LRT savo puslapyje reklamuoja greituosius kreditus, konkrečiai – įmonę ViaSMS, tuo tarpu per radiją reklamuoja berods BigBank. Panašu, kad jokios reklamos kontrolės jie neturi, tad paprasčiausiai spjauna į viską ir reklamuoja ką papuola.
Greitieji kreditai pagal savo moralumą galėtų lygintis su pornografija, kazino ir panašiais dalykais. LRT yra išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus, tad jai taikytini bent minimalūs moralumo kriterijai. Tačiau jų, atrodo, nėra. Lygiai, kaip nėra ir pas lupikautojus (taip, kalbainiai, kurie lietuvina viską, kas papuola, kažkodėl nesikabina prie to, kad lupikautojai save vadina „mini kreditų“, „greitųjų kreditų“, „mažų paskolų“ ir pan. bendrovėmis, nors lietuvių kalbos žodyną galėtų ir atsiversti).
LRT pinigai nesmirda, jiems nerūpi, iš kur juos gauti. Seimas po belenkokio delsimo galų gale priėmė įstatymą, kuris apribos lupikautojų godumą „varganais“ 250 procentų metinių palūkanų. Sako, kai kurios lupikautojų kompanijos sugebėdavo duoti paskolas, kurių metinės palūkanos viršydavo 30000 (taip, nuliais neapsirinku – virš trisdešimt tūkstančių) procentų.
Save pristatantys verslininkais, lupikautojai nieko bendra neturi su verslu. Lupikavimas nekuria pridėtinės vertės. Tai grynai parazitinis procesas kitų ekonominių procesų atžvilgiu. Netgi azartiniai lošimai savo esme yra ne tokie parazitiniai. Tarp kitko, jei atmintis nemeluoja, antruoju Laterano susirinkimu katalikų bažnyčia lupikavimą prilygino erezijai ir lupikautojus uždraudė laidoti kapinėse. Nesu tikras, ar tas draudimas tebegalioja, tačiau jis suprantamas: lupikavimą vienaip ar kitaip draudžia ir islamas, ir judaizmas.
Taigi, jei šiandien LRT reklamuoja lupikautojus, ryt reklamuos kazino, pornografiją, dar kažką? Pinigai nesmirda?
Posakį „pinigai nesmirda“ pasakė Romos imperatorius Vespasianas, sugalvojęs apmokestinti tualetus. Mat per mokesčius surenkami pinigai neišsitepa išmatomis. Reklama visgi kitas dalykas – ji kabo interneto puslapiuose, ji platinama per radiją, ji sukelia pasekmes. Ir sakau tiesiai: LRT smirda.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Toks skolinimas angliškai vadinamas „Predatory Lending“
(http://en.wikipedia.org/wiki/Predatory_lending)
Įdomu tai, kad šio termino atitikmuo rusų kalba yra „Кабальное кредитование“, t.y. kreditavimas, sukeliantis priklausmybę.
Pagal moralumą drįsčiau lyginti su narkomanijos skatinimu nacionalinio transliuotojo kanalais.
Tikrai taip. Lupikavimas yra paremtas sukeliama priklausomybe. Ir, skirtingai nuo kazino, tai ne vien psichologinė, bet ir objektyvi lupikavimo aukos priklausomybė.
Jei taip giliau kabint, manau, kad lupikavimo firmoms būtų įmanoma pritaikyti BK straipsnius dėl sukčiavimo, šiuo atveju paremto nepakankamu klientų informavimu imamo kredito pasekmėmis. Problema ta, kad teisėsaugai tai neįdomu, o aukos jau neturi pinigų rimtiems procesams rengt.
Šlykštu ir žema. LRT, ar tikrai norite būti prilygintais maradieriams?
neskanu. na bet kai paleckis ir siauras valdžioj, tai ko tikėtis ?
šiaip, kadangi istorija tokius dalykus yra kartais linkusi užmiršti, būtų žiauriai jėga, jei kas nors sudarinėtų „blogų žmonių sąrašus“ kur būtų galima sudėti objektyvius duomenis apie žmogų ir jo veiklas. iš karto praskaidrėtų dauguma sprendimų, nes suprastum priežastis, kaip, kas, kam ir kodėl tarnauja.
pradedant paleckiais, užsipiskichais, prunckienėm, brazauskais ir tt
Sąrašai -- tai labai labai gera mintis. Tiktai dirbti reikia daug. Pakankamai daug, kad pavienis žmogus to nepadarytų.
TAF sudarinėja panašų sąrašą:
http://www.taf.lt/
Bet nežinau, ar jis viešai prieinamas. Rašo, kad informacija ruošiama. Tingiu ait su jais kalbėtis. Bet reikia.
čia tas pats matuleviučius, kuris sąraše būtų tikraigarbingoj vietoj ?
Rokiški, o gal imamės tokio darbo ? tikrai rastume nepatenkintų žmonių, kurie gan objektyviai duomenis rinktų ir su šaltiniais viešintų, juolab, kad pastarieji dažnai yra gan tiesiogiai prieinami.
būtų lietuviškas wikileaksas. tik reiktų sugalvoti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos galima būtų tokią duomenų bazę pildyti. esu tikras tau tokios konstrukcijos darymas patiktų.
Pradžiai galėtų būti kgb, teistumo šleifo ir esamos darbovietės koreliacija.
manau kai kurių tokių asmenų modus vivendi matytųsi taip aiškiai, kad net tolesnių įžvalgų apie jų veiksmus nereikėtų.
Visai tikiu, kad jis irgi prisidirbęs.
Siūlyčiau netgi nuo jo ir pradėt.
Bet mano, kaip inžinieriaus, tikslas — remtis tik nešališkais, vienareikšmiškai pamatuojamais dalykais.
Kaip patikrinti objektyvumą? Grynai pasitikint žmogum dėl asmeninių priežąsčių?
Nors pradžiai mane domina Matulevičiaus „darbelių“ sąrašas 🙂
Tai būtų ir konkretu, ir gaučiau didesnes galimybes apsispręsti.
Turi ką konkretaus? 🙂
Flag vam v ruki --
http://www.pipedija.com/index.php/Kategorija:Politikai
Pas mus ant popo yra koks tai „dosjė“, katras čianava visokius žymius žmones dosjėjina: http://dosje.popo.lt/
nors kažin ar tatai galima vadinti objektyviu šaltiniu.
Pinigai tikrai nesmirda. Demokratija -- tai kai paisoma įstatymo raidės. Įstatymo raidėje apie pinigų kvapą nėra nieko 😀
Be to, tai juk verslas, kuris moka mokesčius ir yra gėris iš didžiosios G.
Todėl LRT ir reklamuoja -- verslas kuria BVP 😀
Taip, pinigai nesmirda. Smirda pati LRT.
Tiesiog užkabinai etinį aspektą (atsiprašau dėl skambių žodžių), o versle nėra svarbu etika. Pavyzdžiui triukšmas dėl etinių dalykų turi reikšmę, o pati etika -- ne. Jei nepastebi niekas -- tai ir bėdos nėra 🙂
Nepagautas -- ne vagis. Tai juk įstatymo raidė?! 😉
Įstatymas veiktų, jei kas nors būtų atsakingas už jo veikimą, dabar gi įstatymo prižiūrėtojai tiesiog elgiasi pagal popierėlį -- kad neliktų jokios atsakomybės. Todėl turim tai, ką turim.
O LRT -- na, kvapas yra 😀 Kaip nebus kvapo -- žmonių uoslė veikia nepriklausomi nuo to, kokį popierėlį turi apsigynimui 😀
Ten, kur neveikia etiniai dalykai, jie turi būti reguliuojami. Esu girdėjęs ne kartą pasakymų „žmonės patys apsisprendžia, ar vartoti narkotikus“, tačiau tokio tipo pseudoargumentacija negali net būti nagrinėjama. Ne visuomenė, žmonija ir žmonės yra skirti verslui. Verslas -- tik žmonių, visuomenės ir žmonijos interesų išraiška.
O konkretus LRT atvejis -- pakankamai išskirtinis, nes ši kontora nėra komercinis transliuotojas. Ir toks elgesys, kai visuomenės išlaikoma kontora veikia atvirai prieš visuomenės interesus -- negali būti toleruojamas.
O dėl formalaus rėmimosi popierėliais -- tai labai lengvai išsprendžiama, atleidžiant tuos formalių popierėlių mėgėjus iš darbo už neetiškus sprendimus.
Aha, tarkim kažkas iš ties atleistų „mėgėjus“ iš darbo „už neetiškus sprendimus“. O tu esi tikras, kad teismas paskui jų atgal į darbą negražintų? Gražintų, esu tikras- ir dar kompensacijas priteistų!
Aš pilnai sutinku su tavo neigiamu POŽIŪRIU į greituosius kreditus, bet ĮSTATYMO akimis žiūrint- tai visgi visai ne tas pats, kas narkotikai. Deja.
Ir, deja, įmanomas ir kitoks požiūris: kokią teisę LRT turi diskriminuoti kokį nors visiškai legalų ir mokesčius mokantį verslą?
Teismo galimybės sugrąžinti priklauso nuo to, kokia yra darbo sutartis ir vidinės įstaigos taisyklės. Iš LRT jau ne vienas atleidimas yra buvęs dėl nusižengimų etikai ir, kiek atmintis nemeluoja -- problemų dėl to nekildavo.
Be to, tuo atveju, kai kalba eina apie žiniasklaidą -- situacija smarkiai skiriasi, etiniai argumentai įgauna daug rimtesnį svorį. Nors sutinku, kad būtų gal ir ne taip jau paprasta, o nesant vidinės tvarkos ir sutarties punktų, reiktų, pvz., Žurnalistų etikos komisijos ar dar ko nors.
O šiaip, sveikinu, šiuo savo pasisakymu tapai labiausiai mane komentavusiu visų laikų komentatoriumi 🙂
Ačiū už garbę, kad ir nedidelę :-).
Bėje, ar tikrai greitieji kreditai toks didelis blogis- čia dar klausimas.
Aišku, vienam-kitam žmogui tai tikrai neišeina į gerą, bet ar yra kokių konkrečių duomenų?
Pats jų, aišku, neturi :-), bet va ekonomistai nagrinėjo, ar gyvenimas pagerėja, ar pablogėja žmonėms, jei jiems duodamas kreditas su 200 proc metinėm palūkanom. Viskas kaip klinikiniuose tyrimuose: atsitiktinai pusei žmonių paprašusių kredito jį davė, pusei nedavė. Paaiškėjo, kad kreditą gavusiųjų gyvenimas po laiko (ilgo laiko, neina kalba apie išlaidavimą vos tik kreditą gavus) buvo kur kas geresnis.
http://timharford.com/2008/12/are-loans-at-100-per-cent-apr-good-for-the-poor/
Oj, tik nereikia tų lialialia 🙂 Paieškojos galima ir narkotikų naudos įrodinėtojų atrasti, pagal kuriuos net ir heroinščikų gyvenimas gerėja nuo sėdėjimo ant adatos 🙂 Jei norit, brangusai, galit paieškot -- tikrai surasit, čia nejuokauju.
O vat, ponuli, realistiškesnis tyrimas apie gyvenimo pagerėjimą -- http://vz.lt/4/straipsnis/2010/12/30/Vis_daugiau_savizudybiu_Indijoje_siejama_su_mazomis_pas
Tai kad nė velnio ne realistiškesnis.
Taip, kažkoks procentas paėmusių kreditą nusižudo- bet koks procentas negavusių kredito nusižudo?
Tokie tat konkretūs prieštaravimai. O tu konkrečių metodinių priekaištų mano pateiktam tyrimui turi? Na, išskyrus tai, kad jie visi sukčiai 🙂 ?
Geraširdi, nesiimk iš žinomai neadekvačios pozicijos 🙂
Straipsnyje kalba daugiausiai apie kreditus iki 100 procentų metinių. Pas mus -- vis dar apie kreditus iki dešimčių tūkstančių. Ten kalba apie kreditus, skirtus investavimui, pas mus -- apie vartojimo kreditus.
Negana to, kokie gali būti metodiniai priekaištai populiariam straipsniui, kurį tu vadini „tyrimu“? Ten išvis nėra jokių metodikos pėdsakų, kuriems bent kažkokie metodiniai priekaištai galėtų būti 🙂
Žodžiu, netęsk kliedėjimo, nes vargini 😀
Etiniai dalykai turi būti reguliuojami -- bet daugumoje atvejų to nėra, ar veikia ne taip, kaip turėtų.
LRT -- ne komercinis, o koks? Ne pagal popierius, o natūroj? Politikos veidas? 😉
Dėl rėmimosi popierėliais -- vėlgi tas pats, reikia žmogaus, kuris remtųsi etika atleidžiant tuos veikėjus. Bet veikėjų vadovai irgi remiasi popierėliais -- ir taip iki viršaus 🙂
Nėra kam pašluoti 😀
Užtat ir kvapas -- kai ilgai nešluoji… 😀
Nu tai reiškia, reikia kelti balsą, kol kas nors išgirs, tiesa? 🙂
Taip 🙂 Kol neturim jokių kitų priemonių -- o kas belieka?
Negalim net savivaldos išsirinkti -- vien partijos valdžiavoja. Manau, kad būtent tada, kaip piliečiai išsirinks savivaldą tiesiogiai, bet jokių partijų -- tada tik galėsim įtakoti politiką. Ir tą patį LRT 🙂
Bent po kokio dešimtmečio… 😀
Kaži kodėl šiuo metu net du didžiuliai bannerių plotai lrt.lt -- tušti…
Deja, ne. Gal šiaip kas pastrigę jiems buvo, nes dabar ir vėl greitus kreditus reklamuoja.
Man LRT nebereklamuoja greirųjų kreditų. O šiaip greitiesiems kreditams reikėtų dar daugiau reglamentavimo (reklamos irgi), nes dabar susidaro įspūdis, kad jie visur. Beje, Lietuvos paštas (irgi valdiška kontora) tarpininkauja teikdami greituosius kreditus.
Beje, savo bloge esu parašes kelis įrašus apie greituosius kreditus.. Nelabai tegiamus. Tai googlės adsence sugalvojo ir dabar aš juos reklamuoju. Įdomiausia tai kad iš mano rašinėlio apie tai, kokie blogi tie greitieji kreditai.. žmonės spaudinėja greitųjų kreditų reklamas.
Gal jau nereklamuoja. Normaliai ėjo maždaug kas ketvirtas baneris, pas juos randomu sukimas įjungtas atrodo.
O tavo bloge skaičiau apie tuos greitus kreditus ir pats pirma pastebėjau, kad pas tave juos reklamuoja, o paskui pamačiau komentaruose.
Skirtingai nuo alkoholio ar tabako gamintojų, kazino ir pan., lupikautojai (manau, tą žodį ir derėtų vartoti) yra visiškai neribojami ir nebaudžiami.
Kokio įžūlumo jiems reikia, kad Seimui įvedus ribojimus, kai kurie jų atstovai naglom rožom imtų skelbt apie tai, kad trauksis į šešėlį? Tai gal čia taip suprast, kad jie ir dabar jau susiję su nusikaltėlių gaujom?
Patikrinau -- vis dar reklamuoja, tiesa, dabar kompanija kita, piniginė.lt vadinasi.
Per durnadėžę anądien reportažo ištraukią girdėjau, kur greitų kreditų įmonės vadovas (~25 metų amžiaus) skundžiasi, kad skolininkai bėga į užsienį. Ir kad jiems dabar kaip sunku dėl to (ar panašiai). Šlykštu.
Išties tie greiti kreditai ir yra vieni iš tų, kurių dėka žmonės bėga į užsienį.
Beje, savo laiku, dar iki lupikautojų bumo Lietuvoje, teko skaityti, kad kai kuriose Vakarų šalyse yra netgi tokie scenarijai, kaip pvz., kabinti ant greitų kreditų tikslines grupes.
Agentai stovėdavo ligoninių priimamuosiuose ir siūlydavo greitus kreditus, kad žmonės turėtų kaip susimokėti už savo vaikų gydymą. Panašiai ir per laidotuves (kad karstą būtų už ką nupirkt), etc., o kai kada -- net ir baruose, kur pagėrusius kalbindavo gauti pinigų išgertuvėms.
Trumpai tariant, metodai labai nekokie. Nežinau, ar lupikautojai taip daro Lietuvoje su agentais, bet kita vertus, kai galima gauti kreditą per SMS, o reklamų pilna -- tai gal jau net ir agentų nereikia.
Aha, kažlur dingo „atsakyti“ po paskutiniu tavo atsakymu. Nežinau, bug’as, ar galutinai tave nuvarginau, ale dar pasisakysiu :-).
Aišku, mano duota nuoroda- tai ne mokslinis straipsnis (whitepaper), o tik jo atpasakojimas populiariajai spaudai. Bet norėdamas gali susirast ir originalų tyrimą (aš radau). Bėje, idomus (nors ir nenustebinęs) dalykas: tarp gavusių paskolą- šiek tiek dažniau pasitaiko streso, tarp negavusių- mažiau streso, daugiau depresijos.
Metant į šoną velnio advokato argumentus, tai visą reikalą labai gerai yra sutvarkę australai. Pas juos paėmęs paskolą turi „apsigalvojimo“ (cooling off) periodą dviems savaitėms. T.y. per keturiolika dienų gali pasakyt: „tie skolintojai mane įkalbėjo daryt tai, ko aš visai daryt nenorėjau, todėl apsigalvoju“. Ir jei gražini visą sumą, nemoki JOKIŲ procentų.
Ką tokia ĮSTATYMAIS ĮTEISINTA tvarka daro su visa greitųjų kreditų industrija- pagalvokim ir suprasim: skolinti savaitei ar trims dienoms (o būtent tokių „produktų“ atveju procentai plėšikiškiausi) tampa neįmanoma: po savaitės gali visą skolą gražinti nes „apsigalvojai“, ir nemokėti jokių procentų.
Tiesiog diskusijos gylis čia kiek ribotas, o su tavim diskusijos nueina į nežinia, kur 😀
Tavo minimas australų pavyzdys -- labai įdomus. Tiesa, jis neveikia, kaip pilna apsauga, bet šiaip jau, kaip kombinuojant su maksimalių metinių procentų ribojimu, turėtų visgi uždėti apinasrį lupikautojams.
Pilna apsauga?
Ir valstybė mus pilnutinai ir visiškai apsaugos, ne?
Bijau, kad įstatimiškai užspaudus paskolų teikėjus visad lieka, pasakykim, neoficialus sektorius. Tas, kur išieško ne per antstolius, o su beisbolo lazdom.
Kad ir kaip tu norėtum apsaugoti žmones nuo galimybės savanoriškai pasirašinėti kokio nors tam tikro tipo sutartis, visgi skolinimas- paslauga, kuri kaikuriems žmonėms yra reikalinga.
Bėje, kažką blogai tu supratai tam straipny apie 200 metinių procentų paskolas: „consumer credits“ tai yra būtent vartojimo kreditai, o ne investavimo.
cituoju Gerasirdį:
> Kad ir kaip tu norėtum apsaugoti žmones nuo
> galimybės savanoriškai pasirašinėti kokio
> nors tam tikro tipo sutartis, visgi skolinimas-
> paslauga, kuri kaikuriems žmonėms yra reikalinga.
pirma sakinio dalis nesusijusi pasekmės/priežąsties ryšiu su antraja.
Tie, kam tikrai reikalinga _paskolos_, o ne _dovanos_ sutartis, tie pasitenkins ir tokiais sutarčių tipais, kuriuose nebus tokio stipraus užmaskuoto spaudimo.
Tie, kurie linkę negrąžint, nori _dovanos_, ne _paskolos_.
Todėl GREItosios PASkolos yra biznio darymas iš valstybės/sociumo neišsivystymo ir (optimizuojant LR augimą) turėtų būti traktuojama kaip finansinės (ar kaip tai vadinama) diferencijacijos didinimas visuomenėje ir apskritai kaip nusikaltimas prieš besivystančią valstybę.
Taip, pas Geraširdį yra čia lūžis, bet visgi suprast, ką jis turi omeny, galima.
O vat tamstos diskursas apie prarajos tarp turtingųjų ir neturtingųjų didinimą, taikant kreditavimo mechanizmus -- labai vertas dėmesio, netgi platesniame kontekste, nei šiaip lupikavimas.
>pirma sakinio dalis nesusijusi
>pasekmės/priežąsties ryšiu su antraja.
Išties, nėra. Nes tai akcentuoja prieštaravimą: Rokiškis nori uždrausti žmonėms naudotis paslauga, kuri kaikuriems iš jų turbūt yra reikalinga.
Lotuliukas mirksiukas 😀
Matai, neoficialus sektorius, kuris išieško su lazdom, pats tampa nelegalus dėl mokesčių vengimo, o jei dar ir su beisbolo lazdom -- tai ir sodinamas be skrupulų tuo pat momentu, kai tik pabandys išieškoti.
Ir aš visai ne prieš galimybę skolintis. O tik prieš tai, kad toji galimybė paverčiama spąstais, per kuriuos lupikautojai nuplešia devynias skūras.
O tavo minimame straipsnyje, kiek pastebėjau, buvo akcentuojama būtent investavimas. Kad paskolą paėmęs žmogus investuoja į verslą ir taip jam viskas atsiperka. Ar pats to nepastebėjai? 🙂
> tai ir sodinamas be skrupulų tuo pat momentu,
Ir ką gi čia sodina tuo pat momentu? 🙂
Nagi papasakok apie nuostabiai efektyvų, greitą ir nepriekaištingą teisėsaugininkų darbą…
O ką čia pasakot? Kreipkis, jei tik kas nors tau grąsins beisbolo lazdom. Puikiai padeda.
Per paskutinį dešimtmetį visos tokių neformalių skolų išmušinėtojų bylos baigdavosi labai staigiu pasodinimu už turto prievartavimą, visai nepriklausomai nuo to, kiek ir kaip skolininkas būdavo įsiskolinęs.
Ar tamsta niekad kriminalinių stulpelių žiniasklaidoje neskaitot? 🙂
Hm. Na, prisipažinsiu- mažai skaitau. Ką gi, belieka pasidžiaugt, kad bent šioje srityje teisėsaugininkai dirba puikiai.
Matai, čia tiesiog tokia įdomi teisinė situacija yra -- bet koks skolos išmušinėjimas neteisėtomis priemonėmis mažų mažiausiai traukia straipsniui už savavaldžiavimą, o tai yra daugiau, nei bausmė už skolos negrąžinimą. Negana to, lengvai prisideda straipsniai dėl grąsinimų, smurto, turto gadinimo, reketavimo, šantažo ar kitų panašių nusikaltimų.
Tad teisėsaugininkams paprastai net nekyla klausimas, ką čia reikia sodint, o nelegaliems skolintojams visiškai nelieka jokių svertų. Maksimumas, įmanomas teisiškai -- tai atgauti tiksliai tą sumą, kokia buvo paskolinta, bet be jokių procentų.
Net nuostaba ima kaip paskolos populiarinamos, gražinamos. Pvz.: [ištrinta] ar [ištrinta] … tikri apgavikai
Dar labiau nuostaba ima, kaip visokie SEO optimizatoriai stengiasi, kad nuorodos į jų šūdinus puslapėlius atsirastų bent jau komentaruose, kad ir neigiamuose 😀
Labas Rokiški nepyksi jei komentaruose parašysiu savo tinklarasčio nuoroda
http://nekenciu-greituju-paskolu.blogspot.com/
Jei nesupykai,tai labai ačiū mat mano Blogas butent skirtas šiai temai ,kuri mane ypatingai palietė ir aš kiek begalėdamas darisiu toms parazituojančioms bendrovėms antireklamą,kad kuo mažiau žmonių susigadintu sau gyvenimą,nes kad ir koks protingas bebutum negali žinoti kaip gyvenimas gali pasisukti ,tai svarbu papuolu i bėda bandant iš jos išsikapstyti nepapulti į dar didesnę.
Ir ačiū tau už šios temos palietimą,bukime pilietiški.Nes valstybei atrodo nusispjauti ant savų.
Šiaip tai tamsta labai nedaug dar sumokėjote, kiek matau, pas tamstą paskaitęs.
Taigi, visa rinkodarinė prostitucija ant viešosios erdvės ir ypač -- Nacionaliniame transliuotojuje -- pasižabotų užtikrinus finansavimą, kad nereikėtų šūdeliauti banerinėse reklamuose, o pakaktų Abonimentinio mokesčio!
Žinau kad straipsnis parašytas labai seniai, tačiau ir prieš kelias dienas mačiau tokį patį atvejį kai LRT svetainėje buvo pilna greitųjų kreditų reklamų. Apmaudu, kai tokius dalykus populiarina nacionalinis transliuotojas -- nebent jie reklamą parduoda per antrines bendroves (tarkim google adwords) tokiu atveju sunku suvaldyti kas bus rodoma reklamoje.
Taip, straipsnis parašytas labai seniai, o jūs esat seošnikas, kuris galvoja, kad čionai gaus linką į savo greitų kreditų spamą. Ištryniau tamstos linką.
BTW, po to, kai greitiesiems kreditams buvo užmauti reguliaciniai apynasriai, dėl kurių jie cypė kaip pasiutę, padėtis pasitaisė. Bent jau tam tikrose ribose.