Rokiškis Rabinovičius

Įsivaizduokite, kad kokia nors biologų draugija susigalvoja, kad tik biologų draugijos narys turi teisę vadintis biologu, o tam kad tokią teisę gautų, jis turi metus laiko lankytis kursuose, kuriuose turi dirbti agronomo darbą, prižiūrimas biologo-ūkininko, esančio tos pačios biologų draugijos nariu. Ir dar mokėti tam biologui-ūkininkui už tai, kad pas jį dirba. Taip, būtent taip.

Aš suprantu, kad jums atrodo WTF tai, ką aš čia parašiau, bet tai neatrodo WTF būreliui veikėjų, kurie nutarė sureguliuoti psichologus.

Tie veikėjai susikūrė įstatymą, kurį dabar nori prastumti Seime. Pagal įstatymą, kiekvienas psichologas turės gauti belenkiek supervizijų pas kažkokius supervizorius, o tik tada gaus teisę kelerius metus vadintis psichologais. O paskui vėl turės praeidinėti panašius kursus. Belenkiek valandų supervizijų, kurias paskaičiavus, gausis tūkstantinės sumos.

Žinote, kiek yra psichologijos krypčių? Organizacinė, reklamos, terapinė – belenkiek visokių. Realiai psichologija yra toks platus mokslas, kad netgi įsivaizduoti neįmanoma.

Dabar įsivaizduokite, kad kai kurios psichologijos ir psichoterapijos kryptys Lietuvoje tėra atstovaujamos pavienių žmonių ar nedidelių grupelių, kurias susiruošė supervizuoti kažkokie veikėjai, kurie tikisi iš to gerai uždirbti, nors neturi apie tas sritis nei menkiausio supratimo.

Dar daugiau: pats supervizijų konceptas, kur vienas psichoterapeutas supervizuoja kitą psichoterapeutą – tai tiesiog psichoterapinis konceptas, o ne šiaip psichologijos. BEndrai psichoterapija tėra tik psichologijos fragmentas. Tačiau būrelis veikėjų, kurie matyt netgi nesusigaudo kame skirtumas tarp psichologijos ir psichoterapijos, susigalvoja įvesti psichoterapinį konceptą visur. Nori užsiimti reklamos ir marketingo psichologija ir kartu vadintis psichologu? Pravaryk kursą, prižiūrimas supervizorių.

Psichologija yra tokia plati sritis, kad aš ne šiaip sau ją palyginau su biologija. O psichoterapija – tai tiesiog biologijos fragmentėlis, kuris platumu atitiktų agronomiją. Dabar įsivaizduokite, kad mikrobiologas genetikas turi metus laiko dirbti agronomu pas kažkokį ūkininką vien tam, kad gautų teisę vadintis biologu.

Taip, čia tokio pločio užmojai pas tuos psichologams painasrį dedančio įstatymo kūrėjus. Maždaug tokie, lyg keli klientų neturintys agronomai susigalvotų biologus reguliuoti.

Bet ir čia dar ne viskas. Bajeris tame, kad būrelis tų pačių veikėjų nori uzurpuoti psichologiją, išstumdami iš jos tuos, kas realiai turi kuo geriausias kompetencijas psichoterapijoje. Taip, psichologų grupelė, kuri stumia tą įstatymą, visiškai neatstovauja daugybės puikiausių psichoterapijos krypčių.

Pvz., geštalt psichoterapija, kuri yra įsitivirtinusi per kelias mokyklas, esančias Vilniuje ir Kaune, ruošia tiesiog nuostabius psichoterapeutus. Ir ne, tai nėra psichologai pagal tą numatytą įstatymą – nes pagal tą įstatymą jie tiesiog ne psichologai, nes baigę ne kokį nors VU psichologijos magistrą.

Oj, ką ten geštalt terapija – LSMU dabar turi bene stipriausią Lietuvoje KET (Kognityvinės elgesio terapijos) kursą, kuris išplėstas pakankamai smarkiai, kad nenusileistų kuo giliausioms psichologijos studijoms, papildytas ir schemų terapija, ir dar belenkuo. Ir ne, tie žmonės anei per niekur nesigaus psichologais.

Žinote, kaip čia gaunasi? Čia gaunasi maždaug taip, lyg biologai ne šiaip kokiais agronomais turėtų pas kokį nors ūkininką dirbti, norėdami biologais vadintis. Čia gaunasi taip, lyg net ir agronomai galėtų gauti praktiką tik iš bulvių auginimo, bet štai paukštininkystė, kiaulininkystė ar grybų auginimas būtų vykdomas prižiūrint kokiam nors bulvių specialistui.

Get this: veikėjai, kurie gal ir moka suteikti kokią nors greitą psichologinę pagalbą, o gal kur nors kokiame nors VU vis dar dėsto kokio nors Ivano Pavlovo ar Burrhus Skinner teorijas (kurios dabar jau prisimenamos kaip biškį rudai suteptas psichologijos etapas – anie netgi mąstymą neigė, viską aiškindami refleksais) – tie veikėjai prižiūrės ir reguliuos psichoterapeutus, atstovaujančius tokias kryptis, kur jie netgi supračio neturi.

Aš į visą šitą bardaką žiūriu iš šalies ir man kyla klausimai: WTF tai vyksta?

Aš užduodu klausimus, o į juos gaunu demagogijas. Pvz. tokias, į kurias pabandai atsakyti – o tada visiška tyla. Tiesiog visiška tyla:

• Esą dabar psichologais vadintis gali tie, kas baigė VPU psichologiją, o taip neturi būti.
  • Labą dieną, tie patys psichologiją ten baigę galės vadintis psichologais ir toliau.
• Esą kažkokios būrėjos uždarbiauja, pasiskelbusios psichologėmis.
  • Labą dieną, būrėjos uždirba N kartų daugiau nei bet koks psichologas. Jei kokių sąlyčio taškų ir būna – tai tik tokių, kad psichologiją baigę ir beviltišką uždarbį pamatę psichologai nueina dirbti būrėjais.
• Esą bus užtikrinama paslaugų kokybė ir klientai galės rinktis.
  • Labą dieną, dar nemačiau tokios valdiškos įstaigos, kuri savo paslaugų kokybe sugebėtų bent jau prilygti kokiam nors kebabų kioskui. Apie pasirinkimą aš jau nekalbu – poliklinikas prisiminti pakanka.
• Esą kažkur ten pasaulyje yra įstatymai ir taip toliau kitose šalyse.
  • Labą dieną, vienur ne tokie, kitur ne apie tai, o trečiur – tiesiog grubiai iškirtę 3/4 psichoterapijos krypčių.
• Esą jau ir Lietuvoje gi yra panašių reguliavimų – štai gydytojai, o štai – ir advokatai…
  • Labą dieną, psichologai skalpeliais nepjausto ir vaistų neskiria, o apie tai, į ką pavirto advokatūra – tai tą žinantys puikiai supranta ir tai, koks pyzdauskas bus, ir tai, ko išties šito psichologinio reguliavimo siekiantys veikėjai nori.
• Esą kuo čia nepatenkinti ir kuo čia jums negeras įstatymas, jei yra pastabų – tai gal jį reiktų tobulinti, galėtumėte siūlyti savo pastabas, kodėl nesiūlėte?
  • Labą dieną, kuo negeras šūdas ant stalo – gal jį tobulinti reikia? Ne, brangieji. Šūdo tiesiog nereikia. Nereikia tobulinti šūdo, nes jo tiesiog nereikia ir viskas. Tiesiog geriau eikit naxui su šūdais, nes tiesiog nereikia jų.

Ir taip toliau, ir taip toliau.

Ir man labai baisu, kai šitą demagoginį absurdą ima stumti netgi lyg ir suvokimą turintys turėti kažkurių nevyriausybinių organizacijų veikėjai. Aš aišku suprantu, kad jie turi gal visai kitų motyvų – porą dešimčių metų bandantys prasimušti per biurokratus, jie gal jau įtikėjo, kad biurokratams psichologas kažką reikš, jei bus reguliuojamas įstatymais.

Deja, toks požiūris irgi yra klaidingas: jokios galimybės psichologams iš to apinasrio neatsivers. Atsivers tiktai reguliavimai ir stagnacija, kuri visada atsiranda, kai įstatymai kažką užriboja.

Man tik keista, kaip keli veikėjai, patys viešai atstovaudami šitą absurdą, vos gavę prieštaravimų kur nors FB diskusijose, pradeda vaizduoti, kad čia ne jų šitai.

Žinote tą žaidimą – „čia ne mano šūdas, aš tik jį ant stalo padėjau“?

Visgi labiausiai man keista yra tai, kad su visu šituo įstaymu tiesiog dvelkte dvelkia paternalizmo ir galios žaidimų smarvė. Iš psichologų, iš kurių natūraliai tikiesi, kad jie turėtų priimti lygiaverčius santykius ir su kolegomis, ir su klientais, gauni paaiškinimus, kad esą klientai negali rinktis, nes negali suprasti, ko jiems reikia. Ir kad ta kažkokia psichologų sąjunga geriau žinos ir geriau nustatys, ką kažkas gali rinktis. Ir psichologams nustatys, ir klientams nustatys.

Ir visa tai pridangstoma nutylėjimais ir demagogijomis. Grynai paternalistiniais būdais. Su galios žaidimais. Ir įkišant psichoterapines supervizijas – nei į tvorą, nei į mietą. Jūs primeskit: galios žaidimais ir paternalizmais užsiimantys veikėjai nori supervizuoti psichoterapijas.

Ai, ir žinoma, kiekvienas psichologas turės atidirbti, prižiūrimas kažkokio ūkininko-agronomo-supervizoriaus, o už tai dar turės susimokėti krūvas pinigų. Pvz., už šimtą valandų pagal kokį įprastą įkainį – po kokius 30 eurų. Tiems tokio lygio supervizoriams, kurie žaidžia paternalistinius žaidimus.

Bus puikūs psichologai-paternalistai. Galėsim pasveikinti Lietuvą su paternalistinės psichologijos laimėjimais.