Šildymo kainos po renovacijos

Aš ne kartą rašiau apie daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos atsiperkamumą bei tai, kur dingsta pinigai. Pagrindiniai dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį – labai paprasti: didžiulė dalis šilumos prarandama vamzdynuose (turint omeny, kad kaina skaičiuojama pagal išlaidas kurui, o tada pridedamas konkretus procentas šilumenininkams, tai pastarieji yra suinteresuoti kiauromis magistralėmis), o šilumos kainos linkusios kilti netgi tada, kai stebėtinai nukrenta dujų kainos, t.y., renovacija bendru atveju nežada tiek daug gėrio, kaip kartais bandoma parodyti. Dėl to dar prieš kokį pusmetį esu išdėjęs renovacijas į šuns dienas. Bet puikių atvejų būna. Būna, kad išties galim tarti, jog renovacija atsipirko.

Chruščiovinis daugiabutis namas Žirmūnuose iki renovacijos ir po jos

Šita neochruščiovkė (tikresnės chruščiovkės - Krasnūchoje) buvo klaikus daiktas, jos buvo baisios, kaip griuvėsiai. Tie, kas tokius namus matėte, tie žinote. Taigi, pasidarė chruščiovkė graži ir štai jums rezultatas - šildymo kainos nukrito iki stebuklingai juokingų.

Kita vertus, būna ir velniškai sėkmingų atvejų. Štai mano friendas A.K. (nežinau, ar galima skelbti, tai neskelbiu, taip pat ir nesakau, kur tiksliai tas namas) iš Google+ pateikė nuostabų atvejį. Apie tą Žirmūnuose esantį namą jau esu ir anksčiau girdėjęs, kaip apie stebuklą, o čia jums faktas: 2011 Sausio šildymo sąskaita – vos 151 litas. Netikite? Štai jums kvito nuotrauka:

Šildymo sąskaita renovuotoje chruščiovkėje

Taip, čia tokia sąskaita už šildymą - vos pusantro šimto litų. Šis skaičius kalba už save, čia net jokių klausimų uždavinėt nereikia apie tai, kiek žmonės mokėjo už šilumą iki tol.

Štai tokie skaičiai – pusantro šimto litų už vieną šalčiausių (arba gal ir išvis šalčiausią) metų mėnesių 2 kambarių butui: po renovacijos jis eikvoja vos 10-12kW kvadratiniam metrui. Aišku, giliau pakapsčius po skaičius, detalių čia atsiranda ir daugiau, kurios visgi apmažina pirmą susižavėjimą stebuklu: butui tenkančios renovacijos išlaidos buvo apie 15000 litų, o šilumos mazgas buvo pilnai renovuotas gerokai anksčiau – dar prieš 8 metus. Po namo apšiltinimo šilumos sąnaudos sumažėjo maždaug 50 procentų.

Štai čia galim pabandyti grubiai aproksimuoti atsipirkimo laiką, neskaičiuojant katilinės ar šilumos mazgo išlaidų: padarykim optimistinę prielaidą, kad jei sutaupyta pusė sumos Sausį, tai sudaro 150 litų, o kitiems mėnesiams tenka irgi dar po 150 litų. Imkim 6 mėnesius šildymo – tai reikš 6*150=900 litų per metus. Atsipirkimo laikas gausis 15000/900=~17 metų. Čia jei būsim optimistai ir užmiršim apie tai, kad pinigai visgi įšaldyti. Jei realistiškiau bandysim įvertinti, tai gausis kokie 25 metai. Visgi tai yra priimtinas laikotarpis, kuris reiškia, kad renovuotis verta.

Kita vertus, minėtasis namas garsus ir savo šilumos mazgu: jis yra kompiuterizuotas, automatiškai reguliuoja šilumą priklausomai nuo oro, tad ne tik turi itin aukštą naudingumo koeficientą, atiduodant šilumą į namo radiatorius (gandai sako, kad kai kurie sovietiniai mazgai teatiduoda vos penktadalį), bet ir šildo lygiai tiek, kiek reikia. Tai reiškia, kad neteks šalti, bandant sutaupyti papildomus kelis centus per dieną, kita vertus, nebus prikaitinama nei į tvorą, nei į mietą. Dabar vėl galim paaproksimuoti: tarus, kad 50 procentų sutaupymas reikštų ~300 litų per mėnesį be apšiltinimo, o visai niekaip nerenovuotas namas duotų ~800 litų sąskaitą šildymui (arba gal net ir daugiau), gauname, kad šilumos mazgo atnaujinimas čia sutaupo ~500 litų kiekvieną šaltą žiemos mėnesį. Deja, šilumos mazgo renovacijos išlaidų aš jums čia nepasakysiu, bet spėju, kad tasai mazgas per 8 metus jau atsipirko.

Labai panašius pat rezultatus rodo ir kiti daugiabučių renovacijos atvejai: esminis šilumos praradimų taškas daugiabučiuose namuose – tai vieta, kur šilumos tiekėjas švaisto šilumą, prieš ją atiduodant namo gyventojams. Būtent šilumos mazgas ir atsiperka greičiausiai. Kokie praktiniai patarimai čia gali būti daugiabučių namų gyventojams? Ogi elementarūs: norite sutaupyti šilumos – pirmiausiai perimkite katilinę į savo rankas. Jei turite kietą bendrijos pirmininką, jūs galite tai padaryti ir sutaupyti labai nemažai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook3Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

64 thoughts on “Šildymo kainos po renovacijos

  1. Darius

    Realiai neteko matyti, bet teko girdėti apie galimybę po renovacijos sunaudojamos šilumos kiekis kiekviename bute atskirai, tokiu būdu galima pažeminti temperatūrą bute ir mokėti mažiau ir būti tikram, jog nemoki už kaimyną su dvigubais radiatoriais, kuriam karšta ir leidžia šiluma pro pradarus langus.

    O Kauno Energija jau senokai leidžia propagandą apie kiaurus namus ir lygina kiek kokie namai Kaune moka už šilumą http://www.kaunoenergija.lt/LinkClick.aspx?fileticket=RNuqJhndNJI%3d&tabid=79

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kauno Energija (Gazprom), kaip ir dauguma kitų šilumenininkų, žinoma, nekalta, kad kainos didelės. Jų klientai kalti dėl visko. Čia savaime aišku, taip sakant.

      O jei rimtai dėl tų apskaitų pagal butą -- tai nėra teisinga, nes sienos tarp butų turi mažą šiluminę varžą, t.y., tu susimažini šilumą -- reiškia, kad tave kaimynai apšildo.

      Kita vertus, tai labai geras tų pačių šilumenininkų būdas paknist protą ir pasiekt, kad gyventojai tarpusavy pjautųsi -- tada kardinaliai mažėja šansai, kad gyventojai susitars tarpusavy ir perims šilumos mazgą į savo rankas.

      Reply
      1. kitoks

        Su tom „plonom“ sienom tai gal nėra taip primityviai -- reik kiekvienu atveju skaičiuot. Aš pats šią žiemą matavau temperatūras, rezultatas grubiai tariant toks: lauke -15; kambaryje +20; nešildomoje laiptinėje +13. Taip suprantu -- laiptinė apsišildo nuo butų per tas pačias „plonas“ sienas. Grubiai tariant temperatūrų gradientas tarp buto ir lauko yra -35 laipsniai; tarp buto ir laiptinės -7 laipsniai. Klausimas: prie tokių sąlygų koks turi būti temperatūrinis gradientas tarp kaimyno ir mano butų, kad mėgstantis šiltai gyventi kaimynas nors kiek rimčiau pajustu, jog mane šildo? Gal kas gali paprastai paaiškinti, kaip šitą lygtį išspręsti, bo jaučiu žinių stoką šioje vietoje(labai jau nemėgau matfiz’o univere 🙂 )

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tamsta padarėte klaidą: norint gauti laiptinės apšildymo iš butų lygį, reikia lyginti temperatūras ne tarp buto ir laiptinės, o tarp laiptinės ir lauko. Kai lauke yra -15, o laiptinėje -- +13, tai reiškia 28 laipsniais pakeltą laiptinės temperatūrą (t.y., tik 7 laipsniais atsilieka nuo buto). Tai yra labai daug. Pagal tai galit nuspėti ir kiek kaimynai kaimynų butus prišildo.

          Jei čia dar pridėsim, kad laiptinei paprastai tenka nešančiosios sienos, o butus neretai skiria ne nešančiosios, plius dar laiptinės durys vis varstomos į lauką, taip prileidžiant šalto oro, tai čia dar baisiau gali gautis.

          Reply
      2. Dalius

        1. Kauno energija su Gazprom neturi nieko bendro (nebent tai kad perka iš jų šilumą). Kauno energija yra valstybinė įmonė.

        2. Įvedus individualią apskaitą yra vertinama ne tik tavo suvartojama šiluma, bet ir kaimynų (t.y. jei visiškai nesišildai pats.. vistiek turi mokėti, bet gali didinti mažinti savo „dalį“). Visgi daugiabutis yra „kolchozas“

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Kiek suprantu, čia kažkaip panašiai nieko bendra neturi, kaip nieko bendra neturi Vilniaus energija su Vilniaus šilumine elektrine. Taip?

          Dėl šilumos -- taip ir turi būti. Grubiai spėju, kad kokie 30 procentų turėtų būti pagal skaitliuką, o kita dalis -- kokie 70 procentų nuo namo ar visų aplinkui esančių kaimynų vidurkio.

          Reply
          1. Dalius

            Ne. Kaune nėra jokių ryšių tarp Kauno energijos ir elektrinės. Tik pirkimo sutartis.

            O del šilumos paskirstymo… tam reikalui atskira metodika yra. Paremta šilumos nuostoliais tarp skirtingų atitvarų

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Formaliai taip, čia negaliu ginčytis -- po to kai pardavė elektrinę Gazpromui -- lyg ir nėra. Tipo. O realiai, tai žinote, kaip yra, kai ryšių nėra, o jie yra, nes abi kontoros suinteresuotos tais pačiais pinigais 🙂

              Čia panašiai, kaip tarp Vilniaus Vandenų ir Vilniaus Energijos nėra ryšių. Arba kaip tarp Rubicon ir už EU pinigus Vilniaus savivaldybėje nutarto statyt šiukšlių rūšiavimo fabriko nėra ryšių.

              O dėl metodikos -- aišku, kad yra jos (nes tai fizika visgi), galima matuoti tiksliai, tiktai klausimas, kiek atsipirks, lyginant su aproksimuotais modeliais.

              Reply
  2. Vytax

    Man tai būtų labai įdomu pažiūrėti į tų renovacijų sąmatas. Nes man ta 15000Lt butui tenkanti suma atrodo kaip kosmosas. Aš šią vasarą panašiai tiek sumokėjau už savo nuosavo namo sienų apšiltinimą. Ir rinkausi geriausias medžiagas, brangiausią sienos spalvą. O darbai buvo atliekami oficialiai vienos įmonės su visomis garantijomis. O juk daugiabutyje butui tenkanti lauko sienos dalis tikrai ne po 200m2 ? Kaip, kad mano namo lauko sienų.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia amžini bajeriai su tais įdomumais, kai daugiabučio tas pats plotas kainuoja daugiau, nei nuosavo namo. Statant namus -- lygiai taip pat: daugiabučio ploto savikaina neretai didesnė, nei nuosavo namo.

      Iš esmės, problema yra projektų valdyme -- neskaičiuojami darbai, neskaičiuojamos sąmatos, susidaro žiaurios darbo jėgos ir įrangos prastovos ir t.t., nes projektas didelis, o augant projekto mastams, nors savikaina teoriškai turėtų mažėti dėl masto ekonomijos, realiai, nesant projektinio valdymo, ji keleriopai išauga.

      Kiek su kolegom esam bandę primetinėt įvairiais kampais, atrodo, kad pas mus galutinės daugiabučių ploto savikainos yra bent 2-3 kartus užkeltos vien dėl tragiškai nesuvokiamai silpno projektų valdymo.

      Dar blogiau, jei prie to dar prisideda visokios makliavonės. Tada jau galutiniai tragiški kaštai pakyla dar keliomis dešimtimis procentų.

      Reply
      1. Vytax

        Mano nuomone nebetie laikai, kad problema būtų kažkokie projektų valdymai. Problema manau yra tame, kad matyt nėra rimtos konkurencijos renovacijos sektoriuje. Todėl statybos kompanijos gali konkursuose laužti renovacijos kainas kaip tik panorėjusios.
        Pavyzdžiui aš savo namo renovacijos eilėje laukiau apie 10mėn. nuo užsakymo pradžios. Ir niekur nebuvo galima greičiau užsakyti neskaitant ten kokių „chaltūrščikų“ darbus atliekančių vakarais ar savaitgaliais.
        Buvau ir mano šiltinusios įmonės užklausęs apie daugiabučių renovacijas. Atsakymas buvo maždaug toks, kad jie nedalyvauja. Nes norint dalyvauti daugiabučių renovacijos konkursuose reikia turėti įvykdytų daugiabučių renovacijos projektų. O norint jų turėti reikia laimėti renovacijos konkursus. Ir taip gaunasi uždaras ratas. O renovuotos mokyklos, ligoninės ir kiti stambūs objektai nėra tinkama sąlyga dalyvauti daugiabučių renovacijos konkursuose, reikia būtent daugiabučių renovacijos patirties.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponuli, tamsta labai fantazuojate, jei galvojate, kad „kažkokie projektų valdymai“ 🙂 Čia aš tamstą galiu užtikrinti kokiais maždaug 30-70 procentų kainos, kuri ir kyla iš tų „kažkokių projektų valdymų“ 🙂

          Čia dalykas, dėl kurio geriau nesiginčykit, nes tai yra pernelyg gerai žinomas dalykas -- pradedant nežmoniškomis prastovomis, dėl kurių nežmoniškai auga pastovios išlaidos ir baigiant neadekvačiomis medžiagų bei darbo sąnaudomis dėl daugybės perdarinėjimų. Tipinis atvejis tiesiog, kai pastato namą, nutinkuoja sienas, tada ima vedžiot elektras, nudaužydami tinką, tada vėl nutinkuoja, tada ima vedžiot vamzdžius, vėl nudaužydami tinką ir nutraukydami dalį laidų, tada laidus taiso, tada sustato langus, aptinka, kad vėl krūvos tinko turi būti taisomos, etc., etc., etc. -- grubiai imant, tai tipinė problematika.

          Čia tas klasikinis faktas, kad net paties NT bumo metu daugiabučių ploto savikaina pakildavo iki didesnės už nuosavo namo ploto savikainą -- tai viską pasako.

          Kita vertus, konkurencijos trūkumas bei tasai tūpas tūpas užsakovų tikėjimas, kad jei turi patirties, tai reiškia, kad gerai padarys -- tai irgi duoda savo.

          Reply
          1. Vytax

            O kam tokia betvarkė reikalinga? Mano nuomone niekam. Jeigu aš būčiau įmonės savininkas laimėjęs renovacijos konkursą, tikrai siekčiau kad darbai būtų atliekami tvarkingai. T.y. tvarkingai išlaidų prasme. Nes kuo mažiau išlaidų, tuo daugiau pelno man tektų susižerti į kišenę. O jeigu kokia valstybės kontrolė norėtų prisikabinti dėl per didelio statybos antkainio, tai tą antkainį įvairiais būdais mažinčiau: medžiagas pirkčiau per tarpininką kuris taiko antkainį X kuris nukeliauja savais kanalais, ar net dalį tų pačių medžiagų nukreipčiau lygiagrečiai kitiems vykdomiems privatiems objektams.
            Aišku nesakau kad visoms įmonėms tai pavyksta pasiekti, bet visų įmonių savininkams rūpi kuo didesnis pelnas.
            Ir nereikia čia pavyzdžių iš ek. pakilimo laikotarpio. Kada statė visi ir kas kaip norėjo. Dalis darbdavių tada džiaugėsi bent tuo, kad darbuotojai darbe kasdien pradirbdavo bent po 4val. ir po to savomis kojomis grįždavo namo.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ponuli, darbus atlikti tvarkingai reikia sugebėt. Čia noro nepakanka -- mokytis suvaldyti didelius projektus reikia krūvą metų, ir ne tik vienam kokiam darbų vadovui, o visai įmonei. Dauguma realybėje net neįsivaizduoja, kiek pas juos yra kaštų ir tuščiai besisukančių resursų.

              Tas skaičius -- iki 70 procentų nesąmoningos savikainos -- tai ne šiaip koks susigalvojimas, tai iš realių atvejų analizės gautas dydis.

              Reply
        2. Olele.lt

          Jei neapsirinku, ar ne delfyje buvo grubiai paskaiciuota, kur ir kiek pinigu nuskaiciuojama renovuojant daugiabucius. Tai apie 80% lesu nueina „projektu derinimui ir valdymui“. Likusi didzioji dalis butu ir laiptiniu langams ir siluminio mazgo atnaujinimui. Taigi, jei daryti „renovacija“ nelabai legaliai ir be projekto, galima sutaupyti iki 80% lesu, i kurias galima iskaiciuoti ir baudas uz remonta be leidimo 🙂

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            O čia jau yra vienas iš bukų mechanizmų, leidžiančių numakliavoti. Niekam ne paslaptis, kad nemažai bendrijų vadovų irgi yra korumpuoti arba išvis net nemoka skaičiuot pinigų.

            Reply
  3. anoniminis bailys

    Man yra siektiek keista, kai pats renovavimo organizavimas ir jo prieziura yra perkeliama ant gyventoju peciu. Nes ju didele dauguma neturi, nei organizaciniu igudziu (mobilizuoti kaimynams), nei techniniu ziniu (prakontroliuoti pati procesa).

    Yra tokiu kurie sugebetu tai tinkamai padaryti, bet po savo darbu, diskutuoti su nukvakusiais kaimynais niekas nenori. Taip pat daug kas savo ateities nesieja su tais kolchozais -- ziuri i tai kaip i laikina savo busena, progai pasitaikius maus is tu siukslinu rajonu.

    Zinau as pora gerai pavykusio renovavimo pavyzdziu, bet daug daugiau zinau, kur buvo padaryta visiska chaltura.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia galim dar pridėti, kad kaštai perkeliami ant daugiabučių gyventojų vardan to, kad gautųsi bendras Lietuvai išlošimas iš sumažėjusio energetikos importo ir padidėjusio statybinių įmonių įdarbinimo. Dauguma atvejų tai nėra win-win situacija, nes dažnai sumoka vieni, o išlošia kiti.

      Reply
      1. Dalius

        Tai siūlytūm permesti daugiabučių renovaciją ant nuosavų namų savininkų pečių ? Ar ant jas renovuojančių firmų ?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Tiesiog padidinti subsidijas čia reikia. Kitaip ir bus stabdymas. Nes žmonės pasiskaičiuoja ir kai atsipirkimo laikotarpis viršija 5 metus, ima abejoti, o kai viršija 10 metų, tai jau abejoti nustoja, padarydami sprendimą nesirenovuot ir viskas.

          Reply
          1. Dalius

            O subsidijų padidinimas ir reiškia… kad individualių namų savininkai mokės už daugiabučių renovavimą. Nesvarbu kad per biudžetą..

            Man toks komunizmas nepatinka.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ne tik savininkai. Ir nuomininkai, ir t.t.. Problema išties paprasta: pagrindinis išlošimas yra ne per namą, o per importą. Tai reiškia, kad išlošia visi Lietuvos gyventojai.

              Bet šitas dalykas reiškia ir tai, kad tie, kas renovuojasi būstus, neatgauna didelės dalies to, ką turėtų atgauti -- grietinėlę nusigriebia tie, kas išlaidų neturėjo.

              Čia vienas iš tų atvejų, kur labai lengva įvertinti su kaštų ir pajamų centrais, tiesiog pasakant, kas yra kas ir kur kas : kaštų centras yra vienas -- tai renovuojamas namas, o vat pajamų centrai -- tai ir pats namas, ir statybinės firmos, ir išvis belenkoks verslas, išlošiantis dėl prekybos balanso pokyčių.

              Čia, žinote, labai lengva primesti: jei dėl nedidelės šiluminės ekonomijos keli šimtai milijonų per metus susidarys papildomų neišvežtų pinigų Lietuvoje, tai ajajaj, kiek tai kartų prasisuks, kaskart prigeneruodami navaro ir kaip tai atsipirks makro lygmenyje, bet tai neatiteks tiems, kas į bendrą reikalą investavo, apsišiltindami. Kaip ten kažkas kažkur vertino kadaise -- sutaupytas doleris importo reiškia 5-10 dolerių papildomų pajamų rinkos viduje.

              Taigi, jei grubiai primetame, tai pamatome, kad tamsta labai negražiai čia pareiškėte apie komunizmą. Kaip koks komunistinis demagogas, atleiskit. Tai nėra padoru, žinokite. Aš tamstą smerkiu už šitą šlykštų tamstos išsireiškimą, kilusį iš finansinės nekompetencijos, tačiau tamsta žinote, kad aš nekompetencijos nepateisinu, taip kad dabar tamstai reikia užsiparinti nevaikiškai dėl to.

              O man tuo tarpu verta gal pagalvoti apie tai, kaip skaitytojus prie progos supažindinti su kai kuriom paprastom koncepcijom iš finansų srities.

              Reply
              1. Dalius

                Kai aš jaunas buvau ir ekonomiką mokiaus.. makro nebuvo priskiriama finansams. Atrodo. Tikriausiai laikai keičias…

                O ir šiaip filosofuodamas apie aukštas makro materijas nukrypai nuo klausimo temos. Kodėl aš, kaip nuosavo namo savininkas, turiu remti daugiabučių renovaciją ?
                Mano asmeninio namuko renovaciją sukurtų ne mažesnę naudą. Greičiau didesnę.. nes atitvarų tai daugiau.
                Tai gal susimeskit ?

                (O gal valstybės lėšos yra dievo duotos ir atsiranda iš niekur, yra neribotos ?)

                Beje, apie einamosios sąskaitos deficito mažėjimo žvėriškai didelę įtaką ekonomikai manau perlenkei. Čia tamstos minimas multiplikatorius nelabai taikytinas. O ir tas „mažėjimas“ bus pastebimai mažesnis nei gali atrodyti iš šono.

                Beje, nukrypstant nuo temos.. pasiūlyk savo auksinę idėją Šimonytei. Ji pensininkui duos 100 litų.. kurie ekonomikoje prasisuks 10 kartų.. ir vien PVM bus sumokėta 210 litų. Dar ir ekonomikos Nobeli gausi.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Makro reikaluose finansai irgi sukasi, nors kai kuriais atvejais ir įgydami kai kurias įdomias savybes (čia kai monetarinius ir fiskalinius reikalus imam nagrinėt). Tik vat senais laikais pinigai buvo blogis. Tiesą sakant, ir dabar pagal VU ekonomikos fakultetą, pinigai yra blogis matyt. Bet jie visvien yra, nors ir kaip juos blogiu kas nors bevadintų.

                  O dėl tamstos asmeninio namuko renovacijos -- tai žinoma, kad ir tamstai renovuot. Klausimas, kiek litais išreikštų kilovatų sutaupyt gausis per įdėtą litą per metus. Tai labai paprastas klausimas, kuris atsako viską į tamstos klausimą.

                  O dėl to mažėjimo -- taip, ta frazė apie 5 ar ten kiek dolerių už vieną importo dolerį -- iš senų laikų. Dabar kai visi visiems skolingi po 10 kartų, o finansų yra daugiau, nei vertas Pasaulis, tai čia reikalas keičiasi.

                  O dėl tos idėjos Šimonytei, čia matot, ponuli, tamsta su kinsianistais pasiginčykit, o ne su manim. Nežinau, ar jie už tą idėją yra Nobelį gavę, bet pagal juos tokie dalykai ir gaunasi.

                  Ir kas įdomu, realių to požymių yra (jau ko vertas Didžiosios Depresijos atvejis), ką tenka ir man kažkiek pripažint, nors ir esu įsitikinęs, kad pinigai išties turėtų neturėti vertės, o tik apskaitos funkciją.

                  Reply
                  1. Dalius

                    Idėtas litas į mano asmeninio namuko renovaciją sumažins kuro poreikį daugiau nei idėtas liktas į daugiabutį. Dėl to ir nesuprantu, kodėl valstybė turi „susimesti“ ant kažkokio daugiabučio renovavimo o ne ant MANO namuko ?

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Tai jei taip susiskaičiuotų, tai aš jums aišku, kad pafinansuosiu, kai tik tapsiu valstybe. Nes aš čia žiūriu paprastai: ekonomika turi būti ekonomiška.

                      O apie tai, kodėl Lietuvoje privatūs namai nefinansuojami, tai čia tamsta žinote juk: buržujai gi ir taip toliau. Socializmas turi būt pagal valdžią.

                    2. Dalius

                      Nu va. atrodo priėjome prie bendros išvados:

                      Daugiabučių renovaimo rėmimas tarpinė komunizmo stotelė -- socializmas.

                    3. Rokiškis Post author

                      Nu, jei žiūrėsim į reikalą iš individuumo ir sociumo poreikių pusės -- taip, galima tai pavadinti socializmu. Ypač, turint omeny, kad tas socializmas yra vieniems kitų sąskaita.

                      O bendrai imant -- man čia įdomus tik vienas klausimas: atsiperkamumai. Investicija šen, sutaupymai ten. Ir tai, kad tamsta bandot ideologizuoti, tai man nelabai patinka.

                  2. Romelis

                    „Tai paprastas klausimas, kuris atsako į tamstos klausimą“
                    Jūs gerbiamas Lietuvos miesteli esate odesitas iš didžiosios O

                    Reply
          2. Povilas

            Keista, kad langus visi susideda butuose, ir niekas neskaičiuoja per kiek atsiperka, o renovaciją jau reikia skaičiuoti. O kaip paskaičiuoti bendrą namo būklės pagerėjimą ir tarkim išorės poveikio sumažinimą. Plius renovacijos projekte galima įtraukti alternatyvius energijos šaltinius, liftų atnaujinimą ir t.t. Kaip tą paskaičiuoti? Manau protinga renovacija nešvaistant lėšų ir siekiant tinkamų tikslų yra būtina, bet kaip viskas čia pas mus vyskta matosi iš padarytų projektų: kainos išpūstos, darbai atlikti nekokybiškai, projektai paruošti nevisapusiški ir t.t.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Dėl langų -- labai paprasta: nauji langai, lyginant su sovietiniais, duoda tokį šilumos sutaupymą, kartu kainuodami labai pigiai, kad čia visiems ir be skaičiavimų viskas aišku.

              O dėl liftų sutaupymų -- tiesiog nereikia liftų skaičiuot į šilumos sąnaudas, tai ir liftų renovacijos į šiluminės būklės pagerinimus nereiks skaičiuot 🙂

              Reply
  4. Dalius

    Esu mažumėlę susidūręs tiek su daugiabučiais, tiek su jų renovacija, tiek šiaip su energetika. Keletas komentarų:

    Šilumos trasose prarandama 12%-20% šilumos. Ar tai daug -- nesiimsiu spręsti, bet atnaujinti visas trasas… ekonomiškai netikslinga (bent kol nesibaigus renovacija). Net gaunant 50% ES paramą. (dėl investicijų dedamosios, kuri irgi į tarifą pataiko)

    Renovacija sprendžia ne tik šilumos nuostolių, bet ir namų kapitalinio remonto problemą.

    Remiantis pateiktais skaičiukais.. realiai renovacija atsipirks per 10-12 metų… (energija brangsta greičiau nei statistinio gyventojo „investicija“ augtų).

    Individuali apskaita butuose būtina, nes vagystės iš kaimynų prisidėjus papildomų radijatorių masinis reiškinys (esu kalbėjęs su vieno namo santechniku. sakė maždaug 1/3 namo butų keitė radijatorius… juos didindami).

    P.S. 50% sumažėjusi šildymo kaina.. čia nuostabus rezultatas. Lietuvos vidurkis, įtariu, bus gerokai mažesnis (nors teorinės galimybės gali siekti ir 75%).

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Su trasomis paprastai būna kaip su visais networkais -- SPOC. Ir nesu tikras, kad jų ieškoma. Čia būtų įdomu sužinoti, pagal kokius kriterijus pasirenkami renovuotini segmentai, nes kol kas vienintelis girdėtas -- tai amžius.

      Taip, dėl kapitalinio remonto -- gal dalimi atvejų sprendžia. Bet tik dalimi atvejų. Neteko girdėti, kad darant apšiltinimą, būtų analizuojami pastato tvirtumo padidinimo klausimai ar pan.. O tinkas pastato nesutvirtina, deja.

      Dėl tamstos prielaidų apie energijos brangimą -- čia tuos 17 gal ir galim sumažinti iki 10-12, jei viskas eis blogai. Kita vertus, po naftos kritimo pas mus šiluma brango, taigi, klausimas čia visgi greičiau ne energetinis.

      Dėl vagysčių iš kaimynų su papildomais radiatoriais -- čia man įdomu, kur taip buvo. Nes kai lokalus kokio nors namo pamišimas pateikiamas už sistemą -- tai truputį įdomiai skamba, žinokit.

      Taip, 50 procentų sumažėjęs šilumos suvartojimas -- tai yra stebuklas. Susiję tai su pastato pobūdžiu, kiek suprantu: buvo kiaura laiptinė, neužsidarančios durys, išdaužyti ir neužsidarantys laiptinių langai, o ir šiaip chruščiovkių sienos kiauros.

      Kiek atsimenu, vėlyvuoju sovietmečiu elementarus tarpblokinių siūlių užkamšymas ir užtinkavimas pora dešimčių procentų padidindavo varžą, o čia -- ištisinis šilumos kiautas gavosi.

      Reply
      1. Dalius

        Idomu, kuri CTŠ įmonė yra tokia turtinga.. kad trasas keistų remdamasi jų amžium ? Šiaip trasų dabar keisti aplamai neverta: jei įvyks renovacija.. jos vėl bus per didelės.

        Dėl varžos.. siūlės ten turėjo būti visai kiauros kad pakelti varžą viso namo 20%… nors.. buvo kažkada eksperimentas padaryta.. kai nudažius daugiabutį jo šiluminė varža labai pastebimai pagerėjo.. bet tai susiję daugiau su sienų vandens įgeriamumu (pirmųjų chrushčiofkių).

        O dėl papildomų radijatorių… pasikalbėk su santechnikais. Praktiškai visi, kurie bute darė kapitalinį… dasidėjo radijatorių. Ir čia ne tik mūsų kaime.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Čia tamstai vertėtų sužinoti labai įdomų dalyką: šilumos kaina priklauso nuo šilumos tiekėjo investicijų, į ją įskaičiuojama. Todėl šilumos tiekėjas yra suinteresuotas kišti pinigus, o ypač dar tais atvejais, kai pinigai eina iš valstybės. Aš irgi, kai sužinojau, nustebau šiek tiek.

          Kodėl rekonstruojant remiamasi amžiumi -- tai paprasta: galima tarti, kad susidėvėjimas ir niekas neturės formalių argumentų prieš, nes tipo „kas bus, jei pratruks“. Į tai, kad faktinė būklė ir šilumos nuotekiai gali būti praignoruoti, prieštaravimų nelieka, nes niekas to gali netikrinti.

          O kodėl šilumos tiekėjams neapsimoka mažinti šilumos išlaidas -- tai irgi paprasta: kuo didesnės išlaidos, tuo daugiau uždirbama, nes pelnas yra fiksuotas procentas. Štai taip ir gaunasi, kad kuo blogiau, tuo geriau.

          Dėl siūlių -- su senomis chruščiovkėmis siūlės tragiškos būdavo. Kiaurai vėjai švilpdavo daugelyje butų (kai kuriuose ir dabar man rodos švilpia). Sovietmečio pabaigoje dėl to buvo ištisa rekonstrukcijos programa pradėta -- ant daugelio dabartinių chruščiovkių matomi tos rekonstrukcijos pėdsakai -- užkimšinėjo ir siūles, ir šiaip blokų įskilimus.

          O su santechnikais yra tekę bendrauti, tai vat, kai kapitalinis -- gal būt, tuo galiu patikėti, kad ta proga žmonės pasididina, bet kai šiaip… Nežinau, įprastais atvejais abejoju, nes chlapato man rodos per daug.

          Kita vertus, tarp kitko, didesni radiatorių plotai padidina NK šilumos mazge dėl didesnio temperatūrinio gradiento, tad bendrai imant, namo efektyvumas nuo to turėtų truputį kilti. Tiesa, manau, kad nesmarkiai.

          Reply
          1. Dalius

            Kaip tarifai skaičiuojami žinau (gali tave nustebinti.. bet visame pasaulyje infrasturktūros tarifų viena pagrindinių dedamųjų… turto vertė).

            CŠT įmonės, turėdamos neribotus resursus, tikriausiai jau būtų seniai pakeitusios visus vamzdynus, susidėjusios automatką ir sėdėtų švilpaudamos. Bet (kad ir kaip bebūtų keista) resursai yra riboti (ūkiškai kalbant bankai neskolina pinigų net „savo“ daliai ES lėšas įsisavinti) tai ir renovacija vyksta labai vangiai, keičiant tik avarinės būklės segmentus.

            O didesnis NVK nelabai šildo namo gyventojų. Ypač tų.. kurie nepasididinę radiajotrių plotų ir pas juos kambaryje 15 laipsnių.. net su pakeistais langais.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Taip, resursai yra riboti. Tai ir turim, ką turim. Mokam pigiau, nei galėtume, jei neturėtų anie resursų. Tik vat čia pastebėkim, kad resursai gali būti švaistomi, o gali būti naudojami efektyviai. Čia vat ir atsakymas tamstai apie turto vertę, kaip dedamąją.

              Nes, žinote, aš tamstai galiu pasiūlyti pirkti kebabą už 500000 litų, nes galiu į jį įkalkuliuoti kiosko vertę už milijoną, bet tai tokiu atveju tamsta mane durnu palaikysit. Tai beje, dabar atsakykit į tokį klausimą: jei kebabų kiosko vertė -- milijonas, tai kodėl aš tamstai tik už pusę tos sumos kebabą pasiūliau?

              O dėl radiatorių -- didesnis žostkačius būna, kai koks nors analinis veikėjas sukeičia kylantį vamzdį su besileidžiančiu kur nors apačioje. Vat tada tai jau išties maža nepasirodo kitiems gyventojams. Ir čia jau tikrai yra ta problema, kuri iš radiatorių perdarymo kartais būna.

              Reply
              1. Dalius

                O per kurią vietą kebabas yra infrastruktūra ? O ir į kiekvieno kebabo vertę yra įskaičiuota kiosko kaina ir kioskio vietos kaina. Ir net darbuotojo alga.
                Tamsta man kebabą uz 1/2 limono pasiūlė dėl to.. kad per visa kioskio „lifetime“ tikitės parduoti ne daugiau 3 kebabų.

                Nesiginčyju, kad infrastruktūrininkai suinteresuoti didinti savo turto vertę, bet kad CŠT įmonės nepirktu 20’tinio vamzdžio už milijoną.. yra kainų komisija (o 1500 vamzdis iš tiesų milijoną kainuoja 🙂

                Hmm. o gal turi geresnį variantą kaip kaina nustatyti naturalių monopolijų (infrastruktūrinių). Kad ir tarifs būtų teisingas, ir infrastruktūra palaikoma/plečiama.

                Jei jau kalbame apie ekonomines paskatas, tai galim pradėti diskusiją apie tai, kad dantistai nesuinteresuoti sutaisyti tavo dantis, o mechanikai -- mašiną.

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ponuli, ne kebabas, o kebabo kioskas, kaip čia taip painiojate. Kebabų kioskas -- aišku, kad infrastruktūra. O į klausimą, kodėl už pusę kainos -- tai užtat, kad už fondų pinigus kioskas pastatytas. Tame visa tokio neadekvačias kainas turinčio verslo esmė: kuo daugiau gauni finansavimo, tuo labiau gali išsikalinėt.

                  O dėl kainų komisijos, jau anksčiau matėm, kaip gali atsirasti visai ne tų kriterijų, kurių reikia.

                  Dėl dantistų ir automechanikų -- taip, jei nėra konkurencijos, tai tada tikrai būtent taip. Negaliu pateikti pavyzdžio su dantistais, tačiau su automechanikais buvo toksai periodas JAV, kai buvo problema su amerikoniškomis mašinomis: įstatyminė bazė buvo tokia, kad kol vykdavo garantinis mašinų aptarnavimas, už visus gedimus likdavo atsakingi gamintojai, o ne remonto dirbtuvės.

                  Ir iš to kilo įdomus procesas: iki mašinai pasibaigdavo garantija, ji gesdavo tuo dažniau, kuo dažniau pasirodydavo taisykloje -- šių savininkai labai gero pinigo užsikaldavo iš gamintojų 🙂 Čia apie kokius gal 1960-1970 tai vyko. Susitvarkė tik po kažkokių įstatymų pakeitimų, kur taisyklos liko atsakingos, jei pakartotinis gedimas po garantinio remonto įvyks greičiau, nei per kažkokį laiką X.

                  O dėl šildymo kainų kitokio nustatymo -- vienintelis variantas, kurį aš matau -- tai reguliuoti ne antkainį, kaip dabar, o maksimalią tiekiamos šilumos kainą, leidžiant antkainį turėti, kokį nori. Čia bendru atveju.

                  O giliau žiūrint -- reikia atskirti vamzdynus nuo šilumos gamintojų, pagal galimybes vamzdynus kuo smarkiau suskaidyti, kad atsirastų ribinės zonos, kur vyksta konkurencija ir įvesti lengvatas tiems, kas atsijungia nuo vamzdynų. Tada ir šilumos tinklai, ir šilumos gamintojai ims optimizuotis dėl rinkos traukimosi.

                  Reply
                  1. Dalius

                    Tai kad, tamstele, aš matau tai kas parašyta.. o ne tai ką galvoje turėjot. O parašyta:

                    „aš tamstai galiu pasiūlyti pirkti kebabą už 500000 litų“

                    Kad reik vamzdynus atskirti nuo gamybos -- pritariu 100%.

                    O dėl kainos reguliavimo.. tai ir dabar reguliuojama kaina. Tiek šilumos tiek elektros. Ar tamstelė turi galvoje politinį reguliavimą ? Buvo tok pilietis Vilniuj.. Imbrasa. Ans reguliavo kaina. Politiškai. Visi žinom kuo tai baigėsi.

                    O kaip tamsta įsivaizduoja konkurenciją tarp vamzdynų ? Vienas namas 8 šiluminės trasos ?

                    Ką reiškia atsijungimo skatinimas (ir kaip tai pries tarauja tamstos išsakytom mintim dėl einamosios sąskaitos defeicito mažinimo naudos) aiškint daug.. tingiu. Stasiunas apie tai labai kalbėti mėgsta. Nors ir perlendamas.. bet nemažai tiesos pasako.

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Čia tamstele, apie kebabus parašytas buvo testas tiesiog. Ar tamsta ieškosit priežasčių pasekmėms, ar paprasto keiso atveju tamsta padarysite apgalvotas prielaidas. Tamsta nepadarėte. Čia panagrinėkim, kur tamstos klaida:

                      Tamsta padarėte prielaidą, kad aš esu durnas, nes tikiuosi, kad kažkas pirks kebabus po pusę milijono. Bet tai nėra gera prielaida. Gera prielaida yra tokia: jei kažkas daro absurdus, tai galimai visas reikalas yra visai kitur. Jei aš tamstai siūlau kebabus už kainą, kurios niekas niekada nenorės mokėti, tai reiškia, kad man kebabų verslas yra giliai dzin, o pinigai ateina per kitur. Kitaip tariant, jei aš siūlau tamstai kebabą už pusę milijono, tai man giliai nusispjaut, ar tamsta jį pirksite, ar ne. Kebabų kioskas už milijoną -- štai, kur pinigai, ponas Daliau. Štai tenai yra kebabų po pusę milijono verslas.

                      O dėl kainos reguliavimo -- kai tik atsiranda fiksuotas antkainis, tai išsyk ir dingsta kainos reguliavimas. Tai yra tiesiog eilinis fufelis iš serijos „mes turime tiek daug išlaidų, kad dirbame į nuostolį, reikia didint šildymo kainas“. Problema tokia, kad fiksuotas antkainis garantuoja, kad kainos didės nepaisant jokių bandymų jas reguliuoti, nes tai vienintelis pelno padidinimo būdas.

                      O dėl konkurencijos tarp vamzdynų -- čia reiktų tamstai prisiminti AT&T išskaidymo keisą -- tai velniškai panašus infrastruktūros dalinimo atvejis. Kai atsiranda bent šiokios tokios zonos, kur vienas namas gali rinktis tarp dviejų tiekėjų (netgi naujai statomas namas, kur tik klausimas, prie kurio tinklo jungtis), atsiranda ir konkurencija.

                      Ką reiškia atsijungimo skatinimas -- tai reiškia, kad atsiranda konkurencija ir šilumos gamintojams, ir vamzdynams. Čia tarp komentatorių buvo pateiktas pavyzdys, kur kainų skirtumas matosi aiškiai. Tai elementari konkurencija ir išvedžiojimai čia nepadės, nes skaičiai yra skaičiai.

  5. vks

    Taigi namas ne renovuotas, o pastatytas 2006. Pas mus katilinės ir ant stogo (šildo ne VE), už- vandenį plotinam 19,4892lt/m^3 už šilumą 0,27272 (čia kaina už 2011-01).

    Tą patį 2011 sausį mokėjau:
    26LT.(už gryną šildymą ir tai specialiai gyvatuką pleškinau, kad pasiekt šią sumą, dėl mažesnės sumos už nepasiektą šildymo koeficientą)
    96LT(administracinės, šilumos palaikymo ir nepasiekto tolygaus šildymo koeficiento mokestis)
    Butas ~50 m^2. Bute visada ~25 laipsniai. Šiaip ten toks išplanavimas, kad įstiklinus balkoną neliko nei vienos lauko sienos..

    Taip kad sienų varža tarpk kaimynų tikrai maža. Bet klausimas tuomet stojasi toks: iš kur man žinoti koks einamasis NAMO šildymo vidurkis buto m^2,nes pagal tai paskaičiuojama suma už nepasiekta šildymo koeficientą. Pvz. per mėnesį imant visą namą vidutiniškai 1 m^2 sunaudojo 10KW. Mano butas sunaudojo 3KW 1m^2 Pas mus taikomas koeficientas 0,5. tai suma pasiskaičiuoja taip: (10(namo vidurkis už 1m^2)*0,5koeficientas)-3(mano buto 1m^2) = 2KW taigi = 2kw dauginasi iš mano buto ploto ir kw kainos bei išstatoma suma už nepasiektą tolygaus šildymo koeficientą. Taigi iš kur man einamąjį mėnesį žinot, kad aš dar nesiekiu to 0,5 koeficiento, jei pas mane bute +25? Tai ką man dabar šildytis atsidarius langus?

    Prie to pačio prisiminiau juokingą istoriją. Kai įsikraustėm į butą keletą metų mano ir kaimyno šilumos skaitliukai buvo sukeisti (nuo pat namo statybos neteisingai priskirtas skaitliukas butui). Mano buto plotas ~50m^2 o kaimyno ~70m^2 ir tuos kelis metus man šildymo sąskaita vis po truputį proporcingai didėdavo, nors aš kiekvieną mėnesį vis labiau taupydavau. Tuo metu žiūrint iš kaimyno varpinės: tai kuo jis labiau užsipleškina tuo jam kitą mėnesį pareidavo mažesnė sąskaita+ suma už nepasiektą tolygaus šildymo koeficientą. Net balkoną įsistiklinau ir atrodė kad padėjo! (kaip tik tą mėnesį kaimynas atostogavo) Taigi kai kaimynas grįžo iš atostogš ir šiltesnį bei trumpesnį mėnesį pamačiau keliskart didesnę sąskaitą ėmiau tyrinėti skaitliukus: pirmiausia užsukau bute visus radiatorius ir pamačiau, kad skaitliukas toliau kapsi. Toliau užsukau palei skaitliuką esančius ventilius, o bute atsukau radiatorius ir jie šilo! Tada supratau kame reikalas. Ateinančius metus už šildymą mokėti nereikėjo 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tamstos minima suma -- 26 litai už 2011 Sausį -- tai yra kažkas neįtikėtino. Ir, kaip matom, be Vilniaus Energijos. Ir tai verčia susimąstyt.

      Dabar dėl apskaitos dalykų:

      Namo šildymo vidurkis paskaičiuojamas pagal name esančio ploto santykį su namo šilumos išlaidomis. Sprendimas tamstai būtų, jei tamsta galėtumėte gauti dažnesnius bendro namo šilumos skaitliuko rodiklius ir juos skaičiuoti ne kas mėnesį, o pvz., kas savaitę ar kas dieną. Tai tiesiog apskaitos klausimas, kurį reiktų pirmininkui iškelt.

      Kita vertus, iš patirties pasakysiu tamstai, kad pernelyg kompleksiniai apskaitos metodai, kuriuose bandoma įtraukti į kainą viską, nepasiteisina, nes dėl penelyg didelio sudėtingumo tiesiog nustoja veikt. Tą ir matom tamstos atveju: gaunasi paprasčiau langus atsidaryti, nei toje formulėje susigaudyti. Iš sisteminės pusės, patarčiau kardinaliai prastinti tą formulę, nes kitaip ji visam namui tik mažina šilumos vartojimo efektyvumą. Tokie neadekvačiai sudėtingi skaičiavimai -- viena iš dažniausių bėdų, kai viskas vertinama pagal kaštus, o ne pagal naudą.

      Su jūsų šildymo kainomis aš patarčiau daryti paprastai: pusę bendro namo skaitiklio rodmenų dalinti butams pagal plotą, prie to pliusuoti pusę buto skaitiklio rodmenų, prie to pridėti 10 litų, o susikaupiantį likutį skirti nereguliarioms bendrijos išlaidoms, pvz., teritorijos želdinimui ir pan. -- tada ir bus interesas pas visus taupyti, ir galvos nereiks sukti, ir kartu permokos bus panaudojamos efektyviai.

      O istorija su sukeistais skaitliukais -- pamokanti. Labai daug sako apie statybos kokybę :-/

      Reply
      1. kitoks

        Namo šildymo vidurkis skaičiuojamas priklausomai nuo apskaitos metodikos. Metodikose, kurios remiasi individualiais skaitikliais (pvz. metodika nr.3), yra parašyta, kad vidurkis turi būti skaičiuojamas sudedant skaitiklių rodmenis ir dalinant iš naudingo ploto. Teoriškai. O praktiškai, bent jau VE, ima visą namo sunaudotą energiją ir dalina iš naudingo ploto. Žodžiu, šildydami laiptines gyventojai dirbtinai sukelia „vidurkį“, o po to dar susimoka „baudas“ dėl netolygaus šildymo.

        Reply
        1. vks

          Pas mus su laiptinem padare irgi kiauliskai: atsuko radiatorius ant max ir sulauze radiatoriu reaguliavimo ventilius, kad neitu prisimazint, tai sildymo sezono metu isejus i laiptine kaip is pirties karscio paduoda.. Ir savaime aisku namo vidurkis stipriai isauga. O tokia makle motyvavo tuo kad atseit laiptinej palikinejamos durys ir sprogineja radiatoriai nuo salcio.
          O del 26 lt sausio sumos, tai galiu idet saskaita nufotkines 🙂

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Čia tai zašybys variantas -- ateit ir padaryt tokį bajerį, kad išlaidų būtų. Tiktai keista, kad taip daro namo vadovai, o ne kokie nors rubikoniniai. Ar gal čia apie kitą namą jau kalbate? Nes labai keista, kaip naujame name gali būti palikinėjamos durys atviros.

            O dėl sąskaitos -- taip, čia būtų įdomu pamatyt, kaip faktą į dantis tiems, kas dar abejoja, ar verta nuo centrinių tinklų atsijunginėt.

            Reply
            1. vks

              Sorry pirma nufotkinau isikeliau i imageshack ir tik poto pamaciau, kad sumaisiau vienu menesiu. Taigi 2011 vasario:
              htp://img13.imageshack.us/img13/1959/1318528861picsay.jpg
              Ir siaip matomai, as busiu per mazai nusvietes padeti, bet esme tokia, kad mes butu savininkai neesam katiliniu esanciu ant namo stogu savininkais. Ju savininke balterma ir ko. Ir siluma visam kvartalui administruoja pastaroji imone. Del to ir daro tokias makles laiptineje.
              O kas keisto, kad naujame name durys palikinejamos?

              p.s. sorry uz lietuviskas raides- naudoju plansetini dziaugsma 😉

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                Aišku, tada viskas aišku su jūsų reguliuotoju. Susitikrinkit, ar vamzdžiai ir radiatoriai, esantys name, priklauso jums, ir jei taip -- galite kelti bylą tai kontorai už turto sugadinimą.

                O kad naujame name durys palikinėjamos atviros -- tai keista, paparastai išsyk būna statomos užsitrenkiančios, su kodinėmis spynomis ir domofonais.

                Reply
              2. Rokiškis Post author

                Pažiūrėjau -- maždaug 96 litai visgi pas tamstą gaunasi šildymas. Tik išskaidytas per kelias dalis. Laiptinė tikrai matyt gauna savo pinigų dalį.

                Reply
                1. vks

                  Na taip su papildomom išlaidom 96 Lt.. Bet grynai toji eilutė, kurią sunaudojam yra 27 Lt. O 60 Lt. eilutė už laiptinės + nepasiektą tolygaus šildymo koeficientą (paskaičiavau, kad vien už tai virš 40lt)*. Šiaip esam ir daug įspūdingesnę sumą pasiekę. Pvz buto šildymo eilutė 10 Lt. nors mėnuo buvo labai šaltas o laiptinių eilutė ~90lt.
                  Dėl bylos kėlimo, už turto sugadinimą, tai bepramiška -- 90% gyventojų nuomininkai. Surast savininkus ir kažką nuveikt yra beveik neįmanoma, arba neverta investuoti tiek laiko.
                  Durys tai kodinės ir su auto pritraukėjais yra tik pirmam aukšte. Kitų aukštų laiptinės turi balkonus į kuriuos veda durys be pritraukėjų.

                  *Jei įdomu tai pagal sąskaitą suma už nepasiektą šildymo koeficientą skaičiuojasi taip: koeficientas -- 0,5 buto kiekio vidurkis kvadratiniam metrui -- 2,07 namo naudingojo ploto vidurkis kvadratiniam metrui -- 10,6. Šildymo kaina 0,2551 buto plotas 48,34.
                  Ir toliau labai paprasta:
                  Pusė (tolygaus šildymo koeficientas-0,5) sumos nuo namo vidurkio: 10,6*0,5=5,3
                  Tada kiek mes atsilikom nuo tos pusės sumos 5,3-2,07=3,23
                  Tuomet tą suvidurkintą m^2 atstatom pagal buto plotą:
                  48,34*3,23=156,1382
                  Pritaikom kainą
                  156,1382*0,2551=39,83 + PVM(9%) = 43,41
                  Pakartojau skaičiavimą pagal realų PVZ. kad tie parodyčiau, jog tie skaičiavimai nėra jau tokie sudėtingi 🙂

                  Reply
  6. nb

    renovacijos nauda abejoti absoliučiai neverta, reikia siekti, kad renovacija būtų atliekama efektyviai.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponas, nauda Lietuvai -- taip, neabejojam. O vat atsiperkamumas -- tai atskiras klausimas. Ir čia skambios frazės nepraeis.

      Reply
  7. Darijus

    Galiu tik pritarti išsakytoms mintims ir pasidalinti patirtimi. Gyvename Klaipėdoje, senamiestyje, senas 1926 m. namas sujungtas su nestandartiniu Stalininiu 1957 m. Po truputi rekonstruojamės bendru sutarimu 18 butų -- be paskolų, bendrijų, bankų, paramų. Pirmais metais pasikeitėme šilumos mazgą į modulinę katilinę su kompu ir davikliu iš lauko, įstiklinome langus, įstatėme kodines duris su pritraukėju. Efektas menkas, jaučiamas tik šiltais mėnesiais, atpigo šildymas apie 15-18 %. Pernai pakeitėme šildymo vamzdynus, radiatorius (Pagal projektą), įrengėme apskaitą irreguliavimą kiekviename bute. Efektas puikus: mokėjome po 9,5 Lt. už 1 m2. Dabar mokame 4,5-5,5 Lt uz 1 m2. Šiuo metu reikėtu suremontuoti stogą, kaminus, apšiltinti pastogę, pakeisti langus laiptinėje ir rūsyje. Sienų šiltinimas būtu gerai, tačiau apčiuopiamos ekonomikos neduos. Jei šalta šiltinasi kaimynai iš vidaus. Pernai sausį mokėjome 354 Lt. už 60 m2.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Kiek suprantu, gaunasi taip, kad daugelis butų būdavo perkaitinami, o atsiradus galimybei reguliuoti bei apskaitai butuose, pasikeitė ir vartojimas? Čia galim pastebėt, kad senuose namuose labai dažnai būna nesubalansuotos šildymo sistemos: vieni butai šala, o kiti butai kaista. Tada reguliavimas labai daug prideda naudos.

      Dėl laiptinės ir rūsio -- tai neretai du kritiniai praradimų taškai: jais niekas nesirūpina, langai dažnai būna kiauri, tad rezultate per šias dvi vietas gali nutekėti kelios dešimtys procentų viso namo šilumos. Aišku, čia kai būklė tragiška.

      Reply
      1. Darijus

        Jei namą įsivaizduoti kaip kubą, tai dar reikėtu sklepe lubas apšiltinti polistirolu. Pastogę-stogą iškloti vata, polistirolą išnešios pelės. Atlikus šiuos darbus namas bus apšiltintas 2/6. O pridejus plastikinius langus ir duris gaunasi arti 3/6. O tai jau 50 %.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Rūsio lubų apšiltinimas dažnai mažiau aktualus, nes rūsio grindys, rūsio sienos -- pakankamai didelę varžą turinti ertmė. Nors būna visaip, jei šlampa, tai aišku nemenkai per ten gali šilumos nutekėti. Kitais atvejais gali pakakti ir to, kad geri langai būtų sustatyti.

          Išties, jei rimtai žiūrėti, tai reikia kiekvienu konkrečiu atveju daryti vertinimus su šiluminėm nuotraukom, kad būtų nustatyta, kur yra esminiai šilumos nutekėjimai.

          Reply
  8. Olele.lt

    Musu daugiabutis Lazdynuose. Sausio menesi su karstu vandeniu mokejau 242 Lt. Be vandens kazkiek maziau. Taciau cia 3 kambariu butas. Klausimas -- ar verta renovuoti musu nama? 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš sakyčiau, kad tiesiog verta pasiskaičiuoti, kiek bus išlaidų tai renovacijai. Išlaidos šildymui labiau, nei du kartus -- abejoju ar gali kristi (tamstos minimas skaičius jau ir taip yra nenormaliai mažas). Taigi, tiesiog verta pažiūrėti, kiek metų tie keli šimtai vėliau kasmet sutaupomų litų atsipirkinės.

      Čia labai paprasta: jei atsipirks per 5 metus ar mažiau -- tai stebuklas, jei per mažiau, nei 10 metų -- tai labai gerai, jei per 10-20 metų -- tada jau reikia rimtai vertinti, nes kai kurios iš statybinių medžiagų teturi kokių 20 metų tarnavimo laiką. Jei per daugiau, kaip 40 metų -- galima tarti, kad neatsipirks niekad, nes ta renovacija tiek metų tiesiog neišlaikys.

      Reply
      1. Olele.lt

        Su musu chaltursciku renovacija, manau po 25 metu, namai patys nuvirs 🙂 Atsipirkimas maziau kaip per 10 metu taip pat nerealus -- namas senas, gyvena pensininkai, nieks nenori uzsikrauti neaisku kokiu pinigu.Realu butu apie 20 metu, bet… Nei velnio neatsipirks ta renovacija. Buvo siulymas patiems kosmetiskai apsisildyt nama, ale bet taciau reikalingas projektas, o jis kainuoja kaip musu planuojamas remontas, kuris butu daromas uz savus.
        P.S. Siluminis mazgas taip pat renovuotas pries 8+ kazkiek metus ir + taupus pensininkai. Jei neapsirinku ir dabar 20.07 val. jau radiatoriai syla 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Nu vat, tamstos minimas renovuotas šilumos mazgas viską ir pasako. Todėl tamsta mokate pigiai už šildymą ir todėl daugiau kaip ir nėra ką rimčiau renovuoti.

          Reply
  9. Olele.lt

    Manau po metu -- kitu, valdzia vistiek „lieps“ renovuot, nors nauda is to bus tik statybininkams ir bankams. Tokia mano kvaila nuomone…

    Reply
  10. mod

    Baisiai jau giliai čia kapstot. Bute, kur yra autonominis šildymas (stovi dujų katilas) praeitą žiemą nei vieną mėnesį sąskaita už dujas nepasiekė 200 lt. O į tą įeina dar ir karšto vandens ruošimas (t.y. tiekėjui mokama tik už šaltą) bei dujinė viryklė. Pasižiūrėkit taip pat į šildymo kainų skirtumus skirtinguose miestuose. Kodėl kai kurie miestai moka beveik dvigubai mažiau nei Vilnius? Gal rusas jiems pigiau dujas parduoda? Atsakymą leisiu išmąstyt patiem

    Reply
  11. Candy

    oho kaip brangiai už renovaciją. Matyt jau prie sumažinti komepnsacijų darėsi renovaciją.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *