Ponas Andrius Užkalnis gal pasakytų, kad man užplaukė kažkoks zanudnas, prakaitu ir plaukų laku dvokiantis aptemimas. Ir jis būtų teisus taip pasakęs. Nes čia aš visiems metalistams ir rokeriams ant piktumo dabar duosiu tokią disko dozę, kad pykintų iki pat vasaros pabaigos. Juk reikia būti sąžiningu ir netendencingu – žmonės skundžiasi, kad pas mane vien metalas ir metalas, o kitokios muzikos nėra. Taip visokie nemuzikos mėgėjai būna nuskriausti.
Taigi, reikia patenkinti jų norus ir nuskriausti muzikos mėgėjus. Jau kadaise buvau truputį įkalęs vieną kitą panašų kūrinėlį, pvz., kažką iš Boney M (tik nepainiokit su Boney Nem), Bananarama ir gal dar ko nors, bet čia jums specialiai parinkau ypatingų šedevrų – net jei auksčiau minėtų ir negirdėjot, tai tų, kuriuos šiandien duosiu, būtinai paklausykit. Net jei nemėgstat disco, nes tai elementariai būtina būti girdėjusiam vien dėl bendro išsilavinimo.
Nestabdydami spauskit „Play“ ant Youtube filmuko ir imkit klausyt bei žiūrėt visu garsumu ir didumu. Pradžiai jūsų terapiją pradėsim nuo žaviosios Disco žvaigždės Amii Stewart ir jos superhito „Knock on Wood“, kuris sutriuškins jūsų smegenis ir privers to gabalo klausytis vėl ir vėl (o kai perklausysit bei peržiūrėsit jį keletą kartų, tai tada kitus spauskit):
Taigi, jei pasidžiaugėt šiuo disco himnu, prieš kelis dešimtmečius sukrėtusiu JAV gėjų klubus*, tai dabar imkit ir klausykit dar visokių disco šedevrų, kurie panašiems į mane seniems perdyloms sukelia nostalgiją savo prarastai jaunystei, o šiaip užkietėjusiems metaliūgoms (tiksliau, grindkorininkams) sukelia (bent jau tikiuosi) nevaldomo kriokimo priepolius.
