Tag Archives: disco

Kakučių žvaigždės – Cradle of Filth

Aš dažniausiai rašau apie visokias įdomias grupes, įdomias dainas ir taip toliau – tai, kas įdomu, gražu, malonu, to verta paklausyti. Bet aš nesu teisus, nes verta kartais parašyti ir apie šlykščiausius ir įsimintiniausius visiško fufelio atvejus, kurie yra absoliuti bet kokio grožio priešingybė.

Štai tik vakar rašiau apie tai, kaip gražiai viena grupė neįsimenamu pavadinimu sugebėjo apjungti vienon krūvon disco ir heavy metal į kažką nuostabiai vaivorykštiško (nors, kaip pasakė ponas Shorten Your Nails, tai primena nusibodusį anekdotą, kuris vis pasakojamas ir pasakojamas). Grupė padarė tai labai paprastai – tiesiog imdama Bee Gees disco šedevrus (o ši grupė klasikiniame 197x disco buvo absoliučiai tobula, nepabijokim to žodžio – geniali) ir juos pergrodama su visais būdingais klasikinio heavy metal, hard rock ir heavy blues navarotais – ryškiais rifavimais, sudėtingais mušamaisiais, grupiniu improvizavimu, pamišusiu vokalu (beje, tas vyrukas dainuoja puikiai, tegul ir išsikalinėdamas su savo falcetavimu*), etc..

Kaip matome, galima paimti visą tai, kas geriausia dviejuose stiliuose ir apjungti talentingai, į kažką tokio, kas daro įspūdį, į kažką naujo, kas skamba lyg atradimas. Bet netalentingi, nykūs, vien muzikos industrijos dėka gyvuojantys idiotai ** viską padaro priešingai. Jie paima pačius šūdiniausius disco pavyzdžius, tokius, kurie absoliučiai niekam neįsimenami (koks nors, atsiprašant, Bebu Silvetti – ir tai dar atrodytų gerai), neturintys jokios melodijos, jokio nieko ir juos užkrauna savo nevykusiu olialiavimu ir nuobodžiais rifais, padarydami tokį šūdą, kad ir šūdiniausiems disco muzikos pavyzdžiams dar labai toli iki šito. Tokie veikėjai specialiai atrenka šūdus iš visur, kad padarytų dar didesnį šūdą, kuris būtų parduotas šūdų mėgėjams. Tai, atleiskit, kažkokia muzikinė koprofilija, kuri man tiesiog kelia nusistebėjimą.

Taip, aš čia kalbu apie Cradle of Filth*** – grupę, kuri yra toks nykus atvejis, kad jos išvis niekas ir neklausytų (nebent gal koks nors legendinis Obikas), tačiau savo idiotiškumu šie atlikėjai pasiekia to, kad vienas kitas jų netyčia pasiklausantis melomanas palygintų šiuos su Rebbeca Black, kuri dainuoja geriau****, o jos aranžuotės profesionalesnės. Paklausykit ir pažiūrėkit Cradle of Filth – „Temptation“:

Taip taip, ponai, šitą gabalą metalistai siuntinėjasi vieni kitiems, kaip suvimdymui skirtą išdūrimą (ir taip buvo išdurta jau virš 5 milijonų žmonių – tiek yra peržiūrų). Čia kaip tik toksai fufelis, kad galima būtų ką nors pašlykštinti, panašiai, kaip davus paklausyti Rebeccos Black. Tiktai jei Rebecca Black – tikslingai humorui sukurtas projektas, tai Cradle of Filth yra idiotai, grojantys ir dainuojantys tokiems pat į save panašiems idiotams, kurie nesupranta, kad iš jų tyčiojamasi ir neturi išvis jokio humoro jausmo.

Kaip pasakė vienas metaliūga Youtube komentuose – „I listened to this song on constant replay for 4 hours and never got sick of it„.

Išties galima ir neklausyti tokio mėšlo, bet čia jau dilema: vertinti gerą muziką imi tik tada, kai supranti, jog būna ir bloga. Todėl visgi patariu perklausyti šitą kliedesį iki galo. Tada suprasit, kad yra žmonės, kurie muzikos klausosi ne todėl, kad jie mėgsta muziką, o todėl, kad jie remiasi kažkieno pasakymu, jog tas ar anas yra gerai arba blogai. Kai žmogus visiškai jau neturi klausos, tai jam labai tinka kažkas panašaus į Cradle of Filth kūrinius, ypač tokius, kaip aukščiau pateiktas.

Pagal tai, beje, net ir nemėgdami metalo, galit suvartyti daugelį pseudometalistiškų pridūrkų: tiesiog paklauskit, ką galvoja apie Cradle of Filth. Jei kažką numyks neaiškaus ar politkorektiško, ar išvis pasakys, kad niekad tokių negirdėjo, arba tiesiai pasakys, kad šūdas – tai gal ir reiškia, kad žmogus turi muzikinį pajautimą. O jei pasakys, kad jam šitas fufelis labai patinka (ypač – „Temptation“), tai jau galit būt užtikrintas, kad šnekat su idiotu. Siųskit tokius asmenis netolerantiškai seksistine kryptimi, nes tai žemo intelekto būtybės, su kuriomis nėra apie ką kalbėti. Muzika, kurią žmonės mėgsta – tai tiesiog jų asmenybės atspindys. Cradle of Filth mėgėjai yra maždaug tokio intelekto, kaip šiukšlyne gulintis pusiau supuvęs baltas kedas, kuriuo kažkoks treninginis pacukas avėdavo, kasdamas mėšlą tvarte, nes buvo netinkamas jokiam kitam darbui, todėl tik šūdus kapstyt ir gaudavo.

 

———-

* Nors daugeliui tai atrodo juokinga, bet dainavimas falcetu reikalauja didelio talento, meistriškumo ir ilgų treniruočių, tai ne mažiau sudėtinga, nei sugebėjimas melodingai grovlinti. Dėl to Bee Gees vokalas, kaip ir tos tributinės grupės vokalas turi būti įvertintas labai rimtai. Čia sudėtingas dalykas, vertas pagarbos.

** Jau rašiau kadaise, kad būtent tokie netalentingi vidutinybės ir yra reikalingi muzikos industrijai – jie nekaprizingi, jie visada prognozuojami, jie nutaikyti į labai konkrečią susiformavusią klausytojų nišą, o jei tik šie vidutinybės ima išsikalinėti – visada juos galima pakeisti kitais panašiais. Tai neturi nieko bendra su menu, nes tai tik šyrpatriebinis produktas.

*** Tiek jau to, pripažįstu: Cradle of Filth prieš kokius 10 metų buvo kiek kitokie, o tai, apie ką kalbu dabar – tai jau truputį naujesnė jų kūryba, matomai, kažkokios smegenų gangrenos pasekmė.

**** Tas autotiuningas, kurį muzikiniai debilai labai mėgsta ir netgi aiškina, kad be to neįmanoma išsiversti, nes mat neįmanoma suderinti dainavimo su aranžuote (čia labai įdomus politkorekcijos atvejis – „negalima sakyti, kad į natas nepataiko ir gaidžiuoja, reikia sakyti, jog reikia derinti, tiuninti“) – tai dar nieko. Jau geriau autotiuningas, nei šūdai. O Rebecca Black, neabejoju, gyvai dainuoja tikrai gražiau, nei tie pridūrkai iš Cradle of Filth, kurie savo gaidžiavimus paslepia per daugybę semplavimų ir paskui tinkamų kelių sekundžių trukmės semplų atrinkinėjimų, tiuninimų ir susiuvinėjimų, su kuo tiesiog užsiknisa studijos personalas, besistengiantis, kad klausytojai patikėtų to fufelio natūralumu.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Tragedy: Bee Gees metaliniame grožyje

Jau parašiau apie disco, o užuominą supratot jau, kur link suku. Metalas puikiai derinasi su disco muzika. Ir čia galimai viena nauja kryptis, kuri gal ir apvers muzikos pasaulį aukštyn kojomis, bent jau aš taip vis labiau linkęs galvoti. Ir puikiausias tam įrodymas – tai nuostabus, neįtikėtinai puikus tribute bendas – Tragedy: All Metal Tribute to the Bee Gees. Ne, jie absoliučiai kitokie, nei švedų Black Ingvars. Ši grupė savo nuostabumu sulyginama netgi su Guns’n’Roses, nors groja, atrodo, vien tiktai Bee Gees koverius – tam jie ir susibūrė.

Štai vienas jų koveris, tiesiog paklausykit – „Staying Alive“:

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Disco stiliaus spindesys

Ponas Andrius Užkalnis gal pasakytų, kad man užplaukė kažkoks zanudnas, prakaitu ir plaukų laku dvokiantis aptemimas. Ir jis būtų teisus taip pasakęs. Nes čia aš visiems metalistams ir rokeriams ant piktumo dabar duosiu tokią disko dozę, kad pykintų iki pat vasaros pabaigos. Juk reikia būti sąžiningu ir netendencingu – žmonės skundžiasi, kad pas mane vien metalas ir metalas, o kitokios muzikos nėra. Taip visokie nemuzikos mėgėjai būna nuskriausti.

Taigi, reikia patenkinti jų norus ir nuskriausti muzikos mėgėjus. Jau kadaise buvau truputį įkalęs vieną kitą panašų kūrinėlį, pvz., kažką iš Boney M (tik nepainiokit su Boney Nem), Bananarama ir gal dar ko nors, bet čia jums specialiai parinkau ypatingų šedevrų – net jei auksčiau minėtų ir negirdėjot, tai tų, kuriuos šiandien duosiu, būtinai paklausykit. Net jei nemėgstat disco, nes tai elementariai būtina būti girdėjusiam vien dėl bendro išsilavinimo.

Nestabdydami spauskit „Play“ ant Youtube filmuko ir imkit klausyt bei žiūrėt visu garsumu ir didumu. Pradžiai jūsų terapiją pradėsim nuo žaviosios Disco žvaigždės Amii Stewart ir jos superhito „Knock on Wood“, kuris sutriuškins jūsų smegenis ir privers to gabalo klausytis vėl ir vėl (o kai perklausysit bei peržiūrėsit jį keletą kartų, tai tada kitus spauskit):

Taigi, jei pasidžiaugėt šiuo disco himnu, prieš kelis dešimtmečius sukrėtusiu JAV gėjų klubus*, tai dabar imkit ir klausykit dar visokių disco šedevrų, kurie panašiems į mane seniems perdyloms sukelia nostalgiją savo prarastai jaunystei, o šiaip užkietėjusiems metaliūgoms (tiksliau, grindkorininkams) sukelia (bent jau tikiuosi) nevaldomo kriokimo priepolius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ypatinga proga – ypatingas šedevras jums Balandžio 1 proga!

Mano brangūs mieli ir numylėti fanai, Rokiškio Rabinovičiaus ištikimieji gerbėjai ir kiti besižavintieji! Šią išskirtinę dieną, per šią ypatingą trolių vulgarizavimo džiaugsmo ir pakantumo šventę, kaip tik šia proga jums dovanoju dovaną, kurią nuolankiai iš manęs priimkit ir dabar padėkokit staigiai komentaruose ir sumokėkit man pinigų už dyką jūs gaunate iš manęs puikią dainą, kuri pradžiugins bei pralinksmins ne tik rock muzikos mylėtojus bei metalistus, bet ir visus kitus, turinčius gerą skonį.

Myspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace Glitter

Myspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace Glitter Myspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace GlitterMyspace Glitter

 

Ir ta nostalgiška proga siūlau sutartinai visiems įsijungti visu garsumu smagiam draugiškam pasivimdymui pasilinksminimui nuostabią ir tobulą sovietmečio nusibaiginėjimo laikų muziką – žinoma, kad Laskovij Maj (Ласковый Май)! Tad sveikinu jus visus su visuotine masinio trolizmo diena – Balandžio 1-ąja!

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Black Ingvars – šokių metalas

Kadaise berods kažkur minėjau, kad apie kokius 1980-1985 iš glam metal išaugo pop-metal banga, su tokiais ryškiais atlikėjais, kaip Bon Jovi, Cinderella, Motley Crue ir pan. – grupėmis, kurių Europoje daugelis net ir metalu nelaiko. Gal būt ryškiausia iš tų grupių man būtų švedų Europe, net ir savo išvaizda menkai tesiskiriantys nuo kokių nors aštuntojo dešimtmečio disco atlikėjų iš gėjų klubo.

Tačiau tai tik gėlytės, palyginus su tuo, į kur suktelėjo švedų grupė Black Ingvars. Šie humoristai nesicackindami ėmė daryti metalinius tokius popso koverius, kad tiesiog neįmanoma atsiklausyt. Norit surengti vakarėlį su šokių muzika, atliekama tikrų metaliūgų? Pasiieškokite Black Ingvars – jų koverių repertuare galima rasti visko, pradedant ABBA gabalais, vaikiškom dainelėm ir baigiant kažkokiais švediškais cicinais 🙂

Šitas Venga Boys gabalas „Boom Boom Boom Boom!“ skamba geriau už originalą, tai visai nepanašu į kokius nors Boney Nem, tačiau veža gal net labiau, tiesa? 🙂 Toliau bus dar truputis visokio kratinio (kurio galima net neklausyt) ir vienas nuostabus perlas, kuris į šią grupę privers pažvelgti daug rimčiau, kaip į solidžią chebrą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter