Kalafiorų ekonomika

Ponai ir ponios, šito kalafiorų buzo pagrindu aš jums duosiu šiek tiek pastebėjimų. Tiesiog padrikų, bet kad būtų aiškiau ir mažiau kliedesių. O tai jau visai – vieni pusdurniai šūkauja kaip blogai, kiti pusdurniai šūkauja kaip gerai, o treti visai jau įsiautėja ir pereina į visiškai nesąmoningus fufelius.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Gražus ir kažkuo ten maistingas, kalafioras pasižymi tuo, kad tai tiesiog žiedinis kopūstas, kuris nei skanus, nei kažko vertas.

Šiaip tai kalafioras aka žiedinis kopūstas yra daržovė. Tai nuo to ir pradėkim: naudinga daržovė, kuri man šiaip jau gana šlykšti (visvien kopūstas, tegul ir žiedinis), o dar ir paruošti jų niekas nemoka. Vieninteliai valgomi kalafiorai yra tokie, kurie staigiai ir kietai apskrudinti, taip kad viduje išlaikytų traškumą, o išorėje būtų gelsvai apkepę (labai nedažna šeimininkė tai moka), bet net ir tokie nėra kažin kas įspūdingo. Į kalafiorus panašūs brokoliai yra dar bjauresni ir jų skaniai paruošti išvis beveik neįmanoma.

Taigi, pirmoji išvada yra labai paprasta: kalafiorų buzas yra apie daržovę, kuri neturi prasmės, nes pagrindinės aplinkui kalafiorus kovojančių žmonių pusės yra kulinariniai nevykėliai, kurie tų pačių kalafiorų neatskirtų nuo pūdytais kopūstais pasmardinto cukinijos gabalo.

Vat čia, įsisąmoninę patį esminį momentą, kad kalafiorų buzas visai jau gryname pavidale yra gana keistas, užsiduokite sau klausimą, kodėl šitas KPŠ dabar taip intensyviai vyksta. Aš jums į tą klausimą neduosiu atsakymo, bet vat kad vyksta labai konkretus KPŠ – tai faktas kaip blynas. Todėl pirmas patarimas, kurį norėčiau duoti kiekvienam – tai stabtelti ir paklausti labai konkretaus klausimo: KPŠ, kad toks buzas lygioje vietoje?

Kai Maxima sugalvoja kreiptis į VSD (o aš šitą straipsnį jau belenkiek laiko bandau užbaigti – per tą laiką jie irgi matyt kai ką tą patį pastebėjo), tai nėra vien kažkokia kova prieš neaišku ką. Kaip tik dabar galime stebėti, kaip visokie koloradai kuo gražiausiai infiltruojasi į visas protesto grupes, bandydami sukelti ir pasipiktinimą ES, ir kišdami vėl eilinius referendumus, ir kalbėdami apie tai, kad reikia versti valdžią. Beje, jei pastebėsite tuos hiperaktyvius kovotojus prieš valdžią, tai paaiškės, kad didelė dalis jų nei Lietuvoje negyvena, o dar kita dalis – išvis neegzistuojantys žmonės, tiesiog fake Facebook akauntai.

Aišku, kitas reikalas, kad buzas tikrai ne tik apie kalafiorus, bet ir apie kitus maisto produktus. Ir išties nėra viskas taip paprasta. Ir pradžia šito buzo matyt ne nuo koloraduojančių durnių (o jei ir susijusi, ir tikslingai organizuota – tai tikrai ne durnių rengta). O dabar pereikime prie kai kurių ekonominių ir semiotinių, t.y., įdomesnių pastabų.

Pagrindiniai du diskursai, kurie kovoja, yra labai paprasti: pirmasis sako, kad viskas brangsta, o antrasis sako, kad niekas nebrangsta. Brangimo diskursas savyje sutalpina ką papuola – ten ir visokia valdžia, ir euras, ir baisūs prekybos tinklai, ir taip toliau. Nebrangimo diskursas sutalpina savyje statistikos departamento statistikas apie kratinį produktų, kurių tarpe kalafiorų kažkodėl aš nepastebėjau.

Įdomu yra tai, kad abudu šitie diskursai yra nepilni ir neteisingi. Abudu. Ir abudu per paskiras sritis yra teisingi (bet tik per paskiras sritis). Bet visvien nepilni. Taigi, imkim realybę.

Realybė yra labai akivaizdi ir aiški: kalafiorai ir kitos sezoninės daržovės, o taip pat ir vaisiai, ypač tie, kurie yra sunkiai transportuojami ir sunkiai išsilaikantys, dabar yra brangūs, nes tiesiog jų laikas seniai pasibaigęs. Tai sezoniniai maisto produktai. Rudenį jie neįtikėtinai pigūs, nes jų baisiai daug, per vasarą jų kaina nepaprastai sparčiai krenta, žiemą jie pasidaro brangūs, o pavasarį jų kainos pasiekia visiškus pikus. Visai natūraliai tokių produktų kainos gali svyruoti net ne kelis, o kelioliką kartų. O pridėjus dar tai, kad ir derlius svyruoja priklausomai nuo metų, tai dar ir šiaip natūralus kainų pokytis paskiroms daržovėms gali siekti kelias dešimtis procentų ar netgi daugiau.

Taigi, paprastas faktas, kaip blynas: būtų visiškai nenormalu, jei kokių nors kalafiorų ar brokolių kainos nepadidėtų pavasarį. Ir būtų nenatūralu, jei tos kainos ir šiaip nesvyruotų. Tai, kad jos dabar yra padidėję keleriopai – taip pat natūralu, kaip vasara, žiema ar kiti metų laikai.

Ryškus konfliktas tarp dviejų diskursų yra dar ir toks: statistikos departamentas skelbia savo kažkokias kainas, kaip metai iš metų kainos nesikeičia ir taip toliau. Ir tie, kas apsipirkinėja parduotuvėse, baisiai piktinasi, kad kaip čia taip, kad kainos nesikeičia, nors visi supranta, kad keičiasi ir auga.

Dabar taip. Rimčiau. Ar pastebėjote, apie kokių prekių esminį nebrangimą kalba statistikos departamentas? Pasižiūrėkite atidžiai tą lentelę ir paieškokite neigiamo paterno, t.y., to, ko tenai trūksta.

Taigi, ponai ir ponios, tenai trūksta kaip tik tų visų produktų, kurie yra ne tokie, kurie visai mums įprasti, kaip pvz., raudonieji ir juodieji ikrai, lašiša, austrės, krabai, krevetės, rūkytos kaimiškos dešros bei skilandžiai, kepsniai restoranuose ar kava kokiose nors kavinėse. Ne, šitų prekių tenai nėra. Vietoje to tenai yra kažkokios prekės, kurių mes neperkame – miltai, kiaušiniai, bulvės ir panašiai. Ir kalafiorų taip pat nėra.

Ar jums jau nesidaro aišku, kame reikalas? Aš jums paaiškinsiu.

Įsivaizduokite dvi pirkėjų grupes. Viena grupė yra tie, kas uždirba minimumą ar išvis iš pensijos gyvena. O kita grupė – tai tie, kas uždirba, sakykim, dvigubai daugiau, negu vidurkis. Kaip skiriasi jų pirkimo elgesys?

Pirmoji grupė, nuėjusi į parduotuvę, norom nenorom perkasi miltus, pieną, kruopas, makaronus, o paskui visu tuo maitinasi, o paskui dar pritrūksta pinigų, nes neužtenka. Todėl šita grupė žmonių vaikšto po parduotuves, lygina kainas, renkasi pigiausią iš geriausių ir geriausią iš pigiausių. Ir čia konkurencija veikia, nes pirkėjai lygina kainas. Ir kainų augimas, žinoma, yra silpnas arba neigiamas. Štai tą ir rodo statdepo skaičiai.

Antroji pirkėjų grupė ateina į parduotuvę, prisikrauna ko papuola, paskui pūdo šaldytuve, išmeta, o į kainas žiūri tik iš atminties, o ir tai tik šiaip sau. Ir kai litas pasikeičia į eurą, šita pirkėjų grupė arba ir toliau nepastebi, kiek išleidžia, arba jei ir pastebi, tai galvoja, kad nu ką ten. Štai taip ir gaunasi, kad kai valiuta pakito, šitai pirkėjų grupei labai lengva pakelti kainas, o ta grupė nei nepastebės, o kol viskas nusistovės, praeis dar krūva metų.

Beje, kiek nukrypstant – ar atsimenate, kiek pakelis kavos kainavo prieš eurą, o kiek dabar? Paradoksas, bet daugelis žmonių iki šiol prisimena ikieurines kainas, o lygindami, jas perskaičiuoja, bet neįsimena tų, kurios dabar. O jei perskaičiuoti sudėtinga – tai ir perka. Ir viskas.

Dar labiau nukrypstant – aišku, dalis kainų pokyčio tenka infliacijai – net jeigu ji nėra labai didelė, per keletą metų kelios dešimtys procentų irgi susidaro. Ir tai irgi jaučiasi. Kita vertus, atlyginimai paprastai infliaciją kažkiek lenkia, o ir tas pokytis nėra greitas, tad apie jį čia nekalbėkime, o kalbėkime visgi apie tuos pasikeitimus, kurie iššoka iš infliacinių ribų.

Grįžtant prie dviejų pirkėjų grupių – natūralu, kad dėl tokių dviejų pirkėjų grupių kainos pakyla tiems, kas gali pirkti ir nelabai save vargina skaičiuoti. O jau paskui, kai šitie žmonės paskaičiuoja, tai ir pamato kartais netgi ne dviejų kartų pokyčius, o išvis lito santykį su euru, kuris jiems gaunasi 1:1.

O ką kalafiorai? O kalafiorai tiesiog yra viena iš tų daržovių, kurias kartais gali sau leisti tie, kas šiaip jau kruopomis maitinasi. Ir štai įsivaizduokite dabar, kad maitiniesi kruopomis, o staiga paaiškėja, kad viskas, ką galėjai sau leisti daugiau – kainuoja tiek, kad jau skaudu darosi. Vat ir prašom.

O jei žiūrėsim į gilumines ekonomines kainų kilimo priežastis – iš esmės yra dvi, ir abi labai paprastos. Abi susijusios su valdiškais reguliavimais, kurie tiesiog nukala visą rinką.

Visų pirma, MMA, kurį vis didina – išteis jis suveikia atvirkščiai, nei tikisi didelė dalis žmonių. Tiesiog rinkoje atsiranda daugiau pinigų ir kainos šokteli. Ir rezultate perkamoji rinkos galia lieka ta pati, bet dalis geriau gyvenusių realiai nuskursta. Laikiną (maždaug 3-4 mėnesių trukmės) pagerėjimą pastebi tiktai tie, kas už MMA ir dirba. Kainos pakyla daugiausiai tiems, kas gauna daugiau, negu MMA.

Antra priežastis – per reguliavimus išdusinti smulkūs prekeiviai. Čia ir maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kova su kioskeliais, ir visokie Sodros siautėjimai su visais PSD, ir taip toliau. Ir jau praėjusi, bet esmines problemas ir sukėlusi kova prieš visokius kioskus. Išnykus smulkiems prekeiviams, lieka prekybos centrai, kurie veikia kaip geografiškai atskirtos monopolijos (žmogus renkasi tuos, kurie arčiau namų, o pasirinkimas visada ribotas).

Galima būtų pridėti dar ir trečią priežastį – kad Maxima užima 40% rinkos (taip sako gandai, bet aš negaliu patvirtinti), tačiau čia reikia turėti omeny, kad visoje supermarketų rinkoje veikia geografinės monopolijos faktoriai – prekybos centrai gana nutolę ir rinką gali iškreipinėti visi. Ir Maxima, ir Iki, ir Rimi, ir Norfa. Kaip sako vėlgi mano girdėti gandai, tai praktika, kai reikalaujama mažinti kainą kokybės sąskaita, netiekti prekių tinklo konkurentams ar panašiai – visai įprasta visur. Čia būtent tie žaidimai, kurie randasi, dingus smulkiems prekeiviams, kurie galėtų kainas numušti – tada ir nustoja veikti laisvos rinkos dėsniai.

Taigi, realybė yra paprasta: kainos kyla ir labiausiai kyla tiems, kas uždirba lyg ir truputį daugiau, nei visokie minimumai. Ir tas kainų didėjimas labai akivaizdus, netgi per daug neskaičiuojant – prieš keletą metų per apsipirkimą išleisdavai parduotuvėje 50 litų, o dabar – 50 eurų. Bet bazinių produktų kainos gana stabilios – ypatingai skurdžiai gyvenantys renkasi, vaikšto iš vieno prekybos centro į kitą ir renkasi pagal kainą.

O jau kaip reaguoti ir ką daryti – čia kiekvienas gali nuspręsti. Daryti akcijas prieš prekybos tinklus – galima, aišku. Bet jos veiks tik tuo atveju, jei rasite alternatyvų. O alternatyvos ribotos. Turgūs irgi nelabai stiprūs, reguliavimai ir juos padusinę yra. Bet gal pavyks. Pas ūkininkus galit ieškoti. Turguje apsipirkinėti. Gal dar kokiuose daržovių kioskuose, jei tokių sugebėsite rasti. Ar dar kur nors.

Dar kita vertus, visvien kalafiorai nepaprastai smarkiai atpigs ir be jokių akcijų. Jau po kokių poros mėnesių. Tačiau tai tik sezoninis pasikeitimas. Bendras kainų lygis kyla ir svarbiausia to priežastis – labai dideli rinkos iškreiptumai, kilę dėl smulkių prekeivių išdusinimo. Ir aišku, MMA.

O ką daro valdžia? Ogi jie kliedi. Elementariai kliedi. Tiesiog.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook275Share on Google+8Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

38 thoughts on “Kalafiorų ekonomika

  1. Ele

    Dėl kavos.

    Kava realiai brangsta, nes jos gamyba brangsta. Realiai jos auginimas pakankamai nualina dirvą, todėl reikia ieškoti naujų plotų (tam jau, teko girdėti, kertami miškai).

    Kitas dalykas, kodėl brangsta kava, yra taip vadinami „futures“, kuriais perkamo tokie produktai, kaip kava. Jūs turie kavos ūkį, ir aš perku Jūsų derlių 2018 m. Kaina sutartinė, mokama sutartinai. Tačiau iki tol nafta pigo, žaliavos pigo, derlius gausus, konkurencija, galima gauti pigiau, bet kas sutarta-sutarta. Todėl supirkėjas stengiasi patirtus nuostolius kompensuoti brangindamas kavą parduotuvėje.

    Dar kava gali brangti ir todėl, kad metai buvo nederlingi ir supirkėjai moka bet kokias kainas, kad tik gautų produktą. Juk Starbucks negali pasakyti klientui, kad kavos nėra. Tik va pabranginti kavos irgi nelabai gali, nes pirkėjas pakeis brendą.

    O ar daržovės perkamos „futures“- nežinau.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Kavos prekeiviai turi daug pasiteisinimų kavos brangimui. Apie nualinamas dirvas -- makaronai (viskas dirvą alina -- dėl to seniai seniai trąšos naudojamos). Apie fjūčersus -- jie nepadidina kainos, lyginant su pagal pirkimą skaičiuota kaina ir jokie nuostoliai neatsiranda. Produktas tiesiog parduodamas, imant už bazę pirkimo savikainą, t.y., kaina kaip tik stabilizuojama. Ir apie derliaus svyravimus (nukritimus) -- tik iš dalies teisinga, nes auginama daug kur ir klimatiniai faktoriai pasaulio mastais išsilygina. Žodžiu, tie svyravimai tikrai nėra tokie, kaip buvo -- nuo ikieurinio minimumo pagrindinėms rūšims apie 11 litų iki poeurinio maksimumo toms pačioms konkrečioms rūšims tose pačiose parduotuvėse virš 20 litų. BTW, kava dar nėra labai lankstus segmentas, ji turi nemažai pirkėjų, kurie renkasi grynai pagal kainą -- bet visvien svyravimai buvo žiaurūs, tokie, kokių nebūdavo anksčiau.

      Reply
      1. Skirmantas Tumelis

        Bene dar per praėjusią (ar užpraėjusią) žiemą per žiniasklaidą sklido žinia, kad dėl prastesnio derliaus kažkur bene Brazilijoj, kava tikrai brangs.

        Dar kažką apie lazdynų riešutų derliaus bėdas Turkijoje buvo kalbama.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Buvo tos kalbos vienu metu (prieš tris berods, ar keturis metus), kai kai keletas tiekėjų bandė daryti makles (įdomu, beje, kad tąsyk buvo būtent tiekėjų, o ne tinklų organizuotas reikalas). Baigėsi tos maklės tuo, kad nei nesulaukus kito derliaus, kavos kainos Lietuvoje grįžo į buvusį lygį. Žaidimas nesigavo dėl to, kad vienas iš prekybos tinklų ėmė vežtis kavą tiesiai iš Vokietijos, apeidamas lietuviškus tarpininkus.

          Reply
    2. Albertas Agejevas

      Maximoj brangiausios kavos pupelėmis kilogramas kainuoja 20€. Pižoniška mažmeninė kaina. Starbucks greičiausiai perka perpus pigiau. Vienas espresso šotas — 7 g. Vadinasi, kilograme jų daugmaž 143, o Starbuckso pupelių savikaina — 0.07€. Į 0.75l dydžio popierinį kibirėlį privaro kavos už 0.14€ ir užpildo pienu, sirupais ir cukrum (pienas irgi 1€/litras), o parduoda už kiek? 5€? Mano pointas tas, kad kavos kainų svyravimai Starbucksui giliai vienodai, nes jų produkto kainoj kava sudaro duokdie 5% (čia espresso be priedų). Čia jei neskaičiuosim jų parduodamų sumuštinių ir keksiukų.

      Reply
  2. Man

    Man regs, dar veikia ir bendras vardiklis visoms pokomunistinėms šalims -- nuostata, kad tai, kas įdėta į gamybą, išlaidas, turi atsipirkti labai greitai. tada pelnas turi būti milžiniškas, o sąskaita -- kieno? perkančiųjų. Arba dirbančiųjų.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Tai ne tik pokomunistinėms šalims būdinga nuostata. Noras, kad viskas atsipirktų staigiai, visada siejasi su tuo, kad rinkoje yra aukštos rizikos (didelė tikimybė, kad po metų užsilenksi dėl pašalinių faktorių). O pas mus valdiško briedo pakankamai daug, kad jis savaime taptų aukšta rizika.

      Reply
  3. entdx

    O ką daryt jei neturiu laiko lakstyti po turgelius, literaliai neturiu alternatyvos? Laukti stebuklo?
    Aš turiu įtarimą, kad šurmulys baigsis tuo, kad kokia konkurencijos taryba sugalvos tokių šūdų kurie dar labiau turgelius smaugs.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Dėl konkurencijos tarybos -- vietoje to, kad užsiimtų karteliais, oligopolijomis ir monopolijomis, jie susigalvojo naujus mokesčius, kuriuos visos normalesnę apyvartą turinčios firmos jiems turėtų mokėti. Už ką? Už tai, kad jie yra.

      Reply
  4. Qi

    Rokiški, o kaip, jūsų manymu, rinką paveiks Lidl atėjimas? Juk iš principo turėtų atsirasti papildomas downward pressure kainoms, ar ne?

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip, kuo daugiau žaidėjų rinkoje, tuo aštresnė konkurencija. Ypač jei dar ir tiekėjai skiriasi. Lidl atveju galime tikėtis, kad bus nemažai tiekėjų iš užsienio, kuriems ganėtinai nesvarbios esamų Lietuvos prekybos tinklų nesąmonės.

      Beje, čia verta prisiminti kažkuo panašią situaciją su mobilaus ryšio tiekėjais, buvusią prieš kelioliką metų -- nors ir buvo menama konkurencija (Omnitel, Bitė ir Comliet), minutės kaina buvo skaičiuojama litais. Kažkuriuo momentu atėjo Tele-2 ir iki tol nusistovėję kainų lygiai ėmė griūti, per keletą metų kainos nukrito iki bene žemiausių Europoje, o gal ir visame pasaulyje.

      Šiuo metu situacija mažmeninės prekybos rinkoje kažkuo panaši -- kainos nusistovėjusios ir konkurencija daugiau primena menamą -- visi žino, kad kainų mažinimas tik laikinai ir ribotai perskirstys rinką, tačiau kartu nupjaus visus pelnus. Atėjus naujam, agresyviai per kainas į rinką einančiam žaidėjui, situacija gali destabilizuotis ir per metus-kitus kainų kritimas gali gautis labai ryškus.

      Kita vertus, visa tai tėra prielaidos, kurios nors ir realistiškos, visgi paremtos spėlionėmis apie Lidl strategiją. Kaip bus realiai -- visgi reiks dar pažiūrėti.

      Reply
      1. Justas

        O negali būti tokio varianto, kad Lidl’as su Maxima susės prie derybų stalo dėl kainų ir konkurencija vėl bus tik menama? Ar visgi, Rokiškio nuomone, Lidl’as eis labai agresyviai ir nesitaikys prie vietinių? Tiesa, gal yra kokių jau regėtų matytų praktikų užseniuose su tuo pačiu Lidl’u?

        Offtopic’as -- ar teko nagrinėti PSD mokesčio absurdą, kai nesumokėjus jo nesi draustas, bet valstybei jį vistiek skolingas lieki? Būtų labai įdomu išgirsti nuomonę ir jeigu čia ištikrųjų KPŠ’as, tai ką galima būtų padaryti „paprastam“ žmogui šiuo klausimu, kad sistema keistųsi?

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          PSD yra KPŠ ir tai yra faktas kaip blynas. Tai yra tiesiog gryniausias pagalvės mokestis, apvilktas bulšitu apie draudimus. Konstitucija garantuoja nemokamą sveikatos apsaugą, todėl draudiminis (t.y., ne valstybės garantijomis paremtas) sveikatos apsaugos apmokėjimo mechanizmas neatitinka Konstitucijos visiškai akivaizdžiu būdu.

          O dėl derybų -- nemanau, kad Lidlas į Lietuvą eina tam, kad paskui derėtųsi su Maxima. Manau, kad Lidlas eina tam, kad užsidirbtų pinigų, nežiūrėdamas jokių ten nusistovėjusių situacijų. O tai reiškia, kad jiems reiks klientus atimdinėti iš kitų tinklų, įskaitant ir tą pačią Maximą.

          Reply
  5. A-1

    + dar nepamirskim seselines ekonomikos itakos. Namu ukio oficialios pajamos apie 2x atsilieka nuo islaidu 😉

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Makaronai visiški. Surenkamo PVM nuokrypiai nuo surenkamo GPM, kiek atsimenu, netgi prieš 5 metus nerodydavo didesnių nuokrypių beveik niekur, išskyrus vieną-kitą pasienio rajoną, kur iš Rusijos ir Baltarusijos daug kas atvažiuodavo pirktis. Bet ir tai būdavo ne kartais, o pvz., 20-30 procentų. O po to, kai Rusijos ir Baltarusijos rubliai ėmė apsivožinėti geldomis, net ir tas nuokrypių segmentas turėtų būti nunykęs. Žodžiu, mažiau tikėkit visokiomis pasakomis apie šešėlius.

      Reply
  6. Cybersig

    Pagrindinė kainų kilimo priežastis yra MMA didinimas, o kitos priežastys taip pat su tuo susijusios. Kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių euro zonoje ir dėl to kalti populistai.

    Klausimas ar populistai tai daro neįtakojami kitų šalių ar ta įtaka egzistuoja. Žinoma, tai sąmokslo teorija, bet…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Aš nesu tikras, ar jie planingai tai daro. Kartais, pažvelgus į jų veiksmų pasekmes, išties kyla mintis, kad tiesiog vykdomas planas padaryti viską maksimaliai įmanomai blogai. Kita vertus, tai paaiškinama ir šiaip paprastu populistiniu durnumu.

      Reply
  7. Sigitas

    Na mane visame šitame kopūstiniame kipiše domina visai kas kita. Kaip taip atsitinka, kad didelė dalis Lietuvos visuomenės periodiškai užsividurioja kokiais tai civilizuotoms tautoms nebudingais briedais -- tai fioletavais, tai norvegaivagiamusuvaikus, tai dabar kala fiorais. Na kas čia toks per fenomenas, blin? Glavju, na ar būtų įmanomos tokios nesamonės, sakysime, Skandinavijoje? Man rodos (nežinau), kad net tokie pietičiai kaip italai ar ispanai taip greitai nepratrysta. Suprantu -- esame emociškai nestabili tauta, teatralai, mėgstame ritualinius šokius su kardais, laužų deginimus bei maldas, tad laiko ir jėgų racionaliam mąstymui nebelieka. Na bet kad taip periodiškai pratrysti? Tikrai kažkas yra sugedę mūsų chromosomose..

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Chromosomose viskas gerai. Tiesiog situacija daugybėje sričių yra išties prasta. Ir bendrasisteminė situacija irgi prasta. Daugybė įstaigų padėję ant žmonių, daugybė problemų niekaip nesprendžiamos, jų labai daug, o rezultate -- viskas kaupiasi, kaupiasi, kaupiasi, kol pratrūksta. Ir žvelgiant netiesiogiai, visi tie pratrūkimai dar ir pagrįsti. Tik tas pagrindimas yra būtent netiesioginis (su paskirais pratrūkimo pretekstais turintis asociatyvinį, bet ne realiais faktais pagrindžiamą priežasčių-pasekmių ryšį), didele dalimi pasąmoningas.

      Plg., violetinis judėjimas buvo realiai paremtas tuo, kad pedofilija yra (prisiminkim, kokių skandalų dėl pedofilijos jau buvo iki tol), o tokios rūšies bylos dažnai tiesiog netiriamos, situacija tragiškai bloga. Ir nesvarbu, kaip buvo tuo konkrečiu atveju -- daugybė žmonių žinojo apie tokius faktus ir pratrūko. Su vaikais Norvegijoje -- ir situacija su vaikų teisių apsauga Lietuvoje, ir su tuo, kad Norvegijoje ta vaikų teisių apsauga yra pavirtusi į kartais tiesiog absurdiškai suveikiančią biurokratinę mašiną.

      Ir su kalafiorais tas pats -- daugybė kainų labai pakilo, problema yra reali, o ne išsigalvota. O kalafiorai, kaip daržovė, pasižymi prastu saugojimu, yra sezoninė prekė, tad kaina pakilo šiuo metu labai ryškiai -- vat ir tapo simboliu.

      Reply
      1. sigita

        Justiniškių turguje kalafiorai kainuoja 1,5 Еur. ir ten stebisi parduotuvės kainomis. Kalafiorus, kaip ir kitas kopūstines daržoves naudoja visi sergantys onkologinėmis ligomis, prie kurių priveda ir prastas maistas akcinėmis kainomis.

        Girdėjau, kad lenkai skaičiuoja savo atlyginimo gerumą pagal tai, kiek gali už jį nusipirkti duonos kepalų, gal jie ten turi kokią etaloninę duoną, ne tokią, kuri papigiai iškepta ant cheminių pakelėjų be jokio raugo. Natūralią duoną Lietuvoje valgyti irgi tapo prabanga. Valgyti natūralią duoną su tikru sviestu ir tikru sūriu -- gali pasakyti, kad mes per daug norim, bet mes užaugom ir pasenom su natūralesniu maistu negu turim dabar, tiesiog tada dar nebuvo sukurta tiek pakaitalų.

        O gal reikia skaičiuoti, kiek maisto galima nusipirkti už vieną darbo valandą, nors man tai jau nebeaktualu, aš gaunu 238 Eur. pensijos ir irgi perku pilną vežimą maisto, bet tik kartą per mėnesį, po to kai užmoku mokesčius ir papildau transporto kortele. Dažnai perku internetu Barboroje, nes ten galima geriau iš kalkuliuoti savo turimą sumą, pakeičiant vienas prekes kitom. Žiemą ta suma gali siekti tik kokius 35Еur. Žinoma, kalafioras yra ne tik sveika daržovė, bet ir prabangos prekė.

        Taip, taip, dar turiu internetą, bet televizijos ir kabelinės jau atsisakiau.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Atlyginimo lygio skaičiavimas, imant už indeksą bazinius produktus -- tai visai neblogas variantas. Tiesa, jis neparodo atlyginimo gerumo, jei rinka yra iškreipta ir už priimtinas kainas nėra nieko, kas už tuos bazinius produktus būtų geriau.

          O dėl to menamai natūralesnio maisto, kuris buvo kažkada anksčiau -- visiškas mitas. Pakaitalai pradėti kurti dar XIX amžiuje, o prieš kelis dešimtmečius jų jau buvo gyvas galas (margarinas, šlapdešrė, lydytas sūris, paštetai iš mėsos atliekų -- čia tipiški pavyzdžiai produktų, kurie ėmė dominuoti maisto rinkose dar XXa. pirmoje pusėje ar netgi dar anksčiau).

          Reply
      2. sigitas

        atvirai pasakius, tai ne su viskuo ką čia parašei sutinku, bet lab tingiu ginčytis -- sekmadienis. O ir tikimybė, kad būsiu išgirstas, suprastas, neaplotas yra labai maža. Matau tik vieną išeitį Lietuvos žmonėms- išsirinkti pagaliau ne savęs vertą, bet gerą, protingą ir sąžiningą valdžią. Žinoma, pajuokavau čia … ;-DDD

        Reply
  8. vadas

    mano galva viskas paprasčiau. ankstesni kainų kilimai buvo aiškinami augančiom kuro kainom. dabar kai kuras gan ilgą laiką yra nemenkai atpigęs atsirado naujų paaiškinimų. išvada, kainos kils visada, o visokiausi šamanai ir toliau kruš protą žmonėm.

    Reply
  9. Normandas

    Paaiškinkite prašau, kaip MMA didinimas priveda prie maisto produktų kainų kilimo. Man atrodo, kas padidinus MMA daugiau pinigų atsiranda tik pas tuos, kurie priklauso skurdžiausiai gyvenančių kategorijai, o jie kaip tik labiausiai linkę ieškoti pigiausių prekių, todėl be visuotino prekybos tinklų suokalbio kainas jų perkamoms prekėms pakelti sudėtinga.
    Kitas reikalas, jeigu MMA pakėlimas didina maisto produktų prekybos, gamybos ir kitas išlaidas pastebimai. Deja, aš nežinau, ar taip yra. Būtų idomu atskirai suskaičiuoti importuojamų ir vietinės gamybos produktų infliaciją.
    Labai stebima vietinių ir lenkiškų pieno produktų didelis kainų skirtumas Lietuvos parduotuvėse. Labai gaila, kad NIEKAS Lietuvoje žiniasklaidoje nepaskelbė duomenimis pagrįstos analizės. Matyt, daug geriau gyvensime tik tada, kada Lietuvoje bus bent keli protingi ekonomistai, kurie gali mąstyti savarankiškai, o ne tik remtis užsienyje publikuojamomis ekonominėmis analizėmis ir užsienyje sukurtų makroekonimių modelių taikymu, netingės dirbti ir mylės savo šalį labiau negu savo atlyginimą.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      MMA didinimas smarkiai didina kainas visuose sektoriuose, kur yra koreliavimas tarp kintamų kaštų ir reikalingų darbuotojų skaičiaus. Prekyba -- vienas iš tokių sektorių. O MMA padidinimas praktikoje reiškia, kad tiesiog padidėja pinigų masė, padidėja kartu ir išlaidos, o tai iš esmės reiškia ne ką kitą, o banalią infliaciją.

      Reply
      1. Normandas

        Jeigu pateiktumete kokį nors įrodymą, kad „MMA didinimas smarkiai didina kainas“, tai būčiau labai dėkingas.

        Reply
    2. Devil

      Didėjant MMA darbdaviai neretai priversti didinti ir kiek didesnį nei MMA gaunančių žmonių atlygį, tad pinigų padidėja ženkliau. Žinoma toks reiškinys ne masinis, bet egzistuoja. Sakykime įmonėje dirba 20 darbinininkų (be administracijos) nė vienas negauna MMA, bet algos mediana apie 400 eurų, tada MMA padidėja iki tarkime 330, darbuotojai pradeda kalbėti, kad tuoj jie čia už minimumą dirbs ir sutaria su administracija, kad jiems keltų atlygį.

      Reply
  10. Mykolas

    Sutinku, kad daržovės ir vaisiai ne sezono metu būna žymiai brangesni nei sezono, bet problema tai kitur, kodėl pas lenkus tom pačiom daržovėm kaina žymiai mažesnė, nei Lietuvoje. Tik nereikia pasakoti, kad kaina padidėja dėl logistikos.

    Imam akciinius laikraštukus (Maxima, Rimi ir Kaufland PL) ir pasiskaičiuojam (galima būtų skaičiuot daug ilgai ir nuobodžiai, bet rezultatas aiškus:
    Kursas 4,42
    Prekė Maxima Kaufland Kaufland Skirtumas
    Kiviai (kg) 0,89 € 4,44 zł 1,00 € 1,13
    Obuoliai (kg) 0,58 € 1,67 zł 0,38 € 0,65
    Pomidoriukai (kg) 2,64 € 7,00 zł 1,58 € 0,60
    Arbūzas (kg) 0,49 € 2,88 zł 0,65 € 1,33
    Vynuogės (žalios,kg) 2,38 € 8,49 zł 1,92 € 0,81
    Brokolis (vnt) 0,69 € 2,75 zł 0,62 € 0,90

    4 iš 6 prekės pas lenkus pigesnės.

    Reply
  11. Logistika

    Man tai juokinga, kaip visi senai žinojo kokios tos kainos pas mus. O dabar atrodo, pamatė kalafioro kainą ir stebuklas. Čia ir taip aišku, kad mums durnina ant kiekvieno kampo tie prekybininkai 😀 Maisto prekių parduotuvėm reikia konkurencijos, todėl gal pradėkim patys sodint kalafiorus, ir pardavinėt pigiau. 🙂 Tada ir tie prekybininkai gal apsiramins 😀 Žodžiu, pradėkim nuo savęs 😀

    Reply
  12. Gintas

    Kažkaip klausiau gerb Rimvydo Valatkos prie kažkurio jo straisnio apie tai, kad numavičiai bais geri ir niekuo čia dėti, kad kainos kyla todėl, kad Dragis daug eurų prispausdino, prašiau paaiškinti, kodėl Lietuvos turtingiausių žmonių dešimtuke tik 7 vietą užima gamybininkas, o ne prekybininkas, kai pasaulio turtingiausi ar kitų valstybių turtingiausi atstovai yra ne prekybininkai, o vienokio ar kitokio produkto kūrėjai. Tai ponas Valatka ant manes supyko ir taip ir nepaaiškino… Rokiški, gal tamsta nuomonę apie tai išsakytum? http://www.tv3.lt/m/naujiena/839642/top-10-turtingiausi-lietuvos-zmones

    Reply
  13. c2h5oh

    Nesutinku su su bandomu išvesti dėsniu „turtinga šalis -- didelės kainos, neturtinga šalis -- mažos kainos“. Tokioms prekėms kaip daržovės, vaisiai, o ypač žuvis ir jūros „bjaurybės“ yra kaip tik atvirkščiai -- turtingoje šalyje jos yra pigesnės. Ir tai visai logiška -- žuvis, jūros gerybės, nesezoninės nevietinės daržovės ir vaisiai yra brangios ir greitai gendančios. Skurdūs pirkėjai jų perka mažai, vadinasi, dideli nuostoliai (daug kalafijorų supūna nenupirkti už 3 eur/št) ir nėra masto ekonomijos .

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *