Jau taip gaunasi, kad pradėjau meteorologinėmis temomis rašyt – tai apie škvalus, tai apie jų pasekmes, tad pratęsdamas (o tikiuosi, gal užbaigdamas), dar apie amalus parašysiu, ne moksliškai, o šiaip, buitiškai ir naiviai. Pats tikiuosi, kad daugiau apie meteorologijas neteks, nors bala žino, nenuspėju pats, apie ką užplauks…
Trumpai tariant, būna paprastas žaibavimas, su griaustiniu ir taip toliau, o būna amalas. Amalas – tai lyg ir žaibavimas, bet be griaustinio. Paprastai amalą pamatyti ne taip jau dažnai pasitaiko, gal link vasaros pabaigos kiek labiau jie įprasti, bet kiek save atsimenu, amalas man būdavo daug keistesnis ir retesnis reginys, nei žaibų kibirkštys. Tačiau vakar Dzūkijoje pamačiau šimtą kart daugiau amalų, nei per visą gyvenimą. Vakare žybsėjo kas kokias 10 sekundžių, o paryčiais, kai prižadino naktinė tvankuma, jau truputį pradėjus šviesėti dangui – kas 2-3 sekundes. Tik švyst, švyst, švyst – be perstojo, tai šen, tai ten…
Išties, jei jau vyksta momentinė kibirkštinė iškrova, tai turėtų būti ir nemenkas triukšmo kiekis, tačiau neretai būna taip, kad garsas, ypač esant giedram orui, sugeriamas atmosferoje daug kartų geriau už šviesą. O jei dar žaibavimas vyksta kažkur tarp skirtingų oro masių ar debesų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, kur oras retas – garsui gali tekti šimtus kartų mažiau energijos, nei įprasta. Taip ir gaunasi, kad blykčiojimai matosi, o garso nėra.
Truputį nerealiai čia atrodo tik vienas dalykas – kai blykčioja visiškai giedras dangus, pilnas žvaigždžių, toks tyras, kad Paukščių Takas švieste šviečia, o žvaigždžių šviesos netgi pakanka, norint įžiūrėti aplinką. Ir horizonte – nei menkiausio debesėlio. Kai amalas blykčioja, esant tokiam giedram orui, tai gali reikšti vieną iš dviejų: arba žaibavimas vyksta ypatingai toli, už kokio šimto kilometrų, o gal ir dar toliau, arba žaibai vyksta kažkur aukštai tarp paprasčiausių oro masių, giedrame danguje (būna toks dalykas, tačiau, kiek suprantu, labai retai). O tai reikštų labai galingus oro srautus.
Vėlgi, tai – meteorologija, kurios net paviršutiniškai neišmanau, tad tiktai spėlioju. Nustebino tik tai, kad tų amalų buvo nežmoniškai daug. Aplink tamsu, kaimas, tyla, nei žiburėlio (išskyrus degančią cigaretę), o visas dangus vis mirkčioja ir mirkčioja – tai vienoje, tai kitoje pusėje, be perstojo, visą vakarą ir naktį – nuo sutemų ligi aušros.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Vakar amalas buvo ir Telšiuose tarp 2-4 ryto. Po to jau atėjo lietus su iprastu žaibavimu ir griaustiniu. Vaizdas išties nerealus kai be perstojo dangus mirkčiojo. O antro tipo amala kai giedras dangus,žvaigždės ir jokio garso mačiau prieš 4 metus virš Jonavos. Nustebino tada tiesiog dusinantis tvankumas, o jau buvo 1 nakties.
Jo, tvanku buvo labai, netgi 5 ryto, o vakare -- dar baisiau. Matyt, kad kažkaip tie amalai per giedrą susiję su dideliais karščiais, galimai tarp oro masių iškrovos, ar kas nors panašaus. Būtų įdomu sužinoti, bet kad meteorologai čia tur būt neužsuka, tai taip ir liks čia mums spėlionės gal…
Nors bendrai tai gal ir siejasi truputį -- Dzūkijoje buvo giedra ir karščiai, bet amalai matėsi, o Telšiuose -- lietus su žaibais, tai gal tiesiog ir buvo toksai ypač tolimas žaibavimas, kur iš už 100 ar daugiau kilometrų matosi.
Praėjusiais metais iškart po Joninių, kai buvom Šunakojuose, matėm amalą. Iš pradžių nesupratom, kas vis blykčioja per dangų -- tarsi koks blyksnis virš galvų praeitų, o pasirodo ten žaibai buvo 🙂
O šiąnakt vėl amalai blykčiojo, bent jau Vilniuje. Tiesa, gal mažiau visgi, o gal šiaip kambary sėdėdamas prie kompo, nelabai pastebiu.
Na ir Telšiuose šianakt buvo apie 3,5 h nakties. Bet keista toks retas reiškinys kutri galima pamatyti itin retai, kartojasi keleta naktų. Labai įdomu būtu sužinoti kas turi įtakos tokiam padažnėjimui, nes šiltų vasarų būdavo ir anksčiau, bet amalų nelabai tekdavo matyti.
Orai rekordiniai. Vakar berods buvo užfiksuota visų laikų aukščiausia Lietuvos temperatūra, o turint omeny, kad tie matavimai vykdomi jau kažin kiek šimtmečių, tai tokie nenormalumai turi duoti padarinius.
orai ir svarkė
O jūs įsitikinę kad nepalei statybas gyvenant ir ne svarkę matėt? ;)))) ghgh… Nors tą svarkę ir pats mačiau savaitgalį Alytuje.
Dėl atsmosferos ir mokslų apie ją: taigi tai yra dujų masė, kurios chaotišką judėjimą nulemia 100, 1000 ir daugiau faktorių ir jų kombinacijų. Mano supratimu kol kas mes tik išvedžiojame visokias empirikas ir vis dar kapstomės kažkur „paviršiuje“. Gal būt kvantinė skaičiavimo technika padės truputį giliau panert…
Re: orai ir svarkė
Matau, kad prasideda blablabla.
Re: orai ir svarkė
Tu čia apie svarkę? Norėjau tik pasidalinti mintimi.
Re: orai ir svarkė
Hūjarkę. Specialiai miškinę -- medžiams suvirinti. 2 valandą nakties. Ją bebrai naudoja, haliucinacijoms sukelt, o paskui -- kaip visada, suėda smegenis.
O dėl atmosferos -- išties čia problema yra turbulencinis srautas, o ne faktorių gausa.
Re: orai ir svarkė
vovovovo :)) ta pati Hūjarkė ;)) Reiks atsimint. Bus gerulė pasaka.
Faktorių gausa turbulenciniame sraute: reljefas, saulės intensyvumas, aukštų atmosferos sluoksnių sudėtis, magnetinio lauko pokyčiai nuo saulės vėjo, o gal ir ne tik nuo jo, vandenynų srovės, vandenyno dugno reljefas, besikartojančių įvykių rezonansas, disonansai nu ir manau, kad dafiga praleidau. O dar problema yra didelė kaip visus tuos parametrus išmatuoti? O tam kad išmatuoti nekeliant kokių nors jutiklių į kiekvieną atmosferos kubinį metrą reikia rinkti meta duomenis, o duomenų tik daugėja, kuo daugiau tų „meta“, nu o čia, kaip minėjau gaaal padės ir kvantinė skaičiavimo technika…
Nu žodžiu aš tatai turėjau omenyje. Nežinau ar tavo nuomone aš čia teisus, nes gal daugiau domėjaisi, o aš čia tik tiek, kiek diskoverius ir našional džeografik parodė žinau 😉
Re: orai ir svarkė
Nepagauni 🙂 Dominuojanti faktorių gausa turbulenciniame sraute visada tenka pačiai turbulencijai. Kitų faktorių kiekybė gaunasi nykstamai menka, net jei ir įtakojanti pradinę srauto turbulizaciją. Dar daugiau, dalis tų kitų faktorių kaip tik ir griauna turbulencinį srautą, jį paversdami prognozuojamu, t.y., jų gausa -- čia tiktai netikėtai malonus privalumas, leidžiantis kažką modeliuoti. Tai vat.
Re: orai ir svarkė
Nu gerai, bet pačio įvykio (turbulencijos) atsiradimą, jo prognozavimą lemia jau tie nykstamai menki visokie faktoriai. Ar ne? Problema gi ir yra tame, kad sunkiausia prognozuoti toliau, vien dėl to, kad duomenys chaotiški ir jų daug, o kai pati turbulencija jau yra, t.y. dominuojantis įvykis, jo elgseną prognozuoti jau nebėra taip sunku pasitelkiant dabartines sinoptikų žinias ir matavimo techniką. Nors iš kitos pusės keleto didesnių turbulencijų sąveikos irgi nėra taip lengvai nuprognozuojamos… Ar jau lengvai?
Aš kalbu apie galimybę prognozuoti toliau, arba iš karto, kai atsiranda pirminis faktorius nulemiantis progresyvų įvykį. Ar ne tokia sinoptikų siekiamybė? Gi kaip būtų fainiai žinoti atmosferos elgseną metus į priekį? O dar fainiau būtų jei kaip per kokį fantastinį kung fu pamosikavous kur nors su lopeta prie jūros ar pamaišius vandens balą iššaukti įvykius įtakosiančius orus už pvz. kokių keturių mėnesių??? ;))))
Bet juk iš tiesų tai klimato atšilimo bėda… šikom šiko ir va prišikom iki tiek, kad karšta dabar… Arba tai saulės padidėjusio aktyvumo problema. Jergau… reik eit dabar ieškoti internetuose kiek ta saulė suaktyvėjusi ir kas čia per figne darosi su tom karščio bangom… Arba palaukt kol koks diskoverius ar tas pats našional džeografikas papasakos kaip smėlio dėžėj 😉
Re: orai ir svarkė
Įsivaizduok, kad Žemė yra absoliučiai lygi ir ja teka vienakryptis laminarinis srautas. Tai reiškia, yra du sūkūriai. Dabar įsivaizduok, kad srauto pusiaujuje uždedi paprastą turbulizatorių iš vientiso aerodinaminio paviršiaus. Kiek sūkūrių gausi?
Re: orai ir svarkė
Čia tipo taip per aplinkui pasiuntei lytiškai abstrakčia ir vulgaria kryptimi?
Man nutrūko mintis ties „reiškia, yra du sūkuriai“. Ar čia tipo vienas žiūrint nuo šiaurės ašigalio kitas nuo pietų, jei tas laminarinis srautas teka pusiauju? Kur tas srauto pusiaujas tada?
Jei pasiuntei tai labai subtiliai. Šitą irgi reiks atsiminti. Beje, nebloga idėja, žmogus gali ir nesuprasti…
Re: orai ir svarkė
Niekur nepasiunčiau. Tiesiog pabandyk įvertinti. Kur pusiaujas -- jau apibrėžei pats 🙂
Kita vertus, taip -- jei tai pasiuntimas, tai gal ir pavykęs, nes matau, kad frustruoji, negalėdamas atsakyti į tokį paprastą klausimą 🙂 Atsakymas, beje, paprastas, kaip dvi kapeikos 😀
Taigi, kiek sūkūrių gausi? 😀
Re: orai ir svarkė
ghghgh;) Nežinau ką atsakyti į klausimą, kurio nesuprantu.
Kažkaip išmokau neatsakinėti tiksliau nespėlioti, jei klausimas neaiškus.
Aš jau toks žmogus, frustracijos manęs itin ilgai nekankina. Aš galiu numesti įdomią knygą, užmiršti kas vakar pasiuntė vulgariąja kryptimi ir toliau džiaugtis gyvenimu 🙂
Re: orai ir svarkė
O dėl lopetos vandenyje -- maždaug dvi savaitės.