Tag Archives: demokratija

Apie skirtumą tarp demokratijos ir totalitarizmo

Dažnas posovietinis šiukšlė ima ir pareiškia – „kas tam Rokiškiui Rabinovičiui leido taip šnekėti?“ Dabar jau, aišku, šitaip klausinėjančių durnių yra gerokai mažiau, nes visi žino, kad aš pats sau leidžiu tai, ką noriu. O tokiems vat durniams, kuriems kažkas turi leisti arba neleisti – aš arba leidžiu, arba neleidžiu.

Totalitarizmo esmė - kad draudžiama viskas, kas nėra atskirai leista. Todėl visai jau totalitariniuose režimuose valdžia reguliuoja netgi tai, kaip žmonėms leidžiama rengtis ar kokias šukuosenas turėti. Taip, Šiaurės Korėjoje netgi tas reguliuojama. Ir yra minios valdininkų kurie sako, kad jei jų nebus, tai kas gi reguliuos, kas leidimus išdavinės?

Totalitarizmo esmė – kad draudžiama viskas, kas nėra atskirai leista. Todėl visai jau totalitariniuose režimuose valdžia reguliuoja netgi tai, kaip žmonėms leidžiama rengtis ar kokias šukuosenas turėti. Taip, Šiaurės Korėjoje netgi tas reguliuojama. Ir yra minios valdininkų kurie sako, kad jei jų nebus, tai kas gi reguliuos, kas leidimus išdavinės?

Tiesiog jei koks nors durnius yra toksai durnas, kad galvoja, jog kažkas gali leisti ar neleisti, tai reiškia, kad jis pats negali spręsti, o atitinkamai – už jį sprendžia tie, kas gali spręsti. O aš galiu spręsti, todėl ir galiu nuspręsti už tokį durnių, ar jis gali šnekėti, ar negali šnekėti.

Atitinkamiems durniams aš uždedu baną ir tada jau niekada jie negali šnekėti pas mane ko nereikia. Nes banai yra labai gera demokratijos įgyvendinimo priemonė. Nes aš galiu sau tai leisti. Ir be to, kaip tik tokiems durniams to ir reikia – tvirtos rankos, kuri už juos nuspręstų.

O dabar kiek rimčiau, nes aš apie tai, kad ponia Lidžita užkabino mane su savo postu apie idealizmą ir vietoje jo besirandantį nihilizmą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

LGBT paradas, požiūrių konfliktas ir demokratija

Žinote, žiūriu aš į tas krūvas visokiausių diskusijų apie tai, kaip kažkuo ten kažkam gėjai, kažkuo ten negėjai, kokios tai teisės ir taip toliau. Paradai kokie tai ir panašiai. Ir visokie kiti diskursai. Ir galvoju aš apie tokį dalyką: KPŠ čia vyksta, kad kažkokie visai indiferentiški seksualiniai diskursai* staiga tampa politika, o kažkas, kas man visiškai neįdomu, sugeba užflūdinti man Feisbuką tiek, kad daugiau nieko ir nesimato, išskyrus kažkokius gėjų ir antigėjų disputus apie visiškai neaišku ką? Na, taip, suprantu, kad žmonės šneka apie tai, kas jiems rūpi…

Kai ribojamos žmonių nuomonės, viskas baigiasi tuo, kad telieka vienintelė leidžiama nuomonė. Visi kiti telieka režimo tarnais. Tap, kaip Šiaurės Korėjoje.

Kai ribojamos žmonių nuomonės, viskas baigiasi tuo, kad telieka vienintelė leidžiama nuomonė. Visi kiti telieka režimo tarnais. Tap, kaip Šiaurės Korėjoje.

Nuomonių laisvė – tai esminė demokratijos sąlyga. Tik esant nuomonių laisvei, gali būti išsakomos ir sprendžiamos žmonių ir visos valstybės problemos. Jei tik prasideda nuomonių ribojimai visuomenėje, demokratija baigiasi, o kartu baigiasi ir bet koks progresas – valstybė nueina pražūtin. Būtent todėl aš manau, kad teisę išeit į gatves ir išsakyt savo nuomonę turi visi**. Tą teisę turi ir tautininkai, ir gėjai, ir profsąjungos, ir komunistai, ir bet kas kitas. Ir taip pat bet kas turi teisę išsakyti priešingą nuomonę, nesutikti, protestuoti ir taip toliau. Tai yra esminė, besąlygiška demokratijos sąlyga. Ir jos reikia laikytis, kad ir kaip bebūtų sunku.

Nesvarbu, ar sutinkat su gėjais, ar nesutinkat: jie turi teisę savo eitynėms. Nesvarbu, ar sutinkat su tautininkais, ar nesutinkat: jie irgi turi teisę. Teisę turi ir konservatoriai, ir socdemai, ir liberalai, ir profsąjungos, ir šunų mėgėjai, ir žalieji, ir kovotojai su psichotronais. Visi turi teisę, nes jei iš jų tą teisę atimsim, tai reikš, kad yra kažkas, kas sprendžia, apie ką galima kalbėti, o apie ką – ne. Ir jei tik tokie sprendėjai atsiranda, demokratija baigiasi.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Baltųjų beždžionių propaganda

Štai kokį gavau laiškelį Feisbuke (netaisytas):

Ar zinote, kad uz toki straipsni galima tuoj pat kreptis I teisma? Ar bent pagalvojate pries publikuodami tokius menkos informacijos, izeidziancius ir netikslingus straipsnius? Yra taisykles, ir internete bet kas ir bet ko rasyti negali.

Straipsni turretumete isimti.

Dabar spėlioju, kas ten tame straipsnyje užkliuvo taip, kad kažkas netgi kažkokias taisykles atrado, pagal kurias internete bet kas bet ko rašyti negali. Juk kažkas turi patvirtinti matyt. Gal Glavlitas koks nors, kuris nuspręs, kad informacija nemenka, neįžeidžianti ir tikslinga, o autorius turi kažkokį leidimą. Nes kitaip juk bus neteisėta ir taisyklės bus pažeistos.
 
Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Putinizmas Lietuvoje

Kai kažkas iš apžvalgininkų anksčiau lygino prezidentę Grybauskaitę su Putinu, tie palyginimai atrodė ganėtinai pritempti. Karatistė ir dziudoistas, tvirta ranka ir taip toliau. Pasirodo, klydau. Grybauskaitę su Putinu lyginę žmonės turėjo žymiai geresnę politinę nuojautą, nei aš.

Dabar man tie palyginimai ima atrodyti visai realistiškais. Štai paskutinės naujienos: Vilniuje sniego gniūžtėmis besimėtę jaunuoliai traukiami atsakomybėn už nesankcionuotą mitingų organizavimą ir dalyvavimą juose. Prieš metus toks absurdas atrodė neįmanomu. Dabar – tai jau realybė. Manote, tai tik kažkokių teisėsaugininkų ar savivaldybės bukumas? Manau, kad ne. Šviežesnė naujiena – byla iškelta prieš tuos, kas dalyvavo pikete dėl pedofilijos skandalo. Galima visaip vertinti ir tą bylą, ir piketo dalyvius, bet – operatyvus teisėsaugos dėmesys nukreiptas prieš tuos, kas reiškia savo nuomonę. Ir ne šiaip kokią nuomonę, o teisėsaugos kritiką.

Simptomatiška, kad bylos dėl ankstesnių piketų nebuvo keliamos. Susigalvota tik dabar – kai prezidentė Grybauskaitė palaimino prokurorą Valantiną su jo padėjėjais – esą viskas tvarkoj. Liko užmiršta „Samanėlės“ byla, liko užmiršta Pociūno byla, liko užmiršta, kad prokuratūroje niekas nesikeičia metų metus, kad tas pats prokuroras Valantinas jau įvardinamas, kaip vienas iš pedofilijos bylos stabdžių.

Štai viena politikos apžvalgininkė pasakoja gražią istoriją, kad Valantinas prezidentei labai reikalingas, kaip svertas – turėdama tiek kompramato, ji bet kada jį galės išmesti, todėl privers dirbti Lietuvos labui, šalindama iš VSD ir kitų vietų visokius korupcionierius. Bet tokios kalbos – tai tik naivūs pakleidėjimai: kova su korupcija negali būti neskaidri. Bet kokia neskaidri kova su korupcija pasmerkta nesėkmei. Ko išties nori Grybauskaitė, pasilikdama sau tokius „svertus“? Nežinau.

Išsyk po šaudynių Kaune rašiau apie tai, kad Drąsius Kedys taps legenda. Jau tapo. Apie jį kuriami komiksai, rašomi apsakymai, o kažkur tuose internetuose net ir eilėraščių buvau aptikęs. Norit dar vienos prognozės? Ji akivaizdi: šitaip tęsdama visą istoriją, prokuratūra tiesiog provokuoja riaušes ir tiesioginių Drąsiaus Kedžio pasekėjų atsiradimą. Brangūs teisėsaugininkai, jums maža dar buvo vieno nušauto teisėjo? Atsipeikėkit, po galais!

Su tokiu situacijos valdymu, kaip dabar – kai byloje įtarimai keliami tik vienam žmogui, kai visuomenė negauna jokios aiškesnės informacijos, o tik kažkokias nerišlias versijas, permaišytas su kažkokiomis pamazgomis, kai neaišku, kaip renkami įrodymai, o visos istorijos auka – 5 metų mergaitė grobiama ir kišama į psichiatrines, esą tyrimams – tai tik siutina visuomenę, nes netgi buvusiems skeptikams kelia vis didesnius ir didesnius įtarimus. Bet kai protestuojantys žmonės pradedami persekioti už piketus – kažkam tai jau gali tapti paskutiniu lašu.

Demokratija kiekvienam garantuoja žodžio laisvę. Įstatymai dėl mitingų organizavimo skirti ne tam, kad tą laisvę apriboti, o tam, kad tą laisvę užtikrinti. Bet kai Kauno policija ima skelbti gebelsiškus pareiškimus apie kažkokią mitingais esą sukeltą grėsmę kažkieno gyvybei –  to jau negali pavadinti kaip nors kitaip, kaip tik spjūviu demokratijai į veidą. Štai dėl to man ir kyla asociacijos su putinizmu – tuo, kuris lygiai tokiais pat metodais persekioja protestuotojus Rusijoje.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter