Tag Archives: kubilius

Kubilius serga didybės manija

Tai ne šiaip sau, tai citata:

Be to, patys klaipėdiečiai zonoje piktinosi Kubiliaus elgesiu, nes, būdamas čia, jis buvo grubus, aiškiai matėsi, kad tiesiog serga didybės manija, panašiai, kaip Napoleonas. Žemiečiai nemėgo jo ir net kalbėdavo, kad jis ne vieną savo draugą ar pažįstamą yra nusiuntęs į aną pasaulį, kaip nereikalingą liudininką. Ir, žinote, zonoje daug kas tuo tikėjo, nes jo troškimas tapti lyderiu kalbėjo pats už save.

[…]

Kartą, po pietų, atėjo kažkoks zekelis ir sako man:
– Hėnyte, su tavimi nori pasikalbėti Kubilius. Gal gali nueiti pas jį į med. dalį?
Aš pasakiau, kad niekur neisiu.
– Nueik pats ir paklausk, ko jis nori.
Žmogeliui sugrįžus, paaiškėjo, kad Kubilius nori iš manęs sužinoti, kas ir už ką jį užpuolė tualete?
Tai išgirdęs, apstulbau. Tas gyvatė, be penkių minučių vos nenuleistas iki „gaidžių“ kastos, išdrįso užduoti man tokius klausimus!

(iš Henriko Daktaro atsiminimų)

Refleksijos.

Taigi, visa Seimo aikštė apimta ašarinių dujų. Protestuotojai mėto į policininkus sniego gniūžtes, o policininkai į juos – granatas su ašarinėmis dujomis. Šiandien į mitingą rinkosi profsajungų dalyviai, smulkūs verslininkai, varguoliai, studentai – tie, ką labiausiai užkabino šviežios Kubiliaus reformos.

Ir tai – Sausio 16. Beveik Sausio 13. Ir tai – bene pirmas liaudies protestas Lietuvoje, išvirtęs į riaušes.

Kažkada žmonės ėjo Seimo ginti. Tada irgi buvo konservatoriai. Buvo Landsbergis. Tas pats Landsbergis, kurio konservatoriai nepakvietė į prieš porą dienų vykusį Sausio 13 minėjimą. Naujoje posėdžių salėje dabar žiojėja riaušininkų išdaužyti langai. Nors Sausio 13 langai liko sveikais.

Kažkada Sausio 13 tapo didžiausiu vienybės tarp valdžios ir liaudies momentu. Dabar, Sausio 16 – atotrūkis ir susipriešinimas toks, kokio dar nėra buvę. Trijų dienų skirtumas. Vienos kartos skirtumas.

Galima kalbėti apie liaudies teisę protestuoti. Galima kalbėti apie marginalų grupuotes ar užsienio žvalgybų sąmokslus. Bet Sausio 13 irgi buvo marginalų grupuotės. Ir užsienio žvalgybų sąmokslai. Bet ar tai svarbu?

Nežinau, kas pradėjo riaušes. Ar mitinguotojai, ar nervingi policininkai. Nežinau, kas kaltas. Bet manau, kad Kubiliui laikas savęs paklausti – KODĖL? Nežinau, ar jis savęs paklaus. Bet manau, kad pasisakys apie tai. Tada ir suprasime.

Kubiliaus kalba

Kubiliaus kalba šiandien buvo affigenna. Jei rasit kur nors įrašą – paklausykit. Jei jis bent ką nors susigaudytų apie tai, iš kur randasi pinigai…

Aišku, daug kliedesių (pvz., kad mokesčių didinimas padėsiąs įveikti socialinę atskirtį) ir blevyzgų (įskaitant ir frazes apie tautos moralę), mažai konkretumų. Kliedesiai apie „pagalbą verslui“ buvo kaip visada – lyg apie dalyką, kuris egzistuoja kažkur Mėnulyje. Bet lyginant su kitomis politikų kalbomis, kokias esu girdėjęs, visgi afigenna.

Varė ant socdemų. Daug kartų. Sakyčiau, teisingai. Bet baigdamas įvardino juos, kaip „laikinai esančius opozicijoje“. Pranašauja ateitį, žodžiu.

Visos Kubiliaus kalbos didžiausias perlas buvo apie tai, kad žmonėms padės religinės bendruomenės (Žalias Bebre, ar dar nori ginčytis dėl klerikalfinansizmo?).

Tarp kitko, sakė, kad „devalvacijos nebus“ 🙂 Taigi, dėl viso pikto, ruoškitės tapti bedarbiais arba gyventi iš dvigubai mažesnių atlyginimų. Tiesiog dėl viso pikto. Tarp kitko, statistikos departamento duomenimis jau šį pusmetį bedarbių skaičius išaugo trečdaliu, lyginant su ankstesniuoju ir dabar siekia 100 tūkstančių. O tai dar tik pradinė stadija.

Bet visgi kalba buvo afigenna 🙂