Baltųjų beždžionių propaganda

Negalvok apie baltą beždžionę! Bent vieną minutę negalvok apie baltą beždžionę! Tiesiog paimk laikrodį ir žiūrėk į jį vieną minutę, ir per tą laiką nei už ką nepagalvok apie baltą beždionę! Tau negalima galvoti apie baltą beždžionę!

Negirdėjote tokio pokšto? Jei negirdėjote, pabandykite minutę nieko negalvoti apie baltą beždžionę ir pažiūrėsime, kas gausis. O jei girdėjote – manau, lengvai suprasite, apie kokią propagandą kalbu. Apie tą propagandą (gal būt – netgi neapgalvotą, netyčinę, o gal – net ir gerais norais vediną), kuri mums kala į galvas – „negalvok apie tą“, „negalvok apie aną“.

Prieš porą dešimtmečių vienas mano pažįstamas, su kuriuo kasdien bendravau kelis gerus mėnesius, į mano klausimą apie rasizmą Lietuvoje tiesiog išvertė akis ir pasukiojo pirštą prie smilkinio: „Gal tu durnas? Afrikoje – taip, ten baltųjų nekenčia, Amerikoje – nežinau, nebuvau… O čia, Lietuvoje – tai tik spokso, nes negro gyvai nėra matę“. Taip, tasai pažįstamas buvo negras. Vaikinukas, kuris apie tai net nesusimastydavo, nes jokio rasizmo čia nematė.

Tačiau laikai pasikeitė – dabar neretas jau žino, kad žodis „negras“ gali būti kažkam įžeidus. O žodis „nigeris“ – netgi pilnas atviros paniekos. Juk reikia kalbėti politkorektiškai, sakyti „juodaodis“, mat kitoks pasakymas kažkam gali priminti vergovę, pažeminti, priversti jaustis antrarūšiu. Prieš 15 metų nesuprantamai atrodžiusios socialinės reklamos apie tai, kad odos spalva nieko nereiškia („Visi skirtingi, visi lygūs“ – berods taip skelbdavo?), dabar jau įgyja prasmę: rasizmas po truputį tampa įprastu ir vis populiaresniu, tegul ir vis labiau draudžiamu, užslėptu, nedemonstruojamu viešai, tačiau daugeliui – netgi natūraliu. Kodėl? Vargu bau labai padaugėjo juodaodžių Lietuvoje. Neteko girdėti ir apie kokias nors marginalines grupes, kurias su juodaodžiais kas nors galėtų susieti. Kai kurie sociologai gūžčioja pečiais, kiti – bando paaiškinti tautiečių patirtimi, atsivežta iš užsienio. Treti gi sako, kad jokio pokyčio išties gal ir nėra, tik problemos išlenda į paviršių, tampa aiškiau matomomis. O aš apie tai turiu kitokią nuomonę. Paremtą laukinių Afrikos tautų įsitikinimais, šamanų idėjomis.

Kažkuri iš Afrikos tautelių ligšiol turi nuostabų paprotį: įamžindama žymiausių didvyrių atminimą, uždraudžia vartoti vieną iš žodžių, paverčia jį tabu. Metodas labai paprastas: koks nors hipotetinis didvyris Mabuntu gauna, pavyzdžiui, Dramblio vardą. Ir išsyk visiems uždraudžiama tą naująjį vardą minėti bet kokiu pretekstu – už ištartą žodį genties burtininkas gali prakeikti ir išvaryti žmogų į laukines džiungles, pasmerkdamas jį mirčiai – ar nuo laukinių žvėrių, ar nuo priešų strėlių. Nepaisant to, laiks nuo laiko, patyliukais, „tarp savų“, žodis „dramblys“ laiks nuo laiko minimas, visi jį žino – juk tai svarbus gyvūnas. Tačiau oficialiai visi vartoja „politkorektišką“ dramblio pavadinimą – „gyvūnas, kurio vardu pavadintas Mabuntu“. O apie patį Mabuntu kalba, kaip apie „tą, kuris pavadintas vardu gyvūno, kurio vardas suteiktas Mabuntu“. Juk sakyti „dramblys“ – draudžiama, tai – tabu! Taip visi norom nenorom tampa didvyrio įamžintojais. Vien todėl, kad vardas – uždraustas, tam tikra tema tabuizuojama, o jei tiksliau – visuomenė tiesiog dramblizuojama ir mabuntizuojama. Visi tampa didvyrio legendos nešėjais – pasakotojais ir klausytojais.

Taip, man tai nuostabiai primena tą politkorektišką ir tylų žodžio „negras“ draudimą – tabuizavimą. Kiekvienas, kas tik žino, kad žodį „negras“ vartoti draudžiama, automatiškai, netgi nepriklausomai nuo savo norų ar įsitikinimų, tampa nešėju tabuizuotos istorijos apie žemesnės rūšies žmones. Nes juk kiekvienas žino: jei draudžiama sakyti „negras“, tai tik dėl to, kad tai žemina negrus. Nes jie gi išgirdę tai, pasijunta antrarūšiais, nes tai būdas juos pažeminti. Nuostabu, bet didžiausiomis šitokio politkorektiškumo aukomis tampa patys juodaodžiai: iš lygiateisiškumo platintojų jie irgi sužino, kad jie – tai negrai, antrarūšiai, vergai, nigeriai ar netgi, atleiskite, „juodašikniai“! Sakyčiau, išskirtinis globalios tabuizacijos pavyzdys, kai draudimais stigmatizuojama didžiulė žmonijos dalis.

Gyvenę sovietmečiu galėtų prisiminti tuomet galiojusius žiaurius bet kokios nacių simbolikos draudimus, išmoktus kiekvieno moksleivio – už sąsiuviny nupieštą svastiką galėjai išlėkti iš mokyklos, o apie Hitlerio gimimo dieną visi sužinodavo iš anksto: juk bus patikrinimas, ar kas neužmiršo spalinuko (žinot tokias kirmėles – spalines?) ar komsomolo ženklelio įsisegt, ar pionieriškos „silkės“ ant kaklo užsirišt. Natūralu, kad daugelio galvose nacizmas susitapatino su antisovietiniu pasipriešinimu, o to paties Hitlerio gimtadienį daugelis sovietinių mokyklų auklėtinių iki šiol žino atmintinai. Tai irgi tabuizacijos pasekmė. Kažką panašaus dabartinės Lietuvos valdžia pabandė padaryti ir su sovietine simbolika, ją uždrausdama ir taip įkaldama visiems ją į galvas žymiai geriau, nei galėtų, vykdydama tikslingą sovietinių idėjų propagandą.

Kaip ir kiti sąvokų keitimo metodai, tabuizacija suveikia ne išsyk – reikia ilgokai kalti į galvas, kad kažką sakyti draudžiama, nepadoru. Pradžioj neutralaus žodžio „negras“ pakeitimas žodžiu „juodaodis“ atrodo kvailai, kaip kažkoks kalbainiškas nesusipratimas. Vėliau jau imi abejoti: gal išties kažkam tai gali būti įžeidu? Dar vėliau – įsitikini, kad yra juodaodžių, kurie pasipiktina, pavadinti negrais (o šiuos juk lygiai taip pat mokina įsižeisti). Po kiek laiko jau pripranti prie skirstymo: žodis „negras“ – įžeidimas, nešantis neigiamą prasmę. O žodis „juodaodis“ – nėra įžeidimas. Galų gale pats atrandi, kad jau žinai žemesnės rasės sąvoką.

Dar prieš šešis dešimtmečius George Orwell savo romane „1984“ aprašinėjo naujakalbę – galingiausią smegenų plovimo įrankį. Tačiau gal net ir jis neįsivaizdavo, kokiais rafinuotais būdais toji naujakalbė bus kuriama bei diegiama. Pasirodo, mes, atsisakantys žodžio „negras“, atsisakome jo tam, kad „padėtume“ jiems. O išties – įkalame į galvas visiems, netgi sau patiems, kad negrai yra negrai blogąja (ir, pastebėkime – naująja, dirbtine) to žodžio prasme. O norėdamas juos pavadinti neutraliai – turi sakyti „juodaodžiai“. Netgi Joseph Goebbels galėtų pasimokyti tokių fantasmagoriškų visuomenės nuomonės transformacijų.

Kai žvelgiu į absurdiškus draudimus bei kai kurių lygiateisiškumo gynėjų pasisakymus apie tai, kas padoru, o kas ne – kaskart užduodu sau klausimą: ar jie  tokie silpnapročiai, kad nesuvokia, ką daro? O gal jie visgi supranta, ką daro, bet išties nekenčia visų tų, kieno teises, atseit, gina? Pastaruoju atveju galėtume kalbėti apie tikrą pasaulinį „tolerastų“ sąmokslą, nukreiptą prieš gėjus, negrus, moteris ar dar kokias nors „ginamas“ visuomenės grupes. Tabuizuodami ištisas sritis, tokie veikėjai užtikrina, kad  negrų diskriminacija bus sukurta netgi tuščioje vietoje, kad sovietiniai ar nacistiniai kliedesiai susilauks naujų pasekėjų, kad kažkas nekęs žydų, kad vietoj lygių teisių moterys bus tyliai laikomos kvaišomis vien todėl, kad jos moterys. Ir taip toliau.

Nuostabiai atrodo amerikietiška politkorekcija, jau senokai peržengusi visas ribas: po išoriškai gražiu tolerancijos apvalkalu besislepianti neapykanta tiesiog pribloškia – tereikia užeiti į kokį nors cenzūrai bei teisėsaugai neprieinamą interneto forumą, pavyzdžiui tokį, kaip garsusis 4chan – pamatysite tokį rasizmą, nuo kurio net „rasistiškiems“ lietuviams plaukai ant galvos pasišiauštų. Bet man dar labiau į akis krenta Amerikoje sukami filmai – šalyje, kurioje filmus kūrė žanro kūrėjas Charlie Chaplin, dabar dominuoja dvi apgailėtinos pokštų temos: patyčos iš kitų, rimtesnių filmų bei humoras apie išmatas (scenas, kaip kas nors, atsiprašant, apsitriedžia, pamatysite net vaikams skirtose komedijose). Juk iš ko daugiau juoktis, visa, kas buvo juokinga – jau uždrausta ar bent jau gali sukelti abejotiną kažkieno reakciją?

Manote, kad nepageidautinas žodis „negras“ – tai pavienis atvejis, kai lietuviškiems politkorekcijos adeptams aptemsta protas? Galiu paminėti kažkieno sugalvotus bandymus tyliai uždrausti žodį „čigonas“ (reikia sakyti „romas“!), ir netgi žodį „žydas“ paskelbti nepadoriu (taigi kažkam panašus į rusišką įžeidžiantį „žyd“, todėl reikia sakyti „žydų tautybės asmuo“!). Žydiškus anekdotus išdrįsęs spausdinti laikraštis jau rizikuotų pakliūti į smurtinės spaudos sąrašus. O juk ne taip seniai šie anekdotai buvo vieni populiariausių… Pensininkus kažkieno aptemusios smegenys jau sugalvojo pervadinti „senjorais“, o rusus tapo įprasta politkorektiškai vadinti „rusakalbiais“. Dar prisiminkim, kaip Lietuvoje menkai paplitę anekdotai apie blondines per vieną dieną tapo kultiniais – užteko tik kažkuriai lygių galimybių kontrolierei pareikšti, esą šie anekdotai kažką ten diskriminuoja.

Seniai žinoma, kad uždraustas vaisius – saldžiausias. Bet pagalvokim ir apie tai, kad uždraustus vaisius augina būtent jų draudėjai.

————————
P.S.: Ginta, publikuoju šitą straipsnį užrakintą, pažiūrėk, ar tiktų jums 🙂

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

55 thoughts on “Baltųjų beždžionių propaganda

  1. grybukaras

    :DDDD Nekalbant apie negrus, kurių pas mus nėra -- priešiškumas čigonams neatsirado su bandymais priverst juos vadint romais. Ir ne dėl to. Tiesą sakant, nemanau, kad įvairaus plauko lygių teisių kontrolierių ir kalbininkų veikla turi kokią nors įtaką rasistinių/šovinistinių/..istinių pažiūrų plitimui. Ir blondiniški anekdotai ne dėl kontrolierės atsirado. Ir juokus apie žydus spausdina kas netingi, matyt per mažai egzotiškos spaudos skaitai. Ir filmų Amerikoj yra ne vien apie išmatas. Pritempinėjat, ponas.

    Reply
    1. grippen

      Galiu pasidalinti savo asmenine patirtimi. http://patriotai.lt forume užsiregistravau būtent po pernai metais masinės informacijos priemonėse sukeltų isterijų dėl Kovo 11 eisenos ir girtos negrės išsidirbinėjimo senamiestyje.

      Reply
        1. rokiskis Post author

          Toks procesas -- ne jungiklis, kuris viską apverčia momentaliai. Tai tik vienas iš indoktrinacijos metodų. Pavienis įvykis vargu, ar kažką giliai pakeistų, viską ilgainiui nustato įkaltos sąvokos. O tabuizacija -- tiesiog vienas iš tokių metodų, kurie tam tikras sąvokas kalte įkala.

          Reply
        2. grippen

          Iki tol lietuviškumas Lietuvoje atrodė nuobodžiai saugus, savaime suprantamas ir todėl ne itin įdomus. Per televiziją pamatęs neaišku iš kur atsiradusius „nacius“ pradėjau domėtis kas jie per vieni, iš kur atsirado, ko siekia ir, svarbiausia, kodėl pradėta demonizuoti su trispalvėmis Kovo 11 išėjusius jaunuolius. Įtikinamus atsakymus susiradau tik minėtame forume.
          Pačios pažiūros iš esmės nepasikeitė. Atsirado suvokimas apie naujas grėsmes lietuvybei ir kartu motyvacija prieš jas kovoti.

          Reply
    2. rokiskis Post author

      Taip, priešiškumas čigonams buvo ir anksčiau. Tačiau po to, kai juos viešai ėmė vadinti tik romais, visi sužinojo, kad žodis čigonas reiškia ne šiaip čigoną, o blogietį. Vlondiniški anekdotai irgi buvo ir iki kontrolierės pareiškimų. Bet kontrolierė juos nuostabiai išpopuliarino. O žydiški anekdotai dabar matyt liko tik žemiausio lygio spaudoj (toj „egzotiškoj“), neatsimenu, kad per paskutinius metus-du būčiau jų matęs nors viename normalesniame leidinyje. Nors prieš kelis dešimtmečius jų buvo keleriopai daugiau, nei dabar -- blondiniškų.
      Bet bendrai, pastebėjimas priimtas. Pabandysiu truputį pataisyti straipsnį, nes matomai nepakankamai akcentavau esmę.

      Reply
      1. grybukaras

        Kad tokių politkorektiškų žodžių problema iš esmės tokia lingvistine problema ir lieka. Tarkim, čigonas dabar reiškia blogietį, o anksčiau automatiškai nereiškė. Ir kas? O nebūtinai ir reiškia, kontekstas dar žiūrint koks. Aš su draugais alubary gerdamas visus juos svoločiais galiu išvadint, ir nieko, nors darbe tokie epitetai turbūt kitokią prasmę įgautų. Ir negrai sužino, kad juos kažkas laiko antrarūšiais visai ne dėl kažkokių tabuizuotų žodžių. Greičiau atvirkščiai -- tokie žodžiai tampa tabuizuotais todėl, kad yra vartojami visų pirma tų, laikančių juos antrarūšiais. Kitas dalykas dėl tokių tabu perkėlimo iš pvz. Amerikos pas mus, į lietuvių kalbą -- galima ginčytis ar tai gerai ar labai blogai, bet galima ir nesiginčyt. Jei kažkur tas žodis jaut turi neigiamą potekstę, o pas mus neturi, nes negrų nėra, ar yra prasmė draskytis dėl kažkokio žodžio, kuris, pavartotas kitoj aplinkoj, gali kažką įžeist?
        Beje, man tai panašu, kad visos tos komplikuotos formuluotės atsiranda ne dėl kažkokio brukamo politkorektiškumo, o dėl įvairių filologinių ekvilibristinių pratimų, einančių iš VLKK ir visokių redaktorių. ‘Žydų tautybės asmuo’ visai nėra išskirtinis išsireiškimas, lygiai taip pat gan senokai visur rašo ‘vokiečių tautybės verslininkas’ ir pan.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Pataisiau straipsnį. O problema yra ta, kad net jei tau „čigonas“ nereiškė nieko, po politkorekcijos tau jis pradeda reikšti blogietį. Todėl, kad žodžio prasmė pakeičiama.
          Tarp kitko, apie ką patarčiau susimastyti -- šitas prasmių paslinkimo metodas veikia būtent tuos, kas jo poveikio nepastebi, neidentifikuoja, todėl neįstengia pasipriešinti 🙂

          Reply
          1. grybukaras

            Susimąsčiau. Ryškiai smegenys išplautos. O aplamai tai, po grippeno pasakojimo apie susidomėjimą patriotais.lt, pradėjau galvot, kad tikrai didele dalim teisingas šitas straipsnis. Tiesa, visai iš kitos pusės, bet vis tik.

            Reply
        2. grippen

          PSYOPS
          Lingvistika čia yra tik įrankis naudojamas psichologinio poveikio operacijose.
          Pasižiūrėkime į žodžio ‘nigger’ evoliuciją amerikiečių kalboje. Visų pirma „politiškai nekorektiškas“ žodis ‘nigger’ buvo pakeistas į ‘black’. Tačiau ‘black’ labai greitai taip pat tapo „politiškai nebekorektišku“ ir buvo pakeistas į per ilgą ir visiškai netinkamą kasdienei kalbai ‘african american’. Su žodžio ‘nigger’ keitimu neseniai susitaikiusi visuomenė net nebeprieštaravo, ir šį kartą nuolankiai sutiko tokį dirbtinį kalbos nuskurdinimą. Nebelikus lingvistinio šablono, sumenko ir amerikiečių įgūdžiai atskirti skirtingas žmonių rases. Juk ir eskimai skiria 30 skirtingų sniego spalvų tik todėl, kad turi 30 žodžių tiems atspalviams nusakyti.
          O dabar pasvarstykime -- kam is kodėl naudingos tokios metamorfozės visuomenėje?

          Reply
          1. grybukaras

            Re: PSYOPS
            kam is kodėl naudingos tokios metamorfozės visuomenėje? -- aš manau, žydams. Tik jiems gali būt naudinga, kad amerikiečiai prarado įgūdžius atskirti rases.

            Reply
      2. gedas

        Iš III-iojo Lietuvos statuto:
        „Kadangi čigonai yra nereikalingi ir dykinėjantys žmonės, kurie ne tik neduoda jokios naudos ir paslaugų mums ir valstybei, bet ir žalą daro apgaudinėdami paprastus žmones bei vogdami, o taip pat slapta grobdami…“

        Reply
  2. laiqua_lasse

    Iš visiškai asmeninio požiūrio taško, man atrodo, kad pastaruoju metu negrų (ir azijiečių) Lietuvoje smarkiai padaugėjo, lyginant su dešimtmečio praeitimi. Bet čia tarp kitko.
    Mintys labai liuks, tikrai pritariu. Sąsajos su tabuizacija (įdomus žodis :)) -- irgi taiklios.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Kad padaugėjo -- akivaizdu, bet kol kas tikrai ne tiek, kad keltų bent jau menamas socialines problemas. Prieš 20 metų dauguma vilniečių negrą tepamatydavo kartą per kelis metus. Dabar -- kartą per kelias savaites. Visvien niekai 🙂

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Tai sakai Valdas Adamkus išlaikė šviesų protą?
      O gal tiesiog užmiršo apie tai, kad negalima taip sakyt 🙂

      Reply
  3. versmes

    Jei išspausdins, kokie 300 komentarų garantuoti :)) Bet buvo įdomu.
    Gal tik konkretaus forumo pavadinimo minėti neverta, kad netaptų reklama.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Na, čia dar nežinau, ar išvis skelbs kas šitą straipnsį, o jei skelbs -- tai galima ir išmest bus tą pavadinimą. Kol kas truputį nepasitikiu dar savo jėgomis, laukiu drebėdamas nuosprendžio 😉

      Reply
  4. dusimtaidevyni

    Vietom -- pritempinėji, vietom -- labai taikliai.
    „Kiekvienas, kas tik žino, kad žodį „negras“ vartoti draudžiama, automatiškai, netgi nepriklausomai nuo savo norų ar įsitikinimų, tampa nešėju tabuizuotos istorijos apie žemesnės rūšies žmones. Nes juk kiekvienas žino: jei draudžiama sakyti „negras“, tai tik dėl to, kad tai žemina negrus. Nes jie gi išgirdę tai, pasijunta antrarūšiais, nes tai būdas juos pažeminti“
    Prisiminiau straipsnį Patriotuose Su Vėliavom, tokį irgi -- vietom taiklų.
    „Kuo mažumoms blogiau, tuo geriau jų lyderiams: bus ką ginti.“
    Žmonės nejaučia kiekių

    Reply
  5. nemunas

    2001 aisiais studijuodami Danijoje turėjom išmesti iš savo žodyno žodį negras (keltas grupiokų buvo negrai, t.y. juodaodžiai) dėl vienos paprastos priežasties -- jie mus būtų netaip supratę. ir tai buvo ne mūsų problema, o jų, mes tame žodyje netalpinome nei lašelio neigiamos informacijos.

    Reply
    1. ifigenija

      būtent, nevartoji žodžio negras, ne todėl, kad apie ką nors piktai atsilieptum, bet kad negautum per makaulę gatvėj arba kad neįžeistum kolegos…

      Reply
  6. mato_taupa

    Visiškai pritariu tamstos nuomonei.
    Iki tam tikro laiko žodis „negras“ man siejosi su tamsiaodžiais, garbanotais žmonėmis, kilusiais iš Afrikos. Po to išgirdau aiškinimus, kad tas žodis primena tiems žmonėms vergiją, pažeminimus ir diskriminaciją. Ir vistiek tą žodį aš vartoju ta senąją reikšme. Tik kiekvieną kartą jį sakydamas vis prisimenu tas blogybes. Nors anksčiau su tuo žodžiu man prisimindavo tik palmės ir liūtai 🙂

    Reply
  7. ashtroka

    O aš galvojau, kad Verslo žinioms pasiūlysi, bo Lryto komentatoriai tamstą ištabuzuos visaip kaip 🙂
    Labai geras tekstas! Labai.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ačiū. Dėl VK galvojau, kad kaip ten -- per silpnas būtų. Nesijaučiu pakankamai kietas, kai save su kitais palyginu 🙂

      Reply
  8. taskas

    nepatiko man. nezinau, koks tikslas rasinio sio. bet taip subjektyviai -- nepatiko. o ir to zodzio vartojimas kiekvienoj pastraipoj -- tikslingas? neskanu.

    Reply
      1. taskas

        Iliustracija? kieno? 🙂 nesupr. gal tokios mintys kyla gyvenant isskirtinai baltoje bendruomeneje. mano esamoj gyv vietoj kiek kitaip 🙂 bet cia jau kita tema. nemanau kad galim tabu daryt is kazko, kas nera tavo. tavo placiaja prasme. bet cia irgi kita tema 🙂 is viso kazkoks keistas rasinys, tikrai nesupratau apie ka. gaidys irgi zeidziantis pav, nereiskia, kad tai, kad kiles is paukscio pav panaikina jo bjaurias konotacijas.

        Reply
  9. indraja_rrt

    Mhm, būna keista sužinoti, kad žodžiai, kurie man metų metus nieko blogo nereiškė, turėtų tą reikšti. Tačiau man anaiptol nebūna naujiena, kad tuo žodžiu vadinama žmonių grupė kažkur ar kažkieno laikoma kažkuo bloga. Man asmeniškai į akis krinta tik konfliktas tarp kalbos normų, nusistovėjusių visuomenėje, ir kitokių normų kitur. Visą kalbą taisyti vien dėl to, kad kažkam kažkur kažkuris žodis gali atrodyti įžeidus, absoliučiai neracionalu, tačiau konkrečioje situacijoje reikėtų vadovautis elementariu mandagumu.
    Hm, nežinojau, kad „rusakalbis“ -- būtent politkorektiška. Po 2007 Talino baiminuosi, kad ko nors šituo terminu neįžeisčiau! Nors vartoju tik tiesiogine prasme -- jei svarbu, kokia kalba gimtoji, o tautybė gali būti įvairi.

    Reply
    1. klaustux

      rusakalbis gal ne tiek dėl politkorektiškumo, bet dėl platesnės prasmės, nei vien rusai, vartojama savoka. Jei žiūrėsim į semantinę prasmę, terminas visiškai idiotiškas, rusakalbiais -- t.y. mokančiais kalbėti rusiškai -- dabar yra kokie 80% Lietuvos. Paprastai taip įvardinami ne tik rusai, bet ir ukrainiečiai, baltarusiai….

      Reply
  10. vklase

    imčiau.
    bet Ginta gali būti greitesnė.
    aš ir į Vklasę imčiau, jeigu paplėtotum -- čia kiek per mažai.
    beje, prieš trejetą metų panašus raštas apie idiotišką politkorektiškumą VK buvo Vido Jankausko, jeigu nori, pasiknaisiočiau archyvuose.
    mano paties asmeniniuose planuose seniai tupi apmatai teksto apie simbolių ideologinį apdergimą.
    pvz, tavo paminėta svastika.
    kažkada buvo esminiai archetipiniai visų simboliai, bet kai tik juos pasiima kokios ideologijos, jie tampa uždrausti, gėdingi vieniems ir aršiai iki kraujo ginami kitų:
    svastika, kryžius, pusmėnulis, dovydo žvaigždė, vaivorykštė, pentagrama ir t.t.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ok, tada parduota tau, nes greitesnis atrodo tu 🙂
      Išplėsti, kad būtų ir apie vaizduojamųjų simbolių vietą šitame, o ne tik apie žodžius?

      Reply
      1. vklase

        na, ne 🙂 mano temą gal palik man
        pala, tuoj pamatuosiu
        yra beveik devyni tūkstančiai ženklų -- tai reiktų gal poros tūkstančių -- gal konkretikos? prie tos vienos genties su drambliais kokių nors panašių istorijų iš gyvenimo. pasiknaisiojęs tikrai rasi.
        ir apiforminti -- lead’as (įžanga), subheadai (paantraštės)
        o vido straipsnį tau rasti?
        ir dar -- atkreipk dėmesį -- neseniai balse.lt buvo bukovskio itin aistringas pasisakymas apie politkorektiškumą.

        Reply
            1. rokiskis Post author

              Liuksusinis straipsnis. Tik truputį smulkių faktinių neatitikimų seksologijos srityje yra. Bet tai smulkmenos. Man patiko, liuks, tikras koncentratas 🙂

              Reply
  11. gerasirdis

    Hm hm
    Bala žino. Viena vertus- skamba įtikinamai, kita vertus- turiu abejonių. Paremtų asmenine patirtim.
    Mat teko su kitais lietuviais vaikščiot po Amsterdamą, kur šie pažiūrėję į kažkokios kavinės vidų nusprendė, kad ten neis, nes ten „perdaug negrų“ (perdaug matyt lietuviškais standartais, nes paskui apsukus ratą paaiškėjo, kad jų visur maždaug panašiai). Į mano klausimą buvo atsakymas- „o tai tu tipo nežinai, kaip stipriai negrų procentas koreliuoja su nusikalstamumu, pvz Detroite?“.
    Istorijos moralas paprastas: „iš vakarų“ dažnai pasisemiam kas blogiausia, deja. Pvz visokia paraštinė internetinė propoganda, su daugybe paveikslėlių ir parašyta kažkokių idiotų primityviausia anglų kalba, suprantama dažnam lietuviui Detroite niekad nebuvusiam, jau Lietuvoje populiari. Tuo tarpu filmai, geresni ar prastesni, per televiziją rodomi tik versti vieno ar dviejų aktorių voice-over’iu. Ir žiūri tūlas tautietis, kaip žmogus, laikantis rankoje taurę, sako:
    -Norėčiau pasiūlyti skrebutį!
    (pats nemačiau, brolis pasakojo).

    Reply
  12. kiaulia

    Gerai parašei. Visiškai pritariu Aurelijui, pašlifavus tekstas būtų artimesnis VK.
    Mes Pietų Amerikoje iš pradžių krūpčiodavom, kiekvieną kartą išgirdę, kaip juodukus vietiniai metisai ir indėnai vadina negrais. Bet ispanakalbiams tai natūralu -- negro juk juodas. Kartą net žinių reportažą mačiau, kur vienas ekvadorietis vergų palikuonis rypavo, kad Obama nėra „no es negro de verdad“.
    Londone iš ten gyvenančių lietuvių prisiklausėm sočiai keiksmų juodaodžių atžvilgiu. Kad jie tinginiai, nieko nedirba, tik ginčytis sugeba ir pinigų nori ir t.t. Tačiau čia jau bent kažkoks pažinimas, o Lietuvoje vis dar natūralu baksnoti vienas į kitą pirštais ir garsiai konstatuoti: „zajac -- volk“. Lygiai taip pat kaip vaikai į mus baksnodavo Peru ir šaukdavo „gringo“ arba Afrikos vergų proproanūkiai iš Surinamio džiunglių vadindavo mus „baka“ -- baltasis. Iš nežinojimo tai kyla, iš paprasto siauro agropasaulietiško noro suteikti vardus tam, kas tau atrodo nauja.

    Reply
  13. starlin_elvea

    Mhm, žodžiai keičia prasmes. Taikliai parašei, kaip tos prasmės keičiamos valdančių galios svertus. Bet galios svertai išjudinami tada, kai prireikia atsako į kažką, kas vyksta visuomenėje. Ir anksčiau Lietuvoj buvo „spalvotų“ žmonių, bet dabar jų daugėja ir jie darosi matomesni (žiniasklaidoje, tiesiog gatvėse/turguose/prekybos centruose). Žmonės bando išsiaiškinti, kaip jiems į tai reaguoti. Gal tabu uždėjimas -- reakcija į reakciją?
    Apie Mabuntu -- įdomiai. Iš savo kampo kai ką prisiminiau: imperinėje Kinijoje tabu būdavo imperatoriaus vardas ir į jį panašūs žodžiai/hieroglifai, taip pat sūnus vengdavo vartoti savo tėvo vardo hieroglifus. Nes tabu, šiaip ar taip, yra kažkas, prie ko neleidžiama prisiliesti. Kažkas… švento? Su „žavinčia“ ir „bauginančia“ šventumo pusėmis… Hm, dar priminė Mary Douglas „Purity and Danger“ (http://en.wikipedia.org/wiki/Mary_Douglas)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Huh, LJ išprotėjo. Parašiau atsakymą, o paskui dingo tavo atsakymas, o paskui mano atsakymas persikėlė kažin kur, o paskui savo ištryniau, nes liko be konteksto, o tada tavo vėl atsirado… 🙂
      Taip, man priminei dar įdomesnį posūkį -- žydų paprotį, draudžiantį minėti Dievo vardą.
      O dėl reakcijos į reakciją -- labai įtikėtina, kad taip ir yra. Problema ta, kad tai tik paaštrina problemą.

      Reply
      1. starlin_elvea

        Jo, aš irgi žiūriu, kad parašiau komentarą ir dingo, tuomet tu pakomentavai „į tuštumą“…:)
        Dar šis tas: can the subaltern speak? Ar romai patys skundėsi, kad juos lietuviai čigonais vadina, ar tik kažkas viršuje nusprendė, kad taip negerai? T.y. ar romai „kalba savo balsu“, ar už juos kalba kažkas kitas…
        O afroamerikiečiai tarpusavy vieni į kitus kreipiasi „nigger“ (gal ne visi -- bet patį faktą teko girdėti).

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Jo, tai beje, irgi įdomu -- kas ką pervadina 🙂 Konkrečiai apie čigonus/romus -- man atrodo, tai visgi kažkas iš jų iniciavo. Bet tai įdomu, taip.
          O šiaip, visai nukrypstant -- prisiminiau kažkada matytą laidą apie tokį psichikos „sutrikimą“, berods compulsive speech vadinasi: anglų mergaičiukė paauglė nesivaldo ir keikiasi viešose vietose, kalba tai, ko nenorėtų pasakyti. Ir laidoje tai parodoma -- pasirodo, ant kiekvieno kampo, vos pamačiusi negrą, sucypia „hey, nigga, fuck ya!“. Ir, nutaisiusi niekuo dėtą miną, nueina į šalį. Labai juokinga, ypač juodaodžių minos, kai šie tai išgirsta ir nesupranta, kas čia jiems rėkė.
          Grįžtant prie rimtumo: tas „nigger“ vartojimas pačių negrų tarpe, o draudimas baltųjų tarpe -- tai akivaizdus visuomenės skilimas į „mes“ ir „jie“. Ir žodis, kaip atributas, priskiriantis vienai ar kitai grupei.

          Reply
  14. ekzon

    „Negro“ draudimas -- tai iš anglų kalbos atėjęs prietaras, būtent nuo to įžeidžiančio „nigger“, ir kultivuoti jį lietuvių kalboje, aišku, nesąmone.
    O „rusakalbiai“ -- čia ne politkorektiškumas, o korektiškumas. Mūsų kraštuose rusakalbiai gali būti ir baltarusai, ir ukrainiečiai, ir lenkai plius žmonės iš mišrių šeimų. O jei labai korektiškai, tai ir jų kalba dažniaisia yra ne rusų, o vietinis mišrus dialektas, savotiška „trosianka“.

    Reply
  15. zvyras

    Dėl čigono -- taikliai
    Kiek prisimenu, tarsi visada žinojau, kad negras buvo tokis kažkokis negražus žodis -- matyt, seniau ėmė apie tai mokyt, o va dėl čigono tai tikrai susimąsčiau -- tik kai vyresnėse klasėse ar universitete „paaiškėjo“, kad reik sakyt „romas“, mano galvoj čigonas įgavo neigiamą atspalvį, iki tol buvo visiškai neutralus žodis, atsimenu, giminės Gypsy Kings klausydavo, čigonais vadindavo ir nieks nieko, net į galvą nešaudavo. Patys čigonai, žinoma, ir tada turėjo savotišką reputaciją, bet ne pats žodis.
    Dėl negrų dar -- pamenu, vos prieš 2 metus vienas anglų kalbos specialistas (!) pavartojo žodį negro angliškai ir labai nustebo, sužinojęs, kad čia taip negalima 🙂 matyt, negavo memo apie negerą reikšmę netgi anglų kalboje 🙂

    Reply
  16. shankeris

    pradėjus skaityti,prisiminiau tą dgiedriaus tekstą:), pirmiausiai . tada dar pagalvojau, kad politkorektiškumas švelniai murmant -- demokratijos bug’as, parsineštas iš totalitarinių režimų ir sparčiai eksploatuojamas. Ir tai neišvengiama:[
    Tai lyg perukas brunetui: „imk, užsidėk ir netrukdyk, kol rimti dėdės blondinai daro rimtus deal’us.“
    O juk trys plaukai ant galvos -- mažai, o trys plaukai sriubos lėkštėje -- daugokoka:)

    Reply
  17. Rokas

    Žiū, jau greit teks uždrausti žodį lenkas (vadinsim juos poliakais, ar kaip kitaip) ir violetinę spalvą.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *