Ponai ir ponios, aš jums noriu pasiteisinti, nes mane apėmė svetimgėda. Visas triukšmas bloguose prasidėjo nuo to, kad ponas Nerijus Mačiulis (Swedbank ekonomistas) savo FB pradėjo skleisti tokias kalbas, jog mano svetimgėdos jausmas tapo nevaldomu. Taip, man gėda už tai, ką šneka kiti. Aš noriu pasiteisinti prieš jus, ponai ir ponios, todėl aš jums parašysiu visokių minčių, kurios man kilo.
Žinokite, tai yra klaiku, kai supranti, kad įmonę atstovaujantis žmogus pasakoja, kad įmonė nepajėgi atiduoti pinigų tiems, iš ko tuos pinigus pasiskolina. Ir kad todėl reikia apmokestinti tą pinigų grąžinimą, nes kitaip per brangu grąžinti pinigus. Tai yra visiškas, nesuvokiamas KPŠ.
Spėju, kad ir ponia Lidžita kažkokį panašų jausmą pajuto, ir ponai iš Commonsense irgi. Ir dar daugelis kitų, kurie gal neparašė, bet visvien tą svetimgėdą pajuto. Gal ir kiti dar parašys, nes išties viskas atrodo gėdingai. Mums visiems reikia pasiteisinti. Štai aš ir teisinuosi dabar.
Bet čia gal pradėkim ne nuo to, kaip ponas Nerijus Mačiulis sugeba papasakoti, kad bankas, pasiskolinęs iš kliento pinigus, turi išlaidas kad pinigus grąžintų, o todėl tie, kas bankui paskolino, turi už tai susimokėti, nes bankas visokias išlaidas patiria. Pradėkim gal nuo to, ką išvis daro bankai ir kas yra pinigai.
Kad nebūtų gėda už kai kuriuos gyvenime pasitaikančius finansinius iliteratus, kurie galvoja, kad bankai jų pinigus pasaugo, niekaip neuždirba, o už tai ir reikia mokėti.