Socialinio konflikto tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų esmė

Po to, kai Commonsense.lt parašė apie tai, kaip nedirbantieji pašalpų gavėjai gyvena iš dirbančiųjų, G-pliuse užvirė kaip reikiant diskusija. Ir aš pažadėjau nupiešti schemelę, kaip vyksta konfliktas*. O jis paprastai vyksta. Kai kuriems yra paprasčiau nedirbti, o gyventi sąskaita to, kad kiti dirba. Kažkas dirba, o iš to dirbančiojo ir atimami pinigai. Atimti pinigai išdalinami bedarbių pašalpoms. Taip socialinės rūpybos sistema tampa bedarbių skatinimo ir nedarbo auginimo sistema. Kuo labiau ši sistema įsigali, tuo daugiau bedarbių, o kuo daugiau bedarbių, tuo didesnę jie turi politinę įtaką ir todėl dar labiau įtvirtina šią sistemą. Rezultate bedarbystė auga kaip koks vėžys. Nes juk lengviau būti išlaikytiniu, nei dirbti. Net jei pašalpos nėra didelės.

 

Socialinio konflikto tarp dirbančiųjų ir bedarbių esmė

Štai visa paprasta konflikto esmė: vieni supranta, kad dirbti reikia, o kiti nesupranta. Vienintelis būdas išspręsti konfliktui - tai pakoreguoti vieną iš kvadračiukų taip, kad pas nedirbančius atsirastų noras dirbti.

Viskas elementaru: galima komfortiškai (ar iš bėdos komfortiškai) gyventi, gaunant pašalpą ir apie nieką negalvojant, bet tam reikia atimti pinigus iš tų, kas tikrai dirba. Bet galima ir dirbti, tačiau juk tada nesinori atiduoti pinigų visokiems veltėdžiams, tiesa? Taip valstybė apserga viena iš Edward Deming įvardintų ligų: socialinės išlaidos tampa vėžiu, suėdančiu viską. Pašalpos auga, pašalpas gaunančiųjų skaičius – auga irgi.

Dirbti ar nedirbti?

Dirbti ar nedirbti, štai koksai klaustukas, kai koks nors Hamletas susiduria su lietuviška socialine sistema. Čia įdėjau šitą dėl to, kad ponas Nerius ant manęs komentuose užvažiavo, bet šitoje schemoje jau nesimato tokios sistemingos parazitinio proceso esmės. Taip ar anaip, konfliktas tarp "dirbti" ir "nedirbti" išvirsta į tai, kad pinigų pritrūksta visiems. Čia ir yra giluminė socialinio konflikto esmė.

Problema yra gan gili: pašalpą gaunantis ją gauna tik tada, kai nedirba. Tačiau kai jis nedirba, jis ne tik gauna pašalpos dydžio sumą, bet ir nesukuria vertės, kuri yra panašaus dydžio, kaip ir pašalpa. Labai paprasta buhalterija: jei atimi tūkstantį litų iš dirbančiojo ir duodi tuos pinigus nedirbančiąjam, tai ne tik susinaudoja to dirbančiojo pinigai, bet ir nedirbantysis nesukuria vertės, kuri bent porą kartų didesnė (tai yra nematomi, netiesioginiai nuostoliai). Kitaip tariant, gauname procesą, kuris yra atvirai priešingas pridėtinės vertės procesui.

Jei vienu ar kitu būdu pašalpa būtų naudojama ne kaip pašalpa, o kaip būdas finansuoti mažo darbo našumo (t.y., pigiai apmokamas) darbo vietas, tai netiesioginius nuostolius nešantis procesas būtų kompensuotas. Tai reikštų padidėjusį rinkos apyvartumą, o tuo pačiu – didesnes pajamas tiems patiems daugiau uždirbantiems.

Čia galime pastebėti, kad yra tik vienas būdas išvengti šio dirbančiųjų-nedirbančiųjų konflikto – kaip nors paskatinti tuos nenorinčius dirbti. Tam tinka pvz., mokestinės nuolaidos mažiausiai uždirbantiems ir pradedantiems nuosavą smulkų verslą, ir kartu – bedarbystės skatinimo panaikinimas, t.y., pašalpininkų apribojimas. Tačiau akivaizdu, kad tokių sprendimų nenori niekas, kas tik nori sau laimingai gauti pašalpą ar gyventi iš valdiškos algos. Todėl vis daugiau tų, kas mala nesakysiu ką ir reikalauja pašalpų, rėkdami apie socialinį teisingumą ir panašiai.

 

————–

Europos Sąjungos logotipas* Konfliktas pagal ToC – tai ne šiaip koks barnis, o atvejis, kai susikerta interesai. Toksai interesų susikirtimas, kai išanalizuotas, vadinamas konfliktų debesiu. Tai yra vienas iš nuostabiausių analizės įrankių, kuris labai gerai aprašytas Tocforedu.lt puslapyje, kurį jums ir rekomenduoju – tai vienas iš labai teigiamų dalykų, kuriuos mums duoda Europos Sąjunga ir šio dalyko niekas nesugebės nuneigti. Ir išvis, kad ir daug galima kalbėti apie ES lėšas, bet tai, kad šie remia vadybos metodų platinimą Lietuvoje – tai yra toksai liuksusinis dalykas, kad jūs visi melstis turėtumėt Europos Sąjungai už tai. Nes kitaip būtų kaip kokioje Rusijoje.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

53 thoughts on “Socialinio konflikto tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų esmė

    1. Rokiškis Post author

      Ponas Kreivaranki, jau iš tamstos tokių nykių reductio ad Hitlerum tai jau nesitikėjau. Tamsta kažkodėl čia piktinatės ir skleidžiat kažkokį analokretinizmą, o paaiškinti, kas nepatinka, neįstengiat.

      Aš suprantu, kad tamstai nepatinka, kad pinigų trūksta. Čia suprantama. Man irgi nepatinka, kai pinigų trūksta. Visiems taip nepatinka.

      Bet gal tada galvoti apie tai, kaip realiai darbą dirbti ir ko tam reikia? Žinokit, visokių variantų yra, tik reikia sugalvoti tinkamą ir imtis kažkokios veiklos, pačiam kažkaip prie situacijos taikytis, o ne laukti, kol ant bliūdelio kažkas atneš.

      Žodžiu, tamsta apsispręskit, kurioje šakoje tamsta nugulat.

      Reply
      1. kreivarankis

        Malonu, kad iš vieno mano sakinio tiek daug sugebėjote išskaityti. Kad analokretinizmu greičiau paduoda Jūsų analizai. Smagiausia jų dalis, tai bedarbystės sutapatinimas su sąmoningu parazitavimu. Siūlomas sprendimas irgi smagus. Todėl ir nesistengiu kažką rašyti, o tiesiog bandau patirti bendravimo malonumą. Tiap liap ir viską sprendžiam. Kuo toliau, tuo labiau tamstos polinkis valstybę interpretuoti turgelio kioskio mąstai darosi vis labiau įtraukiantis. Šiaip topinė frazė -- „Tačiau akivaizdu, kad tokių sprendimų nenori niekas, kas tik nori sau laimingai gauti pašalpą ar gyventi iš valdiškos algos“. Tai tarkim koks Maumaz (kiek suprantu jis „gyvena iš valdiškos algos“) yra toje pačioje interesų grupėje su bedarbiais?

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas Kreivaranki, tai tamsta pasakysit kokių prieštaravimų, ar ir toliau projektyviniu zyzimu užsiimdinėsit?

          Aš suprantu, kad tamsta save priskyrėt parazitų kategorijai. Nu taip jau yra. Tai geriau galvokim, ką čia galima padaryti. Aišku, suprantu, kad tamsta piktinatės, nu bet realybė yra reali, tiesa?

          Taip kad gal nesipiktinkim čia, o imkim kažkaip spręsti tą problemą.

          Reply
        2. skirtumas

          Kreivaranki, Rokiškio sprendimų būdai beveik visada hakeriški, atrodantys itin paprastai (kaip pats paminėjai „turgelio lygio“). Tai išties glumina. Nes gi kai pats pagalvoji, tai sistema ūūch kokia sudėtinga (neskaičiuojant net visų korupcinių variantų).

          Todėl ir pyktis/juokas ima iš tokių Rokiškio pasvaičiojimų.

          Žinoma, kad labai norisi ką nors pasakyti, pvz. „durnas Rokiškis, rašo apie valstybę kaip apie turgų“. „Nu durnius“ -- dar priduriam.

          Mes taigi suprantame, jog viskas daug sudėtingiau. Ir kad tikriausiai reikia kažką daryt. Reik tikėtis, kad ten valdžioje sėdintys tikrai žino ką daryti. Nors kartais padaro tokių kvailysčių!! Ajajai…

          Bet kuriuo atveju Rokiškis durnas, nes nieko nesupranta. Mes tai nors suprantam. Tik per daug tai yra sudėtinga, kad imt ir viską paaiškint. Čia reikia daug pasakot ir daug galvot. O niekas vis tiek nesupras. Todėl tiesiog ir parašome: „Rokiškis durnius“ ir einame visi išsišiepę gerti arbatos.

          Reply
          1. kreivarankis

            Skirtumai,
            nei man pyktis iš tų Rokiškio, kaip tu rašai, „pasvaičiojimų“ ima, nei juokas. Anksčiau gal, kai tik pradėjau reikštis internete, kažkiek jautriau į viską reaguodavau. Tiesiog čia viskas yra žaidimas ir neverta to priimti rimtai. „Rimtai“ šiuo atveju reiškia skirti laiką diskusijoms, mąstyti apie tai, tikėtis nuoširdžių atsakymų į klausimus, bandyti narstyti po kaulelį ir pažvelgti į viską iš įvairių kampų. Dėl visa ko kelis kartus perskaičiau savo komentarus ir kažkaip neradau kur pas mane Rokiškis yra vadinamas durnium. Nelaikau jo tokiu, o jei jauti pasitenkinimą tai kartodamas, tai nemanau, kad mane tai liečia kažkiek. O va kas dėl tavęs, Skirtumai, tai kad rašyt nemoki man jau seniai buvo aišku, bet dabar matau, kad tau ir su skaitymu problemos.

            Reply
            1. skirtumas

              LOL!

              Nors rašyti ir nemoku, bet visgi supratote, kreivaranki, apie ką aš. Esate neįtikėtinai supratingas!

              O faktas, kad kelis kart skaitėte, ką parašęs rodo, kad abejojate savo žodžiais.

              Nebūtina būti tokiu atsargiu ir viską vadinti žaidimais.

              P.S. kad jaučiu pasitenkinimą Rokiškį vadindamas durniumi tai yra faktas! Rašiau žinok visas išsišiepęs: „rokiškis durnius“ :))))))))))))))))))))))!!!

              Reply
              1. kreivarankis

                Savo žodžiais abejoju. Mintimis irgi. Apskritai abejoti man būdinga. O tu šaunuolis, kad vartoji daug skliaustų ir šauktukų -- tau labai tinka. Turiu prašymą -- gal galėtum dar kartą Rokiškį durnium pavadint?

                Reply
                1. skirtumas

                  Tai dėl abejonių jums buvo kaip ir komplimentas. Na, o patikslinimas labai malonus.

                  Tai dabar jūs man pasakykite, moku aš rašyti ar nemoku?

                  Na, o Rokiškį durniumi išvadinsiu dar kartą, kai ką nors į temą išsiplėtosite ir jei tai prieštaraus pgr. straipsnio minčiai.

                  Reply
  1. amie kusaite

    Geriausia dirbti nelegaliai: uždirbsi, neatims mokesčių,be to dar galėsi gaut įvairias pašalpas.
    Blogiausia „dirbantiem skurdžiam“, kurie uždirba JAV $8 į valandą- jie uždirba per daug, kad gautų pašalpas, bet per mažai, kad išbrįstų iš skurdo. Jie uždirba pakankamai, kad VOS VOS sudurtų galą su galu, jiem sudėtinga keltis ar keistis kvalifikaciją, nes jie neišgali imt išeiginių, kurias galėtų skirt mokslam. Bet jie moka mokesčius ir taip remia tuos „nuskriaustuosius“, kurie nenori nei dirbt, nei mokytis, nes pašalpos jau tapusios gyvenimo būdu.

    Reply
    1. Pamishelis

      tai kad nelabai tie 8$/val mokescius moka -- ipatingai jeigu dar turi vaiku. Mokescius jav pagrinde lupa per kita gala -- per NT metu gale.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Taip, pas mus čia Lietuvoje yra lygiai tas pats mechanizmas -- bedarbiai remiami, o skurdžiausiai uždirbantys -- nei velnio. Tiktai su viena korekcija viskas padaryta: mokesčius, atseit moka darbdavys. To dėka didžioji dauguma įsivaizduoja, kad jie tiesiog gauna pvz., 1000 litų į rankas ir viskas, nei neįtardami, kad mokesčiams suėjo panašaus dydžio suma.

      Reply
  2. Povilas

    tai bet čia labai elementariai lengvai išsprendžiamas konfliktas. tiesiog reikia kad abiejuose branchuose atsirastų „Dirbti“.
    T.y. kad lygiai taip pat kaip aš dirbu už algą, bedarbis dirbtų už pašalpą. Visuomenei naudingus darbus nu 🙂

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tai vienas iš variantų. Bėda tame, kad viešieji darbai yra velniškai prasto efektyvumo, augina biurokratinį aparatą ir dar tampa pajamų tašku biurslui.

      Reply
      1. Povilas

        nu tai vat čia biški bėda. turėtų būt viskas supaprastinta, ateina pašalpos 10 bedarbių, juos toj pačioj vietoj paskiria į kokią nors random brigadą, brigada renkasi prie darbo biržos ir turi savo numeriuką, susirenka, iš skelbimų lentos pasiima task’ą ir jį vykdo. Prisiduoda vietiniam brigadų vadui dienos gale ką pridarė. Nepridaro, nesusirenka, neperskaito task’o, nesusiorganizuoja -- bbd, pašalpos negauna.
        Manau tokiam gal ir biški oversimplified planui užtektų einamo darbo biržos personalo ir esamų resursų. O eventualiai susibūrus chebra išsivystytų į smulkias kontoras arba į organizuoto nusikalstamumo gaujas 😀

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas, tai, ką tamsta čia parašėte -- tai yra ne pašalpų, o elementarios darbo samdos atvejis. T.y., tuo neturi užsiimti valstybė. Tai verslo reikalas. O kai tuo užsiima valstybė, gaunasi kažkoks fufelis, labai panašus į būtent tą darbo biržą, kurią turim dabar.

          Reply
  3. Kęstutis

    Aš įžvelgiu dar vieną problemą iš kitos pusės -- dirbančiųjų pajamų slėpimas, mokesčių nemokėjimas, ir parazitavimas ant soc. garantijų pusiau nelegaliai dirbant.

    Tskant bandau paaiškint: kalbėjau su žmogum, kuris varo auto iš vakarų europos -- ne kaip koks bėdžius po vieną, o tuntais ant tralų. Jojo uždarbis 50.000 ltl mėn, neretai pasiekia ir visą 100K . Kuo aš visai galiu įtikėt, idant teko matyt naujalietuvišką pilį, kurioje baisu prie sienos prisiliest, nes ana baisiai jau dizaineriška ir brangesnė nei kad 100 ltl banknotais patapetavus. Esmė, kad įvežant deklaruojamos auto kainos visais įmanomais būdais mažinamos, „perekūpams“ išvis be kažkokių mokesčių valstybei tos mašinos atiduodamos.

    Jei VMI žiūrėtų ten kur reikia, ir darytų pažiūrėję (o ne pjudytųsi su buriavimo trenerėmis), tai galbūt Lietuvoje kai kurių problemų išvis nebeliktų.

    Reply
    1. brain5ide

      Jei visi mažiau rūpintųsi Lietuvos problemomis ir daugiau rūpintųsi tiesiog savo užpakaliuko traukimu iš užpakaliukiškos situacijos, kurioje sėdi, tai ir tų problemų Lietuvoje nebūtų. Tas rūpinimasis kitais pačiam šiknoj sėdint yra tiesioginė nenoro dirbti išraiška.

      Reply
      1. Kęstutis

        Na, minėtoj tamsiojoj nesėdžiu. Pabandžiau atkreipt dėmesį, kad ne visi bedarbiai tikrai bedarbiai. Ir ne visi dirbantieji pagal atlygį gali į dirbančius pretenduot.

        Reply
    2. Rokiškis Post author

      Na, verslas irgi slepiasi nuo mokesčių, bet kita vertus, atkreipkim dėmesį į vieną momentą: čia yra būdinga prekybai. O VMI išties kovoja su kuo papuola, o paskui pasako kokią nors frazę apie tai, kad jie tik vykdomoji institucija, todėl negali komentuoti.

      Reply
  4. Kęstutis

    Tas smulkiųjų rėmimas, beje, neskanus stambesniems. Kaip taip -- sukurs savo versliuką, o tai kas tada trins sub*nę maksimos kasoje? Teks algas kelt, kad bent ką nors prisikviestų. Vat nuo to visus „verslynykus“ ir lobistus šaltas prakaitas išmuša.

    Reply
      1. Kęstutis

        Joks aš ponas. Eilinis trololo pasiklydęs internetuose ir pažiurpęs nuo Užkalnio optimizmo užtikau Rabinovičiaus palatą. Kaip tik man 😀

        Reply
  5. ausra

    na šiaip jau norint panaikinti bedarbius tereikia panaikinti rinkos ekonomiką. Klasikinis bet kurios ekonomikos pradinio (ir visų kitų lygių) ekonomikos kurso dalykas. Tiesa, kaip suprantu, alternatyvios sąnaudos bus nemielos (t.y. panaikinto nedarbo ir bedarbių kaina bus labai griežtai centralizuota su visoms pasekmėm sistema).Tokie visokie samprotavimai kaip čia apie bedarbių eliminavimą remiasi įdomia (?) prielaida, kad egzistuoja nemokami pietūs. Bet bent liberalui aišku, kad nemokamų pietų nėra. Labai juokingos košės privirta, bet į vadovėlio skyrelį apie Ekonomines sistemas drįsau perkelti. Bus pamokantis loginių ir teorinių klaidų sąvadas. Daugiau tokių tekstų. Labai dėkoju iš anksto.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Teiginys, esą panaikinus rinkos ekonomiką, bedarbiai išnyks -- tai klasikinis marksizmas, o ne ekonomikos pradinis kursas. Šis teiginys yra paremtas socialinių sąvokų painiojimu su ekonominėmis: socialiai bedarbis -- tas, kuris neturi pinigų, todėl neturi už ką pragyventi, o ekonominis bedarbis -- tas, kuris nekuria pridėtinės vertės, todėl neturi pinigų.

      Pabandžius implementuoti ne rinkos ekonomiką (kaip SSRS), paaiškėja, kad ekonominiai bedarbiai niekur nedingo, todėl tenka juos priversti dirbti socialiniais metodais, paprasčiausiu atveju -- tiesiog siunčiant į koncentracijos stovyklas (kaip prie klasikinio komunizmo, pvz., Stalino, Mao, Pol Poto, Kim Ir Seno) ar numatant baudžiamąją atsakomybę už nedarbą (kaip vėlyvuoju sovietmečiu).

      O nemokami pietūs būna. Kaip tik esant rinkos ekonomikai, kai atsiranda iš tų nemokamų pietų gyvenantys pašalpininkai.

      Reply
      1. Erla Monis

        siaip jau klasikinis marksizmas yra ekonomikos mokslo pamatas, iki Markso tokios ir profesijos nebuvo, apie ekonominius santykius rasydavo filosofai, ukininkai, valstybes vyrai, koki veikaliuka zvakiu fabrikelio savininkas savo verslo skatinimui kaip Ricardo, ar siaip prasalaiciai.

        o del tavo svaisciojimu apie ekonominius bedarbius ir TSRS taikytus sprendinius -- idomu pastebeti, kad TSRS vertino bedarbyste kaip naikintina blogybe, tuo tarpu laisvos rinkos apologetai mano bedarbyste esant butinu veiksniu uzkertant kelia „nepagristam“ uzdarbio augimui.

        tavo siulomas sprendinys atrodo butu rimtai apsvarstytas dedes Stalino ir grieztai sukritikuotas gelezines ledi.

        ar nebus cia Stalinine dvasia i Rokiski isimetus? Kuo tai raudonuoti pradejo sis ziurkenas 🙂

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Paskaičiau tamstos tris komentarus, kuriuos čia parašėte. Kadangi kliedite atvirai ir nevaržomai, apie Adam Smith negirdėjot nieko, tačiau marksizmą laikote ekonomikos pagrindu, tai siūlau valtinti naxui iš mano blogo.

          Reply
          1. Erla Monis

            pats apie Adam Smith tik girdejai, o as ir skaiciau 🙂

            sugebejimai mastyti pas pati riboti, nes niekaip nesuvedei minties kad Marksas buvo tas zmogus kuris sudomino reiksmingai dideles mases gilintis i politine ekonomika ir kaip tai veikia ju gyvenimus, o ne tai kad Marksas buvo pirmas ar iki tol svarbiausias ekonomistas.

            Iki to laiko ekonominiu santykiu nagrinejimu uzsieme teologai, filosofai ir dar visokie prasalieciai, o juos skaite mazulytis procentas aukstuomenes, tame tarpe ir Oneginas:

            Высокой страсти не имея
            Для звуков жизни не щадить,
            Не мог он ямба от хорея,
            Как мы ни бились, отличить.
            Бранил Гомера, Феокрита;
            Зато читал Адама Смита,
            И был глубокий эконом,
            То есть, умел судить о том,
            Как государство богатеет,
            И чем живет, и почему
            Не нужно золота ему,
            Когда простой продукт имеет.
            Отец понять его не мог
            И земли отдавал в залог.

            Ekonominius santykius analizuojant didele pazanga padare ir Salamankos mokyklos atstovai, ir Tomas Akvinietis ir dar eile kitu veikeju simtus metu iki Adamo Smito dvieju veikalu apie tautos turto prigimti atsiradima 🙂

            O kad yra Stalino anukas, ziurkenas vel pats patvirtino, jei nesi tos pacios nuomones kaip ziurkenas -- von, kaip minimum 🙂 nors gal ir ne Stalino, buvo i vakarus dar toks vienas dede panasiu laiku…

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Kadangi tamstai nedašyla, kad reikia eiti savanoriškai, tai tamsta dabar prievartinai tenai pakliuvote, kur siūliau eit.

              Netoleruosiu čia visokių zyziančių stradalintojų, kurie minties nesurezga, o kažkuo visvien nepatenkinti.

              Reply
              1. Erla Monis

                tai kad cia tu nepatenkintas zyziantis stradalintojas, kategoriskai bijantis diskusijos, o siaip tai si tavo patalogija man yra juokinga ir tiek.

                Reply
  6. Daiva Bosienė (verslas.in)

    Lietuvoje yra per plona riba tarp dirbančiųjų minimumo ir nedirbančiųjų bedarbio pašalpos. Skiriamoji riba turi būti didesnė. Bet aš manau, jog ne minimumą reikėtų kelti, o bedarbio pašalpą mažinti..

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tamsta visiškai teisi. Riba yra labai maža, dėl to traukos vektorius darbui irgi mažas.

      Deja, pašalpų mažinimas yra antipopulistinis veiksmas, kertantis per politikų reitingus, kai tuo tarpu minimumo didinimas -- populistinis, kurio politikai siekia.

      Didinant minimumą, kyla darbo vietos kaina, kas sukelia darbo vietų skaičiaus mažėjimą, kas reiškia dar didesnes išlaidas pašalpoms, kas reiškia dar didesnį verslo apmokestinimą arba atitinkamai mažesnes viešojo sektoriaus išlaidas, kas reiškia mažesnes verslo pajamas ir t.t., su tam tikru situaciją bloginančiu grįžtamuoju ryšiu.

      Ir tai vyksta kartu su visomis vietinių produktų brangimo, t.y., prekybos balanso neigiamomis pasekmėmis, t.y., sumažintomis verslo pajamomis, duodančiomis dar papildomą darbo vietų mažėjimą.

      Kaip matome, gaunasi jau kitas konfliktas -- ne tarp dirbančiųjų ir nedirbančiųjų, o tarp populistinės valdžios ir verslo. Ir nors tas konfliktas yra labai panašus, tačiau jam sprendimų aš nematau.

      Reply
      1. bst

        As neisivaizduoju kaip kitaip -- jei ne emigruot -- turetu elgtis zmogus kuriam vienintele dilema beliktu jusu siuloma minimali alga arba dar sumazinta pasalpa.Net jei i ta pasalpa igauni teise dirbdamas ir mokedamas mokescius.
        Matyt kitur zodis „minimumas“ reiskia kitokius minimumus.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Ponas BST, tame čia ir esmė: iš minimalios algos pragyvent daugelis neįstengia, todėl ima pašalpą ir dirba nelegaliai ar šiaip kur nors kaime. Arba išvis emigruoja.

          Tuo tarpu keliant minimalią algą, problemos tiktai dar pablogėja, nes vos minimali alga pakyla, taip pat pakyla ir prekių savikainos, tačiau verslo konkurencingumas dingsta, rezultate darbo vietų sumažėja, bedarbystė padidėja ir viskas pasidaro dar blogiau, nei buvo. Ir svarbiausia, kad dar blogiau netgi tiems patiems, kas gauna minimumą.

          Čia, žinote, kaip su kokiais nors narkotikais: sėdo valdžia ant populistinės adatos ir reikia vis daugiau, daugiau, daugiau. Ir situacija po truputį blogėja ir blogėja, kol gaunasi visiška tragedija.

          Galima čia palyginti su Graikija -- ten labai ryškiai šitų bajerių pasekmės matosi. Šalis realiai bankrutuoja, tačiau populistiniai dalykai jau tokie gilūs, kad daugybei žmonių į tai nusispjaut. Jie geriau norėtų nuversti savo valdžią ir valkataut, nei gyvent iš savo darbo.

          Reply
          1. Kęstutis

            Offtopic:

            Graikų lifestyle reikalauka atskiros diskusijos. Nors ir esu diletantas šiuo klausimu, bet pasidariau išvadas būdamas vienoje jų salų: apsišluoti aniems negarbė. Protestuoti, keiksnoti valdžią ir nemokėti mokesčių -- teigiamas reikalas, visai kaip LT. Jei ant žemėlapio skaitai „park“, tai reiškia šabakštynas su nupjauta žole kur netingėta. Visur kitur -- pasusę šabakštynai. Jei skaitai „historical site“, tai reiškia pora akmenų visiškame šabakštyne.

            Ir prie akmenų jokio aprašymo kas čia per %$$%@%. „Kad vietiniai gidai turėtų darbo“ . Tik visur prierašas, kad visa tai „remontavo italai 1938 metais, bet tai buvo visiškas #$#!@“, todėl graikai 198X~ metais gavo ES paramą. Bet ana baigėsi, todėl dabar vėl gavo paramą, ir pastatė (ne atstatė) 98% „didingo istorinio paminklo“.

            Tad nenuostabu, kas jie nuvairavo kebeknėn. Viskas daroma atsipūtus, pakazūchai. Nors gal aš mačiau ne Graikiją, o eilinį muliažinį tourist-trap.

            Reply
            1. Pamishelis

              tai va -- o kai visi kalba apie Amerikos bankrota -- realiai nera joa mate akyse. Cia zmones dirba po 12-14 valandu i diena ir dar sestadieniais. Tai normalu. Jie tiki savo salimi, jie gerbia vienas kita ir netgi kas blogiausia jie gerbia valdzia. Ir ka berasytu visoki sunekonomistai ar norstardamas -- netikiu Amerikos bankrotu ir jo vizualiai neisivaizduoju, nes truksta tokiu detaliu kaip sabakstynai ir zmoniu dirbanciu po 2 val i diena bei keiksnojanciu savo valdzia.

              Reply
      2. Erla Monis

        vaje, kaip sunkiai mintys deliojasi ziurkenui 🙂

        vezimu nori stumti arkli 🙂 paklausa skatina pasiula, nesant paklausos nebus reikalinga ir pasiula. gi batus gamina del to kad kazkas juos perka.

        rekomenduociau paskaityt ne tik pasiulos skatinimo pseudoteorijos propagandos, bet ir rimtesniu ekonomistu darbus.

        Didinant minimumą, kyla vartojamoji galia 🙂

        Reply
  7. nesusivokusi parazitė

    Mane visada stebina kalbos apie pašalpų rojų. Nebedirbu jau virš dviejų metų, prieš tai išdirbau 20 metų: apie 10m. turėjau ind. įm., likusius metus buvau samdoma, dabar išlaikoma vyro, smulkaus verslininko.

    Pabandysiu pasakyt, kaip aš tą rojų matau:
    Nesupraskite neteisingai aš nemanau, kad parama per maža, man tiesiog atrodo, kad sąmoningai nutylimas paramos dydis ir tikslai.

    Žmogus, turintis pakankamą darbo stažo gauna
    1 pašalpą šešis mėnesius,
    2 gauna komp. už šildymą, vaikai nemokamus pietus mokykloj, tris pašalpas iš savivaldybės, galimybę gydytis. Visa tai jeigu toliau lankosi darbo biržoj ir neturi turto daugiau už nustatytą sumą. Tikriausiai pagalbos yra daugiau, bet ši pagrindinė, mano manymu.

    Siūlomo darbo atsisakyti DB negalima, esi išbraukiamas iš sąrašų ir negauni nieko. Ši taisyklė sugriežtinta -- tik tam tikrą laiko tarpą gali ieškoti darbo pagal specialybę, po to turi dirbt bet kuo, neatsižvelgiant į išsilavinimą. Perkvalifikavimo kursai tik teoriškai, žmonėms su aukštuoju jų nėra. Teisingai, jie patys moka mokytis ;).

    Aš gavau tik bedarbio pašalpą, daugiau nieko neprašiau. Žinodama, kad iš algos atskaitomas draudimo mokestis netekus darbo, manau, kad turiu tam teisę. įdomumo dėlei šiandien paskaičiavau, kad visgi gauta pašalpa apie 1000 Lt viršijo iš manęs išskaičiuotą draudimo dėl nedarbo sumą.

    I gr. žmonių: 85% bedarbių niekur nedirbo taigi pretenduoja tik į pašalpą Nr2. Jie kažkur užsidirba, perka prekes, dalį kontrabandinių, bet vistiek nors kažkiek PVM nuo jų nubyra.

    II gr. žmonių: Gaunantys minimalią algą, kartu gauna tą pačią paramą Nr2. Jie dirba visą darbo dieną, likusią energiją išeikvoja išgyvenimo užtikrinimui, vartoja irgi dalį kontrabandos, nes ji pigesnė.
    Remdama šią gyventojų grupę valstybė remia stambųjį verslą, konkuruojantį pigia darbo jėga ir kontrabandą.

    Galvodama, kad mūsų magnatai per greit praturtėjo, manau, kad jie per mažai investavo į darbo našumo didinimą ir per daug į prabangą. Ar neturėtų valstybė už paramą jų darbininkams, atsiimti apmokestindama jų prabangą?

    Ponia atstovaujanti verslas.in tikriausiai žino iš patirties, kad alkani bedarbiai geriau pasirodo darbo pokalbiuose. Juk darbo ieško dažniausiai dirbę žmonės, kas nedirbo, tas darbo ir neieškos. Tai ar dirbęs žmogus neturi teisės gauti kurį laiką išmoką, proporcingą sumokėtiems mokesčiams.

    Prirašiau akivaizdžiai per daug ir ne viską į temą.

    Reply
    1. bst

      Viskas cia i tema.Tiesiog viena dalis zmoniu nemato kitos, kuri verziasi dirza aplink stubura… kol neisvaziuoja. Tada fasuojant arbatzoles/prieskonines zoleles Anglijoj (su nuoskauda, sirdgela ir t.t.) lieka pakankamai islaikyt vaiku studijas cia, pakeliaut po kokia Ispanija ir t.t. Po visu mokesteliu.Ir ne man juos peikt (pats niekad del ateities negarantuotas).Taip, gaila tautos,gaila isvykstanciu. Bet ten geriau, nei cia savo kapeikiniu uzdarbiu vegetuot ir finansuot vietini „versla“.Netaikau to visiems verslininkams. Tik tiems, kuriuos teko sutikt.90% -- gyvuliai.Sorry.

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Ok, tai truputį šį tą daro aiškiau, kai padėstėt skaičius ir tą ribojimą 6 mėn..

      Kita vertus, yra toksai tipinis atvejis, kai pas darbdavius eina bedarbiai su prašymu „pasirašykit, kad manęs nepriėmėt“. Jiems darbo biržai tokių pažymų reikia. Tai sako visgi, kad parazitavimas yra.

      O dėl verslo nenoro investuoti į darbo našumo didinimą, bet norą pirktis prabangą -- taip, yra tokia dalis verslininkų. Daugelis jų baigia tuo, kad patys eina į darbo biržą.

      Reply
      1. bst

        As suprantu tavo nora kad nebutu aplink parazitu. Bet nejaugi tavo aplinkoj nera is nevilties „balsuojanciu kojomis“? Man asmeniskai tai yra tragedija. Didele tautos ir zmoniu tragedija.Galbut pas mane problemos su empatija ir sentimentais. Bet tai ka matau aplink (pas mane asmeniskai ~ 50% bendraamziu -- man 32 -- uzsienyje) -- varo i nevilti.Nes tauta imho kraujuoja.

        Reply
        1. Kęstutis

          pritariu bst.

          Apie 10 emigravusių šeimų pažįstu. Dalis grįžo, pabandė įsikabint, atsikando ne tiek algos, kiek lietuviškos darbo ir bendravimo kultūros, išsipardavė visą turtą kurį turėjo Lietuvoje ir antrą kartą išvažiavo net nebeatsigręždami nuo lėktuvo trapo.

          Pasiliko tik viena šeima, dėl sėkmingai susiklosčiusių aplinkybių.

          Reply
        2. Rokiškis Post author

          Problema yra ne tame, kad tiesiog yra iš nevilties balsuojančių kojomis bedarbių. Reali problema yra tame, kad valdžia, užsiimdama populizmais, tiesiog supriešina tuos, kas kuria verslą su tais, kas dirba, net jei tam supriešinimui ir nebūna pagrindo, o to pasekme tampa suirutė.

          Verslininkai patiria tokias pat tragedijas, kokias ir emigruojantys bedarbiai, nors bedarbiams suprasti tai labai sunku, nes jie mato tiktai tuos, kas įstengia kažkaip išsilaikyti -- ar dėl gudrumo, ar dėl apsukrumo, ar dėl to, kad kažkas ima gyventi pagal panašius mechanizmus, kaip ir pašalpininkai, tik versliškai -- iš valstybinių užsakymų. O valdžia čia dar įsikiša ir užkelia barjerus smulkiam verslui, sukurdama tarp verslo ir darbuotojų prarają, kuri išvis veik neperšokama.

          Didžioji bėda yra tame, kad verslas ir darbuotojai turėtų būti vienoje barikadų pusėje, tačiau didžiąja dalimi jie yra suskaldyti ir tiesiog susipjovę tarpusavyje. Abi pusės neretai nesuvokia, kad išties sėdi vienoje valtyje: darbdavys be darbuotojų, o darbuotojai be darbdavio -- vienodai beprasmiški ir žlugę.

          Ir jau to rezultatas didele dalimi ir tampa emigracijos srautu.

          Reply
          1. Erla Monis

            idomu pastebeti terminologini netiksluma. Kas cia tas darbdavys? nera tokio veikejo. Kas gali man duoti darbo? ogi niekas, as pats turiu imti ir dirbti. nebent darbdavys yra tas kas dirba mano darba uz mane 🙂 prancuziskas entrepreneur siaip reiskia darbu organizatoriu, o ne darbdavi,kuris atsirado uz’spinn’inus si zodi reikiama linkme 🙂

            Reply
      2. nesusivokusi parazitė

        Taip, tokių daug, tik primenu, kad darbo biržoje tik ~15% registruotų žmonių gauna bedarbio pašalpą (6 mėn.), reiškia, kad per tris metus atgal nuo registravimosi darbo biržoje datos jie dirbo ne mažiau, kaip 18 mėn. Manau tie 15% ieško darbo.
        Didžioji dalis ilgalaikiai bedarbiai ir apskritai nedirbę. Jie registruojasi biržoje dėl kompensacijos už šildymą ir PSD. Kompensacija už šildymą nemokama jei asmuo nedirba ir (gerai nepamenu) nėra 6 mėn užregistruotas kaip ieškantis darbo. Kadangi atsisakę darbo pasiūlymo, bus išmesti iš biržos, tai prašo kad jų neįdarbintų. Jie kažkur nelegaliai uždarbiauja. Darbo birža bando juos gaudyti, iškviečia netikėtai ir pan., neatvykus išmeta, bet patys įvadinėj paskaitoj pasakojo kaip jiems nesiseka išgaudyti dirbančius bedarbius.
        Reikia sudaryt sąlygas tiems žmonėms kažkaip legalizuotis, bent jau bedarbių statistiką turėsim objektyvesnę.
        Bedarbio pašalpos mažinti nėra kur, pati mačiau kaip moterys su darbo siuntimais eina į pokalbius ir į biržą pėsčiomis per visą miestą. Dar neparašiau, kad po trijų mėn. bedarbio pašalpa mažinama maždaug ketvirtadaliu ir geriausiu atveju likusius tris mėn ji yra apie 400lt.
        Beviltiškoj situacijoj žmogus dirbs už minimalią algą, kaime gal net su džiaugsmu, bet Vilniuje…?
        Jei vyras sugeba per 6 mėn (vasara ruduo) nelegaliai arba ir legaliai užsidirbti po 1300lt per mėn. dirbti už min algą visus metus jam nebeapsimoka, o jei dar žmona dirbanti, jis rizikuoja negauti komp. už šildymą ir apskritai jam dirbti už minimumą bus nuostolinga.
        Moteriai, ypač su mažais vaikais dar blogiau: Darželis grubiai 200lt, pravažiuojamas 100lt, belieka apie apie 350lt uždirbti pačiai ir + vaikai prižiūrėti ir šeima pamaitinta(jei yra iš ko).
        Įsidarbinus beveik nebelieka laiko uždarbiauti papildomai ir vistiek reikia eiti prašyti tos pačios kompensacijos.
        Pagrindinė nenoro dirbti už minimalią algą priežastis mieste yra tai, jog neįmanoma už ją išgyventi, todėl registruojamasi DB ir ieškoma kitų sprendimų. Aš taip galvoju.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, pagrindinė apsisprendimo priežastis tokia ir yra: kai žmonės pasiskaičiuoja, kiek kainuoja kad ir vieno kambario nuoma Vilniuje, paaiškėja, kad pigiau nedirbti ir gyventi kaime. Bet važinėjimas iš kokio nors kaimo į miestą kainuoja maždaug tiek pat. Taigi, ar taip, ar anaip, neapsimoka.

          Aš apie šitą reikalą ėmiau galvoti būtent po to, kai viską detaliai papasakojo viena bedarbių šeima -- su tuo, kiek kas kainuoja, kokios būtinos išlaidos ir pan..

          Ir vėl čia problema atsisuka per ten pat: aukštos savikainos pigiausioms prekėms/paslaugoms. O minimalias savikainas galima sumažinti, tik mažinant minimalius atlyginimus. Iš statistinės pusės, jei 800 minimalus atlyginimas, mediana berods kažkur apie 1200-1400, o vidurkis apie 2000, tai jau yra požymis, kad kokia pusė Lietuvos dirba už minimumą, nustatytą valstybės. Tai reiškia, kad minimumas yra iškeltas dirbtinai aukštai, t.y., daro visos ekonomikos iškreiptumą.

          Reply
  8. Pingback: Lietuviai tuntais emigruoja į Baltarusiją « Rokiškis

  9. Pingback: Graikijos referendumas. Paspėliokim, kas už jo slepiasi. « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *