Šiek tiek jums gando apie tą Maxima pastato griuvimą Rygoje, kur žuvo virš pusės šimto žmonių: atrodo, kad ir vidiniuose sluoksniuose niekas neaišku iki šiol, kas reiškia, jog bėdos galėjo būti žymiai kompleksiškesnės, nei galima buvo spėti.
Maximos pastato projektas buvo tikrai gražus – projektinėje iliustracijoje matome, kad nuo pat pradžių jis kurtas, kaip galintis turėti apželdintą aikštę ant stogo. Bet matyt kažkas kažkur įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti. (Latvijos architektų asociacijos iliustracija, pateikta čia jums be atsiklausimo jūsų informavimo tikslais)
Sklando krūva versijų iš visokių internetų bei diskusijų, bet nei vienos tikrumas nėra labai aiškus:
- Ant stogo sukrautos plytelės, kurių buvo apie 40 tonų – jų krūva turėtų sukelti gan lokalizuotą griuvimą (kažkokia stogo sekcija bumpteltų), o tuo tarpu griuvo viskas iš eilės, kas nesisieja su viena plytelių krūva.
- Vandens perteklius, kuris susikaupė ant stogo, nes lijo lietus, o vandens nutekėjimas užsikimšo – čia ir vėl klausimas, ar tikrai stogas galėjo būti toks, kad neatlaikytų keliasdešimt centimetrų vandens?
- Nekokybiškas betonas, paskaičiuotas gal būt tik tokioms apkrovoms, kaip pats pastatas – buvo gandų, kad kažkokie gelbėtojai tą pastebėjo. Bet čia ir vėl – po griuvimo gelžbetonis, ypač jei buvo statomos iš anksto įtempto gelžbetonio konstrukcijos, gali labai smarkiai susilpnėti. Kita vertus, jei silpnas betonas, tai pastatas turėjo skilinėti ir byrėti ilgai, bet to nebuvo?
- Prasta hidroizoliacija, dėl kurios galėjo kažkur irti tas betonas ar galėjo būti paplauta kažkuri pamatų zona – gandai apie tai irgi pasirodė spaudoje. Kita vertus, paprastai paplauti pamatai ganėtinai lokalizuojasi – tikėtis būtų verta kokio nors nugriuvusio kampo, o ne stogo vidurio.
- Konstrukciniai nepaskaičiavimai – tas irgi jau buvo įvardinta, kaip galima priežastis: jei kažkurios konstrukcijos pažeidžiamos vienoje vietoje, tie pažeidimai gali pradėti plisti taip, kad pastatas imtų griūti kaip koksai kortų namelis. Kita vertus, paprastai konstrukciniai pažeidimai linkę išaiškėti arba labai staigiai, arba per ilgą laiką ir iš lėto, o ne taip, kad stovėjo statinys du metus, o paskui tik bac ir subyrėjo.
Pats tas iki šiol liekantis neapibrėžtumas ir versijų kompleksas reiškia, kad griuvimo priežastimi galėjo tapti krūva susidėjusių faktorių vienu metu: gal būt kažkur betonas be perteklinės atsargos, gal kažkur kokie statybininkai paskubėjo ir armatūros nesuvirono, gal kažkur plytelės kažkokios ant stogo sukėlė lokalų pažeidimą, plius gal kažkur kitur vanduo nenutekėjo, o gal kokia nors kolona truputį paplauta ir pasikreipė, o kokias nors konstrukcijas skaičiuojant, neatsižvelgta į pažeidimų perdavimus, o plius gal dar eksploatacinių pažeidimų kažkokių – susidėjo viskas ir sugriuvo tiesiog dėl viskų poveikių sumos.
Taigi, preliminari išvada – kaltų nėra, nes kaltų tiesiog nėra.
