Konkurencijos taryba: tiesa yra netiesa, jei kažkas surado pažymą

My phone is a Banana, Your Argument is invalidČia nuostabus Konkurencijos tarybos sprendimas, kuris apie juos pasako viską. Man labai patinka šita kontora, aš ja džiaugiuosi, ji tikrai puiki. Ji šį kartą buvo gal net puikesnė, nei „Valstybės Žinios“, kurios yra tiesiog legendinės savo puikumu. Konkurencijos taryba yra tokia puiki, kad ji gali viską ir netgi daugiau, negu viską, o jos sprendimai tiesiog džiugina*.

Beje, ar žinote, kad teisę reikalauti pradėti tyrimą dėl konkurencijos pažeidimų turi tik ūkio, viešojo administravimo subjektai, sąjungos ir asociacijos? Taip taip, jūs, jei esate tiesiog žmogus, negalite skųstis netgi tuo atveju, kai pažeidimai yra akivaizdūs ir jūs turite visus to įrodymus. Tiksliau, gal ir galite skųstis, bet tyrimo niekas gali nepradėti. Nes juk tyrimas – tai papildomas darbas, o jūs to reikalauti negalite, nes negalite. Taip keistai gaunasi, kad patys vartotojai, t.y., žmonės, kurių interesus turėtų ginti Konkurencijos taryba, negali šia remtis. Nuostabu, tiesa?

Mano galva yra moliūgas, tavo argumentas nevalidusTaigi, suprantama, kad mane itin pradžiugino Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tos kadais nuskambėjusios, o dabar į atvirų atviriausią skandalą pavirtusios istorijos, kai internetinė parduotuvė Imk.lt įdėjo savo puslapin nuotraukas su Elektromarkt kainomis. O Elektromarkt ėmė ir pasiskundė Konkurencijos tarybai. Aš spėju, kad Elektromarkt nepatiko, kai paaiškėjo, kad kainos pas juos didesnės, o kiekvienas žmogus gali tai pamatyti vaizdžiai. Man tai irgi nepatiktų jų vietoje. Tad negaliu jų kaltinti – verslas yra verslas. Su Elektromarkt viskas tvarkoje, tad aš čia negaliu nieko blogo pasakyti.

Aš turiu arbūzą, tavo argumentai netinkaMan įdomus pasirodė tiktai Konkurencijos tarybos sprendimas, kuris, kiek aš jį supratau, yra maždaug toks: negalima skelbti kokios buvo tą ir tą dieną konkurento kainos, nes kitą dieną konkurento kainos gal būt pasikeitė, o tai reiškia, kad tokių kainų, kokios buvo, tai jau ir nebuvo, o jei nebuvo, tai jau ir netiesa, o jei nuotraukose (beje, su pažymėta data) kokios nors kainos ir matosi, tai visai nesvarbu, nes Elektromarkt atnešė kažkokią pažymą, kad po kažkiek laiko kainos pasikeitė.

Šituo aš galėčiau ir užbaigti viską, nes toks sprendimas pasako viską. Bet aš dar pridėsiu kai ką apie tai, ką aš atsimenu apie Konkurencijos tarybos veiklą ir neveiklumą.

Mano plaukai yra atominis sprogimas, tavo argumentai blogiKai kažkada Lietuvos Telekomas buvo įmonė, turėjusi atvirų atviriausią (ir įteisintą) monopolį, o to dėka darydavo visokius fyntus, dėl kurių viena po kitos užsilenkė dauguma konkuravusių interneto paslaugų tiekėjų, Konkurencijos taryba su savo tyrimais užtrukdavo tiek, kad net kai priimdavo sprendimus, būdavo jau per vėlu. Kai kurie nedidelių įmonių skundai prieš TEO būdavo nagrinėjami po keletą metų, t.y., tol, kol tos firmos iškrisdavo iš žaidimo. Kai kurių skundų nagrinėjimas prasidėdavo tik po to, kai Konkurencijos tarybą juos tirti įpareigodavo teismai. Panašiai vyksta ir dabar.

Aš esu Azijos prezidentas. Tavo argumentas yra invalidus.Kai daugybę metų Latvijoje ir Estijoje benzino kainos yra mažesnės, nei Lietuvoje, iš kurios į tas šalis benzinas eksportuojamas, Konkurencijos taryba irgi kažkaip nesugeba nieko padaryti. Mažeikių Nafta, žinote, čia gal nekalta. Ir gal ir degalinės nekaltos. Jei Konkurencijos taryba kažką ir bando daryti, benzino kainos Lietuvoje kaip buvo didesnės, taip ir lieka didesnės. Ir kiek taip metų tęsiasi?

Kai 2011 pavasarį kilo milžiniškas skandalas dėl bankų kartelio Latvijoje, prireikė kelių mėnesių, kol Konkurencijos taryba Lietuvoje ėmėsi kažkokių judesių. Bet net ir dabar nematau kokių nors rezultatų: kiek žinau, ir mokesčiai smulkioms įmonėms už pavedimus liko kažkokie neaiškūs, nepaisant daugybės skundų iš įvairiausių įmonių ir jų asociacijų. Ir keisti mokesčiai už pinigų gavimą sąskaitose irgi liko. Taip, juk žinote tą fokusą: gavai pinigus į sąskaitą – mokėk bankui. Nes esą čia ne bankas išlošia, kad tu turi pas jį pinigus, o bankas esą išlaidas už tai patiria.

Nick Cage plaukai yra paukštis. Tavo argumentai negalioja.Kai buvo kuriama LEO.LT, Konkurencijos taryba turėjo nuspręsti dėl tokio darinio tinkamumo, ar jis monopolizuoja rinką, ar nesumažina konkurencijos. Gal dėl to, kad viskas buvo pernelyg akivaizdu, Konkurencijos taryba išvis nieko nenusprendė ir nepasisakė. Nes vienintelė pozicija galėjo būti neigiama: LEO.LT išties buvo ir monopolizuojantis, ir konkurenciją mažinantis darinys. Kodėl Konkurencijos taryba nieko nenusprendė, liko klausimu, į kurį gali pabandyti atsakyti kiekvienas.

Kai 2005 buvo skandalinga istorija, kur Akmenės Energija ir Ukmergės Energija negavo galimybės pirkti dujų iš AB „Lietuvos Dujos“, ko pasekoje turėjo už labai didesnę kainą dujas pirkti iš Dujotekanos, Konkurencijos taryba atsisakė nagrinėti skundą. Čia, beje, man šviečia raktinis žodis – „dujotekana“. Tas raktinis žodis man netgi atmuša išvis bet kokį norą ta Konkurencijos taryba domėtis. Kažkoks tyrimas dėl Lietuvos Dujų prasidėjo daug vėliau: tik šį rudenį buvo atlikti dokumentų poėmiai.

Šitas paukštis yra pisuaras, tavo argumentai netinkaKai visokie šilumenininkai ir komunalinių paslaugų bendrovės Vilniuje supirkinėjo belenkokias komunalines įmones, faktiškai sugriebdami rinką į vienas rankas, Konkurencijos taryba nusprendė, kad jie neturi žmogiškųjų išteklių tokiems tyrimams (toks pareiškimas, beje, iš Seimo stenogramų). Nors Konkurencijos taryba turėtų tai prižiūrėti. Bet jie juk gali realiai ir neprižiūrėti, kaip matome.

Kai visai neseniai stebėtinai sutartinai Omnitel ir Bitė pasiskelbė išeinančios iš CPO, nes per CPO valstybė renkasi ne pagal nuolaidos dydį, o pagal ryšio kainą, tai irgi buvo kilęs klausimas, kas čia per susitarimai tarp jų vyksta. Bet nors Omnitel ir Bitė ėmė cypti per kažkokius presrelyzus apie tai, kad čia konkurencija mažinama, net ir tokiu atveju Konkurencijos taryba dar jais berods neužsiėmė. Nors aš taip suprantu, kad jei jau Omnitel tuo skundžiasi, tai ūkio subjektas juk, tai čia reiktų ištirti, kas per konkurencijos naikinimas vyksta, kai kartu ir Bitė ir Omnitel iš pardavimų valstybei išeina, patys rėkdami apie konkurencijos naikinimą.

Kai ėmė pigti grūdai, o duona brangti, Konkurencijos taryba, kiek suprantu, to irgi gal nepastebėjo, nors kalbos apie tai buvo per visus galus. Kai vyko cirkai su cukraus dingimu iš parduotuvių, o paskui – cukraus kainų didėjimu, rezultato irgi negavome. Cukrus ir toliau brangsta. Kai belenkiek kartų visose parduotuvėse stebėtinai sinchroniškai brango kava, aš irgi nemačiau, kad Konkurencijos taryba kaip nors reaguotų.

Aš galėčiau tęsti ir tęsti – čia pavardinti dalykai tėra tiesiog trupiniai, kuriuos parankiojau Google, įvedęs vieną kitą frazę, susijusią su žodžiais „konkurencijos taryba“. Ir jūs irgi galėtumėt nemažai visokių keistenybių atrasti, jei paieškotumėte. Bet ar yra prasmė?

Mano ranka yra delfinas. Tavo argumentai yra neteisingi.

Aš spėju, kad argumentai ir sveikas protas gal čia tiesiog nieko nereiškia. O gal vėliau Konkurencijos taryba priims kokį nors sprendimą, kad šitas jų sprendimas neegzistavo, nes jie pasirašinėjo jį vieną dieną, o kitą dieną jau nepasirašinėjo, todėl nors tas sprendimas ir egzistavo realybėje, jisai jau neegzistavo pagal Konkurencijos tarybą ir todėl nėra už ką juos kaltinti. Nesigilinkit, jei nesupratot paskutinio sakinio, nes aš nebandžiau jo padaryti logišku. Tiesiog logika nelabai derinasi su Konkurencijos taryba.

O Imk.lt, man rodos, čia padarė vieną klaidą: tam, kad įtiktų Konkurencijos tarybai, jiems reikėjo pasakyti, kad nuotraukos pas juos kažkada parduotuvėje buvo, o paskui jų nebuvo, todėl faktas, kad vėliau tų nuotraukų jau nebuvo (tam reiktų susiveikti kokią nors pažymą iš kur nors) turėtų būti įrodymu, kad tų nuotraukų ir nebuvo, todėl nėra čia ką. Tai juk ta pati Konkurencijos tarybos logika, ji tikrai turėtų suveikti.

Jei tokius argumentus Konkurencijos tarnybai nusiųstų, tai gal ta imtų ir pakeistų tą savo sprendimą. Nors tiesą sakant, su panašia logika, aš išvis abejoju, ar ta Konkurencijos taryba išvis egzistuoja, nes jei jie yra, bet jų sprendimai neaišku, kokie, tai gal tų sprendimų ir nėra, o ir visos Konkurencijos tarybos nėra. Jie gal iš kokios nors Paralelinės Visatos. Nes tokių kliedesių, žinote, aš nesuprantu.

 

—————

* Mane dar labai džiugina ir man labai patinka Rumunija. Nes Rumunijos naujienos apie tai, kaip kokia nors prostitutė savo nesakysiu kur paslėpė turguje pavogtą arbūzą – tai tiesiog puikios naujienos. Kaip ir naujienos apie tai, kaip koks nors Rumunijos gyventojas išrado oro filtrus subinei, kurie pašalina bezdalų kvapą. Ir taip toliau. Aš šituo nenoriu pasakyti, kad kokia nors mūsų valdžios įstaiga smirda apsibezdėjusi ar yra kokia nors pradažna prostitutė, nes to aš negaliu pasakyti. Aš tik noriu pasakyti, kad tokia valdžios įstaiga puikiai tiktų Rumunijai. Čia puiki geltona naujiena būtų: „Rumunijos konkurencijos taryba nusprendė, kad tą dieną nufotografuotos kainos buvo ne tokios, nes kitą dieną jos pasidarė kitokios“. Aš jums garantuoju, kad šitokia naujiena iš Rumunijos išsivaikščiotų po visą pasaulį. Nors gal ir iš Lietuvos dar išsivaikščios.

Branduoliniai bandymai. Ne su žmonėmis, o su manekenais

1953 metai, Upshot Knothole bandymų programos metu buvo tiriami ir įvairūs branduoliniai užtaisai, ir poveikio efektai, priklausomai nuo užtaiso galios ir sprogimo aukščio, ir bandomi kai kurie praktiniai, masinei gamybai skirti užtaisai. Ten pat, beje, buvo išbandyta ir garsioji atominė patranka – M65, plačiau žinoma, kaip Atomic Annie. Tos pačios programos metu buvo daromi ir bandymai su žmonėmis. Tačiau bene įdomiausia tyrimų dalis buvo susijusi su civiline sauga: buvo tiriama, kaip apsaugo improvizuotos slėptuvės, kokius sužalojimus patirti gali žmonės nuo smūginės bangos ir šiluminio spinduliavimo, kaip branduolinis sprogimas naikina pastatus ir įvairią techniką. Amerikiečiams prireikė 10 metų, kol jie susiprato, kad reikia galvoti ne tik apie kuo didesnį bumptelėjimą, bet ir apie civilių gyvybes. Vietoje žmonių buvo panaudota daugybė manekenų, susodintų pastatuose, automobiliuose, pastatytų atvirose vietose ir t.t..

Tikiuosi, kad šios nuotraukos, tegul ir papildytos mano nusišnekėjimais, bus ne mažiau įdomios, nei nuotraukos su balistinių raketų smūgiais ar Miss Atomic Bomb. Ir dar, pagalvokite: jūs žiūrėsite į plastmasinius manekenus ir tai visvien bus įdomu.

Manekenė branduolinio sprogdinimo patikrinimui

Ši plastmasinė mergina laukia, kada įvyks sprogimas, kuris nuplėš jai rankas ir padegs drabužius, nes toks jos likimas.

Continue reading

Miss Atomic Bomb – Lee Merlin

Mums labai sunku suvokti kai kuriuos kultūrinius Vakarų fokusus, nes mes jų išvis nematėme, o jie spėjo atsirasti, nepaprastai smarkiai paveikti visą Vakarų visuomenę, o paskui – tyliai išnykti. Tačiau ir išnykę, tie fenomenai daro didžiulę įtaką, nes atsispaudžia kažkur žmonių pasąmonėse, sąvokose, mituose ir pan.. Todėl jums vietoj tęsinio apie branduolines raketas – vienas iš tokių prasminių fenomenų. Tai Miss Atomic Bomb, dar žinoma, kaip Lee Merlin, nuo kurios kilo ir pasakymai „atominė blondinė“ bei „seks bomba“.

Miss Atomic Bomb

Čia jums panelė Atominė Bomba visame savo radioaktyviame švytėjime, savo neverbalikomis sako "BUM!!!!!". Ši 1957 metų nuotrauka - tai viso branduolinio seksualumo įsikūnijimas, tapęs vienu iš Šaltojo Karo pradžios simbolių.

Continue reading

Pasaulio pabaigos grožis. Raketinis smūgis iš kosmoso

Pradžioje galvojau, kad reiktų duoti kokią nuotrauką jums ir pasiūlyt atspėt, kas joje pavaizduota. Neabejoju, kad būtų visokių variantų, pradedant NSO bei ateiviais ir baigiant kokiais nors lazeriais, elementarių dalelių greitintuvais ar dar keistesniais spėjimais. Gal būt kas nors būtų spėjęs, kad tai žvaigždžių karai, apie kuriuos šį tą jau esu rašęs – tai būtų arčiau tiesos, bet irgi ne tai. Tačiau tiek to, nesivarginkit. Šita nesuprantama nesąmonė – tai ilgu išlaikymu nufotografuotas tarpžemyninės balistinės raketos smūgis. O toliau bus dar daugiau panašių atsitiktine tvarka sudėliotų nuotraukų su visokiomis įdomiomis pabiromis.

10 kovinių MX Peacekeeper raketos galvučių skrieja link žemės

Raketos MX LGM-118 Peacekeeper bandymai Kwajalein atole. 10 kovinių galvučių skrieja link Žemės paviršiaus. Nuotrauka, atrodo, daryta iš didelio aukščio, dalį trajektorijų uždengia debesys - jie matomi, kaip apšviestos dėmės.

Continue reading

Šildymo kainos po renovacijos

Aš ne kartą rašiau apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos atsiperkamumą bei tai, kur dingsta pinigai. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį – labai paprasti: didžiulė dalis šilumos prarandama vamzdynuose (turint omeny, kad kaina skaičiuojama pagal išlaidas kurui, o tada pridedamas konkretus procentas šilumenininkams, tai pastarieji yra suinteresuoti kiauromis magistralėmis), o šilumos kainos linkusios kilti netgi tada, kai stebėtinai nukrenta dujų kainos, t.y., renovacija bendru atveju nežada tiek daug gėrio, kaip kartais bandoma parodyti. Dėl to dar prieš kokį pusmetį esu išdėjęs renovacijas į šuns dienas. Bet puikių atvejų būna. Būna, kad išties galim tarti, jog renovacija atsipirko.

Chruščiovinis daugiabutis namas Žirmūnuose iki renovacijos ir po jos

Šita neochruščiovkė (tikresnės chruščiovkės - Krasnūchoje) buvo klaikus daiktas, jos buvo baisios, kaip griuvėsiai. Tie, kas tokius namus matėte, tie žinote. Taigi, pasidarė chruščiovkė graži ir štai jums rezultatas - šildymo kainos nukrito iki stebuklingai juokingų.

Kita vertus, būna ir velniškai sėkmingų atvejų. Štai mano friendas A.K. (nežinau, ar galima skelbti, tai neskelbiu, taip pat ir nesakau, kur tiksliai tas namas) iš Google+ pateikė nuostabų atvejį. Apie tą Žirmūnuose esantį namą jau esu ir anksčiau girdėjęs, kaip apie stebuklą, o čia jums faktas: 2011 Sausio šildymo sąskaita – vos 151 litas. Netikite? Štai jums kvito nuotrauka:

Šildymo sąskaita renovuotoje chruščiovkėje

Taip, čia tokia sąskaita už šildymą - vos pusantro šimto litų. Šis skaičius kalba už save, čia net jokių klausimų uždavinėt nereikia apie tai, kiek žmonės mokėjo už šilumą iki tol.

Štai tokie skaičiai – pusantro šimto litų už vieną šalčiausių (arba gal ir išvis šalčiausią) metų mėnesių 2 kambarių butui: po renovacijos jis eikvoja vos 10-12kW kvadratiniam metrui. Aišku, giliau pakapsčius po skaičius, detalių čia atsiranda ir daugiau, kurios visgi apmažina pirmą susižavėjimą stebuklu: butui tenkančios renovacijos išlaidos buvo apie 15000 litų, o šilumos mazgas buvo pilnai renovuotas gerokai anksčiau – dar prieš 8 metus. Po namo apšiltinimo šilumos sąnaudos sumažėjo maždaug 50 procentų.

Štai čia galim pabandyti grubiai aproksimuoti atsipirkimo laiką, neskaičiuojant katilinės ar šilumos mazgo išlaidų: padarykim optimistinę prielaidą, kad jei sutaupyta pusė sumos Sausį, tai sudaro 150 litų, o kitiems mėnesiams tenka irgi dar po 150 litų. Imkim 6 mėnesius šildymo – tai reikš 6*150=900 litų per metus. Atsipirkimo laikas gausis 15000/900=~17 metų. Čia jei būsim optimistai ir užmiršim apie tai, kad pinigai visgi įšaldyti. Jei realistiškiau bandysim įvertinti, tai gausis kokie 25 metai. Visgi tai yra priimtinas laikotarpis, kuris reiškia, kad renovuotis verta.

Kita vertus, minėtasis namas garsus ir savo šilumos mazgu: jis yra kompiuterizuotas, automatiškai reguliuoja šilumą priklausomai nuo oro, tad ne tik turi itin aukštą naudingumo koeficientą, atiduodant šilumą į namo radiatorius (gandai sako, kad kai kurie sovietiniai mazgai teatiduoda vos penktadalį), bet ir šildo lygiai tiek, kiek reikia. Tai reiškia, kad neteks šalti, bandant sutaupyti papildomus kelis centus per dieną, kita vertus, nebus prikaitinama nei į tvorą, nei į mietą. Dabar vėl galim paaproksimuoti: tarus, kad 50 procentų sutaupymas reikštų ~300 litų per mėnesį be apšiltinimo, o visai niekaip nerenovuotas namas duotų ~800 litų sąskaitą šildymui (arba gal net ir daugiau), gauname, kad šilumos mazgo atnaujinimas čia sutaupo ~500 litų kiekvieną šaltą žiemos mėnesį. Deja, šilumos mazgo renovacijos išlaidų aš jums čia nepasakysiu, bet spėju, kad tasai mazgas per 8 metus jau atsipirko.

Labai panašius pat rezultatus rodo ir kiti daugiabučių renovacijos atvejai: esminis šilumos praradimų taškas daugiabučiuose namuose – tai vieta, kur šilumos tiekėjas švaisto šilumą, prieš ją atiduodant namo gyventojams. Būtent šilumos mazgas ir atsiperka greičiausiai. Kokie praktiniai patarimai čia gali būti daugiabučių namų gyventojams? Ogi elementarūs: norite sutaupyti šilumos – pirmiausiai perimkite katilinę į savo rankas. Jei turite kietą bendrijos pirmininką, jūs galite tai padaryti ir sutaupyti labai nemažai.