Rinkimai ir draudimai

Rinkimai jau artėja, jau tuoj tuoj. Todėl visa rinkiminė agitacija jau uždrausta ir viskas. Ir taškas. Tai ne šiaip sau – priežastys labai paprastos. Ir nereikia burbuliuoti kad taip esą neturi būti, o reikia suprasti, kodėl.

Yra šalių, kur balsavimas išties nėra nei anonimiškas, nei laisvas. Rinkimų dieną ten atvirai vykdoma agitacija. Ir visi ten žino, už ką balsuoti.

Yra šalių, kur balsavimas išties nėra nei anonimiškas, nei laisvas. Rinkimų dieną ten atvirai vykdoma agitacija. Ir visi ten žino, už ką balsuoti.

Yra du esminiai draudimai. Pirmas – susijęs su balsavimo anonimiškumu, t.y., negalima reikalauti, kad balsuotojo atiduotas balsas bet kokiu būdu būtų identifikuojamas. Antras – susijęs su balsavimo apsisprendimo laisve, t.y., negalima įtakoti* rinkėjo apsisprendimo.

Abu reikalavimai yra istoriniai, tačiau labai svarbūs ir šiuo metu, jei tik norime turėti švarius rinkimus. Ir gali būti, kad bus dar svarbesni ateityje.

Istorinė prasmė yra labai paprasta: kadaise, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, buvo surengtas rinkiminis farsas – menamai laisvi rinkimai į Liaudies seimą. Apie tai, kaip ten viskas vyko, galima pasakoti būtų daug, tačiau esminiai sisteminiai pažeidimai buvo du. Pirmas pažeidimas buvo tai, kad valdžia galėjo sužinoti, kas už ką balsavo ar išvis nebalsavo – net nepaisant apsimestinio bandymo vaizduoti, kad balsavimas slaptas. Antras esminis pažeidimas buvo tas, kad okupacinė valdžia nuolat agitavo balsuoti už tuos ir anuos, ir net nepaisant apsimestinio bandymo vaizduoti, esą balsuojant už vieną partiją, esąs kažkoks pasirinkimas.

Esminiai laisvo balsavimo principai – anonimiškumas ir galimybė rinktis, buvo drastiškai pažeidinėjami visą sovietmetį. Žymėti (slaptam balsuotojo atsekamumui) balsavimo biuleteniai, agitavimas rinkimų dieną, nulis pasirinkimų balsavime. Tai buvo blogis.

Kiek vėlesniais laikais sovietai šias manipuliacijų technologijas gana neblogai atidirbo – kaip pvz., VDR (Vokietijos demokratinėje respublikoje) būdavo renkamos kelios partijos. Tiesiog visos jos būdavo komunistinės, tačiau esą galėdavai rinktis. Balsavimo slaptumas irgi gaudavosi užtikrintas – jei neturi iš ko rinktis, tai renkiesi tai, ką duoda. Kita vertus, biuletenius galima būdavo ir sužymėti, tad prireikus, koks nors KGB pagaudavo tuos, kas pabandydavo kažką netinkamo ant biuletenio užrašyti apie rinkimus.

Prisiminus naujesnius įvykius, kurie daryti pagal įprastus SSRS scenarijus – Krymo okupaciją su fiktyviu referendumu ar Donbaso „rinkimus“, galim pamatyti, kad ten abiem atvejais lygiai taip pat buvo pažeidinėjami abu principai – ir faktiškai neužtikrinamas balsavimo slaptumas, ir atviriausi įžūliausios (net grasinimais paremtos) agitacijos ir propagandos apsireiškimai balsavimo dieną.

Labai svarbu suprasti, kad jei leidžiama agitacija rinkimų dieną, tai reiškia, kad priverstinai nurodinėjantys kam už ką balsuoti, gauna pasiteisinimą bet kokiems savo veiksmams – esą jie tik agitavo ir įkalbinėjo legaliai. Tačiau to negali būti jokiomis sąlygomis.

Lygiai taip pat svarbu suprasti, kad jei rinkėjai balsuoja neanonimiškai, jie gali būti identifikuojami ir persekiojami. To irgi negalima leisti jokiomis sąlygomis.

Būtent šie du reikalavimai yra esminiai rinkimų teisėtumo ir teisingumo apsaugos įrankiai: rinkimai gaunasi teisėti tik tada, kai mes galime balsuoti slaptai ir už tuos, už ką patys visiškai laisva valia pasirenkame. Tai išties yra esminės mūsų laisvės – jų negalima riboti, jos garantuoja mums ir daugybę kitų laisvių, nes per šias laisves mes gauname galimybę pasirinkti, kas bus valdžioje.

Kita vertus, svarbu suprasti ir tai, kad ne tik okupacijos metu gali būti šių esminių laisvių pažeidimai. Tačiau ir ne okupacijos metu tokie pažeidimai visada būna susiję su nešvariais dalykais: kaip pvz., jei koks nors rajoninis cariukas organizuojasi savęs išrinkimą, tai reiškia, kad rinkimų dieną yra nurodoma rinkėjams už ką balsuoti (aiškiausias agitacijos draudimų pažeidimas) ir kartu apribojamos rinkėjų galimybės balsuoti realiai anonimiškai.

Labai svarbu suprasti tai, kad bet kokie makliavojimai su rinkimais (įskaitant ir balsų pirkimą) išties pažeidžia abu laisvo balsavimo principus – ir balsavimo anonimiškumą, ir draudimą agituoti per rinkimus ar rinkimų išvakarėse. Ir tai net nepriklausomai nuo to, ar tokius makliavojimus daro koks nors okupantas, ar tiesiog nesąžiningas politikas.

Rinkimai jau labai greitai – ryt. Mes eisime balsuoti ir nuo mūsų balsų priklausys, kas bus išrinkti į Seimą. Kiekvienas galime rinktis, tačiau prašau atsiminti tuos du principus: balsavimas turi būti anonimiškas ir su laisvu kiekvieno pasirinkimu. Todėl gerbkime vieni kitus – vieni kitų laisves ir teises.

Būtinai nueikime į rinkimus. Visi nueikime – mes galime rinktis. Ir kartu laikykimės esminių laisvės principų. Balsavimas turi būti slaptas ir laisvu kiekvieno pasirinkimu. Mes, kiekvienas iš mūsų, galime rinktis ir rinkti. Svarbu nueiti į rinkimus – tą ir padarykime 🙂

 

——–

* Kalbainiams: įtakoti yra lietuviškas žodis, o jūs turite problemų.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

13 thoughts on “Rinkimai ir draudimai

  1. Andrius

    Deja, ne visi gali balsuoti ryt 🙂
    Situacija: Jei deklaruota gyvenamoji vieta, pavyzdžiui, yra Vilniuje, o tą dieną būsi Kaune -- balsuoti niekaip negalėsi -- na nebent būsi Vilniuje arba deklaruosi gyvenamąją vietą Kaune.

    Reply
    1. Andrius

      Be problemų. Pats esu daręs. Nueini, pasakai kur esi registruotas . Per 10min. Susiskambina, užpildai ką paduoda ir eini balsuoti. Kas nori randa galimybę, kas nenori randa priežastį pasiteisinti.

      Reply
  2. Vytautas

    Pritariu dėl gan didelės problemos, kai balsuoti vienoje vietovėje, o balsavimo dieną tarsi norėtum eiti, bet dėl savo lokacijos negali. Aš svarsčiau apie tokį variantą -- kodėl niekas nekalba apie galimybę dinamiškiau balsuoti, t.y. ateini į bet kurį rinkimų štabą, ten prisėdi prie kompo, tave užregistruoja, ir prabalsuoji pagal savo apylinkę.
    Dabar klausimas -- kas tas“ kompiuteris“. Na, čia kažkas link internetinio balsavimo, bet ne visai, t.y. idėja padaryti sistemą, kuri įgalintų balsuoti elektroniniu būdu, bet tik tam skirstose prieigose. Aš čia nekalbu ir nesvarstau saugumo problemų, identifikavimo, šiaip keblumų seniems ar klaviatūros nemačiusiems žmonėms. Čia buvo idėja iš esmės įgalinti dinamiškumą. Internetinis balsavimas -- sutinku yra dar ne mums. Bet gal tas variantas su „vietiniais“ rinkimų štabų kompais būtų įmanomas ir nereikalautų konstitucijos keitimo. Dar ir popierizmo mažiau būtų, nekalbu jau apie skaičiavimą biuletenių.

    Reply
    1. Marijus

      Su šituo dalyku būtų daug parasčiau, jeigu būtų balsuojama tik už partijas. Tuomet nebūtų skirtumo, kur balsuoji. Taip pat nebūtų galvos skausmo dėl apygardų ribų

      Reply
  3. Saulius S.

    Atrodo, fantastiškas VRK interneto teikėjas labai vaizdžiai propaguoja internetinį balsavimą. Šitai „verslo gazelei“ tikrai prireiks „Gemzės“. rekvizitai.vz.lt/imone/uab_jmsys/

    Reply
  4. Arklimantas

    Užteks debilavoti ir pagaliau paleiskime e. balsavimą! Visa pasaulio fin. sistema ant to laikosi, o mūsų būrai bijo to. Apgailėtina! Rokiški, pakeisk savo plokštelę!

    Reply
    1. Pjovejas

      Ponas Arklimantai, o jūs nepagalvojot, kad elektroniškai žymiai lengviau pirkti tuos balsus? Tarkim, kad užtikrinamas balsavimo slaptumas, duomenų bazių saugumas ir skaičiavimo teisingumas. Bet vis tiek lieka esminis trūkumas: suorganizuot bomžiukams elektroninio parašo USB’ą ir jį iš jo paimti jį visiems laikams tik jam išėjus iš registrų centro yra paprasčiau nei paprasta. Vualia, turim keliasdešimt tūkstančių balsų kišenėje visiems laikams už tą pačią kainą, kaip anksčiau kainuodavo vienas kartas (ir tai dar negarantuotas).
      Ir nereikia apsimetinėti, kad taip nebūtų. Būtų (kad ir kaip liūdna).

      Nepuolu jūsų, tiesiog išdėstau argumentą prieš el. balsavimą, kuris man atrodo svarbiausias.

      Reply
      1. Arklimantas

        Yra principinis klausimas kur mes esame ir kur mes einame. Quo Vadis taip saka. Parašas el. kainuoja apie 50 eur ir galioja 2 metus. Tai yra vieni rinkimai. Kas pirks už tiek vieną balsą?
        Be to, niekas nesako uždrausti balsavimą popierinį. Tik jį reikia prastinti, palaipsniui mažinant apylinkių skaičių.
        Kitas dalykas, kurį rodo demokratijos krizė: reikia ryžtis balsavimo ribojimams. Bent kaliniams ir su galiojančiu teistumu asmenims. Taip pat pašalpiniams gal. Taip atkristų balsų pirkimas smarkiai. O idealu būtų balsų skaičių duoti proporcingai tokį, kiek sumokėjai GPM. Išspręstų viską.

        Ir išvis sistema su idiotiškomis vienmandatėmis, iš vis kretiniška idėja su reitingavimu, rodo protinę negalią ir nenorą turėti tvarką renkamojoje, valdžioje vienu metu. Kodėl neleidžiama susiformuoti sveikai partinei sistemai, ką? Kam reikia tų „snukių“ rinkimų pagal „grožį“ ar „antipederastiją“? Kodėl partijos negali spręsti kas iš jų vidaus bus deleguoti? Jau įsitikinome, kad runkeliui tik duok naują „skvernelį“ per kiekvienus rinkimus, ir jis vėl lips ant to pačio grėblio. Vėl sukasi durnių malūnas, ant kurio rato durniai pila idiotiškas idėjas. Kodėl tas „normalių“ partijų elitas nesirįžta esminei rinkimų tvarkos reformai? Jiem gi būtų naudinga. Mums irgi. Tuo pačiu ir narių skaičių galima sumažinti iki 71 ir Prezidento renkamo atsisakyti. Bet greičiau pas mus Senatas atsiras, nei kokios prastinančios reformos įvyks.

        Reply
        1. Pjovejas

          El. parašo atnaujinimas man kainavo 8,23 eur (2015 metų pabaigoje). Įtariu, kad jį galima atnaujinti nebūtinai pasibaigus galiojimui, bet ir praėjus tam tikram laikui kai jis „neaktyvus). T.y. didesnė suma (abejoju, kad 50 eur, kažkada man rodos jis man nė 100 lt nekainavo) būtų tik pradžioj, o atnaujinimai būt pigesni. + nė kiek neabejoju, kad jie būtų atpiginti, kai juos privalomai reikėtų išduot visiems pileičiams. O reikėtų, nes įvedus el. balsavimą turėtų būt suteikta galimybė ir vargingesniems gyventojams juos gauti. Ir VALSTYBINEI įmonei Registrų centras tikrai būt pakoreguotas kainoraštis šioj vietoj.

          Reply
    2. Saulius S.

      Finansų sistema nuo balsavimo skiriasi. Finansams nereikia anonimiškumo, todėl visus veiksmus ten lengva patikrinti. Tuo tarpu e-balsavimui reikia dviejų pakopų -- kai rinkėjas pasiunčia savo balsą, ir kai gaunamas nuo rinkėjo identifikacijos atskirtas balsas. Nebent įvestume vardinį balsavimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Dar žiūrim į pastarųjų mėnesių JAV patirtį. Be to -- kas darys e-balsavimo sistemą? „iTree Lietuva“?

      O čia -- apie Estijos patirtį: https://estoniaevoting.org/

      Reply
      1. Jonas Povilas N

        Internetinio balsavimo šalininkams:
        „…B.Obamos administracija pabrėžė, kad bandymas daryti įtaką kitos šalies politikai Kremliui – anokia naujiena. Bet daugeliui gali kilti klausimas: kam Maskvai bandyti kištis į JAV prezidento rinkimus, juk Amerikos atsakingos institucijos nekart pabrėžė, kad paveikti paties balsavimo proceso ar balsų skaičiavimo Rusijai nepavyks. Mat balsų skaičiavimo sistemos nėra prijungtos prie interneto, todėl ir įsilaužti į jas neįmanoma. „JAV rinkimų sistema yra decentralizuota. Ją sudaro tūkstančiai valstijų ir vietos lygio valdžios institucijų. Mes užtikriname, kad balsavimo mašinos nėra prijungtos prie interneto. Be to, jos dažnai tikrinamos ir prižiūrimos daugeliu lygmenų, kurie sudaro mūsų rinkimų sistemą“, – pranešė JAV teritorinio saugumo departamento ir Nacionalinės žvalgybos direktoratas…“

        Skaitykite daugiau: http://pasaulis.lrytas.lt/rytai-vakarai/jav-prezidento-rinkimu-baigti-bando-nulemti-kremliaus-ranka.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy

        Reply
        1. Arklimantas

          tas pats atsikalbinėjimas jau tūkstančius metų naudojamas.

          „kam mums ratas, ką? vežimas tada gali nuo kalno nudardėt!“ -- taip kalbėjo mūsų priešistoiniai protėviai. tokie ir likom…

          Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *