Štai tokį atradau dokumentėlį (jau atleiskite už deminutyvus – nesusilaikau niekaip). Dokumentėlis vadinasi „Dėl galimų žurnalistų Tomo Čyvo ir Rimanto Varnausko padarytų profesinės etikos pažeidimų“ ir yra adresuotas žurnalistų etikos inspektoriui.
Jei norit, pasiskaitykit patys – http://www.prokuraturos.lt/LinkClick.aspx?fileticket=u5U7cr5txpI=&tabid=185
Taigi, viskas dėl poros straipsnių, kur paskelbti jokios ypatingos informacijos lyg ir neatskleidžiantys dokumentai. Gal tik tiek įdomūs, kad pagal juos galime daryti kokių nors išvadų apie Eglės Kusaitės bylos tyrėjų sąmonės procesus bei suabejoti, ar tik nėra taip, kad byla prieš Eglę Kusaitę besanti tokia, kaip čia pasakius… Įdomi.
Bet kas gi gaunasi? Paskelbus tuos porą dokumentų, prokuratūra paskelbia aukščiau minėtame pareiškime, kad, pasirodo (citata):
„Nurodydamas įtariamųjų asmenų vardus ir pavardes, viešai skelbdamas nepradėtos nagrinėti teisme bylos procesinių dokumentų kopijas su duomenimis apie konkrečių kaltinamųjų padarytus veiksmus, žurnalistas pažeidė įtariamųjų nekaltumo prezumpciją„
O dabar spėkit (jei dar to rašto nespėjot perskaityti), kas, pasirodo, vis dar vadovauja bylai? Ogi ne kas kitas, o garsusis prokuroras Justas Laucius, ne taip jau seniai svaidęsis užuominomis apie tai, kad reikia kažkaip bausti tuos, kas drįsta abejoti VSD ar prokuratūros veiklos skaidrumu. Tasai prokuroras, kiek atsimenu, po to viešo pasisvaidymo užuominomis buvo lyg ir nušalintas nuo tyrimo, bet staiga taip įdomiai paaiškėja, kad, pasirodo, ne. Aš čia tik noriu priminti visiems Justo Lauciaus frazę, kurią jau gal kažkas užmiršo:
„Viešas Valstybės saugumo departamento, prokuratūros ir tyrimui vadovaujančio prokuroro dergimas, niekinimas ir žeminimas, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikoje gali būti nesilaikoma žmogaus teisių, nėra suderinimas su demokratinės visuomenės principais, turi nusikalstamų požymių, dėl to atitinkamai turi būti įvertintas“
Tekstus analizuojantieji turėtų atrasti ryškių struktūrinių-prasminių sąšaukų tarp pirmos ir antros citatos. Štai taip, pertranslaivus man gaunasi: noras, kad teisėsauga dirbtų skaidriai – nesuderinamas su demokratija. O paviešinimas dokumentų, pagal kuriuos galima spręsti, jog kaltinamoji yra nekalta – pažeidžia jos nekaltumo prezumpciją.
Taigi, kokias čia išvadas pasidaryti man iš šito? Gal, pagal aukščiau minėtą prasminę struktūrą – kad, pvz., „teisingumas nesuderinamas su teisėsauga„? Bent jau tokia save neigianti struktūra man lenda, kai bandau žiūrėti į teksto prasmę kiek semiotiškai. Na, tiesiog nepastebiu kitos struktūros. Jau atleiskit, bet nesigauna man čia nieko daugiau įžvelgt.
Aš taip stengiuosi nesidomėti visom tom politikom, tačiau nors pro kur – lenda tai pro šen, tai pro ten visokie cirkai ir cirkeliai. Trumpai tariant, nesinori nei nieko girdėt. Nors imk ir ieškok negyvenamos salos, į kurią galėtum pabėgti.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Vienareikšmiškai sutinku, jog pačios teisėsaugos institucijos save diskredituoja visuomenės akivaizdoje. Nors čia yra gilesnė problema. Pripažinus, jog teroristė nėra teroristė, turėtų pradėti ristis galvos. Ir dabar manau jog ruošiamos dar kelios pažymos apie terorizmo grėsmę Lietuvoje, kurios turės užvilkinti procesą, kuriame turėtų būti viskas išskaidrinama, nors aišku, dar ir operatyvinės informacijos faktorius, kuriuo bus galima dangstytis, tikintis, jog atsakomybė bus pamiršta arba perkelta institucijai. Tai dar viena sritis, kur reikia kardinalių reformų…
Jei kalbėsim apie teisėsaugos institucijas apibendrintai, tai dar reiktų prisiminti garsiąją Konstitucijos Dvasią, apie kurią galima ištisą krūvą straipsnių parašyti. Ir dar anokią neaiškią tarybą su maišais ant galvų. Ir t.t..
Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju man ypatingai įdomios formuluotės. Jos turi labai įdomią prasminę struktūrą. Kaip sakant, mokykimės skaityti tarp eilučių.
Būtent. Ir konstitucijos dvasią iškviečianti institucija šiomis dienomis yra kaip geriausias pavyzdys, apie tai, kad institucijos, įsivaizduojančios, jog neklysta, visgi neturi tokio tik viduramžių popiežiams būdingo bruožo…
Taip, bet neklystamumas -- lieka. Dėl jų nesąmonių pagal jas pačias, dabar esą reikia Konstituciją keisti. Nors kiek suprantu, nei su žiburiu rasti nesigautų straipsnio, pagal kurį kažkam gali būti uždrausta dėl priesaikų į Seimą balotiruotis.
Man nesiderina „Čyvas-demokratija“, užtat derinasi „Čyvas-dergimas“. Prokuratūros už blogą darbą jokiais būdais neteisinu -- kaip gali iki teisminiai duomenys pakliūti į žurnaliūkščių rankas?
Nežinau, kaip Lietuvoje, bet pvz., JAV žurnalistas už publikavimą niekaip negali būti baudžiamas. Gali būti baudžiamas tik tas, kas tuos duomenis nutekino. Beje, tai dabar baisus galvos skausmas amerikonams dėl WikiLeaks -- jie neturi priemonių, pagal kurias galėtų patraukti Julian Assange.
O dėl Čyvo ir demokratijos -- nežinau, kur ten pas jį baisiai dergimas -- ieško jis konkrečių atvejų ir randa. Aišku, jis yra labai dešinysis, bet pažiūros ir dergimas, sakyčiau, yra skirtingi dalykai.
Pingback: Eglė Kusaitė ir truputis kontekstinės analizės « Rokiškis