Sugriuvo Maxima Rygoje, bet kaltų išties nėra

Šiek tiek jums gando apie tą Maxima pastato griuvimą Rygoje, kur žuvo virš pusės šimto žmonių: atrodo, kad ir vidiniuose sluoksniuose niekas neaišku iki šiol, kas reiškia, jog bėdos galėjo būti žymiai kompleksiškesnės, nei galima buvo spėti.

Maximos pastato projektas buvo tikrai gražus - projektinėje iliustracijoje matome, kad nuo pat pradžių jis kurtas, kaip galintis turėti apželdintą aikštę ant stogo. Bet matyt kažkas kažkur įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti. (Latvijos architektų asociacijos iliustracija, pateikta čia jums be atsiklausimo jūsų informavimo tikslais)

Maximos pastato projektas buvo tikrai gražus – projektinėje iliustracijoje matome, kad nuo pat pradžių jis kurtas, kaip galintis turėti apželdintą aikštę ant stogo. Bet matyt kažkas kažkur įvyko ne taip, kaip turėjo įvykti. (Latvijos architektų asociacijos iliustracija, pateikta čia jums be atsiklausimo jūsų informavimo tikslais)

Sklando krūva versijų iš visokių internetų bei diskusijų, bet nei vienos tikrumas nėra labai aiškus:

  • Ant stogo sukrautos plytelės, kurių buvo apie 40 tonų – jų krūva turėtų sukelti gan lokalizuotą griuvimą (kažkokia stogo sekcija bumpteltų), o tuo tarpu griuvo viskas iš eilės, kas nesisieja su viena plytelių krūva.
  • Vandens perteklius, kuris susikaupė ant stogo, nes lijo lietus, o vandens nutekėjimas užsikimšo – čia ir vėl klausimas, ar tikrai stogas galėjo būti toks, kad neatlaikytų keliasdešimt centimetrų vandens?
  • Nekokybiškas betonas, paskaičiuotas gal būt tik tokioms apkrovoms, kaip pats pastatas – buvo gandų, kad kažkokie gelbėtojai tą pastebėjo. Bet čia ir vėl – po griuvimo gelžbetonis, ypač jei buvo statomos iš anksto įtempto gelžbetonio konstrukcijos, gali labai smarkiai susilpnėti. Kita vertus, jei silpnas betonas, tai pastatas turėjo skilinėti ir byrėti ilgai, bet to nebuvo?
  • Prasta hidroizoliacija, dėl kurios galėjo kažkur irti tas betonas ar galėjo būti paplauta kažkuri pamatų zona – gandai apie tai irgi pasirodė spaudoje. Kita vertus, paprastai paplauti pamatai ganėtinai lokalizuojasi – tikėtis būtų verta kokio nors nugriuvusio kampo, o ne stogo vidurio.
  • Konstrukciniai nepaskaičiavimai – tas irgi jau buvo įvardinta, kaip galima priežastis: jei kažkurios konstrukcijos pažeidžiamos vienoje vietoje, tie pažeidimai gali pradėti plisti taip, kad pastatas imtų griūti kaip koksai kortų namelis. Kita vertus, paprastai konstrukciniai pažeidimai linkę išaiškėti arba labai staigiai, arba per ilgą laiką ir iš lėto, o ne taip, kad stovėjo statinys du metus, o paskui tik bac ir subyrėjo.

Pats tas iki šiol liekantis neapibrėžtumas ir versijų kompleksas reiškia, kad griuvimo priežastimi galėjo tapti krūva susidėjusių faktorių vienu metu: gal būt kažkur betonas be perteklinės atsargos, gal kažkur kokie statybininkai paskubėjo ir armatūros nesuvirono, gal kažkur plytelės kažkokios ant stogo sukėlė lokalų pažeidimą, plius gal kažkur kitur vanduo nenutekėjo, o gal kokia nors kolona truputį paplauta ir pasikreipė, o kokias nors konstrukcijas skaičiuojant, neatsižvelgta į pažeidimų perdavimus, o plius gal dar eksploatacinių pažeidimų kažkokių – susidėjo viskas ir sugriuvo tiesiog dėl viskų poveikių sumos.

Taigi, preliminari išvada – kaltų nėra, nes kaltų tiesiog nėra.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

35 thoughts on “Sugriuvo Maxima Rygoje, bet kaltų išties nėra

  1. zuzu

    man paziurejus nuotrauka is virsaus,atrodo kad tarpas tarp atraminiu kolonu per didelis,zinant kad perdengimas galejo buti is vientisu ploksciu sukibdytas i kruva,joms sulauzyti daug pastangu nereikia uztenka koncentruoto svorio(buvo mineta,kad buvo palikta 48 tonos svorio vienoj vietoje).Zinoma tegul ekspertai nustato viska.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Klausimas, ar tarpas tarp kolonų per didelis, ar kažkurios konstrukcijos per silpnos kaip tokiems tarpams 🙂

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, šita versija atrodo įtikinamiausia. Su konstrukciniais sprendimais, kur viename taške pažeidimai persiduoda į kitus, dar ir griūnant. Ir viskas kaip kortų namelis pareina.

      Reply
      1. giedrius

        Turbūt tam nepadėjo ir vienoje vietoje sukrautos medžiagos, kurios ir padidino papildomas apkrovas.
        Manau, kad bus vienas iš dviejų variantų : arba kaltins konstruktorius (nebent jie turės įrodymų, kad nusipigino konstrukciją rangovai ar užsakovai, būna taip) arba kaltins tuos, kas sukrovė medžiagas vienoje vietoje. Šis variantas paprastesnis atpirkimo ožio klausimu.

        Reply
    2. Tomas N.

      Atsakymas iš mano kolegos konstruktoriaus apie tai: mano nuomone, buvo perkrova -- smarkiai viršyta projektinė apkrova (projektuota kokiais 1 tonai į kvadratą, o gavosi, tarkim, 2,5), kad ir lokaliai. Arba statyb. medžiagas skirtas visam stogui sukrovė ant vieno tarpatramio, arba, kaip rašo, padarė „baseiną“ vandens užkimšdami vandens nutekėjimo sistemą, arba abu kartu. Čia buvo esminis kriterijus prie visų kitų -- nekorektiškai suprojektuotos jungties, nestabilių pagrindų po pamatais, o gal ir tas gandas dėl buvusio gaisro -- teisingas (plieno fizinės charakteristikos keičiasi po gaisro -- silpnėja), tada visai nestebina ir tas vaizdelis su suklupusiomis dvitėjų profilių lentynomis ir sienelėmis nuotraukoje, o kai taip atsitinka, tai jokio skirtumo ir kiek ir kaip varžtų į jungtį sudėsi -- tokios deformacijos jau reiškia griūtį. Žodžiu į krūva sutapo virtinė faktorių. Bet čia tik versijos, kurias latviai puikiai žino ir visas tikrina. Reikia palaukti ekspertų išvadų. Gal paviešins ne tik delfi su savo kreivais vertimais iš anglų.

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Man vat irgi vienas stringa dalykas -- projekte matosi, kad stogui numatytas apželdinimas, o tai reiškia, kad eksploatacinės apkrovos turėtų būti numatytos pakankamai didelės, su juntamu pertekliumi. O tai jau reiškia, kad patys savaime konstrukciniai liapsusai neturėtų būti priežastimi griūčiai, netgi jei tie liapsusai buvo.

        Dėl tos pat priežasties ir tasai vandens baseinas, koks galėtų susidaryti, vargu ar pats savaime galėtų būti pakankama priežastis.

        Dėl trinkelių -- maždaug 2,4kg/dm2, sukrovus krūvomis po metrą aukščio, tai ir gautųsi apie tas pustrečios tonos kvadratiniam metrui. O jei dar gana siauroje zonoje, tai koncentruota apkrova gali nueiti į kokią nors pavienę siją. Kalbėta apie 40 tonų, tai jei krovė paletes gana nedideliame zonoje, tai gali gautis maždaug 4x5 plotelis, kur deformacijos gali būti gana nemažos.

        O dėl gaisro -- kiek žemiau čia komentaruose matėsi nuoroda, kur yra nuotraukos. Lyg ir neturėjo būti pažeistos tos sijos, nes atrodo kad tiesiog ruberoidas kažkoks degė. Kita vertus, gana sunku iš tų nuotraukų suprasti, ar nebuvo ten kažko daugiau atsitikę.

        O dėl sulinkusių dvitėjų -- man tas irgi užkliuvo. Tiktai klausimas, ar sulinko per griūtį nuo smūgio, ar griūtis dėl to sulinkimo kilo. Čia toksai klausimas yra, kad ten visgi ne šiaip balkiai, o fermos iš tų profilių, o tai reiškia, kad varžtams apkrovos neturėtų būti tokios jau didelės.

        O šiaip, aišku, kad ekspertai atkapstys, ale kol neatkapstė, paspėliot įdomu, nes kol kas Latvijoje jie pagrindinės versijos neturi.

        Reply
        1. K.

          Kaip išvis bendru atveju sunkios statybinės medžiagos atsiduria ant stogo? Darbininkai turbūt nenešioja, o ar kas nors moka už krano prastovas kol ten ant stogo kokias trinkeles išpakuos ir išskirstys?

          Reply
    3. Rokiškis Post author

      Dar vienas gandas sako, kad ta jungtis, kur varžtai galėjo trūkti, galėjo būti savavališkai statybininkų įvesta -- sijos buvo per ilgos, tai anie negalėjo jų pervežti, todėl tiesiog ėmė ir pusiau namudiškai pagamino surenkamas. Ir su visais tais blogais varžtų sudėliojimais, ir be jokių derinimų su niekuo.

      Reply
  2. Donatas

    Manau, kad bus metalinės konstrukcijos. Bet ar suprojektuotos blogai ar pagamintos ar sumontuotos, tai čia dar neaišku.

    Reply
  3. Marcius

    Zmogus kaip ir zinantis minejo skaiciu, kad projektuota buvo 600 kg/kvm apkrovai stogas. Kas man pasirode nedaug, bet as ne specialistas. Labai panasu, kad susidejo kruva faktoriau jau anksciau, tiesiog plyteles ir/ar vanduo galejo buti trigeris sulauzes stubura..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Daugiau kaip pusė tonos kvadratiniam metrui yra pakankamai nemažai, sakyčiau.

      Kaip pvz., gyvenamosioms patalpoms norma perdangoms yra 1,5kN/m2, kas sudaro maždaug 102kg/m2. Tuo tarpu 5kN/m2 yra taikomi kokioms nors šokių ar koncertų salėms, kur daug žmonių susirenka, tas sudaro apie 510kg/m2.

      Kita vertus, jei taip plyteles visokias paskaičiuosime, žvyrą po jomis ir t.t., tai galima bus gauti nemažą apkrovimą.

      Pvz., imant plyteles už 10cm storio su 2,5kg/dm3, gausis išsyk 250kg/m2. Pridėjus dar kokį 200kg žvyro, dar kokį 100kg vandens -- jau ir priartėtume prie tų leistinų apkrovų, kurios maksimalios pagal tamstos duomenis.

      Dar kita vertus, leistinos apkrovos skaičiuojamos su pertekliumi, taigi, prie jų viskas iš principo turi laikytis.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, čia irgi gali būti. Nors paprastai panašiais atvejais konstrukcijos statomos taip, kad liktų vietos poslinkiui -- ar šiluminiam, ar dėl nusėdimo, t.y., toksai naujai pajungtas pastatas neturėtų paveikti.

      Bet vat aš žiūriu į šitą nuotrauką ir man kažkaip neatrodo, kad perdangos būtų paliktos su galimybe slinktis -- atrodo, kad priešingai, tiesiog mirtinai įtvirtintos kažkaip, todėl ir gaunasi įdomiai suirusios:

      http://ifoto.delfi.lt/show_display.php?id=4962203&width=1000&height=1000&mode=-1

      Reply
      1. Almiasas

        Rokiški, šitą FOTO galima pamatyti žymiai detaliau:

        http://ifoto.delfi.lt/show_display.php?id=4962203

        Tai detaliau pasižiūrėjus man tikrai susidaro toks vaizdas, kad:
        1. Pasviro/pasėdo daugiaaukštis.
        2. Besvirdamas/besėsdamas daugiaaukštis pastūmė ant plieninių santvarų sudėtas gelžbetonines perdangų plokštes.
        3. Pasislinkę plokštės viename kampe neteko atramos.
        4. To ir tereikėjo, kad viskas sugriūtų kaip domino kaladėlės arba kortų namelis.
        5. Griūvančios gelžbetoninės perdangų plokštės sulankstė/sulaužė plienines santvaras.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Šiaip tai man nesimato iš tos nuotraukos, kad daugiaaukštis būtų pasėdęs, o ir neturėtų matytis, nes mažas poslinkis vizualiai neturi būti įžiūrimas. Matosi tik apdaila pažeista, o kampiniai iškraipymai -- akivaizdžiai dėl optikos, nes pakraštyje nuotraukos.

          Kita vertus, už detalesnę foto dėkui 🙂

          Reply
          1. giedrius

            Įdomiau yra kaip plokštės galas guli ant metalinės sijos (t.y. praktiškai išlindęs už sijos, kur guli). Teoriškai turėtų gulėti maždaug per vidurį. Tai arba sijos pasvirę į pastato pusę, arba plokštės pastumtos nuo pastato.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Ten panašiau į tai, kad deformacija dėl smūgio į tos fermos šoną, kritus kitoms perdangos plokštėms, t.y., kur matosi plokštė, atsirėmusi į tą fermą. Šoniniam lenkimui ta konstrukcija neatspari, ji tik vertikalias apkrovas laiko.

              Reply
        2. skoo

          Ten santvara iš plokštumos išlinkus, nes nuvirtusi plokštė apkrovė iš šono (tam santvaros praktiškai neprojektuojamos).

          Arba sakykim, kad pasislinko. Kitos santvaros nebūtų taip pokšėjusios (žiūr. bbc video ir kitam mano poste pateiktą video).

          Reply
      2. skoo

        Perdangų plokštės ant santvarų buvo tiesiog suremtos ir ties tarpais tarp jų su papildomais strypais užinkaruotos, kad nenuvažiuotų (standartinė praktika).
        Poslinkiams (šiluminiams, kitoms deformacijoms) tarp skirtingų pastatų ar jų dalių daromos deformacinės siūlės. Šiuo atveju spėčiau, jog siūlė padaryta ties parduotuvės galine siena (kur Rokiškio pateiktoje foto, plokštės dar guli).
        Medžiagų atsparumui prisiminti http://youtu.be/D8U4G5kcpcM?t=3m55s

        Reply
  4. Almiasas

    Sugriuvo Maxima Rygoje, nes kažkas kažkur pataupė, kažkas kažką pražiūrėjo ir pan…

    Tai man čia tiesiog kilo klausimas -- o kokie bus bendri nuostoliai, jei neskaičiuosim žmonių? Gi visą pastatytą kompleksą panašu kad reiks nugriaut, dar prisidės kažkas -- ir nuostoliai manau eis apie šimtą ar kelis šimtus milijonų litų.

    Va tau ir pataupyk, kur nereikia… 🙁

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, čia yra rizikų kaina, su paprasta formule: tikimybė dauginta iš nuostolių potencialo. Tik vat tą tikimybę gan sunku paskaičiuoti.

      Reply
  5. zuvycius

    įrenginėjant akvariumus sovietiniuose butuose skaičiuoja, kad apkrova neviršytų 800kg/m2. Dėl plytelių svorio reikia atkreipti dėmesį, kad jos dažniausiai pakuojamos po dvi tonas ir dar sukrauna viena ant kitos. Jei taip padarė ne vienoje vietoje, o per visą perdangos ilgį tai ir be gaisro būtų subyrėję. Bet kuriuo atveju čia bus ne vienas veiksnys, o daug.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Koncentruota apkrova pagal STR dabartiniuose butuose skaičiuojama kaip 2kN/m2, tai daugiau už bendrą, atitiktų 220kg/m2.

      Nežinau, gal pagal sovietinius snipus buvo daugiau numatyta. Kita vertus, paskaičiavimai realiai daromi kaip garantuoti, t.y., su daugkartine atsarga.

      Reply
      1. zuvycius

        matai akvariumai, ypač didesni nei 200litrų, dažniausiai statomi prie sienų kas duoda leidžia labiau paskleisti apkrovą. Jeigu akvariumas toninis jį stengiamasi statyti per kelias plokstes kas padeda. Be to retai kada būna akvariumas platesnis nei 70 cm. Tai reiškia, kad apkrova koncentruojasi daugiau krašte kur yra atrama. Rygos atveju krovinys turbūt buvo atitrauktas nuo atramos tašku link vidurio. Labai įdomu būtų pamatyti kaip atrodė stogas prieš pat griuvimą, na bent jau diena prieš.

        Reply
  6. Ieva

    Kad veiksnių, lėmusių griūtį, buvo daug -- labai tikėtina. Bevartant puslapius su nuotraukomis užkliuvo tas nelemtas sodas ant stogo. Šioje nurodoje pateiktos nuotraukos, kaip jis buvo įrenginėjamas: http://www.delfi.lv/reporter/news/witness/fotohronika-kak-stroili-dvorik-na-kryshe-maksimy.d?id=43842748

    Pats sprendimas pasirodė keistokas: smėls, žvyras ir trinkelės supiltos ties viduriu, kur stogas ir taip įlinkęs. Po lietaus toks „darinys“ akivaizdžiai pasunkėja, turbūt ir atskiroms pastato konstrukcijoms svoris pasiskirsto nevienodai. Kam reikėjo rinktis tokias sunkias medžiagas, kai ne blogesnį efektą būtų galima pasiekti „rulonine“ žolės danga, gumine danga ties vaikų žaidimų aikštele, takais iš lentų ir keliais vazonėliais didesniems augalams, kaip ant Swedbanko stogo Vilniuje?

    Reply
  7. faktas

    100% kalta maxima, nes:
    1. leido vykti prekybai po statybos darbais,
    2. neišleido darbuotojų bei pirkėjų, kaukiant signalizacijai,
    3. neprižiūrėjo statybos darbų ant stogo SAVO pastate.

    Reply
  8. Jonas Povilas N

    Įvertinant būsimą sodą ant stogo,parduotuvės denginiui reikėjo daryti monolitinį gelžbetoninį kesoną,bet ,tikriausiai, buvo pasirinktas pigesnis variantas.Pigiau nereiškia geriau,nors viešieji projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimai dažniausiai vyksta pagal šį principą.Iš valstybės pavyzdį ima ir verslas.

    Reply
    1. giedrius

      Manau, kad svarbesnis yra „greičiau“. Monolitui džiūti reikia mėnesio. Žinant statybos darbų ilgį, tai ganėtinai ilgas papildomas laikas iki parduotuvės atidarymo. Šiuo atveju kainos įtaka gali būti mažesnė.

      Reply
  9. Jonas Povilas N

    Keista,kad sustabdytas ne tik statinį projektavusių,projektą ekspertavusių ir statybai vadovavusių inžinierių kvalifikacijos atestatų galiojimas:
    http://www.delfi.lv/news/zolitudes-tragedija/latvijas-buvinzenieru-savieniba-aptur-septinu-zolitudes-projekta-iesaistito-buvinzenieru-sertifikatus.d?id=43853516
    bet ir statinį projektavusių architektų (vienas jų buvo projekto vadovas) kvalifikacijos atestatų galiojimas:
    http://www.delfi.lv/news/zolitudes-tragedija/aptureta-sagruvusas-ekas-arhitektu-sertifikatu-darbiba.d?id=43849172
    Architektai konstrukcijų neprojektuoja-jie kuria pastato architektūrinį įvaizdį,suplanuoja vidaus struktūrą,jo tūrį, erdves,fasadų architektūrinį dizainą,taip pat sklypo (aplinkotvarkos) planą. Pagal lietuviškus teisės aktus,statinio projekto vadovas atsako už projekto atitikimą teisės aktams,bet ne už konkrečius sprendinius,tame tarpe skaičiavimus-už juos atsako atitinkamos projekto dalies (pavyzdžiui,konstrukcinės) vadovas.

    Reply
  10. Gerasirdis

    „Taigi, preliminari išvada – kaltų nėra, nes kaltų tiesiog nėra.“
    Na tai tokiu atveju reiškia, arba stichinė nelaimė, arba, kaip čia pasakius, Dievo aktas.

    Kadangi Dievo akto (žemės drebėjimo ar pan) nebuvo, tai matyt stichinė nelaimė.

    Kažkodėl įtariu, kad tavo žodžiai, Rokiški, nueis į Dievo (ir teisėjo) ausį, ir kaltuoju iš ties bus pripažintas lietus.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *