Ponai ir ponios, aš buvau neteisus savo praeitame straipsnyje. Nerijus Mačiulis man parodė, kad aš neteisus, nes Swedbank dirba pelningai ir jokių problemų atiduoti pinigus jų savininkams neturi. Nes pelninga ten matyt viskas ir viskas gerai, tiktai klausimai nepatogūs, todėl geriau į juos neatsakinėti, tai kai kas gal būt taip ir liko neatsakyta.
Per kur kas nors gali būti nepelninga – nežinau. Ir kaip ten gaunasi, kad nuostolinga bankams tuos pinigus iš klientų turėti – irgi nežinau, nes matyt kad pelninga visgi per kažkur. Kitaip gal neužsiimtų tokiu verslu.
Pinigai tavo, o bankomatas tavo?
Tiktai kažkaip gaunasi taip, kad bankams kažkodėl reikia mūsų sąskaitų, mūsų indėlių, bet štai pinigus grąžinti, kai mums norisi – gal jau ir nepelninga. Na, bendrai tai logiška – aišku, kad nepelninga grąžinti kažkam pinigus. Čia aš suprantu. Viskas aišku ir logiška.
Ir viską čia paaiškina Nerius iš Commonsense – tiesiog yra taip paprastai viskas, kad nei aiškinti nereikia nieko. Visiškai aišku. Nes pinigai mūsų, o vat bankomatas, kuris pinigus išduoda – ne mūsų. Todėl visiškai nesvarbūs jokie logiški argumentai. Žodžiu, išdavimo procesas banko, o pinigai mano. Bet kadangi skolos grąžinimo procesas ne mano, tai aš jo nevaldau.
Ir aš visai žioplas buvau, kad nuosekliai nepaskaičiau komentarų, kuriuos ponas Nerijus Mačiulis rašė savo Facebook paskyroje. Taigi viską akivaizdžiai ir paprastai rašė vienam komentatoriui, kuris pasakė, kad pinigai yra ne banko o jo. Tiesiog vat taip parašė: „o bankomatas tavo?“
„Pinigai mano, o ne tavo“ – taip sako Gintautas Dirgela. O Nerijus Mačiulis į šitai atsako klausimu: „O bankomatas tavo?“
Čia esminis klausimas išties: tarp mano pinigų ir manęs atsistoja kažkoksai bankas su savo bankomatu. Ir tas bankomatas yra ne mano.
Ačiū jums, ponai iš Swedbank. Aš supratau. Pinigai yra mano, bet bankomatas jūsų. Išduodat mano pinigus man jūs. Norit – išduodat, nenorit – neišduodat. Norit – prisigalvojat kažkokių mokesčių, o norit – prisigalvojate ir dar ko nors. Nes nors pinigai mano, bankomatas yra jūsų.
Žinau, kad netgi kažkokių loterijų ir kažkokių taškų prisigalvoja kai kurie bankai. Beje, loterijos ir visokie ten taškai savo finansine esme yra pinigų perskirstymas, nes jei klientas kažką gauna, kažkas už tai ir sumoka. O kas sumoka? Ogi bankas matyt. O iš ko padengia sąnaudas sumokėjimui? Ogi iš kokių nors pajamų. O pajamas gauna taip kaip gauna. Mokesčiai visokie ten, palūkaninės ir nepalūkaninės pajamos iš mano sąskaitos. Nes bankomatas banko, o ne mano.
Trumpai tariant, aš padedu pinigus į kokį nors banką, o tas bankas gali ten visaip iš mano pinigų rengti loterijas ir kažkokius taškus dalinti. Nes bankomatas ne mano.
Čia panašiai, kaip aš pasiskolinčiau iš Nerijaus Mačiulio 100 litų, o paskui, kai ateitų laikas grąžinti pinigus, sakyčiau jam, kad man buhalterė, kuri pinigus jam išmokės, kainuoja 400, todėl jis man dar papildomai 300 turi primokėti. Aš suprantu, kad Nerijus Mačiulis gal būt man prieštarautų, sakydamas, kad pinigai yra jo ir aš jam skolingas, bet aš jam atsakyčiau: „o buhalterė tavo?“
Aš suprantu taip – jei kokiam nors Vasiai paskolinsiu pinigų, o paskui sakysiu, kad grąžintų skolą, tai jis man taip pasakys: „na, gerai, pinigai tavo… o piniginė, kur tavo pinigai guli, tavo?“ Viskas logiška.
Žodžiu, visai paprastai kalbant – mano pinigai, bet jei juos paskolinu bankui, tai bankomatas ne mano, todėl turiu susimokėti už tai, nes bankomatas banko, o ne mano.
Aš supratau jūsų logiką, ponai iš Swedbank. Suprantu taip, kad tai jūsų banko vadovybės požiūris. Paprasta logika. Aiški. Pinigai mano, o bankomatas jūsų.
Mano logika man irgi aiški: kadangi bankomatas ne mano, tai savo pinigus galiu valdyti tiktai tada, kai tas bankomatas (ir bankas) nestovi tarp manęs ir mano pinigų. Ir jis nestovi tarp manęs ir mano pinigų tiktai tada, kai mano pinigai yra grynieji.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
O gal galima į banką ateiti su savo bankomatu? Ne karvę kainuoja. O jei dar keliese susimestume?
bijau, kad gali daugiau, nei karvė kainuot tas prietaisas 😀
Kažkurioj vietoj p. Mačiulis įsismagino ir perdėtai įsijautė į rolę. Dabar atsitraukti kaip ir nebėra kur, tai matyt dar pasipils perlų. Esmė ta, kad visi supranta, kad bankomatas kainuoja ir elektrą valgo (o kur dar inkasatoriai..), BET visi supranta ir tai, kad sąskaitoj gulintys eurai naudos neneša tik eurų savininkui. Kaip tam senam anekdote -- lašinius tik palaikei rankose, grąžinai visą gabalą, bet rankos riebaluotos vistiek lieka. Mačiulis aršiai gina banko pozicijas. Bet tada grįžta supratimas -- p. Mačiulis yra tik banko pozicijos gynėjas. Perspausdamas stoja į vieną gretą su „argumentuotojais“ -- Grasilda, Černiausku Artūrčiku ir kokia ten pvz. Vainiene, o sykiu nutolsta nuo „sveiko proto“ balanso. Tiesiog reikia nepamiršti su kuo reikalą turim.
Nesitikėjau iš to žmogaus tokios primityvios gynybos: nepatogių klausimų blokavimo (kaip Lidžita kad rašo)…
Ir tokie zmones kaip Nerijus dar bankuose dirba…
Visiskas PZDC. PZDC kvadratu…
Šitas straipsnis turėtų būti dėstomas Seime kaip privaloma disciplina. Gal tada jie nustotų kalbėti apie atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimą ir atsiskaitymo per banką privalumus…
Swedbankas turi Mačiulį, kuris kalba, bendrauja ir yra pakankamai nekvailas. O kiti bankai apie tai nė nediskutuoja. O kitų šalių bankai iki šiol naudoja popierines čekių knygutes ir yra tokia biurokratija apsikrovę, kad jūs net nesapnavote. Pabandykite tokioje išsivysčiusioje šalyje kaip JK ar Prancūzija atidaryti banko sąskaitą arba pasikeisti savo adresą. Tada suprasite, kad Lietuvoje -- tikras rojus.
Reziumė: nevarykite Dievo į medį. Ir saugokite Mačiulį, nes jei Swedbankas jį atleis, Lietuvos žiniasklaida neteks protingo ir sąmojingo pašnekovo.
Taip, dėl šito esate teisus -- kai kuriais atžvilgiais Lietuvoje išties gyventi labai patogu. O ir ponas Nerijus Mačiulis yra žymiai kalbesnis už daugelį kitų -- tai realus pliusas.
Kita vertus, vieni patogumai nereiškia, kad turi atsirasti kažkokie kiti nepatogumai. O ir tai, kad žmogus sako, ką galvoja, nereiškia, kad galima galvoti, jog kažkieno pinigai yra kažkieno, o bankomatas -- tavo, ir viskas.
Turiu banko saskaita Bank of Scotland, nemoku jokiu korteliu mokesciu, vietiniu pinigu operaciju internetu ar banke mokesciu ir pinigus is bankomato pasiimu nemokamai. O saskaitai atsidaryt tereikia proof of address, tai apie ka jus cia kalbat?
O ID tipo nereikia? Cirkininkas
Cirkininkas cia tu.
Ka tu cia skiedi asile? UK saskaita banke atsidarai su teisemis o adresa pasikeiti online
bankas iš padėtų pinigų uždirba, bet juos saugo ir juos galima atsiimt kada nori, dėl to žmogui patogumas, jam nėra įtakos, kad kažkas iš jo uždirba, tai bankas ir apmokestina patogumą
Uhu -- „duokit savo pinigus, aš pasaugosiu, oh, pala, atsiimt kada nori? o bankomatas tavo?“
Negi neskaitėt naujųjų laikų anekdoto?
Į banką pinigus pasidėti lengva, be problemų, problema tik kaip juos iš ten išsiimti 🙂
Bankai yra blogis. TOTALUS. Ir tai kas juos nuzudys -- jau uzgime. 2009-ais.
Todel sia casara planuoju pasigaminti naujus marskinelius: http:\\j.mp\1KAP9Eh
Teoriškai bankai nėra blogis, blogis kaip teisingai ir Rabinovičius rašė yra monopolijos bei oligopolijos, ir nesvrabu ar bankų srityje, ar kitoje. Todėl nemaišykit. bankas nėra blogis savaime, tai labai geras dalykas. Bėda yra kitur.
Dėl Bitcoinų -- tai gera idėja nepriklausomybės nuo pasaulinio bankų kartelio prasme, bet bandymas visiškai netikęs, nes nesaugus, irr turi dagybę kitų trūkumų.
Zmogus moka uz pinigu saugiojima ir patogias finansines operacijas.
Kazin kiek is musu noretu menesio gale ateit pas buhaltere, pinigus grynais i pinigine ir nestis namo. Kazin ar tuo butu patenkinta ir buhaltere. O jei nenorit, ponai, mokat uz paslaugas. Ir taip, bankomatai, darbuotojai, pastatai ir visa kita kainuoja.
Ir taip, tokioj aplinkoj, kai centrinis bankas skolina su neigiamom palukanom, aisku, kad bankui tavo pinigu nereikia.
Taip, bet bankai gali dengti tas išlaidas iš pagrindinės -- skolinimo -- veiklos pelno. Dabar gi gaunasi, kad jie tampa „gatekeeperiais“, o tai jau yra blogai.
Aišku, man labai smagu bet kuriuo paros metu iš bet kurio planetos kampelio, kuris tik turi internetą, susitvarkyti bankinius reikalus; iš esmės netgi ir susimokėti galima už tai, tačiau tendencija labai pavojinga, apie ką Rabinovičius ir kiti ir šneka. Čia galima malkų daug priskaldyti, ypač monopolinėje rinkoje. O LT tai 100%, kad yra kartelis. Ir ne tik šitame sektoriuje, LT aš nustebčiau kur yra NE kartelis, na nebent kur globali rinka visus „sutriuškino; kitur vieni karteliai ir uždaros grupės. Pirmykštė bendruomeninė santvarka. Ilgas kelias Lietuvai iki išsivysčiusios valstybės. Tik fasada gražus…Užtai reitingo agentūros nepastebi…
Nevienintelis Swedbank prašo pinigų už didelių sumų nuėmimą, taip buvo per amžių amžius(na gerai, turiu saskaitą banke ir kortelę tik 10metų, per kelis skirtingus bankus dėl skirtingų darbdavių). Bankai teigia, kad labai nori sumažinti grynųjų pinigų vartojimą, nes tai nesaugu. Aš už tai. Kiekvieną kartą gavus algą negaliu savęs apipilti pinigų pluoštu, bet kiekvieną kart pametus piniginę neverkiu(taip, jauna žiopla). grynųjų man prireikia kai mokėjau už paslaugas vietose kur nemanau kad visus mokesčius moka(keisti barai, keistesni taxi). Aš suprantu kodėl LT paštas nenori atsiskaitymo kortelėm(kiekvienas atsiskaitymas kainuoja), bet nemokėjau paštui jau daug metų nors siuntinius atsiimu dažnai.
My point of view: Kai Swedbank(ir kiti bankai) paskelbė, kad reikės mokės už pinigų didelėm sumom gryninimą(tai buvo visada tik, skirtingom sumom), mano reakcija buvo: meah, tai manęs neliečia. Ir man įdomu ką tai labai liečia. Suprantu prostitutė greitai kortele neims 😉
Aiste, nepykit, bet esate klasikinis nekritinio mąstymo žmogaus atvejis, kuris nesigilina į daugelį dalykų, kurie yra svarbūs ir esminiai, o tik gyvenimo kelyje atsitrenkę į sieną nesuprnata iš kur ji atsirado, o taip pat nesupranta, kodėl jie niekaip nepatampa milijonieriais, arba pasiverkia, arba vergais tampa, dar kas nors panašaus… nors šitiek knygų perskaitė, ir šitiek kasdien dirba… Ir dar daug ko nesupranta, nes… nesigilina ir kritiškai nesistengia nieko vertinti. „Meh manęs neliečia“ yra super-trumparegiška. O užduokit klausimą -- o kas bus kai „tave palies“? a? O tada patirtis sako „bus jau per vėlu…“ t.y. bus labai sudėtinga ką nors pakeisti, o pakeisti reikės, arba būsi vergas savo veiksmų praeityje (beje net ir nieko nedarymas kartais yra blogiausias sprendimas).
Easy. „Meh“ mane LIEČIA. Liečia viskas kas vyksta pasaulyje kiekvieną minutę ir sekundę, o jus?
Labai patogiai visi „suprato“ Mačiulio klausimą kieno bankomatas. Negi labiau laimingi būtumėte, jei pinigus įnešti ir juos pasiimti galėtumėte tik vienoje vietoje? Mol, atsidarėte banko sąskaitą Vokiečių gatvės Swedbanky ir kamon visą gyvenimą ten ir TIK ten pinigines operacijas atlikinėti, nes jūsų pinigai gulėtų TEN ir tik ten bankas iš tų pinigų kitus pinigus darytų. Ir už tai nebūtų jokių aptarnavimo, kortelės ar išgryninimo mokesčių, bet prieš į Palangą išlekiant tektų parą eilėje atstovėti norint grynųjų pasiimti? Nenorėtumėte. Todėl nusimeskit tuos šlangų kostiumus ir eikit atsiprašyti Mačiulio. Staaaaaigiaaaaai 🙂
O jūs labai patogiai sau padarėte prielaidą, kad jei pinigus pasidėjai, tai būtinai reikės grįžti į tą pačią vietą. False presumtion. Oro pilis.
Beje pasikaitykit google apie „Fiat money“, praplėsite akiratį. Ir siūlyčiau ne tik XXa. Fiat money pasiskaityti, o ir istorijoje, nes ne pirmas jau bandymas, pažiūrėkite kaip anie bandymai baigėsi 🙂
Think out of the box:
Tokioje sistemoje belieka pasirūpinti, kad bankas būtų TAVO.
Tavo bankas -- tai kai turi savo pinigus be tarpininko. Grynaisiais.
Andriui: ane? Tai paskaičiuok kiek kainuos AK47 ir dar kokio tanko išlaikymas, kad tą „SAVO“ banką apgintum, skaitykit viduramžių ir senesnes istorijas, suprasit, ką reiškia auksą užkasti, po to jo nerasti ar sulaukti armijos plėšikų ir t.t.
Modernioji vizija ne ką geresnė -- elektroninis hackinimas, DOS atakos, phishingas ir t.t.
Taip kad, susimokėti nedaug už pinigų saugumą nėra problema, problema, jeigu tai plėsis ir taps „spaudimu“ klientui ir jo „apiplėšinėjimu vidury baltos dienos“. Apie tą tendenciją ir šnekam. Negera tendencija, nes tada bankas taps nebe patogiu pasalugų tiekėju, o plėšiku, o jeigu taip -- tai gal ir savo apsauginių armiją apsimokės išlaikyti, nei į tą banką pnigus dėti. Čia tiesiog reikia pasiskaičiuoti, kas pigiau ir patogiau.
Easy. Economics rulez. Real life.
Tikrai taip nelaikai pinigu banke ir nereikia nieko moket. Ko cia visi liktinasi. Nepatinka moket banko mokescius nesinaudok jo paslaugomis ar eik i kita banka. Laisva rinka gi. O cia dabar visi aiskina ka bankas turi daryt, kokius mokescius imt ir t.t. nepatinka susirenki meskerias ir keliauji sau 🙂
Komentuosit, neskaitęs to, kas nuorodose ir nuo ko prasidėjo -- išbaninsiu. Čia pas mane ne koks žiniasklaidos portalas, kur visokie su nuomonėmis rašo belenką.
Tam furdio: Pritariu Rabinovičiui. Nesąmones šalint kaip šiukšles. Negi neaišku, kad VISADA yra alternatyva susivynioti meškeres bet kurioje situacijoje (na nebent AK47 į galvą įremtas, ir tai į kiaušus gali bandyti įspirti)… 😀 Bet juk tai PRASČIAUSIA alternatyva ever. O gal jūs visada taip elgiatės ir pasiduodate be kovos??? Lūzeris…
Kai pas bobutes gliaudanancias siemkes prie laiptines ant suoliuko kieme paklausiau ju nuomones apie banku reikalus, joms dar nespejus isspiaudyti lukshtu likusiu tarp dantu priejo dede Kindziulis ir tare:
Veliau bankas ir bankininkas buvo tas sklepukas, kuriame xebra laike savo auksa ir uz ta saugojima mokejo mokestuka. Na normalu, auksui saugoti reikia storu sienu, tvirtu seifu, piktu sunu neprileidzianciu vagiu, na saugomas objektas ir saugantieji. O dabar.. Mes juk griznuju atsisakome, vadinasi atsisakeme ir storu sienu ir tvirtu grotu, ir net piktu sunu poreikis dingo, isskyrus.. mokesciai uz bankines operacijas kasdien brangsta..
Krc, prisidege, itrauke, ispute, atsiduso, nusispiove ir nusleivojo net „Nu dw..“ nepasakes.. tai va..
Atsisakius grynųjų storas sienas keičia storos ugniasienės.
Pritariu SAuliui ir skaitykit mano komentarą auščiau. Storos ugniasienės DAUG daugiau kainuoja nei storos sienos, nes storą sieną pasatatei ir gatava, o stora ugniasienė- nulatinis spragų kamšymas…
iveskit I google pinigai ir pasiziurekit vikipedijoj ka reiskia zodis pinigai. todel ir suprasit, kodel Nerijus turi bankomata, o jus neturit. o kas tinges skaityt ten- darau copy paste “ Šiuolaikiniai pinigai – tai neasmeninis skolos raštelio pakaitalas, kurį galima perduoti kitam žmogui ar juridiniam asmeniui mainais už paslaugą ar daiktą, t. y. skolos ženklas, kad kažkas yra prasiskolinęs bankui ir yra įsipareigojęs atidirbti tą visuotinai priimta vertę, kuri nurodyta pinigo kupiūroje. Visos kitos pinigu prasmės yra iliuzinės, t. y. pinigai tiesiogiai nebedengiami jokiomis materialinėmis vertybėmis. Bankų pagrindinė funkcija yra kontroliuoti, kad skolininkai savo įsipareigojimus uždirbti nustatytą vertę realiai vykdytų, nes tik tada pinigai, kaip vertės ekvivalentas, turi prasmę.“
sekmes iliuziju pasaulyje, nes bankomatas tai tikras. bankas tai tik priemone, kad mes gyventume realiame pasaulyje, o ne bandytume susikurti savaji. ir kai pagalvoji, filmai Matrica, In time ne tokie jau fantastiniai…
Bet, kad jie VISAI ne fantastiniai ir niekada tokie nebuvo (čia jei supranti ką jie sako ir žvelgi giliau). Welcome to reality bro… (Sveiki atvykę į realybę)
gal ą supaprastinu, bet , manau, sprendimas labia paprastas -- nesinaudokite bankais, nesinaudokite bankomatais ir nereikės niekam nieko mokėti. Neikite į kavines ir restoranus , nereikės padavalkom mokėt arbatos. Nepirkite maisto parduotuvėse, auginkite vištas ir salotas patys. Nereikės numavičiams turtų krauti. Nepirkite batų, drabužių … ai, ką čia ir bekalbėt. Galima tiekkk sutaupyti, kad net galva sukasi.
Praeitą mano straipsnį paskaitykite, jei nenorite bano. Straipsnio pradžioje ne šiaip sau nuorodos sudėtos.
Na šiaip tai paskaičiau tas tavo nuorodas-Mačiulis yra visiškai teisus ir argumentai jo pakankamai
Aha, jo, matosi kaip perskaitėt.
Nixuja Mačiulis neteisus, nes visi grynųjų pinigų operacijų rato banke kaštai (bankomatai, inkasatoriai, kasininkės ir t.t.) negali būti perkeliami 1:1 ant vartotojo pečių, nes yra tokia sąvoka kaip shared costs, ir tegul neknisa proto, kad jiems neapsimoka.
Aha, tik jis sako, kad „mums apsimoka jus dar nugręžti kažkiek, nes NIEKO jūs mums nepadarysit“. Gaunasi klasikinis gatekeeperio variantas?
Apmokestinų išgryninimą, tai pats bankas kaip tarpininkas, išduodantis korteles, nereikalingu patampa -- galima korteles imti tiesiai iš (nežinau kaip užvadinti) „kortelių servisų“ imti. O kai kuriuos turi ir tam tikrų privalumų, pvz. anonimiški cash iš bankomato 😉
Tik info nėra plačia žinoma, kad gali kortelę turėti be banko, nedaug kas žino.
Yep, Sauliau, ir jei bankai toliau spaus tą varškę, tai vis daugiau „spilover“ bus į tuos servisus, beje labai gera tema -- bet čia tik kol kas protingai mažumai, dauguma veršių taupkasėj sėdi ir bliauna, bet who cares? Užtai anie ir naudojasi, nes nuo bliovimo galima ausis užsikišti, ar ten į Havajus išskristi -- niekam neįdomu 🙂
net ir atmetus ekstremistinį runkelizmą, galima pasakyti, kad su bankais reikalai LT yra blogi. tikrai yra kartelis, tikrai yra neleistinas lobizmas ir tikrai bankai daro daug nesąmonių. užtenka ir neigiamų palūkanų atvejo komentaro iš Danske. bankuose labai pastebimas ir ženklus darbuotojų kokybės kritimas. tiek kretinų vadovybėse dar niekad nebuvo. bankams vis labiau reikia durnių vadyboje ir teisėje. pozicijos iškovotos, o apginti jas gali tik riboti ir todėl labai aršūs asmenys. tarp idiotizmo apraiškų pirmauja DNB, toliau SEB ir Swed. mažiukams dar reikia bent kokius pozityvius veiksmus atlikti, todėl daugiau mąstančių. o keisčiausia, kad „motinos“ pilnai patenkintos tokia veikla. nesuvokiu, kaip leidžiama bukai vogti kai kuriems darbuotojams, imti kyšius akivaizdžiai, sukišti bankui savo asmenines išlaidas (statybas) ir pan. daugybė žmonių tai žino, bet tvyro jausmas, kad savininkams tai pohui, nes arba ir ten tas pats, arba ten mano, kad normalių žmonių LT vis tiek neras. sistemą gerai žinau iš vidaus…
Easy -- kol čemodanėliai plaukia į ŠvedNorgVok ir kitas „motinas“, tol jiems giliai … kas čia vyksta 😉 O gal tu manei, kad jie Lietuvą nori pakelti į aukštesnį lygį? Na nebent dar daugiau vilnos galėtų nukirpti su 100% galimybe, tada gal ir pakeltų, jei netingėtų…
Žodžiu…
Pingback: Kaip Nerijus Mačiulis galėjo išvengti blogerių ešafoto? | Komunikacijos amatininkai
Sudomino faktas, kad LV nubausti 22 bankai (už kartelinį susitarimą). Tai paskaičiavau, kiek komercinių bankų ten ir čia:
LT -- 2,33 banko 1 mln gyventojų
LV -- 7,5
LV tris kartus daugiau. Pas mus per mažai bankų konkurencijos.
https://www.lb.lt/bankai
https://en.wikipedia.org/wiki/List_of_banks_in_Latvia
Nu kaip. Pinigai tavo… Ir tuos išgryninimo mokesčius labai lengva nuimti, tik neašku ar alternatyvos labai patiks. Nes skolintis mažais kiekiais pinigus bankui apsimoka tik dėl įvairių mokesčių.
Pvz sąskaitos depozito reikalavimas ( bankui neapsimoka laikyti tuščių ar mažų sąskaitų, tai automatiškai jas uždarome). Why not ? 🙂
Apie tai, kas kiek apsimoka ir neapsimoka -- atskira kalba. Išties problema čia yra ne apsimokėjimas, o tai, kad pagal savo veikimo modelį bankas tampa man in the middle aka gate keeper. Todėl žr. straipsnį pas Common Sense, kur visa esmė išdėstyta -- kodėl jie deda tą mokestį.
O vat apie tai, kad jie, tegul ir būdami geitkyperiais, kartu yra labai įdomioje valdymo situacijoje, kur bijoma pasirinkti kažkurią sritį (shared profit aka palūkaninės pajamos vs. pay for service aka nepalūkaninės pajamos) dėl menamos sinergijos (tipiniai sunken costs) ir dėl baimės kanibalizuoti kitą sritį -- čia jau būtų tema rimtam ir ilgam straipsniui. Gal ir parašysiu, jei prisiruošiu.
Šiaip, nepaprastinkit visko, darydamas klaidingą netiesioginę prielaidą apie limitinius pajamų-išlaidų lygius (t.y., esą bankams neapsimokės kažkas ir jie dėl neišvengiamumo turės imti per kitur). Ten labai įdomių dalykų yra su tuo bizniu, pakapsčius po dilemas labai nustebti galima, kaip naiviai kai kurie dalykai vyksta.
Tiesiog paprastai pažiūrėkit: įsivaizduokite, kad 100 žmonių jums gali duoti po 1000 litų beprocentę paskolą metams. Ir kad galite padaryti biznį. Būdamas verslininku, nei neabejotumėt, kad galit paimti, padaryti biznį, grąžinti pinigus, pridėti po gražią dovaną skolintojams ir dar uždirbti. Klausimas, kodėl bankas nesugeba prie to net priartėti? 🙂 Gotča, kad ten kai kas giliau slepiasi? 😀
Pakapsčius, žinokit, galima atrasti ojojoj, kokių keistenybių tame bankiniame biznyje.
NA čia klasikinis idealizavimo atvejis. Mes manome, kad bankai yra kaip kompai ir veikia pagal „protingumo“ ir „ekonomiškumo “ dėsnius. Deja, banke ir valdyboje taip pat sėdi ŽMONĖS, o su jais oi kokių visokių naivių ir neprognozuojamų dalykų įvyksta 🙂 o kur dar korupcija, kerteliai ir kiti dalykai… Įdomybės prasideda 🙂
Koks sutapimas 😀
Pacituosiu savo vieną pažįstamą iš FB:
„Dasigyvenom su elektroniniais pinigais… Pametei kortele -- bankas grinu neisduoda, nauja kortele per savaite… Afiget… Nu nes jie nebedirba Jonavoi su grinais pinigais…“
Čia apie Jonavos SEB. Biškį kitaip, bet iš esmės apie tą patį 😀
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/a-uzkalnis-nepatinka-bankai-nesinaudok-jais-ir-uzsiciaupk.d?id=68426860
Ką manote, Rokiški?
Pingback: Lietuviški blogai, kuriuos verta žinoti (o gal net ir skaityti) | Lidžitos užrašaiLidžitos užrašai
Perskaičiau visus straipsnius pagal nuorodas. Svarbiausia -- visus komentarus. Ir nieko nesuprantu. Kaip reiktų kreiptis į tuos žmones, kurie rašo komentaruose, kad nepatinka bankas nedėk ten pinigų, nesinaudok paslaugomis. Tada iškyla natūralus klausimas, jei man dar kas nepatinka (pvz.: mokestis norint namą statyti savo žemėje, benzino pirkimas kolonėlėj, nepatinka, kad negaliu gyventi automobilyje, kokioje nemokamoje stovėjimo aikštelėje ar kur nuošaliau ir kt.), kodėl aš turiu daryti, ką man liepia? Jei šie, sakykime, gal geriausia būtų juos pavadinti emigrantai-internacionalai (žmonės be Tėvynės), man ir kitiems galvojantiems siūlo, nesinaudoti banko paslaugomis. O, kaip nesinaudoti tomis banko paslaugomis, jei jomis verčia naudotis įstatymai, kuriuos įtakojo tų bankų įtaka. Na nesinaudosiu banku aš, bet pala, o kaip sumokėti už butą mokesčius? Kaip nusipirkti valgyti apeinant bankus? Dabar kaime net negali važiuodamas atostogauti paprašyti kaimynkės, kad karves pamilštų savaitėlę, ar negali susikviesti savo giminę ir nemokamai namą pasistatyti -- tuoj prisistatys inspekcija. Tie patys bankomatai nupirkti už įnešusių į banką pinigus žmonių. Čia, kaip tame anekdote apie tilto kiemsargį, kada finale prikūrė tilto ministerijų ir paliuosavo kiemsargį dėl kurio ir buvo viskas kurta.
Suprantu yra UAB kokių vaisvandenių, tu nori perki, jei kaina tinka ir noro yra, arba geri vandenį (ar kokį alų). O vanduo turėtų būti visų, ne privatus, tokią teisę suteikia Konstitucija. Apskritai kas strategiška turi priklausyti valstybei ir nebūtinai turi nešti pelną (o, jei neša, tai dar geriau), svarbu, kad daugumai geriau. Dabar tie patys bankai yra tie patys UAB, o atlieka pusdievių vaidmenį. Savo (tiksliau mano) pinigais paveikę valdžią priimti jiems palankius įstatymus, jie už savo (tai yra mano) pinigus, dar save (tai yra, mane) ir nuskurdina papildomai.
Keista skaityti tų internacionalų siūlymus, kas prieštarauja viskam (tik ne jų pačių nuomonei). Jiems rašo, kad tas pats bankas kitoje šalyje elgiasi kitaip, o šitie pasakoja apie banditus, čiumodanus, vagis, baubus ir dar kokį biesą. Ant jų myža, o jie laksto savo trumpom kojytėm ir džiaugiasi, koks šiltas lietus šiandien.
P.S. trumpos kojytės -- ne tiesiogiai, o perkeltine prasme, kad kuo daugiau savo mažom kojytėm pritrypti dirvą (prirašyti komentarų pvz), kad užtrolinti, kaip mums Lietuvoje su kiekviena diena vis geriau ir geriau. Gaila, bet dauguma tai mato ir jaučia -- atvirkščiai (tik komentarų neturi kada skaityti ir rašyti, nes reikia dar kokiam mokesčiui naujam papildomai užsidirbti).
Todėl , kad JIE yra kitoje pbarikadų pusėje , t.y. PARAZITAI ir jie mąsto, kad jiems šeimininkas numes gardesnį kaulą. Apie savarnakiškumą, ar ten VALSTYBĘ ir kas tai yra jie netui jokio supratimo, arba ir nenori jo turėti.
Aišku liūdna, bet tada juokiasi, kas juokiasi paskutinis -- aš pažiūrėsiu, kaip jie kauks, kai juos tas šeimininkas išmes iš jų šiltų vietų, kurias jie taip nesąžininkai ir bukai gynė, oi oi oi…
Trumparegiškumas žlugdo gyvenimus. Bet ar yra alternatyva? Aš asmeniškai matau tk vieną -- švietimas, bet ANIE irgi tai žino ir žlugdo švietimą, nes 10 durnių lengviau valdyti nei 1 protingą. Čia beje sena tema, keliolika tūkstančių metų jau jei, o gal ir daugiau.
Pingback: Apie verslo rūšis, bankus ir vartų sergėtojus | Rokiškis Rabinovičius
Aš laukiu to laiko, kai pagaliau galėsim uždirbti tiek, kad nereikės iš banko skolintis. Pasiimi dabar būsto paskolą ir pirmus 5 metus moki palūkanas, o kitus 30 paskolą. Ir vien dėl to, kad valstybė neleidžia mums patiems oriai užsidirbti pinigų. Reikia kaip kokiems klapčiukams prašyti išmaldos, nes mat esam „nevykeliai“. Kaip mūsų tėvai ir seneliai be jokių Anglijų sugebėjo namus nusipirkti…norėčiau, kad tokie laikai grįžtų 🙂 Ir tie bankai su savo kreditais sudegtų, nes per juos žmonės tik bankrutuoja ;/
Swedbank komentaras dėl didelių bankomatų komisinių
2015-07-01 Nerijus Mačiulis: „siūlau (nemokamą) verslo idėją – gaukite banko licenciją, įsigykite arba išsinuomokite patalpas, pasamdykite darbuotojus, surinkite indėlius, susimokėkite indėlių draudimo įmoką, nusipirkite grynuosius pinigus priimančią ir išduodančią techninę įrangą, užsisakykite inkasavimo ir bankomatų apsaugos paslaugas“
2015-07-01 Nikolay Storonsky: ok let’s try that and call it revolut