Kadaise su vienu kolega bandėm paskaičiuoti, kiek kainuoja žmogus. Tiesiog, pinigais, lyg tai būtų prekė ar gamybos įrengimas. Tai nėra taip jau sunku įvertinti – tereikia pabandyti paskaičiuoti, kiek žmogus per gyvenimą sukuria kapitalo, t.y., prekių ir paslaugų – vertės.
Mūsų paskaičiavimai, žinoma, buvo labai grubūs, tiesiog orientaciniai. Konservatyviai vertinant, gavosi, kad vidutinio darbingo Lietuvos piliečio išauginimo kaina – apie 200-300 tūkstančių litų (suminė), o per jo gyvenimą vidutiniškai sukuriama vertė – apie 2-3 milijonai, vertinant su kapitalo augimu – gal būt 4-5. Pabandę palyginti su kitomis šalimis, paieškojome skaičių apie JAV, Vokietiją ir pan. – atradome, kad ten tos vertės didesnės, tačiau skiriasi gan proporcingai darbo jėgos našumo skirtumui, t.y., sprendžiant iš visko, tokios kainos ir yra.
Nuo to laiko praėjo jau kokie 4 metai, tačiau dabar vėl prisiminiau tą skaičiavimą. Tiesiog kilo mintis palyginti, kiek vertės Lietuva praranda dėl emigracijos ir kiek ta vertė skiriasi nuo BVP. Ir ką jūs manote? Tai vieno lygio skaičiai. Negana to, išvažiavusių emigrantų kaina kai kuriais metais net viršija visos Lietuvos BVP.
Netgi tiesiogiai prarastų investicijų vertė tarpais viršija 10 procentų BVP (pvz., 2005 – 14%) – tai irgi milžiniškas skaičius: plg., katastrofiškas BVP kritimas 2009, lyginant su turtingaisiais 2008, tesudarė 17%, tais pačiais 2009 metais per emigraciją prarastų investicijų į žmones vertė sudaro apie 11%, t.y., katastrofiškumu sulyginama su pačia krize. Ir tai net ne kažkokie negauti pinigai, o tiesiog valstybės prarastos, neatsiperkančios išlaidos.
Lentelėje yra iš lubų paimti 2009 emigracijos skaičiai: statistikos departamentas (šūdina kontora) neskelbia apie tai duomenų. Tačiau spaudoje buvo pasirodžiusi info, kad 2009 metų emigracija sumušė visus poros paskutinių dešimtmečių rekordus, tad nurodžiau 50 tūkstančių (tiesiog truputį daugiau, nei 2005). Gali būti, kad realus skaičius dar didesnis. Emigrantų piniginei vertei ir sunaudotoms investicijoms į juos ėmiau minimalius skaičius, 2 mln. ir 200 tūkst. atitinkamai.
Aišku, ir tas BVP yra kreivas dydis, ir ta žmogaus kaina – irgi sąlyginis dalykas, tačiau bent jau bendrą vaizdą galima susidaryti. Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas – tai žmonės.
Beje, žmogaus kainos kontekste itin įdomiai ima atrodyti vyriausybiniai pezalai apie visokius PSD ir pan.: sveikatos apsauga yra tokia pelninga valstybės investicija, kad sunku būtų rasti kitą panašią sritį.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Abejoju, ar labai jau ten ta sveikatos apsauga pelninga. Na, nebent jei nesergu. O jei sergu? Teko apsilankyti prieš porą metų dėl odos išbėrimo. Apžiūra truko apie 10 minučių, paskui pažiūrėjau -- valstybei tai kainavo ar ne 43 lt. > pusė mėnesinio PSD. Menkas biznis, jei tokių ligonių apsireiškia, o jų buvo tą rytą, tikrai.
43 litai vs 2 milijonai -- vieni nuostoliai, tiesa? 😀
Dar ne visi išvyko iš Lietuvos, be nesergančio jurkio yra ir ligonių. Taip kad ne 43, o daugiau. Vien mano žmona per paskutinius 4 metus pas gydytoją lankėsi gal 8-10 kartų, apturėjo ir 2 operacijas. O sprendžiant iš to, kad po abiejų operacijų išpirdolindavo ją iš ligoninės dar apspangusią nuo narkozės ir vos paeinančią -- nėra to biznio, nėra. Taip lovadienius taupė. Atvirai gydytoja ir pareiškė.
Px, nesigilink 🙂
Viskas paprasta, žiūrėkit: jūsų žmonai valstybė išleido tarkim 10000 litų, bet jūsų žmona sukūrė vertės už du milijonus. Bet jei būtų jos negydę, ji būtų numirusi, tad sukurtos vertės būtų mažiau. Pavyzdžiui, milijonas. Tai reiškia, kad valstybė, išleidusi jūsų žmonai 10000 litų, gavo milijoną, o tai yra šimtą kartų daugiau už išlaidas. Tai išties yra nepaprastai pelninga, o taupymai sveikatos apsaugoje yra panašūs į degtukų taupymą. Ar daug sutaupytumėt namuose, jei sudegintumėt du kartus mažiau degtukų?
Bet likę pinigai paskirstomi gyditi kitus žmones. Juk tie 72 lt neskiriami tik mums, mokantiesiems mokesčius, gydyti. Juk gali tų 72 ir neužtekti, jei jau rimtai susirgtume…
Jurki, valstybinė sveikatos apsauga -- tai ne tik tas PSD mokestis, o ir krūva kitų mokesčių. O pats tas mokestis buvo kažkada įvestas kaip dar vienas papildomas mokestis, kad bendrai surinkti daugiau mokesčių į valstybės kišenę.
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, seniai praktikuoja mokesčių išskaidymą įvairiausiais būdais, tada nepasigilinusiems atrodo, kad tie mokesčiai maži. Ir atrodo, kad jūs užkibot ant tos meškerės, skaičiuodamas savo išlaidas sveikatos apsaugai.
Bet jei paskaičiuoji suminę mokestinę apkrovą gyventojui, tai ji dabar būtų kokie 60 procentų, jei ne daugiau. Tai ir Sodra, ir PSD (abu šitie vadinami draudimu, nors tai ne draudimas, o mokesčiai), ir GPM, ir PVM, ir muitai, ir krūvos visokių akcizų, ir dar bala žino kas -- galutiniame rezultate visus mokesčius sumoka žmonės. Negana to, žmonių išleisti pinigai labai greitai apsisuka rinkoje ir jau iš jų tokius pat procentus moka kiti žmonės -- taip gaunasi, kad mūsų turtas tiesiog susilieja su valstybės kapitalu. Tas pat, beje, galioja ir aiškią paskirstymo tvarką turintiems mokesčiams, kaip kad Sodrai. Tad galutiniame rezultate, kalbėdami apie savo ir savo šalies gerovę, tiesiog turime bendrą kapitalo katilą.
Tad jei norisi vertinti, tai patarčiau vertinti būtent pagal bendras sumas. Kiek buvo įdėta į vidutinio piliečio gydymą ir kiek buvo iš to vidutinio piliečio uždirbta.
Skaičiai
Nežinau, kaip ten skaičiavot gyventojo vertę, bet pagal BVP skaičiuojant, irgi panašiai gaunasi, apie 2,5-3 milijonai.
Re: Skaičiai
Kiek atsimenu, skaičiavom pagal aproksimaciją vidutinį atlyginimas + minimalias darbo vietos išlaikymo išlaidos + mokesčiai + minimalus pelnas, tai paremta prielaida, kad įmonė negali dirbti, jei sukuriamas produktas mažesnis už sąnaudas.
Kaip ir BVP atveju, tai konservatyvus priartėjimas, nes vertinamos tiktai aktyvios sumos, tuo tarpu pasyvios (nedalyvavusios prekyboje, pvz., tiesiogiai investuotos į įmonės vertės augimą, darbuotojų kvalifikaciją ar pan.) neįskaičiuojamos.
Šiais laikais pastovus mokymasis ir akiračio plėtimas yra būtina sąlyga išlikti konkurencingu bet kuriame lygmenyje. Todėl migracija yra labai teigiamas dalykas, ypač siauresnio matymo ir mastymo žmonėms. Taip kad laikina migracija tik praturtina mūsų valstybę, nebent siektume tapti uždari, nepalaužiami ir nepralenkiami kaip Šiaurės Korėja. Hau.
Oh rlly???
Baigia žmonės aukštuosius mokslus, kaip Šiaurės Korėjoj kokioj, išvažiuoja, prasiplečia akiratį indų plovėjo darbo vietoje -- puikiai praturtina mus?
Re: Oh rlly???
Mūsų aukštieji mokslai, dažnu atveju nepraplečia žmogaus akiračio, o sutvirtina vidutinybę su visais jos kompleksais. Akiračio praplėtimas, net plaunant indus (tikrai ne visi plauna indus) yra neįkainuojamas.
Re: Oh rlly???
Tarp kitko, akiračio praplėtimui išties kiekvienam verta padirbėti valytoja, kroviku, indų plovėju ir pan.. Kraštutinai verta, nes požiūris ir supratimas atsiranda gerokai platesnis. Bet tai nepriklauso nuo emigracijos.
O jei žiūrėsim visgi ekonominiu požiūriu, tai mokslai pirmiausiai yra žinios, informacinis kapitalas. Kiek papildomo informacinio kapitalo gausi, dirbdamas valytoju Londone, lyginant su tuo, ką gautum, dirbdamas valytoju Lietuvoje ir kiek tai bus daugiau, lyginant su informaciniu kapitalu, gautu aukštojoje?
Re: Oh rlly???
Kultūrinė informacija, informacija iš aplinko, „gatvės universitetas“ -- ne ką menkesnė informacija, o dažnai ir vertingesnė, už iškaltas ir greitai pamirštas žinias.
From: s2
megejas rašo:
> Taip kad laikina migracija tik praturtina mūsų valstybę
Duodi garantijas, kad ji laikina? Būtų malonu, jei garantijoms neišsipildžius už tai atsakytum materialiai.
Re: From: s2
Manau, kad garantijų niekas negalėtų duoti. Kita vertus, būtų labai įdomi statistika apie tai, kokia dalis emigrantų grįžta, kokia buvo vidutinė grįžusiųjų emigracijos trukmė, kokia dalis grįžusiųjų vėl emigruoja ir t.t..
Re: From: s2
lietuviai yra labai prisirišę prie savo žemės, ir net iš JAV, kuri yra toli ir už atlanto, grįžta apie 50 proc. emigravusių.
Re: From: s2
Pažįstu tik vieną tokį grįžusį iš emigracijos į JAV, kuris, nepaisant to, vėl į ten emigravo. Norėtųsi statistikos visgi.
Re: From: s2
kažkur skaičiau tokią statistiką, nebepamenu kur, gal vikipedijoj, apie amerikos lietuvius…
Re: From: s2
Ir kas Tau sakė, kad tas Tavo draugas po kurio laiko vėl negrįš
kaip tai statdepas neskelbia? yra oficialiai deklaravusiu isvykima skaicius 🙂
Aha, puikus skaičius -- 19 tūkstančių deklaravusių 🙂 Kai pvz., itin emigraciniais 2005 metais 13 tūkstančių deklaravusių teko 28 tūkstančiai nedeklaravusių 🙂
Kai nematoma dalis gali būti bent sulyginama su matoma, jau ir tai negalim kalbėti apie tai, kad duomenys yra, o kai gali viršyt porą kartų -- tai galim tik pasakyti, kad skelbiami beprasmiški skaičiai.
Jei taip indukciją darytume pagal 2005 santykį, tai 2009 gautųsi, kad 19 tūkstančių deklaravusių turėtų tekti 40 tūkstančių nedeklaravusių, t.y., suminė emigracija turėtų siekti 59 tūkstančius. Žostkai, ne?
neuzmirsk, kad nedeklaravusiuju skaicius yra isskaiciuojamas, o ne suskaiciuojamas, todel duomenu uz 2009 m. dar ner.
kita vertus, sumines emigracijos skaicius del atrinktos namu ukiu aplausoms populiacijos gali buti toks siaip sau 🙂
Aš suprasčiau, kad ten nėra kažko vieną kartą, bet tokie nebuvimai ten ištisai. Vis susiduriu su tuo, kad duomenis apie Lietuvą tenka rankiotis iš kokio nors Eurostato, nes lietuviškas statistikos departamentas neskelbia, netgi tokių bukų dalykų, kaip atlyginimų dydžio ar įmonių apyvartumo pasiskirstymai. Netgi atsiprašant, atlyginimų medianų neskelbia, o tik debiliškus ir beveik beprasmiškus vidurkius. Jau nekalbant apie atvirai bugovą tą statistikos departamento puslapį, kur krūvomis lenda SQL errorai ir net negalima gauti raw duomenų tam, kad pats galėtum susiselektinti, ką reikia, pagal tokį pjūvį, kokio reikia.
O dėl suminio emigracijos lygio -- per ankstesnius metus emigraciją subjektyviai pastebėdavau menkai, iš mano aplinkos vos vienas kitas išvažiuodavo. Tuo tarpu 2008-2009 toks jausmas, kad pratrūko masiškai. Tad kai nėra patikrintų skaičių, galiu tik spėlioti, pasiremdamas to paties statistikos departamento nepilnais duomenimis.
Prieš lyginant su BVP, žmogaus vertę reikėtų padalinti iš vidutinės gyvenimo trukmės, tam kad dimensijos vienodos būtų. Čia panašiai kaip negalima tiesiogiai kilovatų su kilovatvalandėm lygint.
BVP yra metams, tuo tarpu žmonių vertė čia dalinama ne amžiaus metams, o emigravimo metams, t.y., emigravusi vertė.
Gyvenimo trukmės santykis su BVP neturi nieko bendro su emigracija, pagal tai tik galim skaičiuoti žmogaus vertę.
Tuo tarpu gyvenimo trukmės santykis su žmogaus verte, tenkantis emigracijai -- išvis mažaprasmis šiame kontekste, nes rodo ne prarasto kapitalo apimtis, o tiktai BVP gamybos apimčių mažėjimo dydį.
Emigranto vertę emigrantas sukuria per daugelį metų, o BVP sukuriama per metus, is čia ir dimensij skirtumas.
Dar viena pastaba -- emigrantai iki emigracijos vidutiniskai sumoka daugiau mokesciu (PVMo pampersams ir t.t.) negu yra investuojama į juos.
Tu bent daugiklius nuo daliklių skiri? Arba bent jau ataskaitinius periodus nuo apimčių? 😀
Nes kaip matau, neskiriant produktyvumo nuo vertės, atsiranda tokios nuostabios naujos sąvokos, kaip emigranto vertė per metus kvadratu 😀 Sugebėtum šią savo įvestą savoką paaiškinti? 😀
Emigravęs kapitalas metams ir pagamintas kapitalas metams -- tai vienarūšiai skaičiai. Padalinus emigravusį kapitalą metams iš gyvenimo trukmės, gautųsi beliberda kažkokia.
Ta beliberda -- tai vertė per metus kvadratu su daugikliu.
BVP tai nėra pagamintas kapitalas metams. Tai yra esamo kapitalo produktas. Rokiškis į lentelę galėtų įtraukti likusį lietuvoje kapitalą, apskaičiuotą kaip trys milijonai žmonių kart trys milijonai vieno žmogaus vertė. Bet deja toks didelis skaičius, parodantis lietuvių tautos tikrąją vertę, sunkiai sutelpa į smegenis 🙂
Nijazovai, tu darai išskyrimą ten, kur jo visai nėra. Visi aktyvai irgi yra kapitalas, visas sukuriamas produktas -- irgi. Gamybos priemonių atskyrimas nuo prekių formaliai pasiteisindavo XIXa., bet esant šiuolaikinei ekonomikai, pareimtai išvestiniais finansiniais instrumentais -- tai, atleisk, absurdas.
Važiuoju į McDrive nusipirkti kapitalo: čyzburgerio su bulvėmis fri.
Nu va, pirmi ekonominio mastymo požymiai -- imi galvoti apie tai, kaip aktyvai virsta pasyvais.
“Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas -- tai žmonės.”
Kas ta Lietuva, kuri šito nesupranta? Taip išeina, jei Užkalnis dirba Didžiojoje Britanijoje, tai aš esu nuskurdęs ant ant vienos trys su puse milijonosios Užkalnio. Kur pramoviau ir kaip ištaisyti savo klaidas, kad prarastą Užkalnio dalį atgaučiau?
Romas
Re: “Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas -- tai žmonės.”
Aha, o dar padaugink tą vieną trys su puse milijonąją Užkalnio kainos iš kokio pusės milijono -- gausi sumą, kurios netekai. Sakyčiau, nemenka suma susidarys, namą nusipirktum.
O klausimas apie tai, kur pramauta ir kaip ištaisyti -- geras, labai geras ir labai rimtas, o ir labai gilus.
Re: “Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas -- tai žmonės.”
Jei grįžę dirbtų už dyką, tai tikrai visiems sėsliesiems po namą gautųsi per gyvenimą. Iš kitos pusės, kas trukdo kitaip kalbančių ir atrodančių atsivežti, jei yra ką dirbti? Galima būtų ir kokį milijoną ar du vardan didesnio pelno.
Romas
Re: “Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas -- tai žmonės.”
Jei dirbtų už dyką, tai gautųsi po kelis namus. Iš kitos pusės -- britai, vokiečiai ar ispanai taip ir daro, štai ir vežasi lietuvaičius, katrie jiems namus uždirba.
Re: “Taip ar anaip, didžiausias Lietuvos turtas -- tai žmonės.”
Aha, lietuvaičiai ir jiems uždirba ir dar Lietuvoj pasistato, gal neblogai vis tik?
Namą?
Namą? Kokį, b*~>, namą? Visas sukuriamas BVP yra detaliojo plano pakeitimų, žemės paskirties keitimo, ir kitokių leidimų pavidalu.
Re: Namą?
Nu, tu čia absoliutini 🙂 Kita vertus, tarus, kad didelė dalis BVP sudaroma iš popieriaus, tai nieko nekeičia, nes piniginės išraiškos lieka kaip ir buvę 🙂
Re: Namą?
Čia ne absoliutinu, o utriruoju.
Bėje, dėl „žmogaus naudos valstybei“ skaičiavimo: tavo įvertis iš esmės per didelis. Nes reiktų skaičiut ne visą naudą (sukuriamą vertę), o tik tą, kurią valstybė pasiima tiesioginių ir netiesioginių mokesčių pavidalu.
Tą sužinoti neturėtų būti sudėtinga: tereikia pažiūrėt kada kur švenčiama „laisvės nuo mokesčių diena“. Lietuvoje ji būna kažkada gegužę, ty valstybei atitenka truputis daugiau nei 1/3 sukurto BVP.
Re: Namą?
Čia tu jau neteisingai painioji valdžią su valstybe o žmogaus kainą su sumokėtais mokesčiais. Žmogaus vertė, prarasta valdžiai -- taip, būtų kiek mažesnė (bet dėl grįžtamojo ryšio juntamai didesnė, nei tiesiogiai sumokėta mokesčių suma), tačiau kalba apie visą šalį, kaip sumą.
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pvz.: jei tu prekiauji dviračiais, tavo pelnas priklauso ne tik nuo potencialių pirkėjų skaičiaus, bet ir nuo jų uždarbio, t.y., jei jie uždirbs daugiau, tu parduosi daugiau tam pačiam skaičiui. Ir priešingai: tu irgi nusipirksi daugiau raudonųjų ikrų iš tavo kaimyno, jei pardavinėsi daugiau dviračių. Todėl paskirtų atvejų tiesiai sumuoti neišeina.
Kitaip tariant, kalbam ne apie distinktyvius, atskirtus atvejus, o apie sisteminius. Galutiniame rezultate viskas susideda ir skaičiuoti galime pagal galutines išraiškas, nes ir tokie rodikliai, kaip BVP, atlyginimo vidurkis ar pan. -- irgi rodo galutinius sistemos rezultatus.
O dėl laisvės nuo mokesčių dienos -- ją Lietuvoje galima švęsti net ir rugpjūtį ar rugsėjį, jei geriau paskaičiuosi 🙂
Nu jau nu jau
>O dėl laisvės nuo mokesčių dienos -- ją Lietuvoje
>galima švęsti net ir rugpjūtį ar rugsėjį, jei
>geriau paskaičiuosi 🙂
Tu nori pasakyti, kad jau daugiau nei dešimtmetį LLRI apgaudinėja Lietuvos visuomenę, tendencingai sumažindamas realią mokesčių naštą?
Kažkodėl netikiu :-).
Re: Nu jau nu jau
Nuo skaičiavimo priklauso, nuo skaičiavimo. Jei sudedi GPM ir Sodrą -- tai viena, jei dar ir PVM -- tai kita, o jei dar pabandai pridėti akcizus ir muitus -- dar kita, o dar kita -- jei į tai įtrauki ir pelno mokestį, etc.
Žodžiu, truputį apstok tikėti tikromis tiesomis, jos ekonomikoje įvairios, net kai atrodo vienareikšmės 🙂
Tikiu ne teisingumu, tikiu tendencingumu
>Žodžiu, truputį apstok tikėti tikromis tiesomis, jos
>ekonomikoje įvairios, net kai atrodo vienareikšmės 🙂
Vienareikšmių tiesų, aišku, nėra. Bet yra vienareikšmiai tendencingumai- pvz pilnai gali būti, kad LLRI perdeda mokesčių naštą ir/ar reguliavimo žalą, bet negali būti, kad nedavertintų.
>Nuo skaičiavimo priklauso, nuo skaičiavimo. Jei
>sudedi GPM ir Sodrą -- tai viena, jei dar ir PVM
>- tai kita, o jei dar pabandai pridėti akcizus
>ir muitus -- dar kita, o dar kita -- jei į tai
>įtrauki ir pelno mokestį, etc.
Malonu, kad pats lendi po ešafotu. Prieš ginčyjantis visgi reiktų pasidomėt, kaip gi ta laisvės nuo mokesčių diena skaičiuojama- o paskaičiuojama ten viskas.
Re: Tikiu ne teisingumu, tikiu tendencingumu
Geraširdi, man atrodo, tu prašaisi pasiunčiamas naxui. Nes vietoj to, kad pats pasiskaičiuotum ir pamatytum, kiek įvairių būdų, pradedi remtis mokesčių dienomis bei savo prielaidomis vien tam, kad pablevyzgot ir paišsipisinėt.
Tad nepasakok apie ešafotus, gerai? Sėkmės galvojant.
Nu tu Rokiski neisizeisk, bet tavo aiskinimuose zydiskumas stulbina, tu kaip Vinokuras ar Davidavicius su savo teorijomis, taip ir cia nori isaiskint Izraelio modeli, mol ziurekit, kaip imigaracija didele, visi atvyksta, salis turtinga. Bet gal nenorikim paverst Lietuvos antra Palestina, kurioje vyksta karas….
Nuostabi, puiki logika, sveikinu 🙂
Pingback: 2011-04-30 Emigracija ir BVP | Armapci's Blog