Tag Archives: teisė

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Andrej Rudanov yra puikus teisės specialistas ir jis šiandien mano bloge pasakoja apie tai, kas gali nutikti tiems, kas nesilaiko karantino ar ką nors apkrečia. Ir tai – jau ne medicinine prasme, o teisine. Pasekmės, žinokite, gali būti rimtos.

Koronavirusas gali sukelti ne tik ligą. Kartais dar labiau jums pakenkti jis gali savo teisinėmis pasekmėmis.

Taigi, žemiau – Andrejaus Rudanonvo straispnis.

 

Andrej Rudanov

Medicinos teisės ekspertas

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Pirmą kartą šią frazę „COVID-19 ir jo bendrininkai“ išgirdau prieš savaitę. Tai sukėlė ne tik daug apmąstymų apie visuomeninės atsakomybės stoką, bet ir įpareigojo priminti, kokios teisinės pasekmės laukia visų, kurie nesilaiko ekstremalios situacijos metu paskelbto karantino ir galvoja, kad išėjimai į parkus ar parduotuves yra visiškai nekalti ir nekeliantys jokios žalos kitiems mūsų šalies piliečiams. Taigi, kas, stengiantis suvaldyti koronaviruso plitimą, priklauso nuo mūsų pačių ir su kokiomis pasekmėmis gyvensime, nesilaikydami tvarkos?

„Karas… biologinis karas. Mus puola, o mes net elementarių apsaugos priemonių neturime. Mes net nežinome, kaip jis plinta ir kas jau serga, o kas ne“, – taip kalbėjo mūsų šalies medikai – tie, kurie atsistojo į pirmąją fronto liniją kovoje su COVID-19. Tie, nuo kurių dabar priklauso LABAI DAUG, bet tikrai ne viskas.

Taip, medikai – profesionalai, jie gydys visus, kam reikės gydymo, suteiks reikiamą pagalbą ir priežiūrą. Bet net ir nuo geriausių mūsų šalies medikų nepriklauso visų likusių šalies žmonių – mano ir jūsų – sąmoningumas ir atsakomybė. Bet ar visi elgiamės atsakingai? Ar stengiamės prisidėti prie šalyje plintančios virusinės infekcijos padėties stabilizavimo ir suvaldymo, o vėliau greitesnio ir nuoseklesnio šalies, gyventojų, darbo rinkos ir ekonomikos atsigavimo? Pasekmės, kurios laukia, priklauso nuo mūsų pačių.

Mes visi puikiai žinome, kad sveikata yra prigimtinė ir pamatinė žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti tvirtas tam, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti socialinius, ekonominius bei visuomeninius iššūkius, kylančius jo gyvenime. Išmokome šios tiesos per 30 Nepriklausomybės metų.

Tačiau dabar, kritiniu metu, mes privalome išmokti dar kelias itin svarbias tiesas:

  • valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata nepaneigė ir dabar nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo dvasinę ir fizinę sveikatos būklę;
  • esant epidemiologiniam protrūkiui, sveikatos sistemos įprasta paslaugų teikimo tvarka pasikeičia ir asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė padidėja kelis kartus, nes kiekvienas mūsų yra pats geriausias, pažangiausias ir moderniausias COVID-19 perdavimo kanalas.

Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro analizių duomenimis, 80% mirčių, siejamų su COVID-19 virusu sudaro asmenys, vyresni nei 65 metai. Šiai amžiaus grupei Lietuvoje 2019 metų duomenimis priklausė 19,8%  nuolatinių gyventojų. Tad Lietuvos valstybės rizikos mastas – beveik 1/5 mūsų žmonių, piliečių, darbuotojų, vartotojų.

Kiekvienas žmogus, kiekvienas Lietuvos pilietis turi aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti – nesilaikydamas karantino sąlygų, neužtikrinęs tinkamos saviizoliacijos, nesiimdamas atsargumo priemonių, tampa COVID-19 bendrininku – padeda jam plisti šalyje, užkrečia kitus žmones, prisideda prie viruso keliamų pasekmių (žmogiškųjų, socialinių, ekonominių, finansinių).

Prisiminkime, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (o ši vadinamoji „juodoji knygutė“ tikrai bus atversta pasibaigus karantino sąlygoms, o gal net ir anksčiau), yra net 5 atskiri straipsniai, kurie gali būti pritaikyti visiems, kurie iki šiol nesuprato, ką reiškia karantinas ir kaip jo laikytis. Baudžiamasis kodeksas numato teisines pasekmes visiems, kurie dėl savo neatsargaus elgesio ir karantino taisyklių nesilaikymo sukels įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus kitiems žmonėms. Perskaitykite ir kitą kartą gerai pagalvokite, ar būtina dar kartą nueiti susitikti su draugais, užeiti dar šio to į parduotuvę ir kitaip ignoruoti valdžios nurodymus karantino metu.

 Sunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 135 ir 137 straipsniai) 

Už ką? Bausmė
Baudžiamoji atsakomybė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kiltų, jeigu yra susargdintas žmogus ir dėl to jis susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Laisvės atėmimas iki 10 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.
Susargdinimas dėl neatsargumo. Areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu sunkiai sutrikdyta sveikata, nesilaikant karantino sąlygų (specialiųjų elgesio saugumo taisyklių). Laisvės atėmimas iki 7 metų.

 

 Nesunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 138 ir 139 straipsniai)

Už ką? Bausmė
Susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo sunkių padarinių. Laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių nesunkus susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu nesunkus sutrikdymas įvyko dėl neatsargumo ir dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau nukentėjusiajam nebuvo sunkių padarinių. Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1metų.
Jeigu nesunkiai susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

 

 Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas

(LR BK 277 straipsnis)

Atsakomybė taikoma tik, kai taisyklės pažeistos iš neatsargumo. 

Už ką? Bausmė
Sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, nesilaikymas. Bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu žmogus yra informuotas gydymo įstaigos apie jo ligą, būklę ir pan., ir būdamas įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, šių reikalavimų nesilaikė ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga (aptariamu atveju COVID-19). Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

 

Aš renkuosi elgtis atsakingai ir laikytis visų karantino taisyklių, aš įsipareigoju Lietuvai.

#isipareigojuLietuvai

Andrej Rudanov yra aukštos kvalifikacijos teisininkas ir rizikos valdymo specialistas, sukaupęs 20 metų išskirtinės patirties medicinos, farmacijos, maisto pramonės, grožio ir kosmetikos sektoriuose. A. Rudanov yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai Gyvybės mokslų praktikos vadovas, Tarptautinės sveikatingumo asociacijos (InWellSa) prezidentas, Tarptautinės geros farmacijos praktikos ir kokybės užtikrinimo asociacijas (INASPA) prezidentas, Lietuvos metų vaistininkų klubo valdybos narys.

Šeimos koncepcija ir keli žodžiai Konstitucijoje

Moralinis Seimo talibanas (anksčiau tokius tipus vadindavo davatkomis) pasiekė savo – ėmė ir įkišo į Konstitucijos pataisas kelis menamai nekaltus pataisymus apie tai, kas yra šeima. O paskui nekaltai mirksėdami akutėmis, ėmė sklaidytis, kad čia viskas esą gerai ir niekas esą nepasikeitė. Aš jums papasakosiu paprastai ir išsamiai, kas ir kaip pasikeičia nuo šitos talibaniškos degeneracijos.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Beje, išsyk pasakysiu, kad už šiuos pakeitimus balsavo ne tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (man labai gaila, nes jei ne šitokie davatkizmai – tai potencialiai būtų gal net geriausia iš Lietuvos partijų), bet ir partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visas šias partijas aiškiai jungia bendros giluminės vertybės ir noras valstybiniais mastais reguliuoti žmonių šeimyninį gyvenimą.

Taigi, aš jums papasakosiu apie tai, ką jie išties stumia su ta Konstitucijos pataisa. Nes viskam yra ribos. Ir čia, žinote, ne kažkokia nekalta disertacija, kuri neturi reikšmės – šitie Konstitucijos pakeitimai gali vienaip ar kitaip nemaloniai užgauti apie pusę Lietuvos gyventojų.

Jei išsamų nagrinėjimą skaityti tingite, tai pateikiu išsyk bendras išvadas, kas atsiras iš šių pakeitimų:

  1. Šeima savaime ir visiškai automatiškai pripažįstami bus tik tie, kas užsiregistravę santuoką, nes įvardinama kad šeima atsiranda iš santuokos
  2. Santuoka pagal šiuos pakeitimus yra laikoma svarbesniu šeimos pagrindu netgi už vaikų gimimą
  3. Atsiras gana niūrus rekalas, kai gimus vaikui, šeima potencialiai galės būti pripažįstami netgi kartu negyvenantys asmenys
  4. Atsiras irgi niūrus reikalas, kai formaliai nesusituokusios šeimos, netgi turėdamos vaikų, gali turėti įrodinėti, kad jos yra šeimos
  5. Atsiras diskriminacijos pagrindas vienišoms mamoms/tėčiams, nes jie su savo vaikais galės nebūti savaime laikomais šeimomis
  6. Atsiras diskriminacijos prielaidos nesusituokusioms poroms, netgi kai jos negali turėti vaikų, tačiau turi bendrą šeimos ūkį, daug metų gyvena kartu ir t.t.
  7. Atsiras diskriminacija ir nesusituokusioms šeimoms, kurios turi vaikų – tuo pagrindu, kad nėra santuokos
  8. Beveik neišvengiamai atsiranda pagrindas riboti skyrybas, netgi kai tos skyrybos yra būtinos (pvz., smurtas šeimoje, etc.)
  9. Netolimi vaikų giminaičiai, kurie galėtų globoti vaikus, jei tėvai žūtų, iš esmės praranda tokią teisę – ją perima valstybinės globos įstaigos

Gali būti, kad skaitydami čia pas mane atrasite ir dar daugiau tokio lygio pasikeitimų. Nagrinėsiu šitą kartą gal ir kiek rimčiau, nei įprasta. Bus kažkam negirdėtų sąvokų ir šioks toks įvadas į kai kurias iš jų.

Taip ar anaip, kviečiu diskusijai jus, ponai ir ponios.

Continue reading

Apie skirtumą tarp demokratijos ir totalitarizmo

Dažnas posovietinis šiukšlė ima ir pareiškia – „kas tam Rokiškiui Rabinovičiui leido taip šnekėti?“ Dabar jau, aišku, šitaip klausinėjančių durnių yra gerokai mažiau, nes visi žino, kad aš pats sau leidžiu tai, ką noriu. O tokiems vat durniams, kuriems kažkas turi leisti arba neleisti – aš arba leidžiu, arba neleidžiu.

Totalitarizmo esmė - kad draudžiama viskas, kas nėra atskirai leista. Todėl visai jau totalitariniuose režimuose valdžia reguliuoja netgi tai, kaip žmonėms leidžiama rengtis ar kokias šukuosenas turėti. Taip, Šiaurės Korėjoje netgi tas reguliuojama. Ir yra minios valdininkų kurie sako, kad jei jų nebus, tai kas gi reguliuos, kas leidimus išdavinės?

Totalitarizmo esmė – kad draudžiama viskas, kas nėra atskirai leista. Todėl visai jau totalitariniuose režimuose valdžia reguliuoja netgi tai, kaip žmonėms leidžiama rengtis ar kokias šukuosenas turėti. Taip, Šiaurės Korėjoje netgi tas reguliuojama. Ir yra minios valdininkų kurie sako, kad jei jų nebus, tai kas gi reguliuos, kas leidimus išdavinės?

Tiesiog jei koks nors durnius yra toksai durnas, kad galvoja, jog kažkas gali leisti ar neleisti, tai reiškia, kad jis pats negali spręsti, o atitinkamai – už jį sprendžia tie, kas gali spręsti. O aš galiu spręsti, todėl ir galiu nuspręsti už tokį durnių, ar jis gali šnekėti, ar negali šnekėti.

Atitinkamiems durniams aš uždedu baną ir tada jau niekada jie negali šnekėti pas mane ko nereikia. Nes banai yra labai gera demokratijos įgyvendinimo priemonė. Nes aš galiu sau tai leisti. Ir be to, kaip tik tokiems durniams to ir reikia – tvirtos rankos, kuri už juos nuspręstų.

O dabar kiek rimčiau, nes aš apie tai, kad ponia Lidžita užkabino mane su savo postu apie idealizmą ir vietoje jo besirandantį nihilizmą.

Continue reading

Kraujo kerštas

Kas skaitote rusiškai – tiesiog fantastiškai įdomiai apie kalniečių (čečėnų, ingušų ir pan.) paprotinę teisę, kraujo kerštą ir t.t. – atskleidžia visiškai kitokią teisinę sistemą ir paaiškina daugelį dalykų apie tų tautų pasaulėžiūrą:

http://burtin.livejournal.com/21811.html (pirma dalis)
http://burtin.livejournal.com/22202.html (antra dalis)

  žada ir daugiau dar apie tai parašyt.