Category Archives: Uncategorized

„Vaiko Namas“ užsidaro visiškai

Šiandien kalbėjausi su Evaldu Karmaza apie VšĮ "Vaiko Namas" (Children.lt). Naujienos, iš esmės, liūdnos. Daug metų dirbusi įstaiga, buvusi tuo centru, kuris padėdavo vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą, užsidarė dėl banalios priežasties: nuo 2009 visiškai nutrauktas finansavimas. Nuo 2009 rudens iš įstaigos, turėjusios 12 profesionalių psichologų, specialiai išėjusių mokymus darbui su prievartą patyrusiais vaikais, teliko tik trys darbuotojai. Nuo 2010 visa įstaiga tėra pats Evaldas Karmaza, tuo tarpu kiti darbuotojai turėjo rasti darbus kitur. Nuo 2010 pabaigos "Vaiko Namas" turėtų užsidaryti galutinai.

Vienintelė veikla, kuri dar vyksta – tai paskaitos ir mokymai, kuriuos Evaldas Karmaza rengia pedagogams, teisėsaugai ir pan.. Evaldo nuotaika, nepaisant įstaigos užsidarymo, nėra tokia jau bloga: taip, įstaiga neišliks, neatsikurs, nes norint paruošti darbui su smurtą patyrusiais vaikais, vieną profesionalų psichologą reikia mokyti pusantrų metų (ir tai – ne mėgėjiška veikla, čia su laisvalaikio savanoriais neišsiversi), tačiau situacija teisėsaugoje ir valdžioje keičiasi į gerąją pusę – žmonės jau ima suprasti, kad smurtas bei pedofilija – tai problema, kurią reikia spręsti.

Per pastarąjį pusmetį įvyko tai, ko "Vaiko Namas" beveik beviltiškai siekė paskutinius penketą metų: smurto prieš vaikus ir pedofilijos problematika susidomėjo ir teisėsaugininkai, ir valdžia, ir žurnalistai. Galų gale prokuratūros ėmė galvoti apie tai, kad reiktų įrengti vaiko kambarius, galų gale žurnalistai ėmė aiškintis, kas ta pedofilija, galų gale net ir politikai ėmė apie tai kalbėti. Žinoma, liūdna, kad pokyčius pradėjo labai nekokie įvykiai, o beveik visa informacija spaudoje buvo pateikiama tragiškai neprofesionaliai. Bet pokyčiai prasidėjo ir tai jau yra gerai.

Esminis dalykas, kurį man pasakė Evaldas, buvo toks pat, kokį pasakyčiau ir aš: visiškai apleista, košmariška problema galų gale pradedama spręsti. Dabar tiktai nuo žmonių, nuo visuomenės aktyvumo priklausys, ar valdžia bei teisėsauga tuos pokyčius sugebės įgyvendinti.

Ieškomas dingęs be žinios Dalius Jablonskis


Dalius Jablonskis (Pirštas), vienas iš Pipedija portalo kūrėjų ir PNN naujienų organizatorius, išvykęs gegužės 11 dieną į kelionę po Europą tranzais, dingo be žinios. Paskutinį kartą buvo matytas apie gegužės 13 dieną Olandijoje. Iš Oldandijos Dalius planavo vykti į Ispaniją arba Didžiąją Britaniją, tačiau į kur išvyko ir kas su juo galėjo atsitikti, žinių nėra.

Daliaus Jablonskio motinos sprendimu yra skelbiama tarptautinė paieška. Visų mačiusių Dalių po gegužės 13 gyvai ar bent internete, ar girdėjusių ką nors apie jį, prašoma pranešti elektroniniu paštu janine.ja@gmail.com – svarbi bet kokia informacija, kuri leistų atrasti Dalių.

Labai prašau visų kas galėjo matyti, būtinai parašykite – svarbi bet kokia informacija. Jei galite, praneškite, išplatinkite šią informaciją savo kanalais – jei turite nuosavą blogą, kurį skaito užsienio lietuviai ar pažįstate užsienio lietuvių bendruomenių žmones, paskelbkite šią žinutę – bet kokia galimybė rasti Dalių yra labai svarbi.

Daliau, jei netyčia čia prisijungsi ir perskaitysi – kuo skubiau susisiek, duok apie save žinią aukščiau nurodytu el. pašto adresu.

Sveikinu :-)

Nu ką, brangieji bei nuostabieji. Kadangi esu šlykščiausias LJ chamas, o kai kieno teigimu esu ir išvis didžiausias iš chamų lietuviškose blogosferose ir netgi internetuose, kas man labai glosto savimeilę, tai dabar sveikinu jus visus su savo gimtadieniu 🙂

Naujesni duomenys apie emigracijos mastus, 2010

Vėl skaičiukai apie emigracijos mastus. Sako, kad šiemet emigracija išaugo daugiau, nei dvigubai, lyginant su 2009 analogišku periodu, vidutiniškai dabar registruojama 130 emigrantų per dieną. Tai reikštų netoli 50 tūkstančių registruotų emigrantų per metus. Jei santykis tarp registruotos ir neregistruotos emigracijos laikosi panašus, kaip anksčiau (dažniausiai deklaruoja išvykimą tik apie pusę emigrantų), tai gali reikšti, kad bendra emigracija iš Lietuvos šiemet peržengs 100 tūkstančių ribą.

Palyginimui – 2009 mirusių Lietuvoje buvo 42 tūkstančiai, o gimusių – 37 tūkstančiai. Deklaruotų emigrantų per tą patį periodą – 22 tūkstančiai, nedeklaruotų skaičius iki šiol neskelbiamas (rekordiškai maži emigracijos metai buvo 2008 – tada suminė emigracija siekė 24 tūkstančius žmonių).

Atrodo, kad emigracija tampa vienareikšmiai lemiančiu demografiniu faktoriumi.

Įžvalga apie Lietuvos Radiją

LRT nuo seno yra specifinė visų valdančiųjų kovos arena – kiekvieni, kol būna opozicijoje, rėkia, kad reikia geriau finansuoti ir daryti nepriklausoma, bet visi, atėję į valdžią, ima spausti, jokių nepriklausomumų neleidžia, o jei tik gali, tai pabando užsukti ir finansavimą. Paradoksas yra toks, kad jei pusę pinigų, kuriuos visokios ministerijos skiria savo informacijos "viešinimui", skirtų LRT (lygiai taip, kaip užsakinėja reklamą kitur), jokių finansavimo problemų pas LRT nebūtų. Kita vertus, visa ta žiniasklaida, gyvenanti iš visokių ten ministrų paskirtų pinigų, uždirbtų gerokai mažiau. Žodžiu, politinės kovos, persimaišiusios su biurslo pinigais.

Negana to, LRT ilgainiui atsirado gana nepriklausoma ir stabili apžvalgininkų grupelė – jau vien Tomas Dapkus ko vertas, įspūdingas ir Virginijus Savukynas. Ir tokie apžvalgininkai savo diskusinėse laidose atvirai oponuoja bet kurios valdžios skleidžiamam briedui. Būtent šitie du apžvalgininkai įdomūs dar ir dėl to, kad Tomą Dapkų visai neseniai bandyta atleisti, praspirti velniop, kaip esą kažkokį ten tendencingą, o Virginijus Savukynas jau faktiškai išgrūstas.

Taigi, kas man pabandys paneigti, kad išties visi tie pinigų karpymai ir bandymas LRT įvaryt į bankrotą – tai ne kas kita, kaip finansinis spaudimas prieš grupelę politikos apžvalgininkų, keliančių į viešumą šiukšles?