Šiandien iš kolegos, dirbančio vienoje didelėje, daug importuojančioje firmoje, sužinojau labai įdomų dalyką. Kubiliaus administracija, sugalvojusi PVM padidinimus, kol kas tyli apie vieną bėdą, kuri, drįstu spėti, ganėtinai greitai bus narstoma per visus galus. Nes atrodo, kad tai yra vambzdiec. Tai PVM surinkimas ES ribose importuojamoms ir eksportuojamoms prekėms.
Pagal vieną iš ES direktyvų, PVM gali būti sumokamas vienoje iš šalių, dalyvaujančių importo-eksporto sandėryje pirkėjo pasirinkimu. Kitaip tariant, jei pas britus PVM bus 17,5 procentų, o pas lietuvius – 21 procentas, tai ir vežant iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją, labiau apsimoka PVM sumokėti ne Lietuvoje, o būtent Didžiojoje Britanijoje – juk tai pigiau.
Pagal tokią schemą PVM gauna tiktai ta šalis, kurioje PVM yra mažesnis – ir tai natūralu. Lietuva, kurioje PVM yra bene didžiausias ES, ima atlikinėti aukos vaidmenį. Nes atrodo, didelė dalis importuotojų ir eksportuotojų jau persitvarkė ir pasikeitė PVM mokėjimo vietą – iš Lietuvos į užsienio šalis.
2009 Lietuvoje surinkta 6,8 milijardo litų PVM. Lietuvos eksportas Europos Sąjungoje 2009 sudarė 26,2 milijardo litų, tuo tarpu importas – 26,5 milijardo litų, sumoje – 52,7 milijardo. 21 procentas iš šios sumos sudarytų 11 milijardų litų, bet aišku, nemenką dalį šių prekių Lietuva reeksportuoja, tad visa suma, žinoma mažesnė. Tačiau, kaip visgi matome, sulyginama. Skaičiuojant pagal britiškus 17,5 procentų, PVM praradimo potencialas sudarytų 9,2 milijardo litų per metus, o skaičiuojant pagal vokiškus 19 procentų – tai būtų 10 milijardų. Tai, žinoma, potencialas, tačiau jis irgi šį tą rodo.
Tingiu kapstytis po realius skaičius (tarp kitko, kai pabandai surasti kokius nors aiškesnius ekonominius duomenis, susidaro įspūdis, kad valdžia kažką slepia: daugelį Lietuvos rodiklių lengviau gauti iš Eurostato, nei iš Statistikos departamento. Žinoma, tai tik prastas valdininkų darbas, bet užknisa). Labai grubiai spėju, kad importuojamiems bei eksportuojamiems produktams tenkantis PVM sudarytų apie pusę viso PVM surinkimo, ar net daugiau, tad galim spėti, kad minėtoji ES direktyva leidžia Lietuvai dėl nekonkurencingumo prarasti apie 3-4 milijardus litų per metus (pasikartoju – tai vertinimai iš lubų, tiesiog mastams suvokti). Tol, kol lietuviškas PVM nesiskyrė nuo kitų ES šalių, tol praradimų nebuvo, tačiau nuo 2009 rugsėjo situacija pasikeitė kardinaliai – 21 procentas Lietuvoje, palyginus su 17,5 procentų Anglijoje – tai ištisi 3,5 procentai prekės ar paslaugos vertės. Smarkiai konkuruojančiuose rinkos segmentuose įmonių gaunamas pelnas neretai būna maždaug tokio dydžio.
Taigi, puikus taupymo šaltinis – mokėti PVM toje šalyje, kur tas PVM yra mažesnis. Tarp kitko, čia gal būt atsiveria ir kai kurios įdomios mokesčių taupymo schemos (taupymo, o ne slėpimo – viskas legalu): pvz., įmonė gamina prekes Lietuvoje, eksportuoja į Kanarų salas, kur 5 procentai PVM, ten sumoka PVM, ir vėl importuoja į Lietuvą. Jei kas susiduriate, pakomentuokite apie tai, nes mokesčių taupymo praktika yra ne mano sritis – tiesiog įdomu, ar taip daroma?
Tarp kito, vėlgi tai primena asmens bankroto įstatymą, kuris Lietuvoje vis nepriimamas: žmonės važiuoja į Didžiąją Britaniją, ten bankrutuoja ir problema išspręsta.
Tokia miela Ingrida Šimonytė. Manau, kad po to, kai rugsėjį valdžia padidino PVM iki 21 procento ir jo surinkimas kokiam mėnesiui ar dviem ėmė viršyti planus (lapkritį labai tuo džiaugėsi ir skelbėsi spaudoje) – tikėjosi, kad taip ir liks. Tuo tarpu aš turiu įdomių gandų, kad kai kas VMI jau raunasi plaukus. Pažiūrėsime, ką iškapstys spauda – aš labai, tikrai labai norėčiau pažiūrėti į PVM surinkimo iš importuojamų bei eksportuojamų prekių mėnesinius grafikus. Drįstu spėti, kad nuo 2009 rugsėjo iki dabar PVM surinkimo iš importo-eksporto kritimas turėtų sudaryti kokių 10 skaitmenų skaičių.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
PVM sumoka galutinis vartotojas;)
Tokia miela Ingrida Šimonytė apie tai yra kada tai rašiusi ir gana suprantamai:) kad ir čia
PVM surinkimo planai vykdomi ir kartais net su kaupu.
Įvairūs mokesčių sumažinimo legalūs būdai ir nelegalios schemos buvo naudojamos ir prieš metus, ir prieš penkis metus, ir prieš dešimt. Kai kurias spragas (legalius būdus sumažinti mokestinę naštą) 2008 metų pabaigoje užlopė.
Tačiau išmintinga fiskalinė politika skatina ieškoti naujų
Berods rašiau apie PVM surinkimo planus ir jų vykdymą kartais ir su kaupu. Tai buvo pvz., 2009 lapkričio mėnesį, kai valdžia tuo gyrėsi. Tai vat, pakartosiu: turiu gandų, kad dėl PVM skirtumų ES jau prasidėjo labai ryškūs pokyčiai lietuviškame PVM surinkime. Kitaip tariant, atvejai, kai verslas moka PVM užsienyje, tapo masiniais.
A + B: pataisyk, jei esu neteisus
Kaip tais į pagrindinį klausimą taip ir neatsakei.
Įtariu, kad situacija kur kas mažiau dramatiška, nei atrodo žiūrint į suvestines.
PVM įplaukos į biudžetą susideda iš dviejų dalių:
A. Fizinių asmenų sumokėtas PVM perkant prekes.
B. Juridinių asmenų sumokėtas PVM, kurį valdžia vėliau gražina per PVM gražinimą. Skamba kaip kalambūras, bet taip ir yra :-).
Taigi, gaunasi, kad mėnesį z PVM yra surenkamas dydžio A(z)+B(z)-B(x). B(x)- PVM gražinimas už ankstesnį mėnesį (gražinama juk su pavėlavimu!). Iš to seka, kad jei per kelis mėnesius drastiškai sumažės šiaip jau ne itin reikšmingas dydis B, tai kelis mėnesius balansas ant popieriaus iš ties atrodys prastai. Bet tai mažai ką reiškia, ar ne?
Galima viena išimtis: prekyba internete, kai iš ties prekės perkamos Lietuvoje, o PVM’as mokamas Liuksemburgui (taip susitvarkiusi Skype). Manau, kad šią skylutę kol kas galima ignoruoti.
Pirkėjas sumoka prekės kainą p + lietuvišką PVM, o įmonė sumoka prekės kainą p + ,sakykime, vokišką PVM ir mėnesio gale atgauna Lietuvišką PVM. Man visad patogiau su skaičiais, kad ir netikrais, tad:
į Lietuvą importuojanti įmonė perka 100 prekių po 0,79LTL, viso 79 Lt savikaina. Prie to prisideda PVM mokestis, kurį įmonė pati renkasi kur mokėti -- Lietuvoje (21%) ar Britanijoje (17,5%). Jei įmonė mokesčius už prekes mokės Lietuvoje, jai prekės atsieis
79+21=100 Lt,
jei susimokės Britanijoj, grubiai skaičiuojant, mokės
79+17,5=96,5 Lt
O kas liečia tai, kad PVM sumoka galutinis vartotojas -- tai visiška tiesa. Importavusi prekes įmonė jas paprastai parduoda, sakykime, su solidžiu bet ne tokiu jau retu 100% antkainiu. Gaunasi
79*2=148 Lt be PVM. Taigi, galutinė prekės kaina „ant lentynos“ su lietuvišku PVM(21%) gaunasi 2Lt(*100vnt), viso prekių už 200 Lt.
sakykime, per mėnesį šios prekės išparduodamos, įmonė gauna 200 Lt, iš kurių 42 Lt sumoka valstybei PVM mokesčio pavidalu. Savo ruožtu, valstybė „grąžina“ (tiesiog įmonė moka ne 42lt, o mažiau) dalį PVM mokečio už importo sumą.
Tai dabar, jei teisingai supratau, čia ir visas kabliukas. Jei PVM mokamas Lietuvoje, Iš klientų įmonė gauna 200 Lt, sumoka 79 už prekes, 42 už PVMą ir atgauna 21 Lt nuo importuotos sumos. Vienžo, jai lieka visas 100% (100Lt) antkainio savo kitoms išlaidoms dengtis. O kas įvyksta, jei PVMas mokamas Britanijoje? Tuomet įmonės išlaidos kiek sumažėja.
Ji moka 79 už prekes, 17,5 Lt britiško PVM (čia grubiai) + 21 Lt lietuviško PVM, o gauna 200 Lt pajamų ir susigrąžina vėlgi panašiai apie 21 Lt (šįkart kiek mažiau) PVM už importą. Sumoje įmonė turi apie 104 Lt pliuso. Kapeika prie kapeikos, ir jau melejardas!
Jei kur nusipezėjau, nesisarmatykit atkreipti dėmesį.
Mhm, eksportuotojų -- importuotojų persiregistravimo PVM mokėtojais kitose šalyse tendencija gan ryški. Maža to, PVM’ą iš užsienio šalių neretai galima ir susigrąžinti. ES šalių mokesčių institucijomis (taip pat ir Lietuvos) baigiant įdiegti naują sistemą tą greitai ir lengvai bus galima padaryti be tarpininkų, taigi ir be papildomų išlaidų/su mažesnėm papildomom išlaidom.