Alex Smith, Birmingham Universiteto studentas, prieš kelis metus sukūrė paprasčiausią Universaliąją Tiuringo Mašiną pasaulyje. Ši mašina vykdo 3 operacijas su dviem bitais, tačiau skirtingai nuo tiesiškai apriboto automato, vykdančio tiek pat, yra universali, t.y., galinti simuoliuoti kitas Tiuringo mašinas. Kitaip tariant, gali vykdyti visos matematinės aksiomatikos analizę ir teoremų įrodymus ar paneigimus (žinoma, per tą patį neribotą laiką ir su neribota atmintimi). Nuo linijinio automato Smito mašina skiriasi tik vienu dalyku: ji vykdo automatinį persikrovimą darbo metu, kitaip tariant, turi kontekstą. Kadangi yra žinoma, kad linijinis automatas negali veikti, kaip Universali Tiuringo Mašina, tuo kontekstiniu persikrovimu ir yra pereinama į naują lygmenį.
Taigi, štai jums dar trejybė: operacijos, duomenys ir kontekstas. Gali būti, kad natūralių kalbų interpretacija visgi turi didesnius reikalavimus, nei Universalioji Tiuringo Mašina. Tačiau UTM yra pakankama matematikos aksiomatikai. Ir kartu mes negalime pasakyti, kuo objektyviai natūralioji kalba gali būti galingesnė, už metakalbą, skirtą matematinio aparato analizei. Taigi, minimumas – tai UTM.
Prasmė, ženklas ir reikšmė – tai ryškiausia iš krūvos šventų trejybių. Analizuota kokį šimtmetį, kol nepatapo aišku, kad tai yra išties trejybė – ir pakankama, ir minimali. Klausimų ir analizių buvo gyvas velnias. Pavyzdžiui, ar gali būti ženklas be prasmės? Ar gali būti reikšmė be ženklo? Arba reikšmė be prasmės? Galim krypti dar toliau, į kitas trejybes: ar gali būti pranešimas be pranešimo siuntėjo? O pranešimo gavėjas be pranešimo? O informacija be perdavimo kanalo?
Prasmė – tai abstraktas, klasifikatorius, bendra funkcija. Reikšmė – konkretus dalykas. Mes žinome, kas yra blogas. Blogas – tai kažkoks tinklaraštis, kažkoksai ten internetas su kažkokiais tekstais. Konkretus blogas – tai, pvz., šitas, būtent šitas blogas. Arba kitas, tam tikras ir konkretus blogas. O žodis „blogas“ – tai tiktai ženklas. Ženklas susieja prasmę su reikšme. Ženklas gali būti kalbinis, architektūrinis, muzikinis, ar net neįvardintas – tik kažkoks mintyse tesantis ženklas, kurio net negalime ištarti. Nepaisant to, kaip tas ženklas bebūtų realizuojamas, jis visada atlieka konkrečią funkciją: susieja objektyvaus pasaulio reikšmę su mastymo pasaulio prasme.
Reikšmės gyvena savus gyvenimus: akmuo, gulintis laukuose, atsirado anksčiau už žmoniją ir, gal būt, išliks ilgiau, nei žmonija. O prasmės kiekvieno galvoje – vis skirtingos. Vienam akmuo atrodo apvalainas, kitam – pilkas. Trečiam – sunkus. Tačiau ženklas leidžia susieti tas prasmes su tikru akmeniu ir manipuoliuoti jomis taip, lyg tai būtų akmuo.
Grįžtant prie metateorijos: kažkodėl niekas nepabandė atsakyti į praeito straipsnio klausimus 🙂 Ar aš tikrai rašau bent kiek suprantamai? 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
„Ar aš tikrai rašau bent kiek suprantamai? “
Koks skirtumas, ar suprantramai, svarbu, kad įdomiai… Tad ir toliau perteik reikšmę ženklais, o prasmę „pagausim“ patys… 😀
Bandysiu 🙂
Kas tas tiuringas? cia kaip diringas?:D
Alan Turing. Taip, gal kažkuo kam nors ir gali priminti Diringą 🙂
tiesiškas?
Kas yra tiesiškai apribotas automatas?
Šis straipsniukas kiek plačiau atveria man problematiką 😉
Re: tiesiškas?
http://www.google.lt/#hl=lt&q=linear+bounded+automaton&aq=f&aqi=&aql=&oq=&gs_rfai=&fp=1c60b2663aa2b464
Re: tiesiškas?
oi… O kas tas „automatinis persikrovimas“? Ką ten kas perkrauna?
Re: tiesiškas?
Perkrauna kompiuterį.
šventa ketverybė
O kur tos šventos trejybės „kabo“? Ar neverta paminėti erdvėlaikio? Nes juk pranešimo siuntėjas bus vienas, jei iš jo „neišlys“ pranešimas. Tiksliau gal dinamika arba sąlyga vykti/vystytis?
Vis netyčia prisimenu kvantinę teoriją, kur gali pasakyti kur yra dalelė, bet negali pasakyti greičio ir atvirkščiai ir energijos lygmenis, t.y. kvantus per kuriuos šokinėja josios -- tai kur čia ženklas prasmė ir reikšmė arba pranešimo siuntėjas kanalas ir gavėjas? Ar mes jų tiesiog „nematome“?
Tiesa dar viena ausimi girdėjau jog yra dalelių, kurias teoriškai net ir atskyrus, ir pakeitus vienos iš jų kvantinę būseną, kitos būsena pasikeičia momentaliai -- greičiau nei šviesos greičiu kažkaip… Kanalo vėl nerasta.
Noriu išardyti šventas trejybes, tam kad aiškesnė būtų jų prigimtis arba tiksliau buvimo sąlygos.
Re: šventa ketverybė
Ne.
nifiga neaiškiai rašai. Pabandyk aiškiau, bet jei neišeina tai bent jau taip rašyk…
Pingback: Generatyvinė interpretatyvinė teorija arba asmenybės polimorfizmas « Rokiškis