Tag Archives: maistas

Orkaitėj keptos bulvės su lupena

Kadangi protingos mintys visus užknisa, tai štai jums geriau apie maistą 🙂

Imam bulves, plaunam vandeniu, nušveičiam šepečiu, metam į skardą, užbarstom druskos (tris kartus daugiau, nei šiaip kepant bulves), įdedam truputėlį taukų, uždengiam skardą dangčiu ir kepam valandą-pusantros maždaug 250 laipsnių karštyje. Arba dar karščiau – kuo karščiau, tuo geriau. Jei jūsų skarda neturi dangčio, galite ją pridengti folija.

Prieskonių barstyt nereikia – visvien išdegs ir nieko neduos. Bet jei labai norit, galit į tą pačią skardą įmesti nenuluptą česnako galvą – ji duos bulvėms aromato, o paskui ją bus galima išlukštenti ir valgyti su bulvėmis keptus česnakėlius.

Taip keptos bulvės valgomos su grietine ar žemaitišku kastiniu. Taip pat labai tinka vietoj garnyro prie silkės.

Esminiai privalumai: skanu, tikrai pigu, maistas natūralus, reikia labai nedaug darbo. Tiesa, kepimas orkaitėje užtrunka. Dar vienas privalumas – taip keptos bulvės visiškai nepraranda skonio, jas paskui pašildžius mikrobangėje krosnelėje.

Greitos nemeksikietiškos tortilkės, arba kam tinka pomidorų padažas

Taigi, nesigilinam, o darom (viskam pagaminti pilnai pakanka kokių 20-30 minučių):

Pirmiausiai, ko reikia nusipirkti parduotuvėje:
1 tortilijų pakelis,
1 konservuotų pupelių su pomidorų padažu skardinė
1 konservuotų kukurūzų skardinė
~200-300 gramų poliesio faršo, tinka ir maišytas, ir liesos kiaulienos, etc., bet netinka paukštienos faršas
šiek tiek salotų lapų
trupučio pomidorų padažo

Kaip darome:
faršą maišome su pomidorų padažu, metam į keptuvę (riebalų nereikia pilti – išsiskirs kepant), kepinam ir maišom. Kai faršas apskrus, pilam pupeles (su visu skysčiu) ir vėl kepam ir maišom, kol nugaruos, o tada pilam kukurūzus (vėl su visu skysčiu). Pridedame kvapiųjų pipirų. Druskos – galima truputį įdėti, bet nepersistenkit – jos daug yra pomidorų padaže.

Kai viskas iškepa, greitai sukam iš tortilijų vamzdelius, kišam salotos lapų vidun, kemšam iškeptą masę į tortilijas ir valgom. Pagaminto maisto pakaks 3-4 žmonėms.

Apie skonį – tai normali pseudomeksikietiška virtuvė. O jei dar privarysite daug daug raudonųjų pipirų ir vietoj salotų lapų pridėsite jelapenų – tai net ir visai panašu gal bus. Esminis privalumas – paruošiama labai greitai ir truputį kitaip, nei įprastas maistas – įvairovė tiesiog.

Apie maistą ir siaubingas nuodėmes. Ką jūs galvojate?

Aš esu labai išrankus valgytojas. Ir turiu labai griežtą nuomonę apie maistą. Taip, žinoma, aš esu ne kartą valgęs ir visokios sojos, ir „bomžinių“ makaronų, ir daug kitokio brudo – gyvenimas priverčia. Bet dėl tokios patirties mano potraukis geram valgiui tik dar labiau sustiprėjo (turiu su kuo palyginti).

Esu įsitikinęs, kad „vegeta“ ir panašūs gliutamatiniai mišiniai – tai džiovintų išmatų milteliai, už kurių bėrimą maistan turi būti taikomos bausmės, o jų platintojams bei gamintojams – taikomos penitenciarinės priemonės.

Apie ketčupo paskirtį viską pasako amerikiečių liaudies posakis: nebūna supuvusio maisto, būna tik per mažai ketčupo. Vienas iš šlykščiausių vaizdų, kokius tik esu matęs – tai kai viena persona ant puikaus kraujinio steiko užsipylė fuflavičiaus ketčupo. Fuj.

O ką jūs galvojate?

Kokios dar yra pačios baisiausios nuodėmės, kokias gali padaryti virėjai ar valgytojai?