Tag Archives: Ingrida Šimonytė

Politinių partijų pokyčiai

Noriu šiandien pasakyti apie kai kuriuos intuityvius vertinimus – kokios partijos kur ir kaip juda. Su trumpais komentarais – kas vyksta ir kodėl. Nes jau laikas apie tai pakalbėti, laikas ir viskas. Juoba kad ir paprognozuoti norisi, ir šiaip apžvelgti keitimusis. Prašau neįsižeisti, ką čia pamurkdysiu į realybę. Aš čia tik dėstau tai, ką matau.

Čia kažkokios Turkijos parlamentas berods. Jie ten kartais mušasi. Pas mus visgi nesimuša.

Tiems, kas klaus apie tai, kuo aš čia remiuosi, šituos dalykus aiškindamas – niekuo nesiremiu. Nenorit – neskaitykit. Ne, grafikų, simuliacijų ir matavimų nerodysiu. Ką praleidau?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Politikų įtaka internetuose

Manau, kad jau norite susilaukti rezultatų – kas tokie yra įtakingiausi politikai, bent jau lietuviškų internetų mastais. Ir žinoma, kad kai kas čia yra lyg ir savaime aišku. Ir kartu ne taip jau ir aišku, kai pasižiūri atidžiau. Pasiskirstymas lyg ir aiškus, bet ne toks jau ir aiškus, kai pasiaiškini.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai.

Trys populiariausi politikai ir jų sąsajos (už ką dar balsavo balsuotojai). Dydžiai sužymėti irgi atsižvelgiant į sąsajų skaičių. Šiame grafike slepiasi kai kurie įdomumai. Jei paspausite – pamatysite kiek didesnį vaizdą.

Pradėsiu gal nuo ryškiausio siurprizo daugeliui (nors kai kam tai visai ne siurprizas): šiuo momentu pats įtakingiausias politikas yra Vytautas Landsbergis. Ir viskas. Ir taškas. Ir nėra čia ką nei pridėti. Paradoksas tame, kad internetuose Vytautas Landsbergis lyg ir nėra kažin kaip aktyviai besireiškiantis, bet visvien faktas kaip blynas – jis yra toks ir viskas.

Antras siurprizas – antroje vietoje Remigijus Šimašius, kuris pagal vertinimus pralenkė netgi Dalią Grybauskaitę. Ir kas įdomu, pralenkė, apklausai jau einant  galą, labai išlėto, vos vos, bet po to, kai apklausos sąrašas buvo dar ir permaišytas, ir patsai Vilniaus meras atsidūrė kažkur sunkiau surandamoje vietoje. Žodžiu, šitai irgi šį bei tą sako.

Trečias siurprizas – nors Dalia Grybauskaitė ir trečioje vietoje pagal internetų vertinimus, bet visokiuose tyrimuose jai populiarumu prilyginami politikai išvis dvigubai nuo jos atsilieka. Ir tai nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentė nėra kažin kaip stebuklingai aktyvi tuose jūsų feisbukuose. Ir tai irgi šį bei tą sako.

Beje, jei kas nesuprantate, tai apklausa savo esme buvo projektyvinė. O projektyvinių vertinimų esmė yra ne tai, ką žmonės patys sau galvoja, o tai, ką jie pastebi apie savo aplinkos vertinimus. Atitinkamai, vaizdas gaunasi geresnis. Pvz., vietoje to, kad kažkas pasakytų „aš labai pasitikiu politiku X“, tas kažkas pasako „aš gal ir pasitikiu tuo X, bet visi aplinkui mane jį keikia, tai gal jis pusėtinai įtakingas“.

Žodžiu, vaizdas čia gaunasi smarkiai kitoks, kai kuriais atžvilgiais teisingesnis. Kita vertus, neužmirškim, kad čia visgi internetai, o internetuose valdo visai kitokios jėgos, nei balsavimo punktuose. Tad žiūrėkim su šiokia tokia rezervacija. Ir eikim toliau, prie sąrašo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie naujai kylančius politikus

Šiandien pristatysiu jums nemažai įvairių politikų, kurie turėtų sparčiausiai kilti viršun artimiausiais metais. Juk visiems įdomu, tiesa? Štai ir man buvo įdomu, ir todėl neseniai dariau – apklausą apie tai. Apklausa, aišku, buvo paprasta – galima buvo nurodyti ir savus kandidatus, ir šiaip pabalsuoti už daugybę, esančių sąraše.

Štai taip atrodo neapdirbtas politinių sąsajų chaosas. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Štai taip atrodo neapdirbtas ir nefiltruotas politinių sąsajų chaosas – nerišlus, painus, pilnas kažkokio triukšmo. Būtent dėl tokio chaoso dažnai ir neįmanoma įvertinti, kas ir kaip kils. Tačiau pasiaiškinus, atrasti galima labai daug. Ir aš jums čia padėsiu pamatyti, kas ir kaip.

Reitingavimo mintis buvo labai paprasta: visi renkasi tuos, apie ką kažką jau yra girdėję, ką vertina kaip perspektyvius, kad ir oponuojančius, o todėl galime ir įsivertinti, kas realiai kils. Nebūtinai tai tie politikai, kurie patinka. Svarbu tai, kad pagal tokius duomenis galime orientuotis.

Itin įdomiu balsavimo fenomenu tapo šlykštus Facebook personažas – Jonas Jonka, kuris gal ir būtų tinkamas šaipymuisi iš visokių sovietinių atliekų, bet šiaip yra tiesiog pernelyg šlykštus. Turėdamas kelioliką tūkstančių sekėjų Facebook paskyroje, jis tampa gana ryškiu indikatoriumi – kiek gali pasiekti trolinimui skirti personažai. Galima sakyti, kad tas personažas – tai kaip tam tikra riba: politikai, kurie surinko balsų mažiau, nei Jonas Jonka, gali būti nudaužti tiesiog intensyviu trolingu. Politikai, kurie surinko daugiau balsų – turi didesnę galią internetuose ir taip paprastai jų numušti jau nepavyktų.

Mažiausiai balsų apklausoje surinko Daniel Lupshitz, apie kurį galima drąsiai pasakyti, kad jis yra vienas iš tų, kas balsų surinkti galėjo tikrai nemažai – gal kelias dešimtis, o gal ir virš šimto. Fenomenas? Išties Daniel Lupshitz tiesiog pakliuvo į apklausą pats paskutinis – kažkas įrašė du žmones į balsavimą, aš padalinau tuos du žmones per du langelius, antras (su nuliu balsų) atiteko ponui Lupshitz, o tada balsavimas ir pasibaigė. Žodžiu, taip ir gavosi nulis.

Taigi, jeigu jaučiatės kieti politikoje ir internetuose, palyginkite savo balsų skaičių ir tą skaičių, kurį surinko Daniel Lupshitz. Ir čia suvoksite tą visą balsavimo sąlyginumą.

Kita vertus visvien dabar jau galime orientuotis kai kuriose tendencijose. Beje, surinktų balsų skaičiaus šiame straipsnyje tyčia nerašiau (galima pažiūrėti pačios apklausos puslapyje). Esmė yra daugiau pasiskirstymai ir sąsajos, negu pats balsų skaičius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Artėjantys rinkimai į Vilniaus merus

Žinote, manęs visada paklausia, ką aš manau apie tą ar aną, o čia vat kažkaip užpuolė apie rinkimus į Vilniaus mero postą ir šiaip savivaldą. Ir klausinėja, ką aš manau. O aš nieko pernelyg nemanau, nes viską nulems LLRA, o ne kokie nors kiti kandidatai, partijos ir visokie išvedžiojimai bei internetai.

Ir nėra čia ką per daug galvot, nes visiems žinomas faktas, jog visoksai jaunimėlis į rinkimus neina ir internetuose tėra tuščios šnekos, o visi tie internetų aktyvistai yra tik baltas triukšmas, nes jie tingi pakelt subines ir galvoja kad už juos kažkas kitas nueis teisingai pabalsuoti, nes jie aktyviai internetuose kažką palaikys, paagituos ir paskatins. Toksai galvojimas yra visokių nenusiseklėliškų hipsterių skiriamasis bruožas.

Žodžiu, kad nebūčiau galaslovnas, štai jums bendras politinių persidengimų planas, kuris nors ir nėra labai tikslus (plotų dydis jame labai sąlyginis), bet iš jo galit įsivaizduoti, kiek kas su kuo pešis dėl rinkėjų. Paveiksliukas šitas buvo paišytas iš lempos dar prieš geras kelias savaites, tačiau vis dar vykstanti politinių pasiskirstymų apklausa kol kas rodo, jog realybę šitas dalykas didele dalimi atitinka. Aišku, apklausos duomenis ten reiks paskui masyviai koreguoti, atsižvelgiant į internetų perskirstymus, ale vat pakoregavus ir gautųsi kažkas panašaus, nes esmė čia yra ne tiek kiekybės, kiek persidengimai.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia - ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Pasižiūrėkit, kas per ką persidengia. Ten kur persidengia – ten ir peštynės. Aišku, viskas sąlyginai čia pavaizduota, nes visus tuos segmentus gana sunku sudėliot.

Dabar žiūrim čia į paveiksliuką ir galvojam apie kandidatus: pagal partijas ir asmenybes daugeliui atrodo, kad yra realiai tiktai du pajėgūs kandidatai – Remigijus Šimašius ir Mantas Adomėnas. Buvo dar Ingrida Šimonytė, bet per tas kelias savaites, kurias šitą straipsnį rašiau ir vis nepublikavau, ji nusprendė nedalyvauti. Žodžiu, dabar vienas – iš Liberalų Sąjūdžio, o kitas – iš TS-LKD, o su dar kitais – daug daug spėlionių apie visokius potencialus. Ir gal tie kiti ir įdomesni čia netgi, nes prasideda visokie įdomūs scenarijai.

Įdomiausias momentas buvo, kai pasigirdo kalbos, jog Ingrida Šimonytė bus rinkimuose, o tai kirs per Remigijų Šimašių, o tada nei vienas nei kita negaus laimėjimo. Paprastas scenarijus: sakykim, kandidatuoja Zuokas, Tomaševskis, Šimašius ir Šimonytė. Darbiečiai, socdemai irba* paksuoliai, paprastumo dėlei, sakykim kad ryškių kandidatų neturi ir atiduoda savo balsus kitiems.

Taigi, pirmame ture Zuokas surenka darbiečių, socdemų, paksuolių ir šiaip neapsisprendusių balsus, gauna kokius nors 20%, Tomaševskis irgi gauna 20%, o vat Šimonytė ir Šimašius gauna po 15%. Ir dar kažkiek nubyra kitiems visokiems. Taigi, gaunasi kad į antrą turą praeina Zuokas ir Tomaševskis, tuo tarpu nei Šimonytė, nei Šimašius nepraeina. Nors vat jų abiejų balsus sudėjus, jie praeitų ir laimėtų. Ale vietoje to galų gale gaunasi viskas taip, kad Šimonytės ir Šimašiaus rinkėjams tenka rinktis – ar balsuoti už Zuoką, ar už Tomaševskį. Ir tada laimi Tomaševskis, nes jisai sveikesnio proto, jo rinkėjai labiau organizuoti ir jo šansai geresni. Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Doing Business 2014 reitingas

Neatsimenu, ar kada rašiau apie šiuos reitingus, kuriuos daro Pasaulio bankas, tačiau parašysiu pačią esmę dabar*, nes kaip įprasta, spaudai daugiau kaip vieną skaičių pateikti – pernelyg sudėtinga. Tai vat spauda skelbia, kad 2014 metams skirtame reitinge pašokome iš 27 vietos į 17 – būsime ten, kur yra investuotojams įdomiausios valstybės.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Jūs geriau klausykit manęs, jei norit atrodyt rimti ir turėt pinigų, nes kitaip būsit kaip laukiniai ir kapstysitės šiukšliadėžėse.

Labai daugelis investuotojų tokiais reitingais vadovaujasi, darydami pirmines atrankas (kur tiesiog paima kažkokį patrauklų šalių segmentą), o ten jau arba papuoli į nagrinėjamų sąrašą, arba ne. Ir jei nepapuoli į nagrinėjamų šalių sąrašą – tai tada jau gali nieko ir nesitikėti.

Akivaizdus faktas, kad ankstesnė Andriaus Kubiliaus vyriausybė, o tiksliau – reformatorių grupė, kur dirbo Dainius Kreivys, Rimantas Žylius, Remigijus Šimašius, Ingrida Šimonytė ir mažiau pastebėtas, bet būtent šią sritį kuravęs ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas – padarė nepaprastai daug. Štai dabar ir ateina tie rezultatai.

Kad susivokti, kur esame – Estija, su kuria save amžinai lyginame, yra 22 vietoje, o Latvija – 24. Kelios kitos kaimynės – pračiau: Lenkija – 45 vietoje, Baltarusija – 63 vietoje, o Rusija – 92. Lietuvių numylėta Didžioji Britanija – 10 vieta, Airija – 15, o Norvegija – 9, o Danija – 5. Beje, atsimenat, ką rašiau apie emigracijos priežastis ir ką išties reikia daryti, kad išvažiavę žmonės grįžtų?

Čia gal sunku susivokti iš pradžių, bet tasai šuolis per ištisas 10 vietų – tai neįtikėtinas pasiekimas, nes kuo aukščiau į viršų, tuo konkurencija aršesnė, o gerinimo galimybių mažiau. Tiems, kas sėdi sąrašo apačioje (sąraše – 189 valstybės) ir nepakliūna į maždaug 100 padoriausių valstybių, įmanoma pakilti net ir kokiomis 30-40 vietų.

Vat pavyzdžiui, Ukraina dar pernai buvo 140 vietoje, o dabar – jau 112. Su kitomis atsilikusiomis šalimis irgi panašiai: Rusija iš 111 vietos pakilo į 92, Filipinai – iš 133 į 108 ir panašiai. Tačiau aš abejoju, ar labai norėtumėte su tomis šalimis turėti reikalų – jos yra tikrai ne tos, kur verslui dirbti būtų malonu.

Tuo tarpu viršutiniame segmente pakilti labai sunku: visi stengiasi, visi viską gerina ir todėl netgi paprasčiausiai nieko nedarymas – jau garantija, kad kasmet krisi bent per kelias vietas pagal visus punktus, o sumoje gausis kritimas per kokias 10 ar daugiau pozicijų žemyn. Taigi, į viršų čia kopia tik geriausi, o tie, kam pavyksta iškopti į Top-20 – tai jau visai išskirtiniai.

Taigi, skųstis lyg ir nėra ko – dabar esame labai neblogose pozicijose. Bet visgi pažiūrėkim detaliau truputį, kur bėdos, o kur gerumai. Ir svarbiausia, ką labiausiai reiktų pakeisti, kad dar labiau pakiltumėme ir pakliūtumėme į rekordinį dešimtuką.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter