus pasuka link silpnesnių gėrimų, o silpnesnių gėrimų vartotojams tampa barjeru, trukdančiu pereiti prie stipriųjų.
Taip, be šitokio progresinio apmokestinimo yra ir krūvos kitų stabdančių faktorių, tačiau pasikartosiu: visi kiti stabdantys įrankiai yra silpnesni, pagalbiniai.
Pvz., bambalių draudimas – tai irgi stabdantis faktorius: esmė tame, kad jei alkoholikas nusiperka butelį, tai pirkdamasis jis renkasi tokį, kad pakaktų ir ne mažesnį. Bet praktikoje gaunasi taip, kad butelis būna kiek didokas, o išmesti gaila. Todėl išgeriama vis truputį per daug. Tai labai varo į alkoholizmą.
Dėl šitos priežasties labai svarbu diferencijuoti apmokestinimą pagal taros dydį, kad didelė tara būtų brangesnė. Jei bus taip, kad 1 litrinis butelis alaus kainuos brangiau, nei 2 puslitriai, tai žmonės dažniau pirks puslitrius, o atlikusį neišgertą puslitrį pasiliks kitai dienai. Jei du ketvirtukai kainuos pigiau, nei puslitris – vėlgi pirks ketvirtukais, o atlikusius neišgertus pasiliks kitai dienai. Ir taip toliau. Mažesnis vartojimas – mažiau alkoholizmo.
Taip, daugelis piktinasi tomis plastmasinėmis stiklinėlėmis su degtine, kur 100 gramų ir pigiai. Labai svarbu suprasti čia tai, kad geriau tegul perkasi po 100 gramų ir lieka apgirtę šimtu gramų, negu kad perkasi buteliukuose po 200 ir paskui būna apgirtę dvigubai labiau. Kuo mažesnis vartojimas, tuo geriau.
Bet vėl pasikartosiu: taros diferenciacija – tik pagalbinis įrankis, padidinantis paties alkoholio apmokestinimo efektyvumą.
Galų gale, yra ir psichologinės prevencijos priemonės, bet valstiečiai su savo reklamos draudimais jas išvis iškerta. Reikalas yra toks, kad esminė alkoholizmo išsivystymo problema – tai pergėrimai. T.y., tokios būsenos, kur alkoholio prisiplempta pernelyg daug, tiesiog daugiau, nei buvo planuota, pradedant išgėrimą. Iš to seka, kad labai svarbus alkoholizmo stabdis – tai išmokimas išgerti saikingai ir paskui pristabdyti. Kitaip tariant, tas taip vadinamas „kultūringas“ gėrimas.
Visi faktoriai, kurie mokina pradedančius alkoholikus pristabdyti, t.y., gerti kultūringai (ne nusigėrimui), yra labai labai svarbūs. Taip, aš nemanau, kad visokios vynų degustacijos yra koks nors tyras ir dvasingas reikalas – išties tai visvien alkoholizmo reikalai. Tačiau kai žmonės išmoksta degustuoti vynus, jie geria tuos vynus lėtai, nes jie mėgaujasi skoniu ir supranta, kad tame yra didesnė vertė, nei apgirtime. Get that – realiai visokie tie somelje ir visokios tos vynų kultūros, kurios visaip pasakoja apie alkoholio dvasingumus, išties yra labai efektingas alkoholizmo stabdis, nes išmoko alkoholikus stabdyti. Ir kaip tik tas stabdis, kuris nukreiptas į gana aukštos rizikos grupę – pradedančius alkoholikus. Labai efektyvus stabdis.
Jūs girdėjote aiškinimus apie kažkokią mistinę prancūzų ar italų gėrimo kultūrą, kur jie nenusigeria, nors suvartoja didžiulius alkoholio kiekius? Get that: jie mokina kultūringai gerti dar paauglius. Gerti, pristabdant tokioje ankstyvoje apgirtimo stadijoje (po kelių dešimčių mililitrų vyno), kur tas apgirtimas dar nei nepasijunta. Vat jums ir visa mistinė gėrimo kultūra.
O ką daro pas mus? Paaukština gėrimo amžių iki 20 metų. Kad tie patys rizikuojantys paaugliai išvis jokių žinių negalėtų gauti. Ir žinoma, kai jau atsiranda galimybė, tėvai pamokyti jokio saikingumo negali. Nes 20-metis – tai jau žmogus, kuris gyvena savarankiškai ir butelį degtinės gali nusipirkti pats. Taip, čia yra tos prevencinės priemonės.
Jo, visada gi lengviau „kovoti“ – įsisavinti krūvas mūsų pačių sumokėtų pinigų (prisiminkim, kad valdžia gyvena iš mūsų kišenės), o už tuos pinigus visur prikabinėti plakatų – „Alkoholizmui – NE“, „Narkomanijai – NE“, „Klimato kaitai – NE“, „Žemės drebėjimams – NE“. Toks šlamštas paskui būna pateikiamas, kaip esą prevencija ir visuomenės švietimas.
Man labai daro įspūdį, kai Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos reformose jokia diferencijacija pagal alkoholio stiprumą niekaip nesimato. Dar daugiau, pasigirsta netgi aiškinimai, kad alų reikia apmokestinti smarkiau, nes jo daugiau išgeria. Arba bent jau apmokestinti ne mažiau, nei degtinę.
Man labai daro įspūdį, kad Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos reformos turi ryškius pakazūchos požymius ir kartu niekaip netaiko į realiai alkoholizmą galinčius stabdyti mechanizmus, o tų mechanizmų užuomazgas netgi griauna. Man tai daro tikrai pakankamai stiprų įspūdį.
Atrodo, kad lyg ir tinkama linkme darydami tolimus judesius, visiškai tiesioginius pokyčius valstiečiai daro taip, kad alkoholizmas augtų. Man taip atrodo. Žodžiu, nieko gero.
Ai, bendrai gi taip, taigi statistika rodo, kad Lietuvoje krūvą metų mažėja alkoholio vartojimas, ir itin tai jaučiasi stipriųjų gėrimų rinkoje. Kažkam visgi ateina geros dienos?
————-
* Kai kurie nežino, kad rašalu vadinamas pigus spirituotas vynas. Tai čia paaiškinu, kad rašalas – tai pigus spirituotas vynas. Senais sovietiniais laikais jau gamindavo tokį šlamštą, kur atseit lyg ir vynas (iš kokių nors papuvusių obuolių atliekų), bet paspirituotas dėl stiprumo, o dėl spalvos padažomas kažkokiais maistiniais dažais – kad būtų į vyną panašus. Ta kadangi tie dažai dažydavo (liežuvis gaudavo violetinį atspalvį – tokį patį, kokį duodavo anuo metu paplitęs violetinis rašalas (mėlynas rašalas išplito vėliau)), tai ir ėmė žmonės rašalu tą pigų vyną vadinti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Valstiečiai vienu pirmųjų darbų pakėlė akcizą alui 112%, vynui – nuo 92 iki 111%, o stipriems gėrimams – tik 23%. Čia nuo kovo 1. Tad kelia tikrai ne tam, kam reikėtų. Tiesa, trys grupės išlieka ir jų apmokestinimas skirtingas. Alus per metus pabrango apie 30%, tiek parduotuvėje, tiek baruose. Tai reiškia kiek anksčiau mokėjai už 4, dabar išeina tik 3.
O aš manau kad busiu Elas Kaponė jei čia labai iškraipys rinką iki nesamonių sausojo įstatymo. Pagyvensiu kaip inkstas taukuose, reikia tik mokesčiam neįkliūt 😉
Rašalo skonis visai neblogas, iš tiesų nustebino, kai ragavau-realiai etanolio skonis yra užgniaužtas, panašu į sidrą. Alkoholis neveikia kaip narkotikas, jis ir yra narkotikas, beje klasifikuojant pagal priklausomybės sukėlimą-stiprus narkotikas. Tikram alkoholikui puslitrio nereikia susiversti greitai, jiems reikia po truputį dozuoti, nes be psichologinės priklausomybės yra ir fizinė, ir net tokio lygio, kad ląstelės išmoksta etanolį naudoti kaip energiją. Na, o dėl šitų antialkoholinių sprendimų turiu tokią nuomonę: sprendimai kreivoki, kai kurie ginčityni, bet principe jie orentuoti į jaunimą, kad kuo vėliau pradėtų, nes kuo ankščiau bando, tuo didesne tikimybė kad bus alkoholikas. Ir šios priemonės nereikalauja daug pinigų. O dėl tikrų alkoholikų gydymo, integracijos yra taip-tai yra labai brangu, mūsų šaliai per brangu, skamba nehumaniškai, bet valstybei tai neapsimoka. Išleis daugiau pinigų jam, nei jis po to sumokės mokesčių.
Ir dėl statistikos kyla minčių. Tarkime, mažėja vartojimas, gamyba, gyventojų. Tarkime vartojimas mažėja labiau nei mažėja gyventojų, tai statistiškai vartojimas mažėja asmeniui. Bet, visuomenė senėja, netenkame 20-40mečių. Netenkame tų, kurie gali sugerti daugiau. Ar 10 litrų etanolio vienodai veiks 20metį ir 60metį? Nemanau. Nors antravertus, šalia vartojimo galvai sumažėjimo daugmaž mažėja ir alkoholio sukeltos mirtys, cirozių. Bet vėlgi, gmp/medikų darbas gerėja. Kitaip sakant, yra ką tyrinėti mūsų mokslininkams.
Viskas iš serijos „pats prigalvojau, todėl teisinga“. Vien tik spekuliacijos, paremtos tik kažkokiaos savo sugalvotais padėstymais, jog „iš to išeina tas“. Labai matosi, kad autorius nei gydytojas, nei mokslininkas.
Jokiu būdu nesakau, kad KarVe protingesnė (anaiptol…), bet Jūsų pasakojimai apie reklamos draudimų žalą ar „vienintelį veiksmingą alkoholizmo mažinimo mechanizmą“ bei „teorijaą kaip vystosi alkoholizmas“ -- nugi paties susigalvoti, pripažinkit.
Dabartinė alkoholio polotoka žlugs epiškai, bet tik dėl to, kad Veryga žiūri į knygą (PSO rekomendacijas), o mato špygą (IQ žaidime taip ir neįžemgęs į dvieju nulių zoną).
Labai rekomenduočiau autoriui ir visiems Dainių Pūrą. Suprantantį pie realų alkoholizmo problemą ir sprendimą. Nes dviratis išrastas.
Aš matau, kaip jūs skaitėte mano straipsnį, jei man pasakojate apie tai, kad aš pasakoju apie reklamos draudimo žalą. Ar jus nuredirektinti iš čia į kokią nors goatsę, ar kaip?
o man visada kyla klausimas kodel bealkoholinis vynas ir alus yra brangesnis nei alkoholinis.
Todėl, kad pirma reikia pagaminti įprastą alkoholinį. Po to įvairiomis technologijomis šalinamas iš jo alkoholis -- tai papildomi kaštai. Gaunamą po šalinimo birzgalą dar reikia papildyti aromatizatoriais ir angliarugšte, kad skonis nors šiek tiek primintų įprastą alų -- tai vėl papildomi kaštai.
Nes daromi jau iš alkoholinių. Precedūra sudetingesnė.
Alaus atveju iš pradžių pagaminamas alkoholinis alus, tai reiškia, sumokamas alkoholio akcizas, tuomet iš alaus pašalinamas alkoholis (papildomas procesas = papildomos išlaidos), natūralu, kad jis brangesnis
Jūs, Rokiški, mane labai subalamutinot.Vakar buvau labai didelis rašalo pusbambalių ir vodkės jogurtų priešas. Gi dabar matau kad dėl rašalo neklydau ir jis pelnytai gavo bart (mokesčių firma), o jogurtai tėra mažesnė blogybė iš esamų ir iš dalies gelbėja mūsų ūkį. O ką jūs manot apie tokiu atveju atsiversiančią nelegalią naminės brogos rinką? pakėlus tiek progresyviai mokestį stumbrui ar tai stolyčnajai kokiai taigi rūks dūmas iš kiekvienos girelės. Gi nebus pigiau atpaipeliot aldehidais nunuodytą kaimo girtuoklėlį. Paskui jaunimas. gal teko matyt kokios praktikos, palyginimo, kaip veikia jaunimo pratinimas prie saikingo vartojimo vs jaunimo sausą įstatymą? būtų įdomu
Ar tikrai stiprus alkoholis greičiau sukelia priklausomybę? Aš linkęs abejoti.
Taip chronių degtinė greičiau paguldis, nei kibiras alaus, bet tą kibirą alaus jis irgi išmauks gana greitai ir širdis, inkstai, bei kiti organai jam nepadėkos.
Bet palikim chronius ramybėje ir pakalbėkime apie pradedanti alkoholio vartotoja.
Padauginęs stipriųjų toks degustuotojas po to menesį negalės žiūrėti į alkoholį. Galu gale degtinė yra šlikštaus skonio. Viskiai, brendžiai irgi ne patis maloniausi gėrimai nepratusiam. Alus aišku irgi nebais skanus, prie jo reikia pratintis, bet kaip nesipratinsi kai mūs vienija alus ir pergalės, kai visi aplink tą alų maukia.
Štai čia ir yra didžiausias pavojus tapti alkoholiku. Alus po truputi, po truputi tampa vis labiau reikalingu produktu. Po darbų reikia atsipalaiduoti -- pora alauas. Ilgainiui pora nebeužtenka, reikia kokiu 4 -- 6 vakarui. Be alaus nebeužmiegama, nes atsiranda priklausomybė apynių opitiniam poveikiui. (Apyniai be to dar puikiai skatina troškulį, kad to alaus galėtume išgerti daug daugiau, nei šiaip žmogus valingai galėtu norėti skysčių. ) Ir ką turime? Alkoholiką, kuris „nekaltu“ alumi per ilgą ilgus metus, nuosekliai dydindamas dozes, pripratino savo organizma prie alkoholio. Ar tai atsitiktu degtinės atveju? Manau tokių atveju būtų mažiau. Nes ji neskani. Nėra socialu prie TV vakare vienam degtinę gurkšnoti ir galop padauginęs kitą vakarąm o juolab ryta tikrai nenorėsi dar degtinės. O va alučio sveikatai pataisyti gal ir neblogai -- kas vėl stumia link alkoholizmo.
Minimo vyno šalis, kad kulturinga geria ir mažai alkoholiku. Vyno daug neprigersi, jei dar nesi alkoholikas, tai ir neatsiranda priklausomybė. Alaus prigerti gali daug, dėl tų pačių apinių ir šiaip sudėties. Susidaro įspudis, kad daugiausia problėmu su alkoholiu ir turi butent tos šalis, kuriose tradicinis gėrimas yra alus.
o taip vokieciai alkoholikai nugirde ir musu seimo narius
Mhm, girdėjau pažįstamų pasakojimus apie vakaro girtuoklystes UK, kur kas baisiau atrodančias, nei pas mus… Tiesa sakant prisiklausius tų pasakojimų man labai keista, kodėl labiausiai geriančios tautos titulą raškom mes, o ne britai, ar airiai. Neneigiu, kad problemų yra ir pas mus, bet kvepia manipuliavimu statistika
Kaip tamsta tada paaiskintum toki visuotini alkoholizma sranij sojuze? Alaus praktiskai nebuvo, didzioji dalis prieinamu gerimu -- vodke ir spirtuoti vynai. Isgerus 25g gryno alkoholio vienu gurksniu, narkotinis poveikis ir poreikis antrai dozei bus keliolika kartu stipresnis, nei supylus ta pati kieki kartu su 0.5l vandens per 30 min. Ir Veryga tikriausiai nera tiek idiotas, kad to nesuprastu. Cia greiciau kolukieciu mokesciu surinkimo logika -- alaus gamintojai dirba pelningai, is ju ir atimkim, nes jei vadovausimes medicinine ir didinsim akciza vodkei, tai vartojimas dar labiau kris ir pinigeliu nuo to daugiau nebus..
Visa šita argumentacija fanatikų niekaip nepaveiks. Lygiai taip pat sėkmingai galite įrodinėti „Islamo valstybės“ teroristams, kad nereikia krikščionims kapot galvų ir moterims užsivyniot galvas skaromis.
Veryginiams fanatikams alkoholis yra blogis pats savaime. Galutinis tikslas (nebūtinai aiškiai artikuliuotas ir sąmoningai išreikštas) yra uždrausti gerti -- todėl kiekvienas draudimas yra gėris, dar vienas žingsnelis link to galutinio tikslo. Draudimo efektyvumas, jo veiksmingumo santykis su kaštais -- neturi jokios reikšmės. Jeigu įvesti draudimai sukelia šalutines pasekmes (kontrabanda, samagono varymas, taškai, ir t,t) -- tai tiesiog paskui uždrausime tas šalutines pasekmes, ir viskas.
Blogiausia tai (kas aiškiai pasimatė Seimo balsavime), kad jokios alternatyvos Lietuvoje šitam ‘draudimo metodui“ nėra. Landsbergis Jr postina feisbuke neva taip kritikuojančius postus, kurių esmė -- uždraudė ne tai, ką reikėjo uždrausti, mes siūlėme uždrausti teisingiau.
Ir, tiesą sakant, nesu įsitikinęs, kad draudimų vajus išties kenkia stambiajai alko pramonei.
Ponas Rokiški, o vat pažiūrėkit, kad taip šitam alkoholio kovos metu truputį mažiau pastebimai stumiama:
http://www.vz.lt/verslo-aplinka/2017/06/07/grieztinama-atsakomybe-uz-mokesciu-vengima
Jūs įsivaizduojate, koks konclagerio valstybės vertas įrankis būt sukurtas?
Taip, čia yra vos daugiau nei 30 eurų klaida per mėnesį ir jau gali baigtis laisvės atėmimais. Kiekvienam.
atsikeliau is ryto, isgeriau kavos, uztraukiau garo, uzvalgiai mesos , tiek pasaulyje geru dalyku, kurios reikia uzdraust o jie tik apie alkoholi
Idomu butu pamatyti kas detusi salyje, jei isvis uzdraustu alkoholi ir legalizuotu marihuana 🙂
Išbandžiau.
350 ml degtinės (mazdaug 146 g absoliutaus alkoholio) + maistas, kur iš karto į kraują siunčia gliukozę (šaldyti virtų bulvių cepai) atjunge mane po pusvalandžio. Gerai pamiegojau, net seilė nutyso.
3 litrai alaus 6 procentu, lietuviškai populiariausias ir vokiškas populiariausias alkoholio kiekis 4,8 (180 g abs.alk., vokiškam 4,8 144 g abs. alk. čia visuose 3 litruose ). Užkanda -- čipsai burokiniai, mėsytė, ir bulves.
Šnapsas atjungia konkrečiai, alaus „debesyje“ net ir po 3 valandu gėrimo galima ir pirtį iškūrent ir pažvejot.
Keli pastebėjimai. Vienintelis niuansas, o jis labai ir labai svarbus, kuris praleistas buvo, tai alkoholio gamybos savikaina pagal rūšį. Jei matuoti alkoholio laipsniais ir apmokestinti pagal juos tai 1 litrą gėrimo (kas iš esmės LT jau ir yra padaryta), tai pagaminti 1 litrą alaus ar vyno kainuoja žymiai brangiau ir tai net sudėtingiau, nei pagaminti 1 litrą naminukės. Namie gamino alaus 1 litras gaunas ne mažiau 2 eurai savikaina, todėl kraftinis alus brangus. O naminę degtinę (40 ir daugiau aborotų) sovietų laikais kiekviena kaimo šeimininkė mokėjo gaminti ir tam tiko viskas. Nėra cukraus no problem, tiks čiulpiniai saldainiai ir kt. tai įsivaizduok kokia tokio gėrimo savikaina už litrą.
Antras dalykas tai jei pažiūrėti iš ko susideda tas suvartotas absoliutus alkoholis, tai dominuoja (maždaug kokie 85 proc.) būtent alus.
Trečia, aukšta kaina parduotuvėje duos per kišenę tik sąžinigiem, o chroneliai pirks pas Marytę naminę, tai esminiam vartojimo sumažėjimui įtakos neturės. Be to mes gi ne gete gyvenam, ką jau rodo real pavyzdžiai, kai Vynoteka nemokamai veža apsipirkt į Latviją ar Lenkiją.
Gerb. Rokiski, o gal galetum paklausti Verygos ir Karbauskio, kodel jie nepadare tokio apmokestinimo diferecijuotai kaip jus siulote? visi skaitantieji zinotu ju argumentus ir galetume giliau pazvelgti. Neturint Verygos ir Karbauskio atsakymo i jusu siulyma, tai gaunasi paprasciausias varymas ir isvedziojimai.
Kalbant apie vyno degustacijas tai nenoreciau su jumis sutikti, nes abejoju ar kazkas uzsiimtu situo procesu jei jame nebutu alkoholio. pvz kodel nepopuliarus sulcia degustacijos procesas ar pieno gerymu…
„Ar galėtumėte paklausti katės, kodėl ji ant stalo prišiko? Neturint katės atsakymo, gaunasi paprasčiausias varymas ir išvedžiojimai“.
Dėl degustacijų -- sūrio degustacijose nebuvot? Ar sūryje yra alkoholio?