Tag Archives: LLRA

TS-LKD, Valstiečių-Žaliųjų ir kitų partijų rinkiminės situacijos vertinimas

Ponai ir ponios, aš galėčiau panagrinėti įvairių partijų situaciją, tačiau labiausiai aš panagrinėsiu TS-LKD. Nes ten daugiausiai įdomybių. Aišku, užkabinsiu ir Valstiečius-Žaliuosius, nes visiems klausimas, kodėl jie tiek surinko. Atskira švytuoklių ir mechanikos analizė dar laukia pusiau parašyta, tikiuosi kad ryt dabaigsiu*.

Šituo nieko nenoriu pasakyti apie nieką. Čia tiesiog šiaip asociatyvinė nuotrauka, tinkama politinėms temoms.

Šituo nieko nenoriu pasakyti apie nieką. Čia tiesiog šiaip asociatyvinė nuotrauka, tinkama politinėms temoms.

Kad nereiktų daug skatyti, apibendrinimą išsyk pateiksiu: situacijoje su neįtikėtinai pakilusiais Valstiečiais-žaliaisiais, TS-LKD surinko tiek balsų, kad pagal ankstesnių rinkimų modelį (taikant mechanišką statinį ekvivalentą), galėtume kalbėti apie 51 vietą Seime. Kartu su analogiškomis 23 vietomis pas Liberalų Sąjūdį, galėtume kalbėti apie 74 balsų valdančiąją koaliciją. Bet – LVŽS nunešė viską, o šito numatyti nesugebėjo niekas, netgi patys LVŽS vadai.

Valstiečių įdomumas toks: jie savaime yra niekas, bent jau kol kas. Bet jie surinko šešias beveik nematomas bangeles, kurios susidėjo į dvi gana dideles bangas (protesto ir griuvimų), o jau tos, susisumavusios, tapo realiai didele banga, nunešusia tiesiog viską. Čia išties turime maždaug gal kas antrus rinkimus kylančią protesto bangą (kuri nusineša gabaliukus nuo visų, įskaitant ir LSDP, TS-LKD bei Liberalų Sąjūdį), o taip pat griuvimo bangą – „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partijos ir dalinai Liberalų Sąjūdžio elektoratą, atkritusį po visų skandalų ir šių partijų smukimo.

Dviguba banga gavosi ypatingai stipri, pralenkusi bet kieno prognozes. Tai, kad TS-LKD sugebėjo surinkti tiek vietų, kai visiškai iš tuštumos iškilusi ir nieko savyje neturinti LVŽS gavo ištisus 40% – tai sunkiai įtikėtina.

O dabar detaliau pasižiūrėkimeį tai, kas gi išties įvyko. Ir išvadų pasidarykime kai kurių.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Šeimos koncepcija ir keli žodžiai Konstitucijoje

Moralinis Seimo talibanas (anksčiau tokius tipus vadindavo davatkomis) pasiekė savo – ėmė ir įkišo į Konstitucijos pataisas kelis menamai nekaltus pataisymus apie tai, kas yra šeima. O paskui nekaltai mirksėdami akutėmis, ėmė sklaidytis, kad čia viskas esą gerai ir niekas esą nepasikeitė. Aš jums papasakosiu paprastai ir išsamiai, kas ir kaip pasikeičia nuo šitos talibaniškos degeneracijos.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Su gražiausiomis intencijomis davatkų talibanas nutarė pagerinti visuomenės moralę. Jūs galite numanyti, kas jiems gavosi, bet viso to absurdo jūs dar gerai nežinote.

Beje, išsyk pasakysiu, kad už šiuos pakeitimus balsavo ne tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (man labai gaila, nes jei ne šitokie davatkizmai – tai potencialiai būtų gal net geriausia iš Lietuvos partijų), bet ir partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Visas šias partijas aiškiai jungia bendros giluminės vertybės ir noras valstybiniais mastais reguliuoti žmonių šeimyninį gyvenimą.

Taigi, aš jums papasakosiu apie tai, ką jie išties stumia su ta Konstitucijos pataisa. Nes viskam yra ribos. Ir čia, žinote, ne kažkokia nekalta disertacija, kuri neturi reikšmės – šitie Konstitucijos pakeitimai gali vienaip ar kitaip nemaloniai užgauti apie pusę Lietuvos gyventojų.

Jei išsamų nagrinėjimą skaityti tingite, tai pateikiu išsyk bendras išvadas, kas atsiras iš šių pakeitimų:

  1. Šeima savaime ir visiškai automatiškai pripažįstami bus tik tie, kas užsiregistravę santuoką, nes įvardinama kad šeima atsiranda iš santuokos
  2. Santuoka pagal šiuos pakeitimus yra laikoma svarbesniu šeimos pagrindu netgi už vaikų gimimą
  3. Atsiras gana niūrus rekalas, kai gimus vaikui, šeima potencialiai galės būti pripažįstami netgi kartu negyvenantys asmenys
  4. Atsiras irgi niūrus reikalas, kai formaliai nesusituokusios šeimos, netgi turėdamos vaikų, gali turėti įrodinėti, kad jos yra šeimos
  5. Atsiras diskriminacijos pagrindas vienišoms mamoms/tėčiams, nes jie su savo vaikais galės nebūti savaime laikomais šeimomis
  6. Atsiras diskriminacijos prielaidos nesusituokusioms poroms, netgi kai jos negali turėti vaikų, tačiau turi bendrą šeimos ūkį, daug metų gyvena kartu ir t.t.
  7. Atsiras diskriminacija ir nesusituokusioms šeimoms, kurios turi vaikų – tuo pagrindu, kad nėra santuokos
  8. Beveik neišvengiamai atsiranda pagrindas riboti skyrybas, netgi kai tos skyrybos yra būtinos (pvz., smurtas šeimoje, etc.)
  9. Netolimi vaikų giminaičiai, kurie galėtų globoti vaikus, jei tėvai žūtų, iš esmės praranda tokią teisę – ją perima valstybinės globos įstaigos

Gali būti, kad skaitydami čia pas mane atrasite ir dar daugiau tokio lygio pasikeitimų. Nagrinėsiu šitą kartą gal ir kiek rimčiau, nei įprasta. Bus kažkam negirdėtų sąvokų ir šioks toks įvadas į kai kurias iš jų.

Taip ar anaip, kviečiu diskusijai jus, ponai ir ponios.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Artėjantys rinkimai į Vilniaus merus

Žinote, manęs visada paklausia, ką aš manau apie tą ar aną, o čia vat kažkaip užpuolė apie rinkimus į Vilniaus mero postą ir šiaip savivaldą. Ir klausinėja, ką aš manau. O aš nieko pernelyg nemanau, nes viską nulems LLRA, o ne kokie nors kiti kandidatai, partijos ir visokie išvedžiojimai bei internetai.

Ir nėra čia ką per daug galvot, nes visiems žinomas faktas, jog visoksai jaunimėlis į rinkimus neina ir internetuose tėra tuščios šnekos, o visi tie internetų aktyvistai yra tik baltas triukšmas, nes jie tingi pakelt subines ir galvoja kad už juos kažkas kitas nueis teisingai pabalsuoti, nes jie aktyviai internetuose kažką palaikys, paagituos ir paskatins. Toksai galvojimas yra visokių nenusiseklėliškų hipsterių skiriamasis bruožas.

Žodžiu, kad nebūčiau galaslovnas, štai jums bendras politinių persidengimų planas, kuris nors ir nėra labai tikslus (plotų dydis jame labai sąlyginis), bet iš jo galit įsivaizduoti, kiek kas su kuo pešis dėl rinkėjų. Paveiksliukas šitas buvo paišytas iš lempos dar prieš geras kelias savaites, tačiau vis dar vykstanti politinių pasiskirstymų apklausa kol kas rodo, jog realybę šitas dalykas didele dalimi atitinka. Aišku, apklausos duomenis ten reiks paskui masyviai koreguoti, atsižvelgiant į internetų perskirstymus, ale vat pakoregavus ir gautųsi kažkas panašaus, nes esmė čia yra ne tiek kiekybės, kiek persidengimai.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia - ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia – ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Dabar žiūrim čia į paveiksliuką ir galvojam apie kandidatus: pagal partijas ir asmenybes daugeliui atrodo, kad yra realiai tiktai du pajėgūs kandidatai – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas. Buvo dar Ingrida Šimonytė, bet per tas kelias savaites, kurias šitą straipsnį rašiau ir vis nepublikavau, ji nusprendė nedalyvauti. Žodžiu, dabar vienas – iš Liberalų Sąjūdžio, o kitas – iš TS-LKD, o su dar kitais – daug daug spėlionių apie visokius potencialus. Ir gal tie kiti ir įdomesni čia netgi, nes prasideda visokie įdomūs scenarijai.

Įdomiausias momentas buvo, kai pasigirdo kalbos, jog Ingrida Šimonytė bus rinkimuose, o tai kirs per Remigijų Šimašių, o tada nei vienas nei kita negaus laimėjimo. Paprastas scenarijus: sakykim, kandidatuoja Zuokas, Tomaševskis, Šimašius ir Šimonytė. Darbiečiai, socdemai irba* paksuoliai, paprastumo dėlei, sakykim kad ryškių kandidatų neturi ir atiduoda savo balsus kitiems.

Taigi, pirmame ture Zuokas surenka darbiečių, socdemų, paksuolių ir šiaip neapsisprendusių balsus, gauna kokius nors 20%, Tomaševskis irgi gauna 20%, o vat Šimonytė ir Šimašius gauna po 15%. Ir dar kažkiek nubyra kitiems visokiems. Taigi, gaunasi kad į antrą turą praeina Zuokas ir Tomaševskis, tuo tarpu nei Šimonytė, nei Šimašius nepraeina. Nors vat jų abiejų balsus sudėjus, jie praeitų ir laimėtų. Ale vietoje to galų gale gaunasi viskas taip, kad Šimonytės ir Šimašiaus rinkėjams tenka rinktis – ar balsuoti už Zuoką, ar už Tomaševskį. Ir tada laimi Tomaševskis, nes jisai sveikesnio proto, jo rinkėjai labiau organizuoti ir jo šansai geresni. Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nacionalizmas, nacizmas, fašizmas ir kiti žodžiai

Čia prieš keletą dienų ant FB mačiau keistą diskusiją, kur pagyvenusi, man amžiumi prilygstanti pagyvenusi priedurnė aiškino maždaug tokius kliedesius: „taigi komunistai trėmė žmones į Sibirą, kur paskui vaikai mirdavo iš bado, todėl jau geriau nacistai, nes jau geriau būčiau sušaudyta su vaikais iškart, negu žiūrėčiau į savo iš bado mirštančius vaikus„.

Atvejai, panašūs į šitą durną bobą, yra simptomatiniai: tam tikra rūšis durnių paprasčiausiai negeba suvokti, kad vieni nusikaltėliai niekaip nepateisina kitų nusikaltėlių. Tiesiog kai kurių žmonių mąstymas yra toks primityvus, kad nieko sudėtingesnio, nei dviejų priešingų elementų sistema, jie nesupranta ir viskas – jai nacistai yra gerai. Ta pati priedurnė taip ir nesuprato, kur jos bėda. Ji beviltiška ir niekada nesupras, nes ji neturi smegenų.

Josifas Stalinas ir Adolfas Hitleris, plakatai

Stebėtina, kad visokie durniai įsivaizduoja visiškai panašius komunistus ir nacius, kaip priešingybes, tačiau nesugeba suvokti, kad ir vieni, ir kiti buvo nusikaltėliški agresoriai, okupavę Lietuvą ir naikinę lietuvius.

Kai kurie kiti irgi nesupras, tad tiesiog turėkime tai omeny. Kai kuriems žmonės tiesiog labai sunku suprasti, kad du nusikaltėliški režimai abu žudė lietuvius, abu okupavo Lietuvą, abu užsiiminėjo masinėmis žudynėmis, abu buvo iškrypėliškai nenormalūs. Kai žmogus visai nesiorientuoja, tai ir įsivaizdavimas būna kaip vištos: esą naciai buvo geri, nes kovojo prieš komunistus, arba atvirkščiai – komunistai buvo geri, nes kovojo prieš nacius. Suvokti, kad vieni banditai kovojo su kitais banditais – jiems per daug sunku.

Ir jau visai jiems sunku suvokti tai, kad žodžiai „patriotas“, „nacionalistas“, „šovinistas“, „fašistas“ ir „nacistas“ reiškia skirtingus dalykus. Jiems tai jau visai kažkokia magija. Dar blogiau, kad maždaug panašaus lygio tūpumu neretai pasižymi net kai kurie žurnalistai, kurie kartais įsivaizduoja, kad žodis „nacis“ yra visiškas sinonimas žodžiui „nacionalistas“, žodis „patriotas“ – sinonimas žodžiui „šovinistas“ ir taip toliau.

Visai blogai, kad šitų žodžių pradeda neskirti dar ir visokie nacizmo priešininkai, taip suplakdami į vieną krūvą visus ką papuola. O dar jei prisiminsim, kad ir antifašistai kartais pasižymi tokia pat menka smegenine, kaip jau šito straipsnio pradžioje minėta bukagalvė pronacistinė višta, tai tada gaunasi dar prasčiau: tokie irgi pasižymi tokia pat buka logika, pagal kurią Josifas Stalinas yra jiems gėris, nes kovojo prieš Adolfą Hitlerį. Ir kadangi tie, kas komunistus vadina lervomis, yra prieš Staliną, tai vadinasi, kad visi tokie yra fašistai.

Bendras SSRS ir nacistinės Vokietijos paradas Breste, 1939 metai

Po to, kai 1939 metais draugiškai pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo SSRS ir nacistinė Vokietija išsidalino Vidurio Europą, ir tie, ir anie ėmėsi veiksmų. Didžiausia bendra karinė operacija buvo nukreipta prieš Lenkiją. Tą baigę, komunistai ir naciai dar ir surengė bendrą paradą. Nuotraukoje - sovietų ir nacių karo vadai Semionas Krivošejinas (Семён Кривошеин) ir Heinzas Guderianas (Heinz Guderian). Šie du buvo tarpusavy pažįstami dar nuo 1929 metų, kai Guderianas lankėsi tankistų mokykloje Kazanėje - SSRS tuo metu draugiškai ruošė naciams ir tankistus, ir lakūnus, nes dėl Versalio sutarties pati Vokietija tam neturėjo galimybių.

Čia aš apibendrinsiu paprastai: durnumas neturi ideologinių barjerų. Idiotai būna visur, dargi tokie, kad kartais sunku net patikėti. Kas dar blogiau, visokios ideologijos idiotus traukia, nes ideologijos duoda gatavus teiginius, ten nereikia mąstyt. O kai nereikia mąstyt, tai idiotams labai patogu, nes jie visokiuose idiotizmuose atranda savo gyvenimo prasmę.

Tačiau yra ir kitokių žmonių, kurie smgenų turi daugiau, todėl gali suprasti truputį daugiau, nei ta minėta višta. Tai vat dėl tų truputį protingesnių, bet nesusigaudančių, aš ir pasistengsiu čia. Nes būtent dėl protingesnių aš pagalvojau, kad reikia užsiimti visiškai primityviu reikalu – tiesiog imti ir apšviesti apie kai kurias sąvokas ir kai kuriuos skirtumus tarp tų sąvokų. Kad būtų visiems aišku, kas ką reiškia.

Tai bus trumpas žodynėlis, kurį galėsit parodyti kam nors. Jis bus paprastas ir pritaikytas idiotams, kurie yra bent kažkiek protingesni už tą minėtą vištą. Tie, kurie šito žodynėlio nesupras – tai yra visiški dibilai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Komunistai vs. nacionalistai

Jei jau taip gavosi, kad su ta partijų reitingų lentele aš jums paaiškinimų nepadarysiu dabar, tai parašysiu jums kitą pastebėjimą. Kad nereiktų cypaut kam nors apie fašistus. Ar dar apie kažką.

Obama niekaip nesusijęs

Čia tiesiog šiaip apie kokius nors nesusijusius kontekstus, nes šitas paveiksliukas su įprastais kairieji vs. nacionalistai diskursais siejasi ne mažiau, nei tie diskursai su realybe.

Rinkimai labai aiškiai rodo rinkėjų požiūrį į visokias jėgas. Ir jei paimsim rinkinuką partijų įvairių, pagal tai, kur yra kokių nors komunistinių, socialistinių ar nacionalistinių slėpinių, tai štai ką gausim:

  • Lietuvos socialdemokratų partija – 18,45 procento partijų reitinge
  • Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 5,84 procento partijų reitinge
  • Socialistinis liaudies frontas – 1,2 procento
  • Už Lietuvą Lietuvoje – 0,93 procento
  • Jaunoji Lietuva – 0,63 procento

O vat dabar jau pakalbėkime apie komunizmą, socializmą, nacionalizmą, fašizmą ir kitus įdomius dalykus. Taip taip, aš suprantu, kad socialdemokratų partija yra tik dalinai komunistinė, nes dalis lervų iš socialistų partijos, o ir šiaip visokių užkietėjusių perbėgo pas Algirdą Paleckį. Visvien krūvos kitų LKP veikėjų, įskaitant ir gan idėjinius, visgi liko LSDP. Ir prisijungė dar ir visokių iš NK-95.

Tarp kitko, tas klausimas apie NK-95 ir LSDP yra gana gilus, nes čia mes galim tokią įdomią problemą suformuluoti, kurios nesigauna paprastai išspręst:

  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi nėra tie veikėjai tokie jau tyri, kad jungiasi prie sisteminės partijos, pasižyminčios išskirtiniu nomenklatūriškumu ir vienais iš didžiausių partinių turtų?
  • Jei NK-95 veikėjai prisijungia prie LSDP, tai gal visgi reikia pripažinti, kad yra rimtas ideologinis pagrindas pas šią partiją, todėl vertėtų ją vertinti, kaip socialistinę?

Bet grįžkim prie to pirmo sąrašiuko. Jame matome, kad visai jau raudonas Frontas tegauna 1,2 procento. Tai reiškia, kad visai jau raudonuojančios lervos Lietuvoje tėra visiška mažuma. Realus komunizmo baubas praeity. O dvi nacionalistinės grupės kartu tepaima 1,56 procento balsų, kas irgi rodo, jog nacionalizmai pas mus beveik niekam neįdomūs. Ai, dar LLRA lieka su savo tais balsais… Aha. Taigi, štai čia ir matome, kad nacionalizmas pralenda rinkimuose į Seimą. Tik vat kažkodėl visai iš kitos pusės, nei paprastai šūkauja visokie kairieji?

Ponai ir ponios, ar nėra taip, kad mes turime reikalų su visokiais norma tapusiais kliedesiais, o per tai realybės nematom? O gal ir aš kažko dar ten nepastebiu?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter