Tag Archives: bebrai

Išspręsta bebrų ir pingvinų panašumo paslaptis

Tai

inspiruotas tyrimas, paremtas moksliniais faktais.

Kaip žinia, bebrai yra labai seksualūs gyviai, santykiaujantys su viskuo, kas papuola: taip yra dėl įgimtos bebrų poligamijos – patinai turi kelias pateles, bet vadoje patelių ir patinėlių kiekis būna vienodas. Todėl jauni, nepatyrę patinai ieškosi sau kitų seksualinių partnerių. Plačiai žinomi bebrų ir žiurkių hibridai – ūdros: pastarosios yra nevaisingos, susidaro bebrų patinėliui atmušus nuo žiurkinų žiurkės patelę.

Manoma, kad bebrų sugebėjimas privilioti kitų rūšių gyvūnus yra susijęs su analinėmis liaukomis – sruogliais. Pastarųjų išskiriami feromonai plačiai naudojami parfumerijoje: seniai nustatyta, kad jie lytinį susijaudinimą sukelia netgi moterims, kurios dėl šio kvapo ir pasirenka brangiausių rūšių prancūziškus kvepalus.

Tačiau mokslininkus sudomino ypatingai kebli antarktinių bebrų (jūrų leopardų, jūrų liūtų ir pan.) padėtis: ten nėra žiurkių ar kitų smulkių graužikų. Todėl bebrai priversti santykiauti ir su kitais padarais, pvz., su žuvėdromis bei antimis. Susidarę hibridai – pingvinai – turi ir vienų, ir kitų paukščių bruožų, pvz., hibridai su žuvėdra – tai paprastieji pingvinai, o su antimi – tai karališkieji (jie turi margesnes plunksnas). Visi šie hibridai, skirtingai nuo ūdrų, yra vaisingi ir netgi turi stabilius genus – tai įrodo, kad šis santykiavimas vyksta jau daugiau, nei milijoną metų, per tą laiką susiformavo stabilus antarktinių paukščių, bebrų ir pingvinų genofondų santykis.

Mokslininkai nustatė, kad bebrų populiacija tiesiogiai įtakoja pingvinų kiekį Antarktidoje, o taip pat užfiksavo ir masinių orgijų tarp bebrų ir įvairių paukščių faktus – nuotraukose matoma, kaip feromonų privilioti paukščiai tuntais skraido virš vandens, kuriame plaukioja bebrai.

Bebrų pavojus smarkiai perdedamas

Bebrų pavojus smarkiai perdedamas
Aurelija Simkuvienė, LVŽŪA referentė

Paskutiniu metu žiniasklaidoje ir internete pasirodantys pranešimai apie bebrų pavojų yra smarkiai perdėti, kas verčia galvoti apie šių pranešimų skleidžiančius asmenis įvardinti, kaip nekompetenciją. Štai pranešama, kad bebrai keliasi į kanalizacijas, parkus, šiukšlynus ar kitas žmonių apgyvendintas vietas. Tačiau LVŽŪA nori priminti, kad iki šiol neužfiksuota atvejų, kad tokie reiškiniai būtų padarę žymesnę žalą. Netgi priešingai, bebrai atstato gamtos pusiausvyrą, pakeldami gruntinio vandens lygį. Tvirtinimai, esą bebrų užtvankos užlieja šiukšlynus ir šitaip kenksmingos medžiagos išplaunamos į aplinką nėra teisingi, nes nepatvirtinti jokiais tyrimais. Į aplinką pakliūnančios kenksmingos medžiagos gali būti išplaunamos ir dėl kitų priežasčių.

Itin stipraus atgarsio visuomenėje gali sulaukti nepagrįsti teiginiai, esą bebrai platina pasiutligę. Pernai Lietuvoje užfiksuoti tik 112 bebrų pasiutligės atvejų, užpernai tokių atvejų buvo 57, visus juos likvidavo medžiotojai. Nėra įrodymų, kad nuo bebrų pasiutlige būtų apsikrėsta per apgraužtus medžius ar krūmus, visi žinomi atvejai paremti tiesioginiu bebro įkandimu, taip pat reikia pažymėti, kad bebrai nesudarė žymių pasiutligės židinių. Atvejai kada užsikrėsta pasiutlige įsivarius rakštį ar susižeidus į bebrų apgraužtus medžių kamienus yra užfiksuoti Vokietijoje, Austrijoje, bet Lietuvoje apie tai nėra žinių.

Bebrai – tai dalis Lietuvos gamtos, todėl puolant juos, neigiama šių žvėrelių teigiama įtaka ekologijos pusiausvyrai, o žala melioracijos įrangai yra perdėta. Tiktai apgalvotai juos daugindami ir veisdami bebravietes galime užtikrinti, kad nenaudojamose žemėse bus atkurta gamtos pusiausvira.

Paimta iš http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?p=97440#p97440

Siaubingi bebrai ėda žmones ir nori sunaikinti planetą. Ekologinę Apokalipsę sukels bebrai.

(Vėl iš forumo – http://www.laikas.lt/forumas/ )
Bebrai – krokodilų giminaičiai

JAV Kalilfornijos ekologijos instituto mokslininkai, ištyrę pietines upes Afrikoje ir Amerikoje, 1989 metais iškėlė mokslui naują mįslę – stebėtina, bet Pietuose nėra bebrų. Kaip gali nesiveisti bebrai – šios nepaprastai vislios žiurkės, esant dar geresnėms gyvenimo sąlygoms – šiltam orui, maisto pertekliui ir pan.. Ir štai, po dviejų dešimtmečių metų, jau matome pirmuosius globalių ekopopuliacinių tyrimų rezultatus.

Krokodilai ir aligatoriai – bebrų konkurentai

Atsakymą davė ekologai iš Kanberos Universiteto: jie ištyrė, kokios gyvūnų rūšys konkuruoja su bebrais ir užpildo paprastai bebrų užimamą nišą. Po genetinių tyrimų paaiškėjo, kad tai ne kas kitas, kaip… Krokodilai bei aligatoriai.

Šie tolimi dinozaurų giminaičiai irgi gyvena grupėmis, tačiau šiltuose kraštuose jiems nereikia storų kailinių, dėl savaiminio tropikams, subtropikams bei atogrąžoms būdingo pelkėtumo – jiems net nereikia statyti užtvankų. Maitinasi jie dvėseliena, atsitiktiniais gyvūnais, žuvimis be to, skirtingai nuo paplitusio įsitikinimo – ir žolėmis, šaknimis bei kitokiu augaliniu maistu, t.y., kaip ir bebrai, yra visaėdžiai.

Antausis darvinizmui: viską išduoda genai

Mokslininkus labiausiai nustebino krokodilų bei aligatorių genai – iš 7 chromosomų, būdingų bebrams, abi šios rūšys turi net 5, o likusios 2 turi nemažai bendrų bruožų. JAV Kalifornijos ekologijos instituto profesorius Hermanas Freidenbergas teigia, kad toks panašumas gali būti tiesiog artimų vystymosi sąlygų pasekmė, nors jo kolega iš Buenos Aires universiteto Mario Tivola teigia, kad šis panašumas nepaaiškinamas: „tai apverčia visą evoliucijos teoriją aukštyn kojomis – genetinis panašumas – vienareikšmis: arba bebrai išsivystė tiesiogiai iš krokodilų, tapdami paraleline žinduoliams atšaka, arba krokodilai išsivystė iš bebrų – o tai jau tikras antausis darvinizmui“.

Krokodilų ir aligatorių grėsmė – maža

Nors mokslas stebina savo tyrimais, teigiama, kad krokodilai bei aligatoriai negalės išplisti į kultūringas šiaurės šalis. Nors ir buvo skelbiama, kad krokodilų aptikta Italijoje, šie atvejai – vienetiniai. Krokodilų plitimą neabejotinai sustabdys šiaurinėse šalyse gyvenantys bebrai, kurie daug labiau prisitaikę prie aplinkos, todėl, užimdami tą pačią gamtinę nišą, sudarys krokodilams stiprią konkurenciją. Tiesa, ne visi mokslininkai vieningi, Mario Tivola iš Buenos Aires universiteto retoriškai teigia: „Mums derėtų gerai pagalvoti, kas yra didesnė blogybė?“

Straipsnio apie siaubingus bebrus šaltinis – http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?p=82232#p82232

Pranešimai apie siaubingus bebrus ir jų siautėjimą

Naujienų apie bebrus antraštės:
„Mauduolius Švedijoje atakuoja bebrai“
„Beždžionės tyčiojasi iš Afrikos moterų“
„Estijos pasieniečiai netoli sienos su Latvija paskelbė karą bebrams“
„Kočeriažkos upėje užtvanką, užtvėrusią vandens tėkmę į Leževo rajono Brusnižnovo kaimą ir palikusią gyventojus be vandens, pastatė bebrai“
„Žagarės apylinkės tvinsta nuo bebrų užtvankų sulaikyto vandens“
„Baltarusija kaltina Lietuvos bebrus kaimų tvindymu“

Tikrai, bebrai siaubingi gyviai kurie puola ir naikina žmones bei ėda medžiushttp://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?f=16&t=3024

Apie bebrų dresūrą

Dresuotas beberas gali praversti ūkyje! Be to beberų IQ (HQ, HP) labai aukštas, todėl yra pavojus, kad beberas gali greitai pasijusti esąs išnaudojamas (skirtingai negu koks šuva, katras įsitikinęs esąs sargas). Senoliai rekomenduoja tuomet beberams padaužyti mažu plaktukėliu per maumuonėlius arba pripilti į ausi vodkos, kaip vestuviniams arkliams.

Apibendrinant tenka įspėti, kad dresuoti beberą – nelengvas ir rizikingas uždavinys…

Paimta iš čia: http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?p=91778#p91778