Tag Archives: krikščionybė

Apdovanojimai prieškalėdine Sauliaus Rimkaus ir Gomora.LT proga

Autoritetinga komisija (sudaryta iš Sauliaus Rimkaus su patariamuoju Rokiškio balsu) pasitarė ir nusprendė Sauliaus Rimkaus romaną „Gomora.LT“ įteikti šiems Lietuvos Respublikos piliečiams (ar ir nepiliečiams, jei anie emigravę):

  • Mantui (už aštrias mintis, neįtikėtiną atkaklumą bei pataikymą iš pirmo šūvio),
  • Mildai (už teisingiausiai suformuluotą atsakymą),
  • Front‘ui (už žuvį bei nenuginčijamą Zigmundo Froido citatą, kad „visi simboliai susiveda į falą arba vaginą.“
  • Skirtumui (už originalią koloratės kaip falo simbolio versiją),
  • D (už taiklias pastabas apie kulto statinių hermafroditiškumą).

Visi elektrinės knygos bus konkurso laimėtojams išsiųstos elektriniais paštais.

Sauliaus Rimkaus romanas Gomora.LT

Sauliaus Rimkaus romano "Gomora.LT" viršelis

Ką norėčiau pasakyti po visų falinių krikščionybės simbolių interpretacijų – mane jos išties sužavėjo. Istorija apie žuvį – ypač puiki. Ir dar, nors ir negavęs prizo, ledas666 užkabino velniškai įdomų dalyką – kad kryžius yra perbrauktas falinis simbolis, t.y., pats iš savęs falo priešingybė.

Taip, kryžiaus fališkumas – toks neabejotinas, kad mane nustebino, kad šis klausimas kažkam nepasirodė vienareikšmiu. Bet kuris pagalys, nesvarbu, kad ir sukryžiuotas, ar dar koks nors – tai falinis simbolis. Tai taip absoliutu, kad to paneigti neįmanoma. Ir taip, markizas de Sadas dar ir kaip naudojo tą simbolį savo nešvarioms (pačia vulgariausia prasme)  pramogoms, už ką berods buvo kaltinamas ir satanizmu bei visokiomis erezijomis.

Nepaisant to, kryžius yra paradoksalus: jei įprastu atveju falas yra gyvybės, meilės, džiaugsmo, vasaros ir vaisingumo simbolis, krikščionybėje yra priešingai. Krikščionybėje kryžius – tai mirtis. Jėzaus Kristaus mirtis. Kančia. Seksualinių santykių atsisakymo simbolis. Netgi Kalėdos – tai mirties, žiemos, šalčio šventė. Tai šventė, ateinanti liūdniausiu metu, kai yra trumpiausia diena. Jos priešingybė, Rasos (arba Joninės) išsaugojo savo vaisingumo, derlingumo, džiaugsmo simboliką. Taip, Ledas666 yra teisus, kad kryžius – tai perbrauktas falas. Bet visvien – tai falas. Mirties falas.

Būtent tai ir kelia asociacijas su celibatu, kurio naštą neša kunigai. Ir apie tai verta paskaityti Sauliaus Rimkaus romane „Gomora.LT“ – jis ne šiaip fantazija, o pakankamai susietas su realybe. Jei nelaimėjote – nenusiminkit, elektrinės knygos šiais laikais visai nebrangios, tad įsigyti galima be problemų.

Ir dar kartą noriu padėkoti už tas idėjas, kurias išsakėt. Tarp kitko, mane labiausiai šokiravo toks paprastas Viliaus vertinimas, kad didžiausias falinis simbolis esąs popiežius, o jau kai Skirtumas išvystė jį iki ištisų vaizdinių apie, atleiskite, apeigų, kaip lytinių santykių metaforos interpretaciją, tai išvis suvartė. Lenkiu galvą už fantaziją. Aš to tikrai nebūčiau sugalvojęs. Konsultanto sąsajos tarp varpo ir varpos – irgi linksmos. Labai linksma ir Mda idėja apie tai, kad Babelio bokštas buvęs milžinišku falu. O ir išvis, reto įdomumo minčių generacija gavosi, tad ir dar kartą labai dėkoju už išsakytas interpretacijas visiems. Iki šiol galvoju – tiek prikėlėte minčių.

Gomora.LT

Šiuoju noriu pristatyti, o gal tiksliau, visgi ne pristatyti Sauliaus Rimkaus knygą Gomora.LT – vieną iš pirmųjų kregždžių elektrinių* knygų lietuviškoj padangėj. Tiksliau, idant liktų visos intrigos, nieko tiesiai apie knygą ir nepasakosiu, bet užtat, autoriaus maloninga dėka, skelbiu konkursą 5 elektrinių knygų dalyboms, tiesa, su apribojimu N-16. Kita vertus, jaunesnė publika mano bloge beveik ir nesilanko, tad, tikiuosi, nesukelsiu kam nors tais ribojimais didelių nepatogumų.

Taip, knygoje (citata iš pristatymo) „gausu nenormatyvinės leksikos ir sekso scenų“, tad viskas – už nuorodos. Šia proga tiesiog panagrinėkim kai kuriuos seksualinius/semiotinius krikščionybės, tiksliau, katalikybės aspektus. Ir užduokim konkursinį klausimą.

Klausimas – interpretacinis. Paprastas, kaip dvi kapeikos. Paremtas tiesiog (tema tokia) seksualine krikščionybės dekonstrukcija. Taip taip, tai mano mylimi semiotiniai išsidirbinėjimai, nuo kurių, tikiuosi, jūsų nesupykins.

Taigi, jei norit vulgarybių ir turite ne mažiau, kaip 16 metų (o gal geriau – ne mažiau, kaip 30 metų), spauskite nuorodą žemiau ir dalyvaukite.

Continue reading

Brunono bausmė arba Lietuvos tūkstantmetis

Kaip žinia, prieš 1000 metų buvo nukirsdintas anoks Brunonas (dar berods žinomas, kaip Bonifacijus) su savo sėbrais. Negraži istorija, su kuria siejamas pirmasis Lietuvos vardo paminėjimas – Kvedinburgo analuose rašoma, kaip aną ant Lietuvos ir Prūsijos pasienio nudėjo.

Bet man toks vat klausimas – kodėl nusikalstamą veiką padariusį fanatiką netgi Lietuvos spauda mini, kaip kokį lietuvių įvykdytą kriminalą, nors galime numanyti, kad Brunonas su savo gauja išniekino lietuvių šventyklą, o galimai įvykdė ir kitų nusikaltimų.

Bent vienas faktas – akivaizdus: tai buvo nemaža gauja (kelios dešimtys žmonių), todėl atsitiktinių lietuvių užpuolimas (o būtent taip bandoma pavaizduoti analuose) yra visiškai neįtikėtinas. Tad lieka tik daryti išvadą, kad Brunoną sulaikė ir nuteisė Lietuvių valdžios/teisėsaugos atstovai. Tad šį atvejį reikia nagrinėti tik vienu aspektu: Brunonas buvo nusikaltėlis, teisingai nuteistas už nusikalstamą veiklą.