Bangos, telefonai, vėžys ir fizika

Kai įbrendi į jūrą, gali pastebėti, kad bangos eina "kiaurai" kojas, taip lyg tų kojų net nebūtų. Vanduo pakyla, apsemia kojas, bet tai netrugdo bangai judėti. Visai kitaip būna, kai bangoms kelią užtveria daiktas, didesnis už pačią bangą – šios tada tiesiog dūžta, stumdydamos užtvarą ir atiduodamos jai savo energiją.

Kur link suku – visas tas briedas apie mobiliuosius telefonus ir jų sukeliamą vėžį kyla iš elementaraus nesupratimo: bangos, nesvarbu, ar tai radijo bangos, ar vandens bangos, ar dar kokios nors, negali būti sugertos objektų, kurie yra daug kartų trumpesni už jų ilgį. Jei negali būti sugertos – jos negali ir tiesiogiai paveikti to daikto, per kurį sklinda. Tiesiog nėra netgi principinės galimybės poveikiui – banga neatiduoda savo energijos, atitinkamai ir sąveikos nėra.

Mobilieji telefonai, dirbantys 1,8GHz dažniu, skleidžia maždaug 16,7cm ilgio bangas. Telefonai, dirbantys 900MHz dažniu, skleidžia maždaug 33,3cm ilgio bangas. Grubiai tariant, daiktas, kuris sugeria tokias bangas, turi būti bent jau ketvirtadalio bangos dydžio. Didelis, labai didelis, lyginant su organizmo ląstele. Ir jau išvis nesuvokiamai didelis, lyginant su kokia nors DNR molekule – būtent šių molekolių pažeidimai gali sukelti vėžį. Taigi, banga turi būti labai trumpa.

O kaip su mikrobangėmis krosnelėmis, kurios kepa mėsą? O mikrobangės krosnelės irgi nepaveikia ląstelių tiesiogiai. Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus. Kitaip tariant, žmogų galima iškepti spinduliavimu, tačiau tiesioginio poveikio DNR tai visvien nepadarys (DNR skils tik nuo bendro mėsos įkaitimo). Vėžį sukeliančių veiksnių atveju turėtų būti priešingai: ląstelė turi likti sveika, galinti daugintis, tačiau jos DNR turi būti pažeista.

Ar yra elektromagnetinių bangų, kurios gali paveikti ląstelės DNR, nepaveikdamos pačios ląstelės? Žinoma, kad taip. Tai rentgeno ir gama spinduliai. Tam tikrose ribose poveikį gali daryti aukštadažnis (kietas) ultravioletinis spinduliavimas. Apie šiuos spinduliavimus ir žinoma, kad jie gali sukelti vėžį. Aukštadažnis ultravioletas būna vasarą, vidurdienį, tiesa, jo intenesyvumas – labai jau silpnas, giliai po oda jis irgi negali prasiskverbti, tačiau kaip rizikos faktorius vėžiniams susirgimams – jis žinomas – sukelti gali melanomą (odos vėžį). Rentgeno ir gama spinduliai prasiskverbia žymiai giliau, jų poveikis rimtesnis, tačiau šio spinduliavimo šaltinių aplink mus tiesiog nėra (jei neskaitysim rentgeno aparatų poliklinimose ir ligoninėse).

Taigi, radijo bangos ir vėžys – niekaip nesisieja. O ką galima pasakyti bendrai apie radijo bangų šaltinius? Jų daug. Faktiškai kiekvienas aukštadažnis buitinis prietaisas (kompiuteris, mobilus telefonas, televizorius, radijo imtuvas, mp3 grotuvas ir t.t.) skleidžia radijo bangas. Vieni prietaisai silpnesnes, kiti – stipresnes. Pvz., televizoriaus skleidžiamas radijo bangas specialiai naudojami prietaisai gali pastebėti už daugelio kilometrų, tuo naudojasi britų tarnybos, ieškančios nelegalių televizorių (ten reikia mokėti valstybei mokesčius už televizorių, tačiau atsiranda, kas nori naudotis TV, o mokesčio bando išvengti). Beje, TV siųstuvų galia – šimtus ar net tūkstančius kartų didesnė, nei mobilių telefonų stočių.

Ko gero galingiausi radijo bangų šaltiniai – tai radarai. Gan didelę galią turi laivų radarai, leidžiantys stebėti aplinką už kelių dešimčių kilometrų. Kariniai radarai, skirti lėktuvams stebėti – dar galingesni. Ypatingai aukštą galią turi kariniai radarai, skirti priešo artilerijos taškų susekimui – jie sugeba pamatyti atskrendantį priešo sviedinį ir pagal jo trajektoriją nustatyti iš kokio taško yra šaudoma. Šie radarai turi tokią galią, kad už kelių dešimčių metrų nuo jų esantys medžiai per pusdienį radaro darbo ima gelsti ir mesti lapus. Bet net ir tokios galios radarai nesukelia vėžio, nors priešais pat anteną atsistojusį žmogų galėtų iškepti per kelias minutes.

Elektromagnetinės bangos – tai ir ta pati šviesa, ir šiluma, kurią skleidžia radiatoriai ar tiesiog valgomas maistas. Šios bangos – tai žymiai aukštesnio dažnio spinduliavimas, nei radijo bangos (prisiminkim, ką reiškia bangos ilgis). Ko gero, per kelias valandas gauname natūralaus spinduliavimo gerokai daugiau, nei iš visų žmonijos sukurtų prietaisų galim gauti per visą gyvenimą. Ar nuo maisto šilumos kuo nors susergame? Žinoma, kad taip, jei valgome verdančią sriubą 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

97 thoughts on “Bangos, telefonai, vėžys ir fizika

  1. Anonymous

    Jau kuris laikas skaitau tavo blogą ir daugelyje įrašų pasigendu vieno labai svarbaus dalyko -- nuorodų, kurios patvirtintų tavo išsakytų teiginių teisingumą. Nes dabar tu viską pateiki kaip absoliučią neginčijamą tiesą, nors apie elektromagnetinių bangų poveikį esu perskaitęs ne vieną mokslinį straipsnį, kuriuose kalbama visiškai priešingai nei tu dabar. Aišku, jeigu pažinočiau tave ir tikėčiau tavo kompetencija, tai gal ir nereikėtų pagrįsti teiginių. O dabar, atleisk, visa ką čia parašei, yra tik papezėjimai iš internetų suradus straipsnių mišrainę (neaišku kieno) ir bandoma čia daryti apibendrinimus.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Brangus anonime, man giliai poxui nėra labai svarbu, kas apie mane ką galvoja. Kam reikia -- tie gali pasitikrinti ir paneigti ar patvirtinti sau tai, ką čia paskaitę. O jei tamstai atrodo, kad kažkas čia ima straipsnių mišraines ir papezėjimus iš internetų -- tai jau tamstos problema, nes manęs tai nekaso.
      Kiek suprantu, šį blogą skaitote neseniai, nes matomai dar nežinote, kad čia ne Vikipedija, jokių prūflinkų čia nebuvo ir nebus. Prūfas ir man, ir mano oponentams yra žmogaus galva, o ne kažkokios nuorodos. Į tai čia ir orientuojamės.
      Beje, jei nesutinkate su tuo, ką rašiau čia, nes jūsų manymu, bangos turi kitokias savybes, tai siunčiu jus į kur nors kitur, nes net elementarių mokyklinių žinių neturintys asmenys bei jų komentarai man visai neįdomūs.

      Reply
  2. Anonymous

    praeinant
    …DNR skils tik nuo bendro mėsos įkaitimo.
    Šiaip tai gal mėsa yra piramidės pavidalo sistema, kurios atitinkamuos aukštuos yra …elektronai, atomai, molekulės, ląstelės…
    … tai kaista kas?! …tik piramidės abstrakti sąvoka?! …:)
    …turbūt mokykloj muses ant palangės dažnai ganėt, bo visi mokytojai išvėsį būt negali…:), juk šiaip belekuri disciplina ir logikos mokena…
    …taika…:)

    Reply
      1. Anonymous

        praeinant
        Visgi dar pabandysiu išsiaiškinti kaip ten su tuo kaitimu yra…
        Kaitinant pirma įkaista kūno pavadinimas nuo jo kūnas/mėsa, nuo jo ląstelės, nuo jų molekulės ir t.t. iki atomų, elektronų… kvantų…? ar kaip? ar kaista tik kuri nors atskira sistemos dalis, o kitos dalys gyvena savo nepriklausomą gyvenimą (be sąsajų sistemoje – lai vyksta nors ir termobranduoliniai sprogimai)?

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: praeinant
          Įkaista pirmiausiai vakuumas tamstos galvoje, o iš jos termobranduolinis sprogimas perduoda sąsajas į psichotronus. Dabar aiškiau?
          Vadovėlį pasiimkit kokios 5 klasės, ten bus apie aliektrą papasakota, kaip jinai laidus kaitina.

          Reply
          1. Anonymous

            praeinant
            🙂
            Vat, ir belieka jums vaidint fiziką-budulį… viską aiškinant homogeniniu „drato“ lygmeniu… …mažna pagalvot, kad iki panagių juodimo viskas aišku tiek su visais bangų niuansais ar visa organikos sandara, jos vidinėmis sąveikomis…

            Reply
              1. Anonymous

                praeinant
                Dieve, dieve … ir tai suaugęs žmogus…:)
                Na, gerai esat fizikos genijus… (ir žinote, kad šiluminė energija yra ne „atomų brazdėjimai“ kūne)
                Bet tikiuosi neapsišauksite bent medicinos genijum …jau žinot nuo ko vėžiu nesusergama …nuo to jau nebetoli ir visų pagydimas nuo jo…
                Nors fizikas-budulis man yra tas, kuris spręsdamas kokias nors kompleksines problemas įsivaizduoja, kad šalia fizikos puikiai išmano logiką, biofiziką, biologiją, mediciną ir t.t.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: praeinant
                  Ok, paaiškinsiu kelias jūsų daromas sistemines klaidas, gal tai padės:
                  1. Jūs ieškote sudėtingų paaiškinimų ten, kur pakanka paprastų. Tai neteisingas požiūris: kol pakanka paprasto paaiškinimo, sudėtingas yra nereikalingas (Okamo skustuvas).
                  2. Jūs laikote, kad tam tikras mechanizmas nežinomas (ir dar darote prielaidą, kad kažkas kitas jo nežino), nors mechanizmas ir jo veikimo ribos yra žinomos.
                  3. Jūs ieškote papildomų sąryšių ten, kur jų nereikia ieškoti. Šiluminis jūsų atomų bruzdėjimas -- niekam neįdomus, jei mes kalbame apie radijo bangas. Jūsų organizmo savaiminis atomų bruzdėjimas yra kažkiek milijonų kartų stipresnis, nei tas, kurį sukelia į jus pataikančios radijo bangos, todėl analizei aktualu ne atomų bruzdėjimo mechanizmai, o tik bendras gaunamos energijos lygis ir klausimas, ar ta energija sugeriama išsklaidytai per visą kūną ar didelius jo tūrius, ar koncentruotai kažkuriuose taškuose, t.y., ar radijo bangų perduota energija gali kažkuriame taške tapti lemiančiu faktoriumi. Šiuo atveju išnagrinėjame ir matome, kad sugėrimas vyksta išsklaidytai -- apie tai ir yra straipsnis (jei nesupratote, kodėl kalba apie bangų ilgius). Todėl gilinimasis į atomus čia yra beprasmis (žr. pirmą punktą).
                  Kaip matome -- tai sisteminės supratimo problemos, o jų sprendimas -- ne analitinis, o tik pedagoginis, todėl klausimas yra ne mano kompetencijoje kalbėti apie vieną ar kitą dalyką, o išimtinai jūsų sugebėjime gauti sistemines žinias. Yra labai paprasti dalykai, kuriuos, jei norite, galite pasiskaityti vadovėliuose, enciklopedijose ar pan. -- tą jūsų vietoje aš ir padaryčiau, vietoj to, kad ieškot subinėj sliekų.

                  Reply
                  1. laiqua_lasse

                    Re: praeinant
                    Dėl 1. punkto -- nemanau, kad Okamo skustuvas šiuo atveju tinka, nes kalbama labiau ne apie problemos sprendimus, o apie palyginimus. Truputį plačiau apie palyginimų svarbą rašė Kubilius ir atsakiau .

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: praeinant
                      Sakykim taip, paprastai, apie problemą -- gali radijo bangos sukelti vėžį ar ne: kol reiškinys yra paaiškinamas turimomis priemonėmis ir nėra faktų, kurie verstų ieškoti kitų paaiškinimų, tol antstatas, paaiškinantis nesamus faktus (nesamus „banginio vėžio“ atvejus) papildomomis teorinėmis priemonėmis (menamais radijo bangų sukeliamais DNR pažeisimais) nėra reikalingas.
                      Kitaip tariant, kol mes matome, kad bendras energijos kiekis gaunamas tam tikru būdu tesudaro nykstamai mažą dalį visuose taškuose, tol mums nereikia tirti paskirų taškų, t.y., pasilikti paprastą teorijos variantą, nenagrinėjant varianto, paremto pseudomokslinėmis haliucinacijomis. Kitaip tariant, sakyčiau, kad duotuoju atveju visgi Okamo skustuvas veikia.

                  2. Anonymous

                    praeinant
                    1. Deja ne, jūs eskaluojate detalių lygmenį, aš labiau linkęs pradėti nuo esmės. Šiaip, esmė būna paprasta (ji maža apimtimi ir sudėtingumu, lyginant su…), o detalės analizė jau reikalauja gilesnių specializuotų žinių (+ dar detalių būna aibė)… tad gaunasi priešingai, jūs lendate į sudėtingus paaiškinimus…
                    2. Nesu tikras, kad fizika viską žino apie bangų generacijos, sklidimo ir sugerties mechanizmus net „negyvosios“ gamtos kontekste, bangų kaip katalizatorių procesuose mechanizmus ir t.t. …esu tikras, kad jūs nežinote visų priežasčių kodėl tas ar kitas žmogus suserga vėžiu…
                    3. dėl pedagogystės … tai jums reiktų už tokiąją pliką užpakalį rupia tarka nutarkuoti…:) …ar jūs suvokiat ką propaguojat? Manau labai daug mokslui žalos daro bailiai susiję su mokslu… ta prasme kai žmogus (esantis prie mokslo) bijo sau (o po to ir kitiems) atvirai pasakyti -- aš to ir to tiesiog NEŽINAU. Na, nežinote jūs visų priežasčių kurios sukelia vėžį, nežinote visų galimų grandininių veiksmų kokioje nors subtilesnėje biologinėje sekoje ir t.t. Va, tas bailumo maskavimas vyksta tai fiktyvu (detalėse tai: cinizmas-chamizmas, a la mokslinė retorika, lievos disertacijos, slėgis autoritetu ir t.t.)
                    Pykit, nepykit bet laiqualasse drąsesnis už jus…:), bent čia…
                    Tai, kad sisteminiai dalykai galima sakyti yra mano arkliukas, tai jau aš maždaug iš tųjų pozicijų ir burbuliuoju…:)

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: praeinant
                      Blablablablabla… vėžio priežasčių nežinau, vadinasi kaltos radijo bangos…. blablabla…
                      Ar teisingai išverčiau tai, ką parašėte?

                    2. Anonymous

                      praeinant
                      🙂
                      Ne, neteisingai …kad būtų vienareikšmis atsakymas į tą ar kitą pusę turi „aiškiai sueiti galai“ iš fizikos, biologijos, medicinos…
                      Ko gero vienareikšmiškai aišku tik tai, kad iki galo aiškių atsakymų nėra nė iš vienos minėtos pozicijos, tad klausimas atviras…:)

                    3. rokiskis Post author

                      Re: praeinant
                      Atviras tik tamstos išsikalinėjimas, paremtas išimtinai tamstos bukumu 🙂
                      Linkiu sėkmės 🙂 Ate 🙂

                    4. laiqua_lasse

                      Re: praeinant
                      Nu ale kaip čia netikėtai drąsuoliu apšauktas buvau 🙂 Šiaip yra skirtumas tarp mokslininko, kuris bando suvokti Gamtos paslaptis, mokytojo, kuris bando jau suvoktas paslaptis paaiškinti auditorijai, ir blogerio, kuris rašo, kas jam ant seilės užeina. Atrodo, niekur nemačiau, kad rokiškis pretenduotų į kurį nors iš pirmų dviejų tipų. 🙂

                    5. rokiskis Post author

                      Re: praeinant
                      Bet argumentai pas šitą veikėją geri -- „nesuprantu, todėl tu neturi drąsos pripažinti, kad tu neteisus, o tai reiškia, kad tu neteisus“.
                      BTW, tą lopinį ko gero, baninsiu, nes debilizmas užveikė. Tu teisingai pastebi, kad aš čia nesiruošiu nei tyrimų daryt, nei mokytojaut.
                      BTW-2, dabar Ekoinstitutas ėmė platinti dar naglesnius bajerius -- remiasi vėžio tyrimo organizacijomis, esą tos įrodė, kad mobiliakai sukelia vėžį ir nesidrovėdami deda nuorodas į tyrimą, kuriame tiesiai rašoma, kad jokio sąryšio nenustatyta. Ir štai kas nuostabu -- atsiranda būriai dalbajobų, kuriems net ir tokie fokusai praeina -- jie nei nesitikrinę patiki, kad išties tyrimais nustatyta, kad mobiliakai sukelia vėžį.

                    6. laiqua_lasse

                      Re: praeinant
                      Įdomu, ar kada nors buvo darytas tyrimas, kiek žmonių patiki, kad straipsnis yra paremtas giliais moksliniais šaltiniais, jeigu tame straipsnyje mato nuorodas į mokslinius straipsnius (toli gražu nebūtinai remiančius straipsnio poziciją, arba net nesusijusius su straipsniu)? jei mato nuorodas į protingai skambančius interneto puslapių adresus (nesvarbu, ar tie puslapiai egzistuoja)? jei mato nuorodas (nesvarbu, į kur)?..

                    7. rokiskis Post author

                      Re: praeinant
                      Nežinau apie tokius tyrimus. Bet manau, kad patiki daugelis. Ir kai kurios kontoros akivaizdžiai tuo naudojasi.

                    8. Anonymous

                      praeinant
                      Na jums ir pasisekė…:)
                      Na, yra skirtumas ir kas… galima/reikia juose naudoti skirtingas melo dozes…?

    1. rokiskis Post author

      Miela Verute, kai tik išsiaiškinsit bent jau sąryšį tarp megahercų ir metrų, išsyk laukiu jūsų patarimų apie ką man rašyti, o apie ką -- ne 🙂

      Reply
      1. gerasirdis

        Kad jau žinau skirtumą tarp megahercų ir metrų…
        Bet gi tavo rašliavoje yra akivaizdus prieštaravimas.
        Ultravioletiniai spinduliai, kurių bangos ilgis (grubiai) 300nm, gadina DNR, sukabindami dvi maždaug vieno nanometro dydžio timino timino bazes.
        Bo kojos, pro kurias praeina bangos- vienas dalykas, bet yra ir visai kitas- sugertis. Tai kai tam tikro „magiško“ ilgio banga dingsta be pėdsakų, atlikdama kokį nors cheminį darbą.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: Kad jau žinau skirtumą tarp megahercų ir metrų…
          UV nėra tiesiog 300nm, tai diapazonas 10-400nm ribose, tad kietoji dalis jau artėja ir prie bazės dydžio (10nm bangos ketvirtis -- 2,5nm). Na, aišku, matomai prisideda ir laisvieji radikalai, generuojami to paties UV.
          Dėl UV ir DNR dydžių skirtumo -- taip, labai teisingas pastebėjimas, nes labai jau grubiai aprašinėjau (beje, apie bangas -- irgi panašaus lygio supaprastinimai). Gal būt, teisingiau būtų kalbėti apie visą grandinę ar chromosomą, kurios objektyvus dydis gerokai didesnis, sakykim nukleosomos dydis -- pora nm, chromatino gijos skersmuo yra 30nm ir t.t., t.y., dydžiai jau atitinkamo diapazono. Bet tai jau tu galėtum tiksliau pasakyti, nes tu biologas.
          O sugertis būtent ir vyksta, kai objekto dydis pakankamai didelis, esant daugiau, nei pusbangiui -- sąveika pilnavertė, esant mažiau, kaip ketvirčiui bangos -- ta sąveika (atitinkamai -- ir sugertis) sparčiai sumažėja iki artimos nuliui.

          Reply
          1. gerasirdis

            Ketvirtis bangos, kur gi ne
            ~300nm- bangos ilgis, labiausiai „kertantis“ per DNR. Kirstų ir kiti ilgiai, bet jie neaktualūs- jų arba mažai (Saulės/soliariumų spinduliuotėje), arba juos sugeria ne tik biologinės medžiagos, bet netgi vanduo ir oras; taigi bala jų nematė.
            Bet tavo esminė klaida- kad gyvenimiškus pavyzdžius taikai ne vietoje. Kvantams visi tie postringavimai bangos ketvirčius negalioja nei biškio.
            Paimkim vario sulfatą (mėlynąjį akmenėlį)- vario jono diametras nesiekia nė nanometro, bet jis kuo puikiausiai sugeria regimąją šviesą. Todėl ir mėlynas.
            Chromosomos ilgis tai pat absoliučiai ne prie ko- pažeidimai būna taškiniai, ir tam sumaitotam timinui ar nutrauktai fosfo- ar dezoksiribo- jungčiai visiškai vistiek, ar ji dalis kažko didesnio, ar ne. Žinoma, jei kalba neina apie mechaninius pažeidimus, kurie iš viso iš kitos operos.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Ketvirtis bangos, kur gi ne
              Vat jau Laiqua Lasse į kvantinius mechanizmus dėmesį atkreipė. Kita vertus, kur kvantiniai dalykai, ten veikia tiktai labai konkretūs ir specifiniai absorbcijos/emisijos dažniai, o plačiajuostis spinduliavimas kitais dažniais tampa neaktualiu.
              Beje, iš tavo pasakymo apie 300nm bangą, taip ir nesupratau, ar tai specifinis dažnis (kad labiausiai kertantis per DNR), ar tiesiog jo daugiausia? Jei tiesiog daugiausia, tai dar nereiškia, kad jis kalčiausias. Jei gilinamės į tai, reiktų kalbėt konkrečiau, nes sąveikos, kaip pats pastebėjai -- visai skirtingos.
              Ir kita vertus, ar negali būti taip, kad tie radiostezikai būtent prisiklausę pasakojimų apie kvantines fizikas, ima svaigt radijo bangomis, veikiančiomis DNR?

              Reply
              1. gerasirdis

                Re: Ketvirtis bangos, kur gi ne
                Trumpas ultravioletas turi tokią jėgą, kad trauko sigma jungtis- taigi kerta per viską iš eilės. Todėl labai baisus jis nėra- nes veikia ne tik DNR, bet ir visa kita. Kaip jau ir sakiau.
                300nm- čia toks apytikris skaičius, DNR turi du platokus sugerties pikus, maždaug ties 280 ir 260 nanometrų. Tiesa, ne kiekviena sugertis yra fotolizė :-). Pažeidimai, kuriuos sukelia UV- labai įvairūs, bet turbūt baisiausia, kas gali atsitikti- crosslinking (kryžminis sujungimas, ar kaip čia? Procesas, kai dvi grandinės sulimpa). Tam, prireikus, naudojamas 254nm ilgio UV.
                > ar negali būti taip, kad tie radiostezikai būtent
                > prisiklausę pasakojimų apie kvantines fizikas,
                > ima svaigt radijo bangomis, veikiančiomis DNR?
                Apie kvantus mėgsta postringauti visokie šarlatanai, ne tu pirmas tai pastebėjai :-).

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Ketvirtis bangos, kur gi ne
                  Ačiū, čia jau neturiu ką pridurt, info konkreti, kaip plyta 🙂 Liuks 🙂

                  Reply
  3. Anonymous

    Rokiskis, visi zino puikiausiai kas tu toks. sao teva ir motina parduotum jei tik sumoketu kazkas. dabar pagal omniteliu uzsakimus visoki brieda rasai, o pats nesupranti apie ka. tu bent jau ismok ka tie zodziai reisia prie pradedamas apie bangas ir megahercus, gama spindulius sneket

    Reply
  4. maumaz

    Rokiški, tai jau rimta. Esi banaliai per jaunas būtų Čekuoliu-2, tad tikrai pasirašau prie verutės pastebėjimų. O gal tiesiog reiktų čia atkviesti Laiqua_lasse. Nors gal jis ir taip pastebės ir pasisakys.

    Reply
    1. laiqua_lasse

      Dėl rokiškio bandymo būti Čekuoliu-2 tai pritariu pastebėjimui, bet kol kas rašinyje iš pirmo žvilgsnio fizikinių nesąmonių nepamačiau. Tiesa, pati elektromagnetinės spinduliuotės žala yra labiau biologija bei biofizika, apie kurias nutuokiu tikrai mažai.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      „jis per daug žino, negali jis tiek žinot“ LOL 😀
      Maumai, manęs nekaso, su kuo tu mane lygini. Pirma konspirologijos, kad eksperimentus ant tavęs darau, dabar -- čekuoliai kažkokie. Aš esu aš, supranti? Rašau tai, kas ant seilės užplaukia, tai, ką galvoju. Paprasta, ar ne? 😀

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Buvo, Maumai, konspirologijos, buvo 😀 Pats žinai juk 😀 Kaip ir paranojos, kad aš už kitus rašinėju 😀

          Reply
          1. maumaz

            Man keista -- esi toks įžvalgus, o prisigalvoji nesąmonių 🙂 Patikėk, aš savęs tiek nesureikšminu, kad manyčiau jog tu specialiai su manimi darai kažkokius eksperimentus. Tai buvo labai bendro pobūdžio prielaida: arba tu tiesiog, hmm, atsiprašau, nusišneki, arba eksperimentuoji su skaitytojų reakcija. Dėl rašinėjimo už kitus -- tai buvo BAJERIAI. Man net keista, kad tu tai priėmei už gryną pinigą.

            Reply
  5. Anonymous

    Marius
    Tutbūt juokaujate 😀 nes, tai ką autorius išdėstė pakanka elementarių mokyklinio lygio fizikos žinių, kad suvoktum jog teisingai samprotauja. Dar galiu papildyti, kad radio bangos ląstelėse sugeba sugeneruoti mikro dydžiu sroves, kurios vargu ar turi įtakos ir tai bangų energija turi būti didelė. Foninės spinduliuotės gaunam kurkas daugiau, nei tų radijo bangų.

    Reply
    1. Anonymous

      Re: Marius
      Na nezinau, as bandziau suprasti kas cia rasoma, bet autorius taip painiai ir su fizikos terminais kazkokiais pasakoja… Man per sudetinga, manau kad vargu ar cia daug tiesos

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: Marius
        Na, jei jums tai per daug sudėtinga, tai nežinau, kaip dar paprasčiau paaiškinti apie tai, kas gali veikti, o kas ne.

        Reply
    2. rokiskis Post author

      Re: Marius
      Taip, srovės, kurios galėtų suardyti ląstelės branduolį, turi būti labai didelės, nuo jų dūmai iš kūno pradėtų kilt. O šiaip, jei srovė žemo dažnio -- tai pirmiausiai traukuliai apimtų, jei aukšto dažnio -- tai pirmiausiai šiaip skaudėtų klaikiai. Tarp kitko, sovietiniais laikais buvo berods pas Tauras ar kokius ten lempinius spalvotus televizorius kanalų selektorius dedamas, kuris truputį kratydavo, net neprisilietus -- pakakdavo per kokius 5-10cm nuo mygtukų laikyt pirštus. Tai, aišku, ne radijo bangos, o elektromagnetiniai laukai, bet tam jau reikia ganėtinai įspūdingos galios, su kuria palyginus, kokių nors mobiliakų spinduliavimas -- tai tiesiog nulis.
      BTW, vieną kartą kresteltas srovės iš rozetės, gauni tokią elektros dozę, kokios iš visų aplinkoj esančių prietaisų per visokias bangas, ko gero, per visą gyvenimą nesusirinktum. Jau nekalbant apie tai, kad visiškai natūralaus žaibo sukeltas radijo bangų ir elektromagnetinis impulsas duoda tiek, kad jei tas žaibas nelabai toli (tarkim, šimtas-kitas metrų), tai vėlgi, nuo pavienio sužaibavimo gausi radijo bangų dozę, kokią iš buitinių prietaisų ir antenų rinktum krūvą metų.

      Reply
  6. Anonymous

    Labai įdomu, kam atstovauja šitas autorius. Nenustebčiau jei jis turi sąryšių su kai kuriomios mobilaus ryšio firmomis. Tokias pasakas būtent šios firmos skleidžia, norėdamos pateisinti savo žalą. Tačiau mokslininkų tyrimai seniai įrodė, kad kenksmingas spinduliuotės poveikis yra. Išties būtų įdomu sužinoti, kiek buvo sumokėta už šį užsakomąjį straipsnį.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Žydomasonų sąmokslui atstovauju. Ruošiausi būtent jūsų smegenis iškept, tačiau deja, paaiškėjo, kad kepti nėra ką.

      Reply
          1. maumaz

            Kaip sakė mano tėvo bendradarbis, ruseliams, Čekijoje sušukusiems: „Tak vot gde naši kolbasi!“ -- „vaši kolbasy u vas mež nogami“ 😀

            Reply
  7. laiqua_lasse

    Kai kuriose vietose, porą kartų perskaičius, pastebėjau galimų kabliukų šitam paaiškinimui, bet, kaip jau atsakiau Maumui, tai labiau biofizika ir biologija, o ne fizika.
    Tiesa, gal žinai kokį pakankamai aišku ir glaustą paaiškinimą iš tos pusės, kad mobiliakai sukelia vėžius ir kitokias nesąmones? Norėčiau pasiskaityti, prieš komentuodamas plačiau šičia.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Neturi tie konspirologai jokių paaiškinimų, tiktai kliedesius apie visokias spinduliuotes, radiostezijas, psichotronikas ir panašiai. Remiasi savo pačių išsigalvotais tyrimais ir kruša protą kam papuola.
      Problema ta, kad tie dalbajobai prisikasė iki Seimo sveikatos apsaugos komiteto ir prakrušo smegenis kelioms seimūnėms -- pakankamai neseniai šios bandė prastumt įstatymą, pagal kurį belenkokiems prietaisams reiktų krūvas pinigų kainuojančių leidimų, kuriuos net neaišku, ar kokia nors įstaiga galėtų išduot, t.y., faktiškai bandė uždraust visą buitinę elektroniką.
      O šiaip, yra Lietuvoje kelios grupuotės, platinančios visą savo briedą, prekiauja visokiais lochotronais, skirtais spinduliuotei aptikti, kažkokiais tinkleliais, tipo saugančiais nuo radijo bangų, virgūlių tyrimus daro ir pan., plius dar tie neaiškūs, formaliai neįrodyti sąryšiai su TEO.

      Reply
  8. Anonymous

    iš samprotavimų kilo klausimas, kokiu fizikiniu mechanizmu remiantis „tokios galios radarai nesukelia vėžio, nors priešais pat anteną atsistojusį žmogų galėtų iškepti per kelias minutes“ ? Čia kaip iškeps? dėl daugiafotonės sugerties? 🙂

    Reply
  9. laiqua_lasse

    Ok, keletas pavienių pastebėjimų apie „kabliukus“ su fizika:
    1. Bangos vandenyje nuo elektromagnetinių bangų skiriasi iš principo tuo, kad vandens bangos yra vandens dalelių vertikalus svyravimas, sukeliantis gretimų dalelių svyravimą ir t.t., o elektromagnetinėse bangose analogiškai svyruoja tik elektrinis ir magnetinis laukai, o fotonai juda kartu su banga, bet ne statmenai jai. Iš to seka, kad…
    2. Jei įbrendi į vandenį, tai eiti prieš bangą bus sunkiau, nei pagal ją. Taip yra todėl, kad bangą tavo kojos kažkiek absorbuoja. Absorbcija tokiose bangose vyksta dėl įvairių sąveikų tarp vandens dalelių tarpusavyje bei su aplinka. Ir nesvarbu, kad bangos ilgis gerokai didesnis už tavo kojos plotį, sąveika vis tiek bus. Kliūties dydis apsprendžia labiau ne sugertį, o difrakciją.
    3. Vandenilio atomo dydis yra apytikriai viena dešimtoji nanometro. Elektrono energijos šuolis tarp pirmo ir antro energijos lygių yra 3,4eV, arba maždaug 3,5nm ilgio banga. T.y. 30 kartų didesnė, nei pats atomas. Bet sugertis įmanoma.
    4. Iš kitos pusės tu iš dalies teisus, sakydamas, kad bangų (bet tik elektromagnetinių) energiją sugerti gali tik objektai, esantys panašaus dydžio, kaip tos bangos. Bet taip yra tik tada, kai ta spinduliuotė neatitinka jokių energijos šuolių ir tik pakelia vidinę šiluminę sugeriančiojo kūno energiją. Ir dar, kaip pats paminėjai, jei sugeriančiame kūne yra daug polinių molekulių, tai tam kūnui bus dzin, kokio dažnio banga pro jį eina, svarbu kad kažkokie elektriniai laukai aplinkoje sukiojasi.
    Iš visai kitos pusės, ką tik pagalvojau, kad visgi tu neteisus. Pasižiūrėk į šiuolaikinę visuomenę -- nepanašu, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių kenčia nuo pažeistų smegenų?.. 😉

    Reply
    1. laiqua_lasse

      Pataisymas: 3 punkte energija yra ~10 eV, atitinkamas bangos ilgis 1nm. Vis tiek 10x daugiau, nei atomo skersmuo. O jei kalbame apie jau sužadinto atomo elektrono energijos šuolius, tai galimi ir gerokai mažesni energijos lygių skirtumai.

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Pakišau žiauresnį pavyzdį -- vandens molekulė su 14mm banga. BTW, kiek atsimenu, tai buvo priežastis, dėl kurios naciai pralaimėjo karą ore apie 1944 -- jų radarai ant to dažnio dirbo ir esant debesuotumui, tapdavo aklais.

        Reply
    2. rokiskis Post author

      4. Jo, dėl to, kad smegenys daugeliui pažeistos, sutinku. Kita vertus, pažvelgęs į istoriją, nemanau, kad tų pažeidimų procentas dabar būtų smarkiai didesnis. Didelis puspročių procentas gali būti susijęs su kokiom nors kitom priežastim.
      3. Vat su ta sugertim ir spinduliavimu, kur prasideda kvantinė fizika, aš, prisipažinsiu, nelabai pagaunu mechanizmo, nes kvantinėje mechanikoje dėsniai kažkokie kiti. Lygmenis suprantu, bet realaus mechanizmo -- nelabai. BTW, vandens molekulės dydžio santykis su vandens dažniu -- išvis nenormalus, ten gi 14mm banga. BBŽ, į galvą ateina tik tokia mintis, kad elektronas irgi banga, ir kažkokios mintys kyla apie dviejų bangų interferencijas, t.y., elektrono sukimosi dažnis sutampa su absorbuojamos bangos dažniu ar pan. :-/ Atomas atomu, bet pats elektronas, kuris pasigavęs kvantą, peršoka į kitą orbitą -- kaip dalelė, jis išvis negali sąveikaut su tokio ilgio bangomis, t.y., pagal planetarinį modelį galas su galu nesueitų, kita vertus, banginės sąveikos -- išvis kosmosas :-/
      2. Sakykim, sąveika gaunasi pagal fazę, kojos veikia, kaip terpės dalis, todėl einant bangos kryptimi, dažnis gaunasi mažesnis, banga ilgesnė, atitinkamai terpės pasipriešinimas -- irgi mažesnis, tuo tarpu prieš bangą dažnis kyla, bangos ilgis mažėja. Ghrmz, galima pasakyti ir taip, kad einant paskui bangą, kojos būna mažesnės, o prieš bangą -- didesnės. Reliatyvumas 😀
      1. Taip, bangos vandenyje -- tiesiog analogija. Ir taip, kadangi vandens ir kojos tankis bent kažkiek skiriasi, koja visvien kilnojama aukštyn žemyn, t.y., tam tikrą, nedidelę dalį energijos paima. Elektromagnetinės tuo tarpu sąveikauja su terpe, tarkim, jei šioji pasižymi tam tikru el. laidumu. Bet analogiją ėmiau dėl panašumo, kad vaizdžiau paaiškint.

      Reply
      1. laiqua_lasse

        3. Na o į dar didesnius skirtumus lendant, tai vandenilio hipersmulkusis šuolis yra 21 cm bangos ilgio. Taip stebimi vandenilio debesys Galaktikoje, nes niekas daugiau panašiame diapazone nė iš tolo nespinduliuoja.
        Taip, čia yra kvantinės keistenybės. Kažkuris protingas dėdė yra pasakęs, kad „jei manai, jog supranti kvantinę mechaniką, vadinasi, kažką praleidai“. O planetinis atomo modelis yra beviltiška atgyvena, apie kurią kuo mažiau galvosim, tuo mažiau problemų bus 🙂
        Elektrono bangos ilgis yra maždaug pikometro eilės dydžio, taigi sudėtinga jam interferuoti su milijonus ar milijardus kartų ilgesnėmis bangomis. Geriau būtų įsivaizduoti bangą kaip fotonų srautą ir elektrono sąveiką su fotonu. Čia pasireiškia tas bjaurusis bangų-dalelių dualizmas. Kažkada mokiausi šiek tiek apie šitokius dalykus (kvantinė sugerties ir sklaidos teorija), bet sėkmingai pamiršau kitą rytą po egzamino…

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Matai, aš buitiškai galvoju maždaug taip -- jei įsivaizduojam buką planetinį modelį, tai elektronas juda orbita, su tam tikru periodu. Tai reikštų, kad lyg ir turėtų atsirasti kintamas laukas su tam tikru dažniu. Jei fotono dažnis tas pats, gali vykti interferencija.
          BTW, primena tokias virtualias antenas, kur tipo, tu gali turėti seką nespinduliuojančių „antenų“, kurios per trumpos, kad spinduliuot, bet suderinus singalus jose pagal fazes, taip kad laukas iš vienos, pasiekęs antrą, sutaptų faze (t.y., į antrą paduodant su poslinkiu), sustiprinamas, ir taip per visą grandinę perėjęs, lyg ir atsiplėšia, taip lyg antena būtų viena ir tikra, o ne netikrų antenų seka. Tiesa, taip ir nesupratau, ar kur nors tokios schemos pritaikomos, nes pvz., fazinės gardelės turi pilnaverčius, o ne virtualius spinduliuotuvus.
          Gal dar vienas atvejis, kur bangos ilgiai nesutampa -- tai bėgančiosios bangos lempos, ten yra kitas mechanizmas -- rite einantis elektrinis signalas, kai ritės apvijų žingsnis sutampa su banga, moduliuoja atitinkamu signalo sklidimo ritėje greičiu einantį elektronų srautą, taip gan primityviomis priemonėmis galima gauti žvėriškos galios stiprinimą ultraaukštais dažniais, nors atstumai tarp tinklelio, katodo ir anodo gali būti ir labai dideli. Tik vat atome atvirkščiai -- sukasi tai ne šviesos greičiu sklindantis signalas, o lėtas elektronas. BBŽ.
          Nors, bendrai, žiūrėk -- elektronas yra trumpabangis, lyginant su pasigaunamu signalu, tai reiškia, kad jo sukimasis atitinka dažnio sumažinimą, kaip bėgančios bangos lempos ritėje, su sąlyga, kad modelis ne planetarinis, t.y., kad elektronas išsisklaidęs, esantis kaip ir visur vienu metu toje orbitoje, t.y., jo banga gali atitikti kokį nanometrą, bet dėl sukimo virtualiai gaunasi pvz., centimetras. Kažkokie galai taip gal ir susieina.
          Taip vat buitiškai lenda į galvą tokie maždaug paaiškinimai. Nes kažkaip neįsipaišo man į smegenis centimetrinių ar kilometrinių gabaritų dalelės…

          Reply
            1. rokiskis Post author

              Tai aš irgi tik iki tol gaudausi, kol neprasideda skaičiavimai, o kai jau prasideda skaičiavimai, tai eina peklon tos formulės. Paprasto dipolio lygčių sistemą kol suprasi, tai smegenis išsisuksi (nebent mechaniškai kaltum), tai aš kažkada net ir nesigilinau, nusispjoviau ir viskas, kas užsiliko -- tai truputis bazinių žinių 😀
              BTW, prisiminiau formules, prisiminiau dar vieną bajerį -- atkakliausieji konspirologai atranda rimtose knygutėse užuominas apie tai, kad fazės sklidimo greitis gali artėti prie begalybės ir tada prasideda naujos teorijos apie virššviesinius kosminius laivus, skraidančias lėkštes, juodąsias skyles ir t.t., kurios slepiamos karinėse laboratorijose jau pusę šimtmečio ar netgi gerokai ilgiau.

              Reply
              1. laiqua_lasse

                Įdomu, tiems konspirologams kas nors parodė botagą? Ir ar jį pamatę jie pradėjo šnekėti apie priešistorines viršgarsines raketas bei lėktuvus? 🙂

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Jie tada ima rėkti -- vieni apie tai, kad kažkokie konspiraciniai radijo bangų sąmokslininkai bando visus susargdint ir jiems grasina, kiti apie tai, kad visi jiems prieštaraujantys nieko nesupranta ir yra durniai, treti dar ką nors.
                  O šiaip, kadais girdėjau tokią legendą, kaip kažkurie ten šnekėtojai apie ateivių priešistorinius išsilaipinimus, įrodinėjo radę raketų figūrėles pas kažkokius majus ar kokią ten tautą, platino tų figūrėlių nuotraukas ir aiškino, kad čia sąmokslai, kad šitų nuotraukų archeologai visuomenei nerodo ir apie tas figūrėles nešneka. Galų gale kažkas jų pasigailėjo ir paaiškino, kad tai priešistoriniai dirbtiniai pimpalai.

                  Reply
                    1. laiqua_lasse

                      Apie paleokosmonautus girdėjai? T.y. tai, kad piramides statė ateiviai, Naskos linijai paišė ateiviai, Stounhendžą suvertė ateiviai ir t.t.? Tai va visa tai iš tikro yra tiesa 😉
                      Rekomenduoju pažiūrėti, labai linksmi serialai.

                    2. rokiskis Post author

                      A, čia tie, kur kažkoks fon Denikenas pradėjo. Jo, girdėjau šitus. Tarp kitko, kasinėjant Vilniaus žemutinę pilį, irgi buvo atrasta dirbtinių pimpalų, tad galėtų ir Lietuvoj kas nors paskleist teorijų apie tai, kaip Vytautas Didysis valdė ateivių ordas 😀

                    3. grippen

                      Tęskite toliau. Nepamirškite išplėtoti paleokosmonautų ir paleokonservatorių bendradarbiavimo siužetinės linijos.

    3. rokiskis Post author

      Šiaip, prisiminiau pavyzdį įdomų, gal ir ne visai į temą -- sovietmečiu kažkur Vilniaus pakrašty buvo Majak retransliatorius, vienas galingiausių siųstuvų Europoje -- pakakdavo prie vieno ausinių įvado pajungti laidą prie radiatoriaus, kitą -- paimti į ranką ir net be diodo galima būdavo tyliai tyliai išgirst. O su normaliu kontūru, antena, diodu -- net per garsiakalbį iš detektorinio imtuvo galima buvo tyliai klausyt. Man įdomu, kokios galios tas agregatas turėjo būt. Ko gero, per visą Lietuvą visų mobilių bazinių stočių suminė galia iki to siųstuvo toli gražu netrauktų.

      Reply
      1. Anonymous

        Žilionio internete (www.zilionis.lt) galit atrasti, kad Vilniuje buvo 50kW Majak retransliatorius, o galingesnis buvo Sitkūnuose prie Kauno, ten 0,5MW. Bet aš irgi atsimenu, kad Vilniuje Majak girdėjosi daug geriau už Lietuvos Radiją.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          50kW yra daug, megėjiškos stotys būna neretai pvz., pusės vato, t.y., šimtą tūkstančių kartų mažiau ir visvien nemažu atstumu pagaunamos. O ta stotis, kur pusė megavato -- tai jau nedidelės elektrinės reiktų jai maitinti.
          O šiaip, aš irgi nežinau, kodėl Majak Vilniuje girdėjosi taip gerai. Gal tik jį tie 50kW siųstuvai ir transliavo. Nes tas, kad išgirst gaudavosi ne tai, kad be kontūro, o ir be detektoriaus -- tai iki šiol mane stebina.
          Beje, Algirdo gatvėje buvo dar geriau -- ten buvo pagrindiniai Vilniaus slopinimo siųstuvai, kuriais slopindavo visokius Laisvės radijus, Amerikos balsą ir t.t., tai vienas draugas, gyvenęs kaip tik šalia tos stoties, tais laikais pasakojo, kad paėmus neoninę lemputę į ranką, o prie kito kontakto prijungus poros metrų laidą, lemputė imdavo šviesti.
          Žodžiu, jei tos radijo bangos ką nors veiktų, tai dar sovietmečiu pusė Vilniaus turėjo išdvėst.

          Reply
        1. rokiskis Post author

          Ok, kiek daugiau, nei suminė galia tų poros siųstuvų, kurie kažkur berods Viršuliškėse. Arba penkis kartus daugiau už Vilniaus LTV siųstuvą. Arba penkis kartus mažiau už tą vieną pusės megavato Sitkūnų siųstuvą.
          Beje, nesu tikras, ar iš trijų čia reikia daugint -- ten trys antenos, bet siųstuvas tai turėtų būti vienas. Nors užtikrintai tvirtinti šiuo atveju negaliu, šiaip spėju, nesigilinau.

          Reply
          1. grippen

            Siųstuvai trys. Jei GSM aušroje ir būdavo po vieną, dabar siekiant didesnės tinklo talpos ne tik visiems sektoriams statoma po atskirą imtuvą, bet ir antenos nulankstomos žemyn ir mažinama jų galia. Taip sumažėja celės aprėptis ir tuo pačiu, pastačius daugiau celių, padidėja tinklo talpa.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Ok, paaiškinimas dėl kanalo pralaidumo aiškus. Kažkaip apie tai nepagalvojau, tik nustebino prieš kiek laiko, kai teko paskaityti, kad tipinių GSM stočių galia pasaulyje nuo tinklų pradžios bene 10 kartų sumažėjo (kai buvo pradžia Suomijoje, tai statė bene 100W ar galingesnius siųstuvus, o dabar daug kur stato 5-10W, kartais dar mažesnius), dabar dašilo, kodėl.

              Reply
    1. Anonymous

      Ekoinstitutas jau skelbia, kad mobiliakų naudotojams trečdaliu didesnė rizika susirgti smegenų vėžiu ir kad tai nustatė Interphone tyrimai. Aiškiai šitą frazę taip išvertė:
      „Had there been a greater risk after more than 10 years of mobile phone usage, we should have seen it in Interphone,“ Maria Feychting, professor of epidemiology at the Karolinska Institutet and head of the Swedish portion of the Interphone study, said in a statement „The results are consistent with available experimental research that has failed to demonstrate any carcinogenic effect from the type of radiation cell phones emit. They also correspond with previous epidemiological research.“

      Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: ZG34 prieš Karolinska…
            Šaunuolė, nuėjo, pakleidėjo, o paskui pamatė, kad ten ne asilų banda, su kokia matomai ji pripratus dirbt 😀 Taip ir liko susišikus -- „aš nežinojau, kad mano firma dirba telekomui“ 🙂
            Tiesa, nesuprantu, kodėl ten Commonsense.lt chebra taip cackinasi su psichotronikais 🙂 Aš kai pasižiūrėjau, kas Commonsense.lt dedasi, tai čia juos naxui siuntinėjau, vos kilus įtarimų, kad kažkas vėžinėm bangom tiki, ir tai spėjo užknist 😀

            Reply
  10. Anonymous

    „Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus“ -- šitas tai jau visai užmušė. Fizikos išmanymas lygus nuliui.

    Reply
    1. Anonymous

      Tokius debilus visada realybė užmuša :DDDDDDD Eik paskaityk fizikos vadovėlį, kur apie tai rašoma, DEBILE :DDDD Nežinai koks sąryšis tarp elektros srovės ir radijo, bet komentuoji :DDDDDDD Eik pirkti lochotronų į Aistrą, jie tau padės :DDDDD DEBILAS :DDDDD

      Reply
  11. courapca

    Rokiški, pamiršai dar vieną šaltinį: blokiniuose namuose išvedžioti elektros laidai sukuria nuolatinį dinaminį elektromagnetinį lauką (jį generuoja armatūros strypai dėl tekančios laidais srovės).

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ne tik blokiniuose, o visuose, tik dažniausiai ne armatūros strypai tai generuoja, o patys laidai, tiesa laukas vadinamas kintamuoju, o ne dinaminiu (nors tai, aišku, nekeičia esmės). Dažniausiai armatūra tik ekranuoja ar išsklaido, nors jei tie strypai labai ilgi ir nutiesti paraleliai laidams -- juose gali atsirasti indukuotos srovės, generuojančios laukus tuo pat dažniu.
      Bet bendrai -- taip, kaip bežiūrėsim -- viena vertus, šie laukai namuose paprastai gerokai galingesni už radijo bangas, antra vertus, jų poveikio organizmui požymių irgi nėra atrasta. Trečia vertus, irgi egzistuoja konspiracinės teorijos apie vėžį sukeliančias aliektras iš elektros laidų.
      Pačiu baisiausiu atveju, jei kintamas 50Hz laukas labai jau galingas (sakykim, jį kuria kokia nors ritė), tai gali truputį elektra kratyti, net neprisilietus prie laido. Bet tokie fokusai jau būna ne su laidais, kurie name, o tik su kai kuriais prastai suprojektuotais prietaisais.

      Reply
      1. courapca

        būtent tai ir norėjau akcentuoti. nes kiti ieško sliekų ten kur jų nėra, tuo tarpu visiškai nesukdami galvos kokioj aplinkoj gyvena ir nepagalvoja, kad tv ar tie patys laidai sugeneruoja žymiai stipresnius laukus nei mobilus ar pc.
        o man kad dar ne gana tai namie ir wireless pasileidau pilnai 🙂

        Reply
  12. Anonymous

    Ir tai tas pats Rokiškis, kuris dar visai neseniai visus gąsdino su GMO? Gal reiktų apsispręsti: arba visiems aiškinti, kokie jie durni, nes remiantis mokslu akivaizdu, jog elektromagnetinė spinduliuotė negali sukelti vėžio, arba kad visi durni, nes remiantis VBS (viena boba sakė) akivaizdu, jog GMO kelia pavojų.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O kuo čia susijęs GMO su banginiu vėžiu? Bitės, kaip paaiškėjo, nuo GMO mirė -- pasirodo, nuo kenkėjų atsparūs rapsai turėjo nuodingas žiedadulkes. Nuo mobiliakų dar nei vienas nemirė.
      Siūlyčiau vertinti argumentus smegenimis, o ne skirstyti žmones į grupes ir paskui, remiantis savo paties padarytu suskirstymu, spręsti apie argumentus.

      Reply
      1. Anonymous

        Gerai, tada pasakysiu truputį kitaip negu savo pirmame komentare. Aiškinti, kad va GMO – pavojinga, nes nežinia kokios nenumatytos sąveikos gali sukelti nepageidajamų pasekmių, o el. spinduliuotė yra nekenksminga, nes bangos per didelio ilgio, kad įsigertų, yra nerimta. Esą pastaruoju atveju jokių tokių sąveikų būti negali? Jeigu šis klausimas būtų toks elementarus, niekas nesiknistų prie jo dešimt metų. Vieni tyrėjai nustato viena, kiti – kita. Prašom paaiškinti rezultatų skirtumą. Mobiliųjų telefonų kompanijų įtaka? Bet juk su jūsų įrašo fizikine logika juk nepasiginčysi, kad ir kiek pinigų bus įdėta, ar ne?
        Apie mokslinius dalykus galima kalbėti tik su faktais, tyrimų duomenimis ir srities išmanynu, kaip jau čia sakė ir pirmasis anonimas, ir laiqua_lasse, ir gal dar kas, o tokie pamąstymai su analogijomis – tik VBS lygyje. Net nežinau, daugiau naudos ar žalos (kaip kad GMO atveju).

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Radijo bangų poveikius tiria ne 10, o daugiau, kaip 100 metų. Ir tyrimai iki šiol nieko neparodė. Tai yra faktas -- poveikio neradimas irgi yra mokslinis faktas. Kodėl jobnutiems psichotronikams susišviečia kenksmingumai -- čia jau kita problema, kurią reiktų tirti ne iš fizikos, o iš psichikos tyrimo pozicijų.
          GMO atveju patirties yra nedaug, tačiau kenksmingo poveikio atvejai -- žinomi. Tai irgi yra faktas. Pasieiškokit -- atrasit.
          Žiūrint objektyviai, kalba ir tuo, ir anuo atveju yra ne apie tai, ar kenkia/nekenkia, o ar yra pakankama kontrolė visuose proceso etapuose. Radijo bangų atveju tokia kontrolė yra. GMO atveju -- nėra.
          Taip pat primenu, kad dėjau ant pseudoargumentacijos iš serijos ad hominem ar pro forma, tad paskutinei tamstos pastraipai, nors ir esu kiek indiferentiškas, tačiau už pasikartojimus siųsiu vulgaria kryptimi, kaip neadekvatą. Tikiuosi, kad suprantate, kodėl.

          Reply
          1. Anonymous

            „Ir tyrimai iki šiol nieko neparodė.“ plg.: http://www.reuters.com/article/idUSLDE64F0J420100516. Nepasakyčiau, kad taip jau būtų vienareikšmiškai viskas aišku. Mano nuomonė sutampa su jūsų, kad kenksmingo poveikio nėra, bet tai tik nuomonė, pagrįsta trupučiu fizikos žinių. Nerimta.
            Apie mano pseudoargumentaciją, kad apie mokslą reikia kalbėti su faktais,– laukiu argumentų, kodėl kiekviena melžėja gali rašyti eiles apie kvantinę mechaniką.
            (Aišku, čia jūsų blogas, jūsų nuomonė, bet ne apie tai kalba.)

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Aha, puiki nuoroda, o dabar pasiieškokite originalo pas IARC ir palyginkite. Manau, kad nustebsite ir apsidžiaugsite 🙂
              Žinios, reikalingos galimo radijo bangų poveikio organizmui supratimui, mokslo buvo gautos dar prieš pusę šimtmečio. Naujų dalykų, kurie keistų tą supratimą -- neatrasta iki šiol. Taigi, viską, kas dėstoma, lengvai galite pasitikrinti fizikos vadovėliuose ar netgi kokioje Vikipedijoje. Išties, tą ir siūlau padaryti bet kam, kam kyla abejonių. Tai, kad neatrandama užribinių faktų, yra antrinis duotosios teorijos įrodymas.
              Apie mokslą su faktais: faktų, kurie turėtų būti žinomi iš mokyklinių žinių -- nesiruošiu dėstyti. Viso straipsnio tikslas buvo labai paprastas -- ne daryti tyrimus ar mokslą, ne mokyti elementarių žinių, o tiktai vaizdžiau ir suprantamiau paaiškinti mechanizmą -- ką jis gali, o ko negali. Tuo tarpu elementarioms žinioms gauti ar pasitikrinti yra mokykliniai vadovėliai. Ir ta pati Vikipedija (angliškoje -- netgi matematinio aprato pagrindus galit atrasti aprašytus, tik nuo jo smegenys susisukt gali, vos pradėjus gilintis).
              Nuomonę apie save priimu belenkokią, kol neprasideda visokie blablabla, paremti demagogija. Baninu išties labai retai, tiktai kai visai kas nors užknisa nesąmoningais kliedesiais. Tamsta kol kas dar iki galo manęs neužveikėt, taip kad galit ir plūstis kaip tik norit, jei jau kiltų toks noras -- šitame bloge tai toleruojama, kaip leistina (nedemagoginė) diskusijos forma 😀
              Galų gale, apie tamstos pseudoargumentaciją: argumentas ad hominem (melžėja), o dar padaugintas iš „kiekvieno“ yra atvira demagogija. Jei melžėja išdėstys tamstai eiles apie kvantinę mechaniką, tos eilės nepasidarys nei teisingesnės, nei neteisingesnės, nei geresnės, nei blogesnės nuo to, kad ji yra melžėja, nes jos buvimas melžėja niekaip negali paneigti ar įrodyti jos eilių teisingumo ar kokybės (BTW, Einšteino biografiją pasiskaitykit, tai irgi sukels minčių apie tą patį). Kitaip tariant, rėmimasis melžėja yra visiškai beprasmis. Šio rėmimosi padauginimas iš sąvokos „kiekvienas“, beprasmiškumą padidina dar šimtus tūkstančių ar milijonus kartų. Kitaip tariant, remiantis aukščiau išdėstytu, galiu drąsiai ir užtikrintai teigti, kad tai yra pilnavertė pseudoargumentacija, kitaip tariant -- briedas.
              Taigi, kaip matome, klausimas paprastutis: ar tamsta dabar sugebėsite įvertinti ir peržiūrėti savo argumentacijos metodus 🙂

              Reply
  13. buduliui

    Budulis sugalvojo parasyt kazka mokslisko taip ir gavos. Nieko buduli.Atleistina. Juk tu budulis. Kad netycia toki absurda google ismete tai ir paskaiciau truputi. O jei ka pats tokius matavimus atlieku ir tas el. laukas radaru o ypac mobiliuju antenu visai nepavojingas.. Geriau maziau gulek po saule ten daugiau pavojaus 🙂

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *