Štai ir vėl naujas „Verslo Klasės“ numeris išėjo. Prašom pirkt ir skaityt. Kaip visada – nusipirkt po 3 numerius ir nepagailėt pinigų. Nes ten – ir vėl jūsų brangus Rokiškis visame gražume atskleidžia visą teisybę apie realybę. Julian Assange ir WikiLeaks su paradigmų pokyčiais – štai kokia tema, bet kardinaliai rimtesnė, nei buvo čia – bloge. Tarp kitko, nukrypstant, dar iš kiek kitos, ne tokios paradigminės pusės – ir „Naujoji Komunikacija“ (dar nežinau, ar jau, ar tik bus, bet irgi nepraleiskit, jei ta tema domitės). Išvis, Verslo Klasės numeris – apie besikeičiantį pasaulį ir tai, koks jis darosi. Labai rimta, labai verta.
Taipgi atskirai noriu paminėt – šiame VK numeryje reiškiasi ir ne kas kitas, o Nerius iš Commonsense.lt, kuris išdeda visą tiesą apie tai, nuo ko įmonės turėtų pradėt taupyt, jei pinigų trūksta – ne nuo kokio darbuotojo atleidinėjimo, o nuo savo procesų tvarkymo, aiškinantis, kur silpnosios vietos. Ir žinoma, tragiškai neefektyvus tiekėjų valdymas bei nesuvokiamai dideli atidėjimai – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių įmonės neturi pinigų. Puikus straipsnis apie geriausią praktiką – tiesiog skaityk ir naudokis, kaip instrukcija.
Čia ta proga, kaip bonusą, duodu jums blogiausios praktikos pavyzdį iš vienos nemenkos didmeninės prekybos kontoros, pratusios dėtis 100 procentų antkainį (su mažesniais antkainiais įmonė gauna vienus nuostolius): įmonė veža į Lietuvą ganėtinai brangias, prestižinio segmento prekes, kurias parduoda mažmenininkams. Mažmenininkai ima su kelių mėnesių mokėjimo atidėjimu ir galimybe prekes grąžinti metus laiko, atgaunant 100 procentų visos sumos (Netikit tokiais skaičiais? Aš irgi pradžioj nepatikėjau). Tai dabar pabandykim primesti, kokią dalį įmonėje sudaro grąžinamos prekės ir koks procentinis realus apyvartumas per mėnesį. Ir ką tereiktų padaryti, kad įmonė išliptų iš nedidelio minuso į didelį pliusą.
Taip, ir kaip visada, „Verslo Klasė“ pilna kitų straipsnių, kurių nesurasite niekur kitur, kaip tik „Verslo Klasėje“. Taip kad marš visi pirktis, o dar ir prenumeruotis. Prenumerata – privaloma (ne mažiau, kaip po dvi prenumeratas kiekvienam šeimos nariui, įskaitant moteris bei vaikus), bet net ir tokiu atveju, jei prenumeruojatės, visvien marš visi pirktis papildomai!
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Rokiški, tau ką, nubyra nuo žurnalo pelno, kad taip po penkis numerius siūlai pirkti?
Blin… Įkalbėjai dabar mane pakelti mano storą šikną nuo kėdės, nueiti į „poilsio kambarį“ ir susirasti tą žurnalą…
Kai užaugsiu ir aš būsiu toks blogeris, kurį publikuos „Verslo Klasėje“. Ot. 🙂
Nenubyra. Žurnalas geras. Gerus daiktus reik palaikyt.
mačiau, mačiau, bet nepirksiu 😛
P.S. prieš darant revoliucijas, nuo šiol reiks labai rimtai apmąstyti IT social media strategijas 😉
Visad skaiciau Commonsense, o nesenai atradau ir si bloga ‘rokiskis.popo’ tai kaip ir visokius verslo zurnalus pirkti ar prenumeruoti man patapo beprasmiska 🙂
Nors su mokejimu atidejimais tikrai idomu ka ten raso, reikes galbut imti ir nusipirkti si zurnala.
Verta verta 🙂 Arba bent straipsni atskirai 🙂
P.S. % nuo pardavimu negaunu.
Na, „Verslo Klasė“ -- ne tiek apie vadybą, kiek apie pasaulį, žurnalas protingiems žmonėms. Tad blogai jo nepakeis, sakyčiau.
Zurnalas geras,bet kaina uzlauzta,as ji prekybcentry paskaitau:))
Zurnalas geras,bet kaina uzlauzta,as ji prekybcentry paskaitau:))tai va
Rokiški, o „pardigmos poslinkį“ čia pats sugalvojai, ar jau sugalvotas iki tavęs šis terminas?
Beje, kiek man pavyksta pačiam suprasti, tai tų poslinkų būta nemažai. Vienas didžiausių manau buvo technologinės revoliucijos sukeltas. Kitas kompiuterizacijos. O šitas po Post-kompiuterizacijos.
Kaip manai, kas bus po šios? Įdomu pafantazuoti.
Paradigmos poslinkis (paradigma shift) teko man girdeti dar iki rokiskio. Todel manau, kad ne jo ta fraze 🙂
Tikrai ne mano. Kelios dešimtys metų tai frazei.
Paradigma -- tai ne daiktai, kuriuos turime. Tai pasaulio suvokimo sistema, kuri pasaulio mąstais keičiasi ne per kelis metus.
Šitas paradigmos poslinkis prasidėjo dar prieš kelis dešimtmečius ir dar kelis dešimtmečius tęsis. WikiLeaks istorija -- tai tik vienas įvykis, kiek smarkiau stumteliantis mūsų suvokimą. Tačiau tai visgi tik poslinkio dalis.
Tad nėra tokio kompiuterizacijos ar postkompiuterizacijos poslinkio. Yra suvokimo poslinkis, kuriame kompiuteriai -- tik kažkokios detalės, gal kažką ir pradėjusios, gal kažką ir įgalinusios, gal kažkam ir svarbios, tačiau visvien detalės.
Aš ne apie daiktus kalbu, o būtent apie pasaulio suvokimą, kai tech. revoliucijoje žmonės ėmė daug gamintis įvairių dalykų, kai atsirado mechanizacija ir mašinos. Manau, jos požiūrį pakeitė ir suvokimą pakeitė.
Kompiuterizacija -- kitas žingsnis. Kaip pvz įsivaizduojame darbo dieną biure? Telefono aparatas, rašiklis ir daug blaknotų? Na čia tik smulkmenos, bet man regis jos šiuo atveju reikšmingos. Galų gale mikroprocesoriai kišami į visur kur tik įmanoma -- dabar įjungti kažką, reiškia mygtuko paspaudimą, žodžio pasakymą.
Šiuo atveju visa ta Wikileaks istorija atskleidė detales IT socialinės medijos jėgas ir demokratijos, arba tiksliau tariant, esamos demokratijos veidmainiškumą.
Pamedituokit, ponuli. Pamedituokit giliau. Ne popieriukų pakeitimas kompiuteriukais. Ne medijos jėgos ar veidmainiškumai. O kitas pasaulis.