Kaip vėl bus neįvesti progresiniai mokesčiai

MokesčiaiKartą rašiau apie dezinformacines bombas ir menamus reguliavimus, kaip tai daroma. Dabar visą tai vėl matome kuo gražiausiai – svarstomi progresiniai mokesčiai. Ir jau kelintą kartą? Jei neklystu, per paskutinius 10 metų – mažiausiai trečią, o gal jau ir ketvirtą kartą Lietuva vėl išvengs progresinių mokesčių įvedimo, suknisant visą reikalą tuo pačiu metodu.

Metodas – elementarus: parengiamas toks įstatymo projektas, kuris netgi visiškam durniui atrodytų kaip kliedesys. Pvz., nustatoma, kad GPM prie 1500 litų sudarys 30 procentų, o prie 4000 litų ir daugiau sudarys 50 procentų. Kad būtų patikimiau, galima privelti dar daugiau kokių nors kliedesių, pvz., kad GPM, mokamas mažiausiai uždirbančių, irgi padidėtų. Trumpai tariant, kad tik tas įstatymas būtų kaip absurdas.

O tada jau įsijungia būrys visokių žurnalistų ir demagogų. Apie ekonomiką ir politiką nei menkiausiai nesuvokiantys žurnalistai ima skleisti pasipiktinimus, pradeda rėkti ir visokios LLRI mergaitės apie tai, kad čia pavydo mokesčiai ir pan., ko pasekoje mokesčių pakeitimai eilinį kartą palaidojami. Eiliniai demagogijų pavyzdžiai – kad ir kokia nors Kaetana Leontjeva, eilinį kartą sukurianti puikią istoriją apie tai, kad progresiniai mokesčiai yra tokie, kur ketvirtadaliu daugiau pamokų turintis mokytojas turės mokėti tris ar keturis kartus daugiau mokesčių.

Ir žinoma, paskui ta pati Kaetana pradeda pezėti apie tai, kad Lietuvai reikia regresinių mokesčių. Kuo daugiau uždirbi – tuo mažiau moki. Kas įdomiausia, šitas kliedesys dar ir apvelkamas kažkokiais socialiniais teisingumais, kalbomis apie moralę, nusišnekėjimais apie tai, kad jei mokesčių daug uždirbantys mokės mažiau, vadinasi, sumokės daugiau ir pan..

Aišku, aš net nesigilinsiu į tai, kodėl, kas ir kaip, kokie mokesčiai turi būti ir t.t.. – netgi žiūrint į ekonomiką iš laisvos rinkos, kaip ekosistemos pusės, progresiniai mokesčiai yra būtini vien tam, kad rinka liktų gyvybinga, neimtų merdėti (Lietuvoje esanti rinkos oligopolizacija, smulkaus verslo prasta padėtis ir neadekvačiai iškilusios kainos – didžiule dalimi yra būtent progresinių mokesčių nebuvimo pasekmė). Jau nekalbant apie kapitalo užšaldymo problemas, socialinį teisingumą ar elementarias mokesčių mokėjimo potencines galimybes.

Tiesiog įsidėmėkit žlugdymo mechanizmą. Kaip tai yra daroma: įstatymo projektus parengia realūs jo priešininkai, besiskelbiantys idėjos gynėjais. Parengia taip, kad idėja žlugtų, įstatymo priešininkais taptų visi, kas papuola, o demagogai galėtų pripezėti bet kokių kliedesių.

Ar yra išeitis? Žinoma, kad taip. Yra vienas metodas – shock change. Jis puikiai veikia ten, kur yra didelis ir organizuotas pasipriešinimas pokyčiams. Metodo esmė – priimti pokyčiams visus tuos durnus rezistentų pasiūlymus ir viskas. Priimti, kad ir kaip absurdiškai jie būtų padaryti. Tokiu atveju tų kreivų pokyčių organizatoriai daugiausiai atsikanda savo pačių šūdų pyrago (juk jis būna daromas pagal jų pačių absurdiškumo suvokimą), o jau tada visa sistema labai greitai ir vieningai įvykdoma pertvarka į būseną, kuri ima atitikti sveiko proto reikalavimus.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

44 thoughts on “Kaip vėl bus neįvesti progresiniai mokesčiai

  1. anoniminis bailys

    Gerai pastebeta. Manyti, kad tokius projektus pastoviai rengia lunatikai apimti lunatizmo priepolio yra lyg ir naivu. Nors visko gali buti, gyvenimas izoliuotam nuo aplinkos aukstomis tvoromis gal irgi daro savo.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tikrai ne lunatikai čia daro. Nuolat kartojamas vis tas pats scenarijus. Nors lunatikų irgi yra, realiai. Istorija su psichotronais, kai bandė uždraust belenkokius elektros prietaisus, rodo, kad visokių ten yra.

      Reply
  2. Vytas

    Tai matyt cia svarbu pacia pradzia padaryt, taip kad visokie psichai uzsikabintu, o toliau jau viskas savaime vyksta..

    Reply
  3. Saulius Rimkus

    Pastebiu lygiai tą pačią tendenciją ir visiškai, kolega, su jumis sutinku. Progresiniai mokesčiai man asmeniškai neatrodo labai bauginantis dalykas, tačiau jie turėtų būti taikomi ne nuo artimų vidutiniam atlyginimų, o tarkime nuo 10 000 Lt. popieriuje, ir ne iškart dvigubinami, o keliami punktais, tarkim su kiekvienu papildomu tūkstančiu iki tam tikros racionalios ribos. Kyla įtarimas, kad socdemai ne šiaip nori užbėgti konservatorių pasiūlymui už akių, o tiesiog pateikti tokį iracionalų įstatymo projektą, kad vienu metu galėtų pasireklamuoti TV ekranuose ir palikti esamą situaciją nepakitusią. Taip jie turės kozerį kitiems rinkimams, po kurių ras milijoną ir vieną priežastį taip ir neįvesti progresinių mokesčių, nes ne paslaptis, kad socialdemokratai seniai atstovauja pasiturinčiųjų sociumo interesus, o varguolių rūpesčius jie plauna krokodilų ašaromis.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Netgi ne tai, kad turi būti riba, nuo kur taikomi tie mokesčiai. Realiai turėtų būti daroma analizė sklaidos pagal pajamas ir ribų dėliojimas pagal tai.

      Pvz., jei norime nepakeisti mokesčių surinkimo sumos, įvesdami progresiją, tai ieškome pasiskirstyme medianos, o nuo tos ribos abi puses dalinam pvz., per pusę, įvesdami mažiausiai uždirbantiems lengvatinį tarifą, o daugiausiai uždirbantiems -- labai nežymiai pasunkintą tarifą taip, kad galutinė mokesčių suma gautųsi ta pati.

      Turint omeny, kad pajamų pasiskirstymas artėja prie Pareto, turtingiesiems mokesčiai šokteltų tikrai labai nesmarkiai, pvz., kokiais pora procentų, tuo tarpu mokesčius neturtingiesiems galima būtų numušti ir iki nulio.

      Kaip kitas variantas -- imame 20 procentų mažiausiai uždirbančių ir 20 procentų daugiausiai uždirbančių ir pagal jų ribas nustatome progresinių pakopų taškus. Irgi panašiai gautųsi.

      Beje, įvedant progresinius mokesčius, atsirastų labai geras pajamų potencialo šoktelėjimas neturtingiesiems, o tuo pačiu -- ir galimybė mest velniop tuos idiotiškus minimalaus atlyginimo reguliavimus.

      O dėl socdemų ir to, kad jie atstovauja turtinguosius -- esat visiškai teisus. Plg. su šituo: http://rokiskis.popo.lt/2010/10/01/turto-pasiskirstymas-pagal-partijas-seimo-nariu-tarpe/

      Reply
  4. Leo Lenox

    Politika -- baisiai nuobodu. Ekonomika daug įdomiau.
    „Lietuvoje esanti rinkos oligopolizacija, smulkaus verslo prasta padėtis ir neadekvačiai iškilusios kainos – didžiule dalimi yra būtent progresinių mokesčių nebuvimo pasekmė.“
    Dėl rinkos oligopolizacijos ir smulkaus verslo (kurie, savaime suprantama, yra tarpusavyje tampriai susiję) bala nematė, tačiau man įdomu, kaip iškilusios kainos yra susijusios su progresiniais mokesčiais?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Progresiniai mokesčiai suteikia pagerintas sąlygas smulkiam verslui, t.y., padidintai konkurencijai.

      Dabartinė situacija yra tokia, kad didžioji dalis maisto produktų ir kasdienio vartojimo prekių parduodama per prekybos tinklus, turinčius lokalios monopolijos sąlygas bei galimybes nesutartiniam kainų didinimui. Iš to ir kainos, neretai didesnės, nei Vakarų Europoje.

      Atitinkamai, darykitės išvadas.

      Reply
      1. bach

        Cia ta prasme kad pvz. Maxima ivedus progresinius mokescius turetu didinti savo vadovu linijai algas (taigi ir islaidas) ir nuo to augtu varskes kaina Maximos lentynoj, tai zmones pradetu prikti pas smuliuoius??? 🙂 ar as gerai supratau 🙂
        ar kad maximos varskes tiekimo departamento vadovas uzdirbantis 15k ant popieriaus padidinus mokescius supras kad nafik cia jam dirbti uz grasius ir pats atidarys smulikia parduotuvele „varske zirmunams“?
        cia as be ironijos tiesiog norejau pasitikslinit argumentacija…

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Vadovai įmonėse sudaro mažuma, jiems tenka mažoji išlaidų dalis. Perbalansavus mokesčius į progresinius, Maxima išlaidų dalis, tenkanti su atlyginimais susijusiems mokesčiams, pasidarytų mažesnė. Tai bendrai.

          O dėl konkurencijos -- paprastai: jei atsiranda mažai uždirbantiems galimybė mokėti mokesčių mažiau, jie tampa konkurencingesniais. T.y., smulkus prekybininkas gauna geresnes galimybes konkuruoti su stambiu, nes esant tai pačiai maržai, gaunasi mažesnis minimalios pelningos apyvartos lygis.

          Reply
          1. bach

            del vadovu tai viskas aisku….
            tik vis tiek nesupratau argumentacijos … nes siulomi progresiniai mokesciai dazniasia yra (ir vakaruose yra) darbo jegai t.y. darbo uzmokesciui… tai jei smulkusis prekybininkas IĮ (iki mokestinės nakties jie praktiškai ir taip mokesčių nemokėjo bet kažkaip su Maximom nepakonkuravo) arba mažas UAB’as kaip mokejo salyginai tokius pacius mokescius lyginant su Maxima taip ir mokes bus jie progresiniai ar ne… nes tada jau reiktu kalbeti apie kapitalo apmokestinima ir kazkokiu lengvatu taikyma mazam kapitalui… o ne kalbeti apie tai kad progresiniai mokesciai smulkuji versla isgelbetu

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Kalba yra apie GPM, tai apima visas pajamas. Tokios sąvokos, kaip darbo užmokesčio mokestis -- išvis nėra.

              O dėl kapitalo mokesčių -- tai yra NT mokestis. Kurį lygiai taip pat bandoma kaskart suknisti, vos tik apie jį kalba užeina.

              Reply
              1. bach

                Tai buten GYVENTOJU pajamu mokestis… o ne smulkaus verslo ar dar kazko… nebent smulku versla tu traktuoji tik bobutes pardavinejancias turguj ar ten koki statybininka verslo liudijima issiemusi… Nu zodziu tikrai nemanau kad jei butu progresinaii mokesciai tai padetu smulkiam verslui…

                Reply
                1. Rokiškis Post author

                  Ponuli, nuo asmeninių gyventojų pajamų dydžio tiesiogiai priklauso gyventojų galimybės pradėti ar vystyti smulkų verslą.

                  Tamsta „tikrai nemanote“? Ar tiesiog prieštaravimų neturite, bet prieštarauti norite? 🙂

                  Reply
                  1. bach

                    Va is jusu as kaip tik ir neisgirdau argumentu apart kazkokiu abstrakciu…
                    kiek jusu nuomone turetu uzdirbti smulkusis verslininkas kad jis ryztusi pradeti versla… manau daugiau nei taip vadinama vidutine klase arba bent jau tiek pat… tai jei GPM padidinti butent vidutines klases pajamoms kas is to smulkiam verslininkui? P.S. smulkiu verlininku as nelaikau bobutes pardavejos ar dirbancio su verslo liudijimu plyteliu klojejo (nors ir tas uzdirba kaip „vidutine klase“).
                    I jei jau prie konkretumo ir argumentu tai kokia jusu nuomone turetu buti riba nuo kurios reiktu kelti mokescius ir kad tai padetu smulkiajam verslui….

                    Reply
                    1. Rokiškis Post author

                      Ponas Bach, jei tamsta (cituoju) „neisgirdau argumentu apart kazkokiu abstrakciju“, tai gal vertėtų pagalvoti apie tai, ar tamsta sugebate suvokti abstrakčiai, o jei konkrečiau -- ar tamsta sugebat suvokti priežasčių-pasekmių ryšius. Tokiu atveju tiesiog supraskite, kad tamstos negebėjimas suprasti abstrakčius modelius nėra argumentas, juos neigiantis 🙂

                      Žiūrint iš praktinės pusės, turi būti mažiausiai trys apmokestinimo lygiai:
                      * vienas -- tiems, kas uždirba tik tiek, kad kažkaip vegetuotų; šis lygis turi būti skirtas tiesiog tam, kad varguoliai galėtų išgyventi, neparašydami pagalbos, atitinkamai -- visiškai neapmokestinamas
                      * antras lygis -- tiems, kas jau išgali mokėti mokesčius
                      * trečias lygis -- tiems, kas dėl savo turimo turto apimčių turi aiškių konkurencinių pranašumų prieš pirmąjį ir antrąjį lygius.

                      O jei tamstai aktualūs konkretūs skaičiai -- štai čia ir gausis problema. Dėl jos, beje, kyla ir visos spekuliacijos ta progresinių mokesčių tema. Tiesiog Lietuvos Statistikos Departamentas neskelbia duomenų apie pajamų lygių pasiskirstymus, nors juos turi. Matomai, tai kažkokia valstybės paslaptis. Todėl lieka tiktai abstraktūs modeliai bei spėlionės.

                    2. bach

                      o jei pasakysius taip:
                      progresinaii mokesciai is esmes visiskai nepakeis smulkaus verslo padeties nes nes tai negali suteikti smulkiajam verslui pranasumo (cia mazdaug Tamstos argumentacijso lygis). tiesiog teigiate be jokios argumentacijos….

                    3. Rokiškis Post author

                      Ponas Bach, jeigu tamsta galvojate, kad tamstos pasakymai apie mano neargumentavimą ką nors pakeis, smarkiai klystate.

                      Tamstos bukumas nėra argumentas, nors jūs ir bandote tuo remtis, teigdamas, kad kažkas yra netiesa, nes tas jums per daug sudėtinga. Juo labiau ne argumentas yra tamstos neadekvatus bandymas savo argumentų neturėjimą prilyginti argumentams.

                      Tiesiog informuoju, kad tolerancija nepasižymiu, o durnių čia nekaupiu. Taigi, geriau apsispręskite, ko čia atėjot -- ar belenką pezėt, ar analizuoti ir diskutuoti. Taip ir man bus paprasčiau, ir jums -- irgi.

                    4. bach

                      tai paaiskink man durnam nesuprantanciam… kaip ivedus progresini GPM suklestetu smulkusis verslas… jei negaila brangiu tavo laiko minuciu…

                    5. Rokiškis Post author

                      Taigi jau paaiškinau. Skaityt moki berods, tiesa? Perskaityk dar kelis kartus. Jei pakankamai daug kartų perskaitysi, tai dašils 🙂

                      Viskas juk daug paprasčiau, nei atrodo, tiesa? 🙂

                    6. Lauris

                      as irgi pilnai sutinku su bach. smulkusis verslas neturi jokios sasajos su GPM progresiniu mokesciu igyvendinimu. ir kalba cia jokiu budu neina apie kapitalo apmokestinima (kurio labai nenori socdemai sededami Lubio ir kitu kapitalistu kiseneje), kuris problema galetu isspresti. savo ruoztu tie, kas uzdirba vegetavimui niekada ir nekurs jokio smulkaus verslo, nes nemoka ir bijo atsakomybes (geriau zvirblis saujoj nei jautis girioj). o tie, kas savo sugebejimu ir intelekto deka galetu sukaupti pradini kapitala ir pradeti smulku versla bus progresiniu mokesciu apriboti ir tures mazesne motyvacija siekti uzdirbti daugiau.

                      is kitos puses, Rokiskio samokslo teorija yra verta demesio, nes socdemai savo reitingus kelia ant eilinio populistinio baliono, kuris jokiems zmonems naudos neatnes (isskyrus socdemus, kurie vel ateis i valdzia).

                      esme yra ne mokesciu strukturoje, o ju surinkime, kur musu valstybei dar reikia gerokai pasitempti. ir ne renkant mokescius, o itikinant piliecius, kad jie yra leidziami skaidriai ir tikslingai, nes tik tuomet zmones prades samoningai juos moketi.

                      mano asmenine nuomone socialinis teisingumas butu igyvendintas kur kas labiau jei vienodus pajamu mokescius moketu visi, kadangi dabar yra daugybe privilegijuotu grupiu (ukininkai, patentininkai, menininkai ir kt.), o visa mokesciu ir ypac SODROS sistema laikosi ant paprasta darbo uzmokesti uzdirbanciu ir GPM mokanciu peciu.

                    7. Rokiškis Post author

                      Ponas Lauri, tamsta elementariai nesuvokiate elementarių finansų pagrindų (t.y., netgi buko pajamų/išlaidų perskirstymo, išlaikant tą pačią sumą), todėl aiškinate, kad nėra ryšio tarp GPM ir smulkaus verslo.

                      Aš jau nekalbu apie tokį paprastą reikalą, kaip pridėtinės vertės ciklas ar faktą iš realybės, kad didžioji dalis startuojančio verslo yra 1-2 žmonių įmonės su juokingomis pajamomis (turgaus prekeivis -- tipinis pavyzdys). Ir tas smulkus verslas dažniausiai kuriamas ne iš gero gyvenimo, nes ant pasyvūs ir neverslūs -- pirmiausiai būtent tie stabilų darbo užmokestį gaunantys samdomi darbuotojai, tuo tarpu realiai didelius pinigus gaunantys -- jau ne smulkus verslas.

                      Ir jau juo labiau neaiškinsiu jums tokių dalykų, kaip mokestinės apkrovos įvertinimai pagal pajamų lygius, kur bent kiek pabandžius užkabint, išlenda, kad dabar yra tokios regresijos, kad vien su GPM progresijomis jų ištiesint net ir nepavyktų.

                      Ir netgi neaiškinsiu tamstai, kaip jūs kliedite apie tai, kaip reikia įtikinti piliečius, kad jie tuos mokesčius skaidriai mokėtų.

                      Jūs esate samdomas darbuotojas, negana to, greičiausiai dar ir dirbantis valdišką darbą. Jūs niekada nebandėte kurti savo verslo, niekada nesusidūrėte su mokesčiais, net niekada nebandėte pasiaiškinti, kiek ir kokių mokesčių mokate pats. Būtent todėl jūs šnekat briedą. Ir būtent pagal tokį briedą panašūs į jus yra atpažįstami.

                      O pasažas apie visokius ten „tie, kas savo sugebejimu ir intelekto deka galetu sukaupti pradini kapitala ir pradeti smulku versla bus progresiniu mokesciu apriboti ir tures mazesne motyvacija siekti uzdirbti daugiau“ -- tai toks bulšitas, kad valinkit jūs naxui iš mano blogo su šitais LLRI šablonais.

  5. c2h5oh

    Įdomi sąmokslo teorija. Bet kodėl per 10 metų neatsirado nei vieno Seimo nario, kuris pateiktų „teisingą“ projektą?

    Reply
      1. Romelis

        Nesigilinam, aš šiandien patiriu slėgio pokyčius 🙂

        tiesiog man įdomu kaip iš tikrųjų progresiniai mokesčiai pasijaustu užsienio investuotojams. pgal doing business 11` indeksą (jei neklystu) ten mums lyg ir reiktų susirūpinti dėl patogesnės mokesčių politikos.
        atsiprašau, kad nespecifikavau klausimo.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Pagrindiniai barjerai su mokesčiais Lietuvoje yra administraciniai. Reitingai vertina ne tik mokesčių dydį, bet ir mokesčių valdymo sudėtingumą, o pas mus jis yra klaikus.

          Kalbant apie mokestinių apkrovų lygį -- kadangi samdomi darbuotojai gauna mažus pinigus, lyginant su įmonių savininkais, tai įvedus progresinius mokesčius, nekeliant suminės mokesčių surinkimo apimties, mokestinė apkrova užsienio investuotojų požiūriu juntamai sumažėtų.

          Reply
  6. Pingback: Bebrai žudikai puola iš pasalos

  7. ausra

    man nelabai patinka, kad šios svetainės autorius neturi vardo, bet man patinka, kad jis vadinasi Rokiškis (ten gyveno, mirė ir buvo palaidoti mano seneliai, šiaip visi protėviai, etc.)Taigi, užčiuopiu emocinį ryšį. Na o turinys visų tekstų, kuriuos čia perskaičiau, man rodo, kad gal šalyje su sveiku protu geriau, nei rodo oficiali žiniasklaida.
    Dabar „trumpas“ komentaras.

    visos įmanomos apmokestinimo (progresinio taip pat) sistemos tėra ideologijos, tam tikros tikėjimo struktūros, kurias dėl savo vidinių įsitikinimų renkasi individai ar šalys, norėdamos nupešti žąsis taip, kad tos tyliau gagentų. Nors variantų gali būti begalės, visus juos galima išgryninti iki trijų pagrindinių sistemų.
    Dalis politikų ir ekonomistų remiasi pajėgumo mokėti ideologija, o beapeliaciškai tvirtinant, kad turtingieji gali mokėti daugiau, reikalaujama progresinio pajamų ir turto apmokestinimo. Ištakos aptinkamos A. Smitho „Tautų turte“, o dabar tai gana populiari amerikietiškų liberalų ir Vakarų Europos socialdemokratų formulė. Vis dėlto demagogijos elementas čia akivaizdus: na ir kas norėtų, juolab siūlytų, daugiau apmokestinti tuos, kurie negali mokėti? Pats terminas “pajėgumas mokėti” neturi jokio realaus turinio. Juo remiantis neįmanoma išspręsti jokios sudėtingesnės mokesčių problemos, tiesa, galima rimtai aiškinti, kad kažkas, kas tau svarbus (koks verslininkas iš viešbučio, sporto klubas, kompiuterių pirkėjas ir pan.), negali mokėti, nes nepajėgia, taigi, teikiame jam lengvatas…, o kažkas, ko nemėgsti (na koks kitas verslininkas iš kitos sferos, šiaip turtinga persona) pajėgia, tad jam mokesčius verta didinti. Panašia logika paremtas Lietuvoje įprastas argumentas, kad mokesčių mokėsime daugiau, kai galėsime. Tiesa, niekada nepatikslinama, kada tas stebuklingas laikas ateis: gal kai nusipirksime po trečią jachtą? Būtent konkrečių gebėjimo mokėti kriterijų stygius tokius garsiausius mokesčių sistemų tyrėjus, kaip Louisas Kaplowas, Tomas Griffithas ar Loiusas Eisensteinas, ir privertė ironiškai apibendrinti: „nėra čia turinio, išskyrus pataikavimą išsisukinėjančiai retorikai”.
    Kita, Lietuvoje matyt populiariausia, nes labai aktyviai peršama, yra kliūčių ir atgrasymo ideologija. Ja besiremiantys aktyviai dėsto, kad mokesčiai mažina darbo ir taupymo iniciatyvas ir taip esą pažeidžia visų interesus. Ši idėja susijusi su pusiau oficialia pasiūlos skatinimo ekonomine religija, aiškinančia, kad visas gėris esą kyla iš pasiūlos (t.y. verslo) pusės. Lietuvoje šūkį puikiai retransliuoja E. Masiulis su „sveiko“ proto liberalais, LLRI „ekspertai“, o JAV — Respublikonų partijos šulai. Ironija ta, kad jokie faktai (išskyrus nuoširdų tikėjimą) nepatvirtina, kad esama koreliacijos tarp mokesčių mažinimo ir efektyvesnio ekonomikos funkcionavimo. Pavyzdžiui, JAV neįtikimai sparčiai augo šeštą dešimtmetį, kai ribinis mokesčių tarifas siekė 91 proc., o lėčiausiai (arba net susitraukdavo), kai mokesčiai ir ribiniai tarifai buvo mažiausi (pvz. 2007-2008 metais). Labai aktyviu tokios ideologijos propagandos laikotarpiu, kai šalį valdė M. Thatcher, ekonomikos produktyvumas Britanijos paslaugų sektoriuje padidėjo tik 1,25 proc., palyginus su jos labai kritikuoto 1965-73 metų laikotarpiu, kai tas produktyvumas išaugo 3 proc. (pramonėje augimas per abu laikotarpius buvo beveik identiškas — 3,5-3,75 proc.). Nerandama ir ryšio tarp mokesčių tarifų kapitalui ir ekonominio augimo, daugybė tyrimų rodo, kad mokesčių nulemtas iniciatyvos slopinimas taip pat tik gražios retorikos, o ne tikrovės vaizdinys. Išties, kodėl tas, kurio gyvenimas pajungtas turėjimo ir gavimo siekiui, padidėjus mokesčiams, atvirkščiai, nepradės dirbti dar daugiau, nes jo laimės paukštė tols? Nors lengviausiai paneigiama faktais, ši ideologija visada pati agresyviausia. Jos apologetams (matyt todėl, kad tie, kurie ja remiasi, yra itin orientuoti į turtą ir turėjimą ir jaučiasi galintys daugiausia prarasti) bet kokios kalbos apie tai, kad turtingieji turėtų mokėti daugiau, automatiškai virsta mažų mažiausiai Rusijos revoliucijos pasikartojimu ir nuvarymui nuo žemės.
    Trečioji — vienodo apmokestinimo ideologija — remiasi prielaida, kad individai, kurių padėtis analogiška, turi būti apmokestinami taip pat. Idėja taip pat iš esmės neturi vidinio turinio, mat nėra kriterijų, kurie individus leistų vertinti kaip visiškai lygius. Tarkime, turime vadinamą plokščią apmokestinimą — vienodos pajamos, toks pat mokestis. Vis dėlto logika sugriūva, kai prisimeni, kad gal vienas esą analogiškų pajamų gavėjas turi įgimtą negalią, tad jo išlaidos vien tam, kad galėtų dirbti, yra gerokai didesnės, arba, tarkime, asmuo turi vaikų, tada pajamos pasidalina skirtingam žmonių skaičiui. Taigi, dar iki veiksmo tektų labai aiškiai identifikuoti, kas turi būti vertinamas lygiai, ir tik po to kalbėti apie mokesčius, bet jeigu iki mokesčių jau yra nustatyti argumentai pagal kuriuos apmokestinama, vienodo apmokestinimo argumentas nebetenka prasmės.
    Modernioje demokratinėje erdvėje atviras savanaudiškumas nėra populiarus, tad ieškoma ir „randama“ priežasčių, kodėl tas ar kitas turėtų mokėti mažiau ar, atvirkščiai, daugiau. Negi turtingieji aiškins, kad negali mokėti daugiau mokesčių, nes labai brangu išlaikyti savo vasaros poilsio namą ar jachtą, tačiau argumentas, kad jį apmokestinus, jis pabėgs ir tada įstrigs ekonomika (nors gal, priešingai, atsiras vietos efektyvesnei veiklai) jau skamba „rimtai“ (net jei ta investicija išties jachta, skirta privačiam vartojimui…). Taigi interesų grupės plėtoja racionalių argumentų kalbą, kurios palaipsniui transformuojasi į tam tikrą įtikinėjimo ir argumentų sistemą, taigi, ideologiją.
    Ekonomikos mokslo atsakas labai paprastas. Mokesčiai — mokestis už civilizaciją ir modernią visuomenę, tad jei nori gyventi žmoniškoje apsuptyje, turi susimokėti. Civilizacijai griūvant turintis daugiau visada praranda daugiau, tad gal verta remtis tikėjimu, kad ir mokėti jam reikia daugiau. Tačiau svarbiausia yra tai, kad dar iki apmokestinimo sistemos kūrimo būtina susitarti, kad kalbėsime ne apie „kosmines ekonomikos tiesas“, o apie bendras bendro žaidimo taisykles. Tik tiek.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aušra, ne tik ideologiniai dalykai. Tamsta išdėstėte labai daug, bet vieno reikalo neįvardinote: pinigai yra ne tik turtas, bet ir pridėtinės vertės kūrimo įrankis.

      Iš to išplaukia viena paprasta išvada: turtingesnieji automatiškai kaupia daugiau turto, nes turi daugiau turto gamybos įrankių, kartu tą turtą ir gamybos įrankius perimdami iš neturtingesniųjų.

      Viskas būtų tvarkoje, bet jau iš šito kyla dar viena išvada: turtingesnieji turi konkurencinius pranašumus, dėl kurių nukonkuruoja neturtinguosius, o šis procesas yra išbalansuotas, t.y., nėra jį ribojančių veiksnių.

      Iš to kyla dar viena išvada: didėjant kapitalo koncentracijai vienose rankose, konkurencija mažėja, prasideda rinkų oligopolizacija ir monopolizacija su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.

      Trumpai tariant, tai reiškia, kad tiesinė apmokestinimo sistema palaiko nestabilų modelį, kuriame nuolat vyksta kapitalo koncentracija ir konkurencijos mažėjimas. Tuo tarpu norint palaikyti stabilų modelį su konkurencija, progresiniai mokesčiai tampa būtina sąlyga.

      Atskirai pastebėsiu dėl to, kad dideli mokesčiai nebūtinai pablogina ekonominę situaciją: šis iš pirmo žvilgsnio paradoksas yra susijęs su elementariu perskirstymu. Perskirstymas tam tikrose ribose irgi kompensuoja tą pačią savaiminę kapitalo koncentraciją, t.y., didina konkurencingumą.

      Trumpai tariant, progresiniai mokesčiai ir perskirstymas yra absoliučiai būtinos laisvos rinkos egzistavimo sąlygos.

      Reply
      1. ausra

        Jei atkreipėte dėmesį, aš niekur nepasisakiau prieš mokesčius. Manau jie privalo būti. Aš tiesiog pabrėžiau (toks buvo šio išties šiek tiek platesnio Veido komentaro tikslas), kad visokie oponentai tiesiog per akis meluoja pasisavindami tiesos monopolį, nors bet kuri sistema gali ir turi būti suvokiama kaip lygiavertė mąstymo struktūra. Labai džiaugiuosi jus skaitydama. Kažkaip malonu rasti lietuviškų kliedesių laukuose ekonominį tekstą.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Aš nesiginčiju čia su tamsta, tiesiog bandau paanalizuoti sistemos veikimo mechanizmus, kurių truputį neužkabinote savo komentare.

          Tiesiog natūraliu atveju, jei nėra mokesčių, lėšų perskirstymo ar pan., sistema yra savaime destabilizuota į visai nepageidautiną pusę -- link žemo našumo, socialinio neteisingumo (kuris vėliau vėl išvirsta į žemą produktyvumą dėl prasto išsilavinimo, didelio sergamumo, etc.), techninių naujovių stabdymo ir t.t., tuo tarpu progresiniai mokesčiai keičia viską į gerąją pusę.

          Jei žiūrėtume pvz., pagal TOC, tai gautųsi taip, lyg turėtume baldų gamykloje du darbuotojus: vienas dirba truputį greičiau, todėl gauna elektrinį atsuktuvą, todėl ima dirbti dar greičiau, todėl gauna supergerą elektrinį atsuktuvą, todėl dirba dar greičiau, todėl gauna automatines surinkimo stakles, todėl dirba dar greičiau ir t.t., tačiau tokia schema ydinga: gerinamas ir taip gerai veikiantis elementas, tuo tarpu stabdanatis paliekamas nepagerintu. Tai labai neefektyvu.

          Reply
        2. bst

          Sitie keli komentarai yra sakysim geriausia ka skaiciau per kelis menesius (komentaru prasme).Kadangi LT paprastai varginamasi komentuot tik kai norima uzpilt kruva sh, tai negaliu nepagirt.
          P.S ekonomika tamstai ryskiai prie sirdies.

          Reply
  8. Pingback: Kubiloidiniai sapnai… arba ko iki šiol nepadarė Vyriausybė?

  9. Pingback: kurmis.org » Apie progresinius mokesčius blog

  10. stasas

    Viskas labai gražu, ir aš ne prieš progresinius mokesčius, bet visa kas apmokestinama papildomai turi būti daroma savalaikiai,..O laikas, mano supratimu, tikrai dar nėra tinkamas. Be realaus vidaus rinkų atsigavimo, kas paskatintu stabilų algų kilimą neverta būtu ir svajoti,antra kaip jau buvo čia minėta progresiniai mokesčiai tai daugiau socialinio teisingumo faktorius, nei realios priemokos gavimas (bent kol kas)..bet taip kaip pas mus dar nesutvarkyta jį iki galo įvestume tik bereikalingos suirutės ir nežinios mokesčiuose, kas paskatintu vėl susilaikyti nuo realiu iniciatyvų versle..mes juk dažniau kenčiame ne nuo mokesčių dydžio o nuo per dažno jų kaitaliojimo..kaip pvz. pateiksiu kad iki krizės statybų sektoriuje kožnas specialistas gaudavo tuos minimus 4000 Lt iki nuskaitimų.
    Ir trečia, šiandiena realiai tuo mokesčiu butu apmokestinami, ne dideles pajamas gaunantis verslas, o aukštos kvalifikacijos specialistai..kuriu mums ir taip reiks dar ateityje.. tai čia kaip ir kišam koja patys sau .

    Reply
  11. Pingback: Politikos virtuvė | Turto perskirstymo iššūkis

  12. pamishelis

    Gal per mazai matematikos ar tikgybos pamoku langiau savu laiku, nu bet nesuprantami man tie „prograsiniai“ mokesciai:
    1. uzdirbdamas daugiau ir taip naturaliai daugiau sumoki ir daugiau isleidi tuo daugiau ir mokesciu mokedamas ir daugiau sukurdamas
    2. kuo as daugiau moku tuo maziau noriu moketi, atkreipkite demesi i verslininkus kuriems baigia valstybe kaili nudirti. Manau vienbalsiu visi sutiktu kad mokesciu mokejimas yra blogis ( neisvengiamas blogis ) Todel visi kuo daugiau uzdirba tuo daugiau slepia. O jeigu dar daugiau apmokestins tai dar daugiau sleps. Bus tik isimtiniai atvejai -- atims is tu kurie nemoka arba negali paslepti.
    3. Visas sis eilinis progresiniu mokesciu klausimas yra eilinis cirko show -- nu kas pagrinde daugiausiai uzdirba -- aisku tie kurie dabar sedi ir administruoja visa sita bankroto byla.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      1. Ponas, jau mačiau, kad skaitėte čionais, tad į pirmą klausimą atsakymas ten ir yra -- http://rokiskis.popo.lt/2011/06/03/apie-darbo-irankius-ir-progresinius-mokescius/

      2. Žinoma, kad taip. O ar žinote, kad bendrai imant apkrova yra regresinė, o ne proporcinė? Prisiminkim, kad ir PVM, kurio esmė yra regresinė, regresinį IDV, sumažintą GPM nuo akcijų, etc. 🙂

      3. Praktikoje -- taip. Realiai tai yra cirko šou -- makaronai patikliems rinkėjams. Nematau požymių, kad kas nors progresinę mokesčių sistemą bandytų realiai įvesti.

      Reply
  13. Pingback: Apie darbo įrankius ir progresinius mokesčius « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *