Atsimenu, kaip vaiku dar būnant, pasitaikydavo nuvažiuot į Baltarusiją. Jokios sienos, jokių aiškesnių požymių, kad pakliuvai į kitą šalį, miškai tokie patys, laukai tokie patys, viskas taip pat, išskyrus vieną dalyką – namai kitos spalvos. Šiaip jau namai Baltarusijoje, bent netoli nuo Lietuvos – irgi būdavo tokie patys. Tos pat verandos, tos pat langinės, tų pačių formų langai, tokia pat puošyba. Tik spalva kita. Lietuvoje namai tradiciškai dažomi rudai arba žaliai, o Baltarusijoje – žydrai. Skirtingų tautų pomėgiai pasimato išsyk.
Taigi, kokios tos lietuvių mylimos ir nekenčiamos spalvos, kokias mūsų tauta labiausiai mėgsta, o kokias norėtų tiesiog išnaikinti?
Žydra – nekenčiamiausia
Aš pats neatsimenu, kada mačiau atvirai žydrą mašiną paskutinį kartą, bet berods tai buvo kažkoks superstas žigulys, panašus į šitą. Sovietmečiu nieks negalėdavo rinktis spalvos.
Prieš keletą metų pasitaikė pabendrauti su žmogumi, rimtai prekiaujančiu mašinomis. Pasirodo, Estijoje populiariausia naujų mašinų spalva – žydra. Lietuvoje – pilka, kažkiek dar raudona ir juoda. Žmogus, kuris tai pasakojo, sakė, kad Lietuvoje buvo netgi kurioziškų atvejų, kai firmos, vežančios populiariausius modelius, atsiveždavo žydrų mašinų ir paskui neįstengdavo jų parduoti keletą metų. Ir kad naudotos žydros mašinos Lietuvoje yra vos ne pusantro karto pigesnės. Estijoje – priešingai: žydros nuperkamos pirmiausiai.
Vargu ar verta stebėtis, kad lietuviai visiškai nesupranta gėjų – juk gėjai yra „žydri“, o žydra – tai tokia spalva, kuri būna tiktai kažkur užsienyje, pas tuos, kas neturi skonio ir mėgsta žydrą spalvą. Žydrą spalvą, kuri savaime reiškia klaikią beskonybę. Čia aš tik galiu patarti gėjams imti save sieti su ružava ar violetine spalva, pamatysit, kaip viskas pasikeis.
Nežinau, kodėl lietuviams žydra spalva atrodo tokia šlykšti, tačiau pagal požiūrį į šią spalvą galima būtų gaudyti šnipus: mūsų gatvėse nepamatysi žydrai apsirengusių žmonių, žydrų namų, žydrų mašinų ar išvis ko nors žydro. Toks įspūdis, kad vienintelis žydras daiktas, kurį lietuviai įstengia pakęsti – tai dangus. Bet ir dangų lietuviai perdažytų kokia nors kita spalva, jei tik galėtų. Greičiausiai – kokia nors pilka, ruda ar žalia spalva. Kad tik nebūtų tos žydrumos.
Mėlyna – beveik žydra
BSOD dar nėra toks baisus, kaip galėtų būti, nes jis tik mėlynas, o ne žydras
Ne, mėlyna, ypač dar jei sodri ir tamsi – tai nėra ta spalva, kuri lietuvius vimdytų. Bet ar dažnai matote mėlyną Lietuvoje? Naujas mašinas perkantys žmonės (jie visada renkasi spalvą) neperka mėlynų. Nes mėlyna – tai tiesiog tamsi žydra. Ir nesvarbu, kad išties yra kiek kitaip, bet supratimas – būtent toks. Mėlyna yra pobjaurė, nemaloni, netikusi.
Šalta spalva, kurios niekaip neįsivaizduoju tautiniame lietuvių spalvyne. Žydra – taip, ji yra, bent jau dangus žydras ir bent jau jausmai kažkokie, tegul ir neigiami. O mėlyna?
Būkim tiesūs: mėlynos spalvos mums nereikia. Nes ji nelietuviška. Jos niekas nemėgsta ir ji niekam nereikalinga.
Violetinė – naujas fenomenas
Violetinė spalva per kontrastą asocijuojasi su Pedomeškiu, kuris kažkodėl rudas...
Vienintelis naujas ir keistas fenomenas Lietuvoje, neįsipaišantis į jokias spalvines preferencijas – tai feličytavai violetinė. Visad buvusi venerine spalva, keliančia asociacijas nebent su kokiomis nors prostitutėmis (dar keletas panašių: elektrinė ir tos markerių liuminescentinės spalvos – citriniškai žalia su geltona bei tokia pat šlykšti ružava). Bet staiga violetinė spalva atsirado ir per kelias dienas pakeitė viską.
Parduotuvėse iki tol būdavo tik žali, juodi, rudi, pilki drabužiai. Dabar yra dar viena spalva – violetinė. Pradžioj – norfose, paskui – ir maksimose, dar paskui – visuose prekybos tinkluose, o galų gale ir išvis visose vietose, kur tik prekiaujama drabužiais. Violetinė – Drąsiaus Kedžio spalva. Kvaila, bet ji tokia tapo vien dėka violetinio megztuko, kuris buvo toks neįprastas, kad tiesiog rėžė visiems akis. Nesvarbu, ką ta violetinė reikštų, ji stebuklingu būdu tapo viena iš naujų dominančių.
Ne, violetinė visvien neprilygsta visokiems rudiems atspalviams. Tačiau ji niekaip su jais nesisieja, dėl to ji atrodo ir keistai įsiterpianti, ir keistai bauginanti, ir rėksmingai kažką šaukianti. Nesuprantama, keista spalva.
Juoda – sovietmečio palikimas
Net ir rusiški madų žurnalai sako vienareikšmiškai: drabužiai turi būti juodi
Šiais laikais, pamatęs gatvėję juodai apsirengusį žmogų, išsyk suprasi, kad tai iš užsienio atkeliavęs rusas. Juodais treningais ir juodais marškinėliais pasidabinę bachūriukai – iš Rusijos atvykę pacukėliai, juodai nuo galvos iki kojų pasipuošusios fyfos – turistės iš Rusijos, juodais madingais rūbais apsirengę vyriškiai – kažkokie novarusai, irgi iš Rusijos atvykę. Na, blogiausiu atveju – iš kokios nors Baltarusijos ar Ukrainos, kurios lietuvišku supratimu – beveik ta pati Rusija. Taip, kaip lietuviai mėgsta rudą spalvą, taip rusai mėgsta juodą, gal netgi labiau.
Nereikia galvoti, kad juoda lietuviams svetima. Ši spalva buvo velniškai populiari Lietuvoje prieš porą dešimtmečių. Matyt, kažkoks sovietinis supratimas verčia žmones mylėti juodą spalvą. Tai gal kažkoks protestas, gal nenoras pasirodyti išskirtiniu ir pasislėpti šešėlyje, o gal tiesiog visiškai depresyvus ir kartu demonstratyvus susitaikymas su totalitarine realybe. Nežinau.
Šiais laikais juoda iš Lietuvos daugmaž išnyko, ją mėgsta nebent žemesnių sluoksnių gilios provincijos fyfos, apsidabinančios juodais ilgaauliais batais, juodomis kalgotkėmis, juodais sijonais ir juodomis bliuzkomis, tiktai ir šios jau puošiasi savaip – būtinai į visą tą juodumą reikia įmaišyti ir baltų ar spalvotų drabužių, o dar labiau – kokių nors papuošimų gėlėmis bei blizgučiais, tad tą provincijos juodumo fenomeną visame gražume pamatysit tiktai pavažiavę tolokai nuo didesnių miestų. Na, gal dar kokiame nors Kauno turguje. Kartą pamatęs tuo stiliuku besirengiančias pusprotes, įsiminsi jas ilgam. Tiesa, Vilniuje panašios gėdinasi taip rengtis, tad atvykdamos sostinėn, pasirenka mažiau dėmesį atkreipiančius drabužius.
Gal todėl vieninteliai natūraliai juodi Lietuvoje – tiktai gotai, metalistai, kunigai, davatkos ir satanistai.
Balta – mirties spalva
Taip, dar Giltinė yra balta... Beje, lietuviška Giltinė būna baltais drabužiais apsirengusi
Pabandykit pasakyti kokį nors tautinį, tradicinį aprangos ar papuošimo daiktą, kuris būna baltas? Aš žinau tris: baltos drobulės, kuriais papuošiami karstai su numirėliais, šalia tų numirėlių dedamos baltos gėlės ir jau seniai išnykę balti nuometai.
Balta – tai praradimų ir mirties spalva. Balta būna žiema, kai viskas mirę. Baltos būna dausos. Dar baltos būna nuodingos pakalnučių uogos.
Visi teigiami balti dalykai – įvežtiniai, svetimkultūriai. Baltos vestuvių suknelės, balti Mac kompiuteriai ir pan. – tai tik užsienininis, visiškai kitą prasmę turintis baltumas. Netgi šaldytuvų balta spalva – iš užsienio. Net ir balti indai – tik dėl to, kad tai užsieninis fajansas ar porcelianas, tuo tarpu tradiciniai lietuviški moliniai dubenys ar lėkštės – visad rudi, nes moliniai.
Kas ten dar pas mus balto? Ogi Giltinė, katra balton drobulėn susivyniojusi, prieš mirtį ateina. Kitur anoji juodai apsirengus vaikšto, o vat pas lietuvius – baltai. Dėl to ir balta drobulė. Ir baltos šlepetės pagrabinės. Ir baltos lelijos.
Tradiciškai balta – mirties spalva, ji nėra svetima lietuviams, bet ji nekelia ir jokių gerų jausmų.
Pilka – tai tik pilka nykuma
Pilka spalva yra tokia pilka, kad apie ją nėra net ką rašyt, tai tiesiog beformė beprasmybė
Pilkos mašinos Lietuvoje yra pačios populiariausios. Tiesa, dažnaiusiai – metaliko pilkumo. Bet galiu kirsti lažybų, kad jei nebūtų metaliko, tai visvien lietuviai pirktų pilkas mašinas. Net jei jos niekur daugiau nebūtų populiarios. Paprastai tai aiškinama menamais praktiniais sumetimais – esą pilka nekrenta į akis (atseit, kažkam tai rūpi), ant pilkos nesimato purvo, todėl mašiną reikia rečiau plauti. Išties visa tai tėra elementarus melas ir saviapgaulė: pilkų mašinų savininkai plauna jas lygiai tiek pat dažnai ar retai, kaip ir baltus ar juodus automobilius turintys. Tiesiog pasiteisinimas toks.
Pilka spalva yra visiškai nyki, nes ji net nespalvota. Tai tiesiog spalvų nebuvimo vidutinybė. Juoda – irgi ne spalva, bet ji bent kažką sako. Balta – taip pat ne spalva, bet irgi kažką sako. O pilka nesako nieko.
Pilki drabužiai – idealūs, kai savo apsirengimu nenori pasakyti nieko, visiškai nieko. Pilki namų fasadai – ne tik įprasti, bet ir dusinantys savo dulkėtu pilkumu. Pilka pilkuma yra tokia pilka, kad ji sugeba užveikti netgi lietuvius. Taip, pilka gali konkuruoti netgi su lietuvių taip nuoširdžiai mylima ruda.
Beje, buvau šitą tekstą parašęs pilkomis raidėmis. Tačiau paskui padariau, kad būtų juodos. Nes jei būtų pilkos – net neskaitytumėt. Nes juk pilka – reiškia, nesvarbu.
Ruda – lietuviška tautinė spalva
Tikras lietuvio idealas - moteris ruda suknele
Ruda – neabejotinai populiariausia spalva Lietuvoje, o vienintelė, galinti su ja konkuruoti – tai bespalvė pilka. Tačiau kadangi pilka yra bespalvė, tai vargu, ar verta šias spalvas lyginti ar laikyti konkurentėmis. Dar daugiau – pilką sumaišius su ruda, gaunasi lietuviškas spalvotumo idealas – neryški, rudoka pusspalvė, kuri maloniai nuteikia kiekvieno tautiečio akis.
Tik Lietuvoje aptiksi tiek rudai apsirengusių žmonių. Netikiu, kad yra dar kokia nors pasaulio šalis, šitaip mėgstanti rudą spalvą. Jei kur užsienyje pamatysi žmogų, apsirengusį rudomis spalvomis – greičiausiai tai bus koks nors lietuvis.
Labai gaila, kad įvairūs mašinų gamintojai visai nemėgsta rudos spalvos, ją tiesiog niekina – todėl rudų mašinų, matyt, nebūna. Jei kas gamintų rudas mašinas, jų kaina Lietuvoje būtų didesnė, nei bet kurių kitų, gatvėse tai būtų dominuojanti spalva, kuri gal net pralenktų populiarumu tą nuvalkiotą pilką.
Ankstesnis modelis netinka, norit šviesiaplaukės? Prašom - nerastumėt lietuviui seksualiau atrodančios moters už šitą.
Tik nereikia sakyti, kad ruda spalva esanti šūdo spalva: tarp įvairiausių rudumo atspalvių – ir rudeniniai lapai, ir medis, ir paskutiniai saulėlydžio gaisai, ir kava, ir viskis, ir brendis, alus, arbata, šokoladas, kepta mėsa, riešutai, karamelė, žemė, baravykai, voveruškos, šienas ir netgi šviesūs (šviesiai geltoni – išties tiktai itin šviesiai rudi) lietuvaičių plaukai.
Net lietuviškumo simbolis – gintaras yra rudas. Įvairiai rudas – ir geltonai, ir raudonai rudas, bet rudas ir viskas. Gal dėl to savo įvairialypio rudumo gintaras ir yra lietuviškumo simbolis.
Norit pasiginčyti su manimi? Pirma apsižvalgykit aplinkui. Pamatysit, kad jūsų namuose – irgi viskas ruda. Šviesiai ruda, tamsiai ruda, pilkšvai ruda, pasteliškai švelniai ruda, ryškiai ruda, neryškiai ruda, link rudumo, su rudumo atspalviais ir taip toliau, bet ruda ir viskas. Ach, pas kažką neruda? Reiškia, nelietuvis.
Rudumo atspalvių yra daugybė – pradedant veik raudona ir baigiant visai atviru geltonumu. Netgi morkų spalvos oranžinė – tai, galima sakyti, ta pati ruda, tik paryškinta iki akis rėžiančio žibėjimo. Tik kad lietuviai nemėgsta ryškių spalvų. Todėl visos geltonos, oranžinės ir raudonos kažkaip paslenkamos link pilkesnio, rudo atspalvio. Ir visi tie rudumo atspalviai yra patys gražiausi lietuviams.
Būtent iš prieraišumo rudai spalvai galima atskirti tikrą lietuvį nuo kokio nors apsimetėlio.
Žalia – geriausia, jei chaki
Jei žalią sumaišytume su kita lietuviams priimtina spalva - raudona, gautume rudą
Žalia – irgi populiari. Tik ne ta žalia, kuri citrininė, o vėlgi greičiau toji, kuri link rudumo. Ypač mylimi lietuvių yra įvairūs chaki atspalviai. Taip, vėl mišinys su kažkokia geltonai ruda, lyg būtų norima užsimaskuoti, pasislėpti miške tarp samanų.
Jei žalią sumaišytume su raudona, gautume rudą – tai populiariausia lietuviška spalva. O jei žalią sumaišytume su geltona ir užtamsintume – gautume alyvinę. Tai irgi populiari lietuviška spalva.
Lietuviai mėgsta žalią spalvą. Jei ji savo žalumu susilieja su žole, medžių lapais, jei yra švelni, nerėžianti akių, pakankamai tamsi. Tai gamtos spalva. O gamta rudenį paruduoja.
Raudona – artima rudai
Ar matote didelį skirtumą? Akivaizdu, kad ruda ir raudona - tiesiog viena kitos atspalviai
Visai populiari Lietuvoje raudona. Sąlyginai. Jei turi kokio nors rudo atspalvio. Gatvėje pamatyti visiškai skaisčią, ugninę raudoną – beveik neįmanoma. Na, nebent tai būtų koks nors raudonas šviesoforo signalas ar mašinų stopai.
Bet ar matėte kada nors skaisčiai raudonai, su net truputį juntamu oranžiniu atspalviu nudažytą mašiną? Per visą Vilnių gal kelios tokios tebus.
Lietuvoje žmonėms patinka tamsesnė, į rudumą nešanti spalva. Raudonų plytų spalva – toji, kur raudona maišosi su ruda – ideali. Šios spalvos taip gerai viena kitą papildo, kad net sunku pasakyti, kur prasideda viena, o baigiasi kita.
Oranžinė – dar vienas rudos atspalvis
Oranžinė - visiškai gryna ruda. Tiesiog ryškesnė.
Kas ką besakytų, ryški oranžinė Lietuvoje nėra mėgstama. Apelsinai, morkos, mandarinai, gal dar kažkas – tai ir viskas, kas tik yra oranžinio mūsų šalyje. Bet oranžinė, kuri truputį blankesnė už morkvinę – tai jau ruda. Ryški, liepsnojanti ruda spalva, tokia, kokią turi rudeniniai klevų lapai.
Argi tokia spalva nėra graži? Žinoma, kai oranžinė nėra tokia ryški, kad skaudžiai rėžtų akis – ji neabejotinai viena iš gražiausių lietuviams spalvų. Kai ji ne tokia ryški, kaip apelsinai, o maždaug ruda. Na, gal truputį ryškesnė už įprastą rudą, nes juk žinia, oranžinę mėgsta visokie padūkėliai.
Geltona – ir vėl beveik ruda
Pritemdyta geltona, kai ji per patį viduriuką tarp citrininės ir oranžavai geltonos, duoda tokią puikią alyvinės žalumos spalvą
Ryškios geltonos, ypač – citrininės (o ji gaunama, paprastą geltoną maišant su bjauriąja žydra) lietuviai nemėgsta. Gal ne taip gyvuliškai atvirai, kaip žydros, tačiau nemėgsta ir viskas. Nebent ta geltona būtų visai blyški, švelni, ir neduokdie neturėtų citrininių atspalvių.
Geltoni lietuvaičių plaukai iš senų Krėvės legendų, šienas, išdžiūvusi žolė, smėlis – būtent tai turi lietuvio širdžiai mylimą šviesiai šviesiai geltoną spalvą. Jei tokią patamsintume, gautume įprastą rudai žalią, panašią į žalias alyvuoges. Kitaip tariant, vėl išlenda ruda spalva.
Bet jei imsim tą geltoną, kuri link oranžinės, tą šiltąją, būtent tą, kuri lietuviškai maloni – užtamsinę, gausim išvis rudą.
Tautinė vėliava – ką reiškia jos spalvos?
Geltona-žalia-raudona. Kur žalia su raudona susieina - pats tautiškumas.
Lietuvos trispalvė vėliava – irgi ne šiaip sau parinktas spalvas turi. Ji išties simbolizuoja lietuvio dūšiai artimas spalvas: jei joje esančią žalią sumaišytume su raudona, gautume… Žinoma, kad gautume rudą. Kiekvienas dailininkas žino, kad ruda gaunama maišant raudoną ir žalią. O geltona, esanti vėliavoje – kaip jau minėjau, tiesiog šviesus ir ryškus rudos atspalvis. Visas tris sumaišius – gautųsi gražut gražutėlė sodri ruda spalva. Tautinė spalva. Trispalvė savo žalia, raudona ir geltona spalvomis tiktai simbolizuoja tris pagrindinius rudos spalvos atspalvius – šviesiai geltonai rudą (šiaudų), žalsvai rudą (chaki) ir raudonai rudą (plytinę).
Jei kam nors atrodo, kad tai netiesa, noriu priminti, kad Lietuvos tautinė vėliava pirmiausiai buvo dviejų spalvų: žalia ir raudona. Lietuvos Tarybos nariams šitas derinys pasirodė besąs per tamsus, tai ir nutarė pridėti trečią – geltoną juostą. Pirmosiose Tarybos nuotraukose galit pamatyti, kad vėliava dviejų spalvų. Būtent tas žalios ir raudonos derinys duoda rudą, o geltona – kaip jau minėjau, yra tiesiog ryški ir šviesi ruda.
Ar yra pasaulyje nors viena valstybė, turinti rudą vėliavą? Gal būt tai būtų idealus pasirinkimas Lietuvai?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Daug teksto, ir 90% laužta iš piršto 😉
Tamsta tuščiažodžiaujate. Pats nešiojate rudus drabužius.
Anei vieno.
Nemeluokit.
Toki varyma ant lietuviu gali paskaityt, na, nebent tik Delfi arba LRyte… Nuomone krito, unsubscribinu, sekmes diskusijose.
Labai gerai, vienu durnium mano gerbėjų tarpe bus mažiau. Paprašykite ir savo draugų, kad taip pat atsisubskraibintų.
ruda gerai dera su violetine 😀 Šiaip jau užskaitau, nors pusė dalykų labai subjektyviai suinterpretuoti . Bet intencija yra indulgencija. Bravo, Rokiški, tamsta esi satyrikas.
Čia tamsta neblogai pataikėt apie violetinės derinimą su ruda. Spalvų rate violetinė yra priešinga citrininei žaliai, o oranžinė (ruda) -- priešinga mėlynai. Spalvos gerai derinasi (kontrastuoja), kai jos yra daugmaž priešingose spalvų rato pusėse.
Kažkaip nepagalvojau šito apie derinimus. Kita vertus, mėlyna ar žydra su ruda kontrastuoja ne mažiau, bet visiškai jokio populiarumo neturi.
o kaip gi „šūdo spalvos akys“ ar „šūdo spalvos batai“?
ne kartą teko girdėti taip išsireiškiant.
Tai būdingoji lietuviškoji tautinė saviplaka ir savinieka -- savo mylimiausią spalvą lyginti su išmatomis bei smerkti.
Mano giminėje yra žmonių, kurie yra saviniekos profesionalai. Tie dar ne taip pavaro…
nenusisnekek
Bet ir sugalvot -- Lietuvoje balta -- mirties spalva 😀
Paklodės ne baltos? Tautinio kostiumo bliuskė ne balta? Prijuostės ne baltos? Nuometas ne baltas (nemaišyti su veliumu, jeigu ką). Žinoma, kad tai -- ne dominuojanti spalva, bet tikrai ne vienareiškmiai gedulas ar mirtis.
O dabar pagalvokim, kokia spalva palydim išėjusius, nubarstydami jų paskutinį taką.
P.S. Tikrai ne balta.
Ponuli, tamsta dar galėtumėt pasakyt, kad labai lietuviškos baltos sniegūračkos, reiškiančios novagodnas šventes, baltas popierius, ant kurio rašom ir dar balti arkliai, kuriais neretas lietuvis apsirgdavo dar senais laikais.
Jei rimtai, tai siūlau rimtai praplėsti žinias (juk patsai kadais gyrėtės, kad labai domitės mitologijom visokiom -- taigi pačiam įdomu būtų), tada nestebins tamstos tokie paprasti dalykai, kaip baltos baltiškos mirties simbolikos, senų seniausiai žinomos kiekvienam durniui. Baltos, kaip mirties spalvos suvokimas, beje, ne tik lietuviams būdingas, bet ir kitoms Šiaurės Europos tautoms.
Beje, galimai, pasigilinęs, atrastumėt net ir tokią įdomią sąsają, kaip baltas Vytis ir kaulinis diedas, kas yra ne kas kitas, o ginklakalys Velnias -- smurto, karo ir mirties dievas.
O dėl paklodžių, bliuzkių ir prijuosčių -- chlorke balinti audiniai atėjo tik apie XIXa. pabaigą, skirtingai nuo baltų gėlių laidotuvėms. Tad vat dėl šito -- gal ir sutinku, kad reiktų pagalvoti, kaip ten su tuo nuometu galėjo būt, ar galėjo jis būti labai baltas. Dėl šito pastabą priimu, kaip potencialiai teisingą.
Ir nevaizduokit čia protingai dvasingo su savo nesąmoningom pastabom apie eglišakes. Takas nubarstomas ne tam, kad jie išeitų, o tam, kad jie pargrįžtų į namus -- tai ne mirusiųjų pasaulio, o gyvųjų pasaulio reikalas.
Bobutei papasakokite apie chlorkes, mielasai. Žinoti audinių balinimo receptai ir anksčiau. Dar viduriniu sovietmečiu jis buvo taikomas, tiesa, jau ūkinis muilas buvo. O bendrai šnekant dėl baltos, valstiečiui ji visada buvo spalva -- siekiamybė, todėl ir susijusi su anapusiniais dalykais. Pagaliau -- nagi liaudies dainose, kiek ten baltų drobelių? Ar visada jos reiškė mirtį? O kaip dėl paprasčiausios švaros? Tvarkingumo? Nekaltybės?
Ir nereaguokite į kiekvieną komentarą, kaip besikėsinantį į tamstą asmeniškai, nes susireikšminimu gręsia 😉
Ponuli, apie baltas nekaltybes ir siekiamybes, todėl anapusines -- dar pridėt galėjote ką nors apie tai, kad lietuviai tą nekaltybę labai šventino, nes seksas lietuviams svetimas.
Balinimas yra labai paprastas procesas savo esme -- tai tiesiog pigmentų skaidymas ir oksidavimas. Liaudiški metodai balinimui -- tiktai du: vienas yra ramunėlėmis, kuriose yra kiek peroksidų, tiesa, jų efektingumas labai ribotas, dėl ko naudos maža -- daiktas kiek pašviesėja, bet tiek nežymiai, kad ir nepastebėsi, o kitas -- tai ultravioletu, saulėje laikant, kas bene dar mažiau efektinga (pabandykite įsivaizduoti, kaip penkis metus kiekvieną saulėtą dieną išnešinėjat laukan linines paklodes, kol jos netgi ne visiškai išbals, o tiesiog pasidarys labai šviesios). Taip kad nefantazuokim. Chlorkė išbalina, o ne natūralios priemonės.
Ir nereaguokite į kiekvieną mano pasityčiojimą iš tamstos marginalinių samprotavimų, kaip besikėsinantį į tamstą asmeniškai, nes užsistradalinsite, gerbiamasai 🙂
Nelabai suprantu jūsų minčių sudėtingus vingius. Chlorkė išbalina, Saulė irgi išbalina -- tai kur baltumo problema? Kaip suprantu, paprieštarauti kažkaip nelabai ir išeina?
Bet dėl visa ko dar kartą klausiu -- kokios spalvos drobeles audžia mergelės liaudies dainose? Rudas? O gal, che che, fioletavas? 😀
Ponuli, tai padainuokite tą dainelę, tai ir sužinosim, kokios spalvos būdavo balta tais laikais, kai baltų drobulių nebūdavo, o tik šviesiai gelsvos ar pilkšvos.
O paskui dar pabandykite išbalinti kokį natūralų lininį daiktą iki tikro baltumo savo tomis natūraliomis priemonėmis, prieš kurias esą neišeina paprieštarauti.
Tai gal tada mažiau kliedėsite.
Dainuoju. Kaip girdisi? 😀
Labai teisingai darote. Tai pirmas žingsnis link realybės. Visada klausykite gerų patarimų.
Beje, dar pagalvojau dėl vyčio kaip kaulo senio. Tamstos išmąstymas, aišku, įdomus, bet yra ir daug paprastesnis -- vytis yra šarvuotas raitelis. Todėl tas raitelis ne tiek baltas, kiek blizgus.
Čia viskas atsiremia į tai, kokio periodo raitelio religinio konteksto ieškosim. Stiprūs simboliai visgi turi gilias prasmes, o Vytis -- ganėtinai senas. Kaip tik iš to laiko, kai Kaulinis Senis buvo visai suprantama figūra.
Žinoma, to nereiktų nagrinėti, kaip kilmės teorijos. Tiesiog Velnio kultą, kaip vieną iš semantinių sluoksnių -- verta turėti omeny.
Ieškant prieštarų -- yra rimtesnių dalykų, nei bandymai supaprastinti kilmes, remiantis šarvų rūšim. Pvz., gan akivaizdus faktas, kad Vyčio žirgas nėra šlubas.
Kas dėl nuometo -- vestuvės asocijuodavosi su liūdnais dalykais -- atsisveikinimu su tėvais, namais, nekaltybės praradimu. Juk net vestuvių raudos buvo.:]
Ištekėjusi -- kaip numirusi. Vat čia tame esmė matomai, kad gedulingą nuometą nešiodavo.
Gi panašiai ir būdavo, jei iki vestuvių mergina turėdavo kažkokią laisvę, po jų jos netekdavo ir tapdavo priklausoma nuo vyro.:]
Tai reiškia, feminizmas dabar viską verčia aukštyn kojomis ir šiais laikais balta vestuvinė suknelė tampa šventine, laiminga gėrio pergale prieš blogį, atitinkamai suteikdama juodam jaunojo kostiumui gedulingą prasmę.
Kažkaip priminei rusišką (neaišku kokių sluoksnių) modernų posakį: Торжественная сдача п%зды в эксплоатацию.
Nu čia kaip iš kokios pusės pažiūrėtume, kieno kur sdačia 🙂
Rokiški, na, nesiaubink.
Tai gal tamsta čia paprieštaraut norėtumėt?
Kažkaip įspūdis „sugalvojau ir parašiau“. Tai nėra blogai, bet norint rimčiau vertinti, norėtųsi ir rimtesnių argumentų 😉
Ir su balta -- stipriai pro šalį. Taip, pas lietuvius ji turi sąryšių su mirtimi, o kitur (ypač Azijoje) reiškia ir gedulo spalvą, bet kad tai būtų VIEN mirties spalva ar tai būtų pagrindinis jos simbolis -- bullshit.
Ir baltos motyvas tautiniuose rūbuose atsirado tikrai ne iš chlorkės, ir net XX a. pradžioje kaimuose drobę balindavo ne su chlorke (spėju, ji brangi būdavo, ir ne taip jau lengva gauti), o… saule.
Adi, Rokiškiui galima arba pritarti, arba nenepritarti. Kitaip esi pasiunčiamas. Tad neeikvot jėgų, o eik iš karto dainuoti 🙂
Čia, ponuli, paieškokit komentuose kažkur linko į trololololo, tą dainą išmokite dainuoti.
Adi, kalba jau ėjo apie saulę. Bet jos efektas trimis eilėmis silpnesnis. Maždaug toks buvo teiginys. Ir aš su juo sutinku. Nežinau kiek laiko reikia blukint liną vasarinėje saulėj, kad jis apyidealiai baltas pasidarytų. Esat kas iš skaitytojų mėginę?
Balinimo saulėje tempai turėtų būti maždaug tokie patys, kaip ir pas medieną. Keletas metų, kol juntamai pabals, o skaisčiai baltos gauti neįmanoma visvien.
Nu, Adi, iš Maumo tai tikėjausi, kad jis prankinimų nepagaus, bet jau iš tavęs, tai jau soriukas, čia jau kažkaip nesitikėjau.
O iš rimtosios pusės apie baltą -- priklauso nuo to, kokiu periodu remsimės. Visa Šiaurės Europa išlaikius krūvas paprotinių ir mitologinių artefaktų, siejančių baltą su mirtim. Tiesiog dabar viskas smarkiai keičiasi.
Ir komentarus vertėjo tamstai paskaityt, prieš ginčijantis dėl chlorkės 🙂
Jo, reikėjo 🙂 Ale ne visada yra laiko tokioms paklodėms skaityti, ir dar nebalintoms 🙂
Nu, bet o tada, neapsižiūrėjus, yra šansas, kad ant karštųjų imsit, ponas, ir įkliūsit į paruoštus spąstus 🙂
Mėlyna yra tamsi žydra. O žydros lietuviai nemėgsta 🙂 jaučiasi, kad šiandien Rokiškis geros nuotaikos 🙂
Tai dar pabandykit pasakyt, kad čia aš šitaip neteisybę parašiau 😀
>> Ar yra pasaulyje nors viena valstybė, turinti rudą vėliavą?
Kataro vėliavos didžioji dalis kaštoniškai ruda.
Labai dėkui už informaciją. Tai reiškia, kad vietoj kelių dešimčių konkurentų pagal geltoną-žalią-raudoną turėtume tik vieną konkurentą pagal rudą.
Aš novarusas, atvykęs iš Rusijos.
Nu arba satanistas kunigas, linkęs į gotus ir mėgstantis metalą.
Tai tamstai derėtų apgalvoti savo tas rusiškas madas. Ne kitaip, dar ir rusiškos muzikos pasiklausot gal kartais. Ir namuose laikot paslėptą Lenino abrozdėlį, į kurį žiūrėdamas, paslapčia nesakysiu, ką darot.
Nepaslėpęs. Išdidžiai tualete kabo, ikišęs ranką į skverną. Vot.
Ne taip, kaip jūs, Smetonienės fotoalbumą po pagalvę pasidėjęs turite.
Čia tamsta neturit pagrindo spėliot apie tai, ką aš kur pasidėjęs, bet vat kad tamsta darote tai defekacijos vietoje -- tai labai normalu.
Aš tai irgi skaitau kad tai visai normalu. O kurgi daugiau TAI daryti???
Ar jūs norite pasakyti, kad defekuojatės savo lovoje? Bile koks kaprofilas būsite?
Aš aš… aš… Iš kur žinai ką aš noriu pasakyti?
Taigi reikia skaityti kas parašyta,kam galvoti ką noriu parašyti? Čia glavlitas nevadovauja, todėl cenzūruotis neketinu 🙂
Aš devekacijos vietoje darau ne tik defekaciją. Va ką pasakiau. Norėjau ir pasakiau.
Ponas Kleckai, čia tamsta jau pradedat kaip tas Linuxr projekcijomis varyt, bet manau, kad nereikėtų tamstai to daryti.
Ponas Rokiški, prašome čia nenusukti kalbos posakiais apie operacines sistemas, nes šiuo metu mes kalbame apie tai, jog turite po pagalve paslėpęs Smetonienės plakatą ir nedrįstate to pripažinti viešai!
Ponas Kleckai, aš tamstą iš čia išbaninsiu nei už ką ir tapsit auka. Ir galėsit visiems skųstis savo bloge apie mane ir rašinėti ką nors, kad už kokią nors tamstos teisybę išbaninau.
O jūs bijodamas tiesos tiesiog baninate? Neturite argumentų apginti savo tiesų, m?
Mane tiesiog užpisa kleidėtojai. Taip kad malonu, kad savanoriškai dingstate.
Nors tekstas „z przymrużonym okiem“, bet dėl juodos spalvos rūbų, taigi, klasikos reiktų pasiginčyti… 🙂
Dėl namų ir auto- vienareikšmiškai taikliai. Tik reiktų paminėti ir stogus -gal mėlynus… O kažko tai dėka -- balta dabar automobiliams ypač madinga. Nors tai gedulo spalva japonams.
Dėl violetinės bei Kedžio irgi taiklu.
Kur tamsta Lietuvoj matėt mėlynus stogus?
O dėl juodų drabužių -- nėra ką ginčytis. Grynas sovietizmo palikimas. Visas pasaulis rusus pagal tą juodą spalvą atpažįsta. Arba sovietmečio paveiktus lietuvius, nors visgi lietuviai dar ne iki tiek pamišę dėl šito, kad absoliučiai juodintųsi.
Du žinau -- Vilniuje Jakšto gatvėje ir 17 -- tam Nemenčinės plento kilometre.
Smokingai ir suknelės „mažoji Koko Šanel“ tikrai postsovietiškos 🙂
Oj, smokingai ir šanelės -- labai čia gatvėse tokių sutiksi, kaip sakant. Taip kad dėl juodos čia ne joksai ne prieštaravimas.
O kad du mėlynstogius pastatus žinote ir juos taip gerai įsiminėte, tai reiškia, kad šitai yra visiškas fenomenas, neatitinkantis jokių normalumo kriterijų.
Būtent 🙂
nu, fenomenu gal reikėtų man ir savo tėvą vadint. Bo jo Žigulys buvo itin šviesiai žydros spalvos. Nu kur daugiau baltos, nei mėlynos. Šviesesnis už tamstos fotkę. Parsivarė jį toliau nei iš Belorusijos. O vat dabartinis yra tamsiai metalikinis mėlynas Escortas. O vat tarp jų Niva buvo „beževaja“.
Neblogas pokštas, kai dabar apmislyju:). Galbūt tai rodo extraordinary žmogaus mąstymą, nemokėčiau paneigt.
O gal tiesiog sovietmečiu pirko tai, ką gavo, o dabartiniais laikais -- tai, kas pigiau, o mėlynos mašinos pas mus yra pigesnės? 🙂
Kaži kur suradus kainų suvestines pagal spalvas.. : )
Dėl sovietmečio tai jo, teip ir bus. Ten toli turbūt irgi nepatiko spalva, tai ir pardavė žmogelis.
O kadangi aplinkiniai pirkti neturėjo kuom, ir apskritai lietuviai kaip darbinės skruzdėlės ne veltui buvo laikomi bagočiais CCCP, tai vat ir pajėmė matyt lietuvis baltai žydrą. Bet BALTAI !
Kainų suvestinių labai gal ir nesurasi paprastai, bet autopliuse galima pažiūrėt ir palygint panašių mašinų kainas, kai spalva skiriasi.
Pagal tamstos debilišką logiką, kurioje žalia yra raudona, galima atsakyti, kad žydrų stogų Lietuvoje yra dafiga, nes pilka yra savotiškai žydra, jei pažiūrėsi apšvietime iš mėlyno dangaus, sekančiai asbestinio šiferio stogai yra žydri, sekančiai tai kas yra, žiurkėne?
Tai tamsta apsispręskit, ko čia biesinatės, a? Su savo žydru fonu ir ruda maikute avatarkėje. Nekenčiat žydros spalvos, bet dedat ją į avatarkę, ar ne? Nekenčiat Lietuvos ir matot aplinkui vien priešus?
Didysis mistifikatorius Rokiškis ėmėsi spalvų. Pažiūrėkime… 🙂
Striukę/švarką/marškinius, ar marškinėlius (viršutinį rūbą) nešioju tik juodą arba žydrą (neskaitant kamufliažo specifinėje aplinkoje). Batus (bet kokius: nuo šliūbinių, ligi botų ar kareiviškų kerzų)- tik juodus; kedus- tik baltus. Kelnes, priklausomai nuo oro sąlygų ir aplinkybių, nešioju baltas, mėlynas (džinsus) arba juodas.
Pabandykime atspėti, kokia gi mano tautybė? 🙂
Papildoma informacija: nesu žydras, mano namo stogas ne žalias, mano telefonas ne „Nokia“, važinėju ne bemvu ir visiškai nežiūriu krepšinio.
Atspėjote; esu grynakraujis lietuvis be jokių priemaišų jau bent šeštoje kartoje. Todėl tuo linksmesniu man atrodo Rokiškio bandymas primesti visiems lietuviams keistus potraukius kažkokioms netradicinėms spalvoms 😀
Aha, juodus batus arba baltus kedus (gal dar baltas kojines?). Baltas arba juodas kelnes, juodas striukes ir panašiai.
Tai dabar dar galiu tamstos pasisakymą papildyti, kad tamsta galimai kur nors Kaune gyvenat ir mėgstat klausyt rusiškos muzikos, tamstos svajonių mašina -- golfukas arba audinė, moteris mėgstat peroksidines, o švarkai pas jus iš cheminio audinio.
😀
Visgi pavasaris ir Rokiškį paveikė. Spalvos, grožis ir visą kitą… Tačiau tekste buvo išsiduota, jog spalvos apžvelgtos žiūrint į vienos rūšies objektą -- moterų kojas. Liūdna, tačiau tenka sutikti, jog pėdkelnių dominuojanti spalva yra ruda.
Ech, dar kelios savaitės ir reikės eiti ant suoliukų pasisėdinėti…
😀
Tamsta čia projektyviai bandote išsukti viską taip, kad tik nereiktų teisintis dėl juodos spalvos tamstos avatarkėje. Aš jus kiaurai matau.
Anas pasislėpęs. Kad galėtų slapčia nužvelginėti kojas su rudom kalgotkėm…
Pavadinti juodą baltu ir atvirkščiai, pateikiant argumentaciją, kuri yra akių muilinimas bei pilstymas iš tuščio į kiaurą, ir tai parodyti, kad tai išskirtinai lietuvio bruožas pačia blogiausia prasme yra mėmės ir menkystos požymis. Spjaučiau į akis, ir dar raudoną liūlį paleisčiau tau, šūdžiau. Nebūtum niekingas žydas.
Bet gerai tas, kad ant tamstos išmastymų 99,9 % yra giliai pochui. Ir kitaip negali būti, kai sakai, kad raudona yra žalia, o mėlyna yra ufonautizmas. Neadekvatus aplinkos suvokimas yra šizofrenijos požymis, kaip ir nekritiškumas savo poelgiams ir pasakymams. Linkiu gero kurso gydymu haloperidoliu.
Dek pragare!
O kodėl tamsta taip nervinatės? Jūsų avatarkėje matosi daug žydros spalvos, o jūsų maikutė -- akinančiai ryškiai ruda, kitaip tariant -- oranžinė.
Nervinuos ne dėl spalvų, jei dar nedašilo menkam žiurkėniškam proteliui, o dėl to, kad lietuvius menkaverte kompleksuota tauta laikai. Ir spalvos čia ne prie ko, o tamstos padliškumas tame, kad populiariąją kedofilologiką naudoji menkinti mano tautiečiams. Anglosaksiški papratimai toli gražu nėra pasaulinis etalonas, nors ir prie to tarp eilučių stumi. Ai ką čia pirštus dilint, gal prasipagiriojus nuo savišlovės spindulių kaikada suprasi, kad vikšrišką straipsnį populiarinimosi šūdlaikraščiui lrytui parašei, kuriame davatkavalatkiškas Lietuvos nekentimas bei lietuvoplaka taip patinka rukelaičiams. Nesitikėjau iš tamstos tokio nuopolio, dėl to tikrai sielojuosi, kad lt inetas prarado bent blaivumo pusėn mąstantį žiurkę. Fūck.
Tamsta pykstate, kad teisingai pataikiau į tamstos kažkokią jautrią vietą, nes labai mėgstate rudus drabužius?
Nu ir nakum, šita žiurkė dar ir neraštinga bei nemokanti skaityt. Gi pirmosiomis antro komentaro eilutėmis parašiau, kad spalvos ne prie ko, ir man giliai pochui, kuo kas rengiasi, bet tokio nachališko žiurkiško kietakatiško nekoreguojamumo tai dar nesu matęs. Įsijuk prožektorių, gi aiškinu, kad prie ko čia spalvos, jei lietuvių nekenti?
Tai tamsta apsispręskit, ar jums patinka ruda spalva, ar nepatinka, o tai šnekat belenką.
Beje maikė iš Jysko, o mėlyna jūra tai Hurhados druskovandenis, tai ju ir ką, kaip išanalizuosi? Froidas senukas tau paaiškintų tiesiai šviesiai, ką reiškia toks susirūpinimas ruda spalva. Bet prikergt spalvą prie tautos genotipo tai jau nesveika. Šūdina, pasakysiu, nes tau taippatinka.
Tai tamsta gėdinatės savo visokių rudų drabužių, nes galvojate, kad jie kažkam asocijuojasi su šūdais, o save laikydamas lietuviškumo pavyzdžiu, teigiate, kad šūdai yra lietuviškumo simbolis? Čia kažkoks iškreiptas tamstos mąstymas. Analinis kažkoks.
Va va, pradedame bendrauti tavo kategorijomis. Trečią kartą sakau, kad spalvos ne prie ko, išvedžiok taip tavo klyskeliai neuronų rašo, bo tiesių vieškelių dėl bbz kokių priežasčių ten nelikę.
Laikas prisipažinti, kad tavo straipsnio reziumė turėjo, pasak tamstos argumentacijos, būti toks: kadangi lietuviai taip mėgsta rudą spalvą, tai jie yra šūdžiai, o Lietuvos vėliava yra šūdas.
Ar jauti atsakomybę, žiurkėne?
Ponuli, čia tamsta kalbat apie spalvas, o paskui kalbat kad spalvos ne prie ko, o paskui vėl apie spalvas ir vėl kad spalvos ne prie ko.
Jūs gal apsispręskite. O tai siuntate, kaip kažkoks jobnūtas pridūrkas ir šūdais taškotės, savo projektyvinius kliedesius apie šūdų vėliavas priskirdamas aplinkiniams.
Jūs, ponuli, atrodo, esate kažkokia analinė asmenybė.
Nebūk juokingas ir pripažink, kad parašei nesąmonę. Spalvos ne prie ko, nes jos tik priemonė, kuria galėtų būti belebetkas. Priemonė tamstos tikslui pasiekti, kurį jau aiškiai išdėsčiau. Ir dementiškas silpnaprotiškas mekenimas, kad aš toks ar anoks yra tik mažo įžeisto vaikėzo mekenimas, kad tu pats toks, kai akivaizdžiai pagaunamas zbitkus krečiantis.
Na jei dar aiškiau pasakyt -- kokio b…. lietuvius menkini? Dabar jau aiškiai parašiau?
Tai tamsta apsispręskit, ar jums patinka ruda spalva, ar nepatinka?
Ir kodėl rudą spalvą tamsta lyginat ne su gintaru, kaip aš, o su šūdu?
Visi lietuviai tokie. Nuvažiuoja prie kažkokios Hurhados, pas kažkokius juodašiknius, o ne į Druskininkus, kur druskovandenis dar geresnis!
arghh, viskas būtų nieko, ir fun ir įdomu. Bet diskusijos tai jau nelygis. Grynas Seimas čia pasidarė o ne komentarai…
Viskas čia normaliai, reakcijos stiprios, reiškia, kad tema aktuali.
Ei, žinok, pypiec, ir Google spalvas naudoja, tikrai ten yra mėlyna, ir oranžinė, ir net žalia, nu tai ir ką, žiurkėne?
IBM logo juodas, nu tai kas čia per bybienė, žiurkėne?
Asachi Shimbun, japoniškas dienraštis naudoja juodą-raudoną spalvas.
Ir, o ne, netgi šūdrytis spalvas naudoja, tai ką dabar daryt? a, žiurkėne?
Rokiški, iš kur tu tokių randi? Čia gi perlas 😀
Aš tokius atrenku, išgryninu, o paskui išmetu. Per tiek metų galėjot jau pastebėt, gerbiamasai, kaip tai vyksta, juk ne pirmas kartas 😀
a prie ko čia jis tipo mane rado? Nifiga, logikos kilpa kokia tai 🙂
http://trololololololololololo.com/ …………
Oj, kokia nuoroda, niekad negirdėta, koksai filmas, niekad nematytas, apie ką jisai?
Nu ir pabaigai, spec šiandien ant pilvo guliau, gad iš žiurkiškos perpektyvos spalvomis paspringtum: http://www.flickr.com/photos/linuxr/5627813141/in/photostream/lightbox/
Matot, koks mano pasaulis gražus, o jūs ir nematytumėt, jei pilvu nepašliaužiotumėt. Taip ir nešiotumėt visokias rudas maikes mėlynam fone.
Ale, Rokiški, žinok, kad aš esu toks lietuvis!!! Nu toks!!! Kad visi tie kur 6 kartoj grįnakraujai rusai be jokios lietuviškos priemaišos tai tik po pernykščiais lapais turėtų slėptis.
Pas mus ruda spalva visur. Atvarykit į svečius kada -- kur akį bedursit, ten bus ruda.
Tai ponas bile viską šūdais išterliojote namuose? Nesmirda? Ar ten kupranugario pieno, tie kur bekvapiai?
Rokiški, ale tu matai???? Tu matai?!!! Jokios pagarbos rudai spalvai.
Būtų mano valia, visiems lietuviams privalomuoju būdu išrašyčiau burokėlių sulčių iš ryto ir vakare, o savaitgaliais mėlynių uogienės, kad asociacijas perkrauti.
Jūs čia neieškokite paguodos iš Rokiškio, prašau nesislėpti nuo liūdnos tiesos, jog dažote namus šūdais. Kol kas to nepaneigėte.
Kol jūs nepaneigsite faktų, jog namie vaikštote nuogas ir dar rūkote „Prima“ cigaretes įsidėjęs į „Marlboro“ pakelį aš taip pat nesiruošiu nieko paneiginėti.
Paneigiu: namuose vaikštau ne nuogas, nes motina pasibaisėtų, o rūkau ne Primą, o Klaipėdą. Dabar jūsų eilė.
O ką pasakysite apie „Šaltinėlį“ prabangiuose stikluose pavogtuose iš restoranų?
Palaukite, čia jau kažką nuklydote. Kaip visada, mėginate nusukti kalbą nesąmonininingais išsigalvojimais. Tikriausiai jūsų sienų nejaučiamas kvapas taip jus paveikė.
Tai laukiu atsakymo dėl vagysčių iš prabangių restoranų. Nors iš kitos pusės tai nekeista -- šiurpinti savo motiną savo nuogumu ir rūkymu kambaryje yra išties baisu!
Mano amžiną atilsį diedukas, kai jau buvo arti „smerties“ kažkaip ant numirimo vasaromis būdavo atvežamas pas tėvus į namus. Ir nors seniui protarpiais pagerėdavo, protiškai jis jau buvo kažkur išvykęs, nes nuo pat tiek kiek jį atsimenu jis mano vardo taip ir neišmoko (kai anūkų turi nedaug, tai neatrodo sunki užduotis, labiau bybydėjizmo laipsnis) nes niekaip negalėjau pateisinti jo keisto postmodernaus meno, „patupėjus“ ant puodo paskui pirštu pasikasyti ir piešti freskas ant tualeto sienų.
Todėl nesutinku, kad ruda spalva pati gražiausia. Nors turiu rudų drabužių, bet jie tikrai ne dėl mano senelio aktualizuoto polinkio meną daryti šia spalva
O čia tai jau garantuotai itin stiprus fekalinis stresas. Tai išties nemalonu. Nors iš šalies atrodo labai juokingai.
šiaip tai dėl mašinų ir jų spalvų tikrai nesutinku -- važinėja draugai ir pažįstami ir žydrom, ir mėlynom, ir naujas tokias perka, ir nieko kažkaip -- ne tik naktį vairuoja, dieną irgi nesigėdina.
Bet juk ne visada draugas draugui draugas. Būna tokių draugų draugų, kad neduok die… Važinėja su visokiom žydrom mašinom…
ne, čia ne apie tuos 🙂
ir dar ta proga apsižiūrėjau, kad tiek žieminis paltas, tiek pavasarinis lietpaltis mėlyni. ir ryškiai žydras šalikas. hm.
Aš tai matau pas jus avatarkėje rudus plaukus ir juodą maikutę.
tai kad žydrų plaukų gamtoj nelabai būna.
o juoda, kaip suprantu, irgi nelietuviška.
Jūs čia teisinatės. Avatarkėse gali būti bet kokie plaukai ir bet kokios maikės.
aha, o matytis gali žydri plaukai ir violetinės maikės, bet tai o ką 🙂
Sudėtingas traktatas, pons Rokiški, gavosi, net pirštas užlūžo nuo įtampos, nosį bekrapšant iš susimąstymo.
Šiaip lietuviškiausia spalva yra rasalava -- čia tokia kaip balintų šaltibarščių. Ale kai į tamstos rudaspalvišką koncepciją nesiderina, tai nenagrinėsim giliau.
Traktate buvo šiokių tokių užuominų apie tą spalvą. Kuri vis tiek ruda 🙂 Galiu garantuoti kad ruda!!! 😉
Tai kad rasalava labiau violetava nei rudava
Keistai ir gal net malonu, kad niekas nepradeda diskutuot apie baltus kaip genčių grupę / šaką. Tai iškart parašytų nuosprendį mums kaip nykstančioms gentims be teisės prieštaraut 🙂
Čia apie baltus, tai jie nuo baltos spalvos, o kadangi šioji apie mirtį, tai ir nyksta. Argi neakivaizdu?
kaip pasakius -- taip mano namuose dominuoja ruda spalva -- stogas, palangės, kai kurie baldai, plytelės ir pan. bet. mašiną turiu ir mėlyną, turiu žydrų rūbų. pasakyčiau taip -- lietuviai mėgsta pastelines spalvas, ypač interjere. ir manau tai nėra blogai, yra kaip yra.
Taip, pastelines ir dar pilkas spalvas mėgsta. Ir dar tamsias. Ir geriausiai -- jei jos yra įvairios rudos 🙂
Šiaip tai, jei rimtai žiūrėt -- ruda (geltona) -- tas diapazonas, kur mūsų akys jautriausios, tad daugiausiai atspalvių išskiriam.
vakar apžvelgiau Lietuvą iš 10 km aukščio (žr. nuorodą ant niko). kokia spalva pas mus dominuoja pusę metų? tad ko kito tikėtis?
O tada aš tamistai paprieštarausiu, kad pas estus irgi ta pat spalva dominuoja, o vėliava kažkodėl visai kitokia.
Bet šiaip jau tiesą sakot -- ruda yra gamtos spalva. Ir ne tik Lietuvoje, o net ir visame pasaulyje.
as gyvenu nyc ir juoda labai cia populiari, taip sakant sophisticated, tai jei ka ne labai cia sovietmecio palikimas 🙂
nyc lietuvių beveik nėra, tai jis kaip sakoma neaktualus ir nagrinėjimui=)
Užtat ten sako, daug rusų turistų, o jei koks versliškesnis rajonas -- tai ir šiaip juodai-baltai apsirengusių.
pats neidomiausias sio blogo straipsnis. Paskaiciau iki violetines spalvos, bet buvo taip neidomu, kad praskrolinau zemyn 113 komentaru vien tam, kad parasyciau sita. Kas is to nezinau
Čia tamsta meluojat, kad perskaitėt iki violetinės spalvos nes jau ant aštuntos tamstos komentaro raidės supratau, kad neskaitėt.
Čia dar pridursiu, kad aš tamstos komentaro toliau tos aštuntos raidės irgi neskaičiau, nes dar šitame bloge nebuvo jokio kito tokio nuobodaus komentaro -- buvo taip neįdomu skaityti, kad rašau tamstai vien tam, kad sužinotumėt apie tai, jog tamstos komentaro neperskaičiau.
Gi buvo automobilis askona, šūdo perlamutro! 😀
A, tiesa, būdavo berods rudų visokių opelių. Ir ne tik Ascona, bet ir Record būdavo rudų. Gal dėl to irgi buvo populiarūs.
Šiaip tai buvo velniškai geros mašinos, jas tiktai senobiniai mersai lenkė savo ilgaamžiškumu. Tik kad veždavo Lietuvon tuos opelius jau tiek nudrožtus (nuo kokių gal 30 metų amžiaus ir senesnius, jau prakiurusius), kad nelabai telaikydavo.
A jo!! Mano opelis irgi rudas! 🙂
Ponai Rokiški, labai jau troliškai skamba šis jūsų straipsnis.
Trololololo 😀
Nežinau,kiek čia tiesos.Daug matau moterų ir merginų ryškių spalvų rūbais.Aš taip pat labai mėgstu ryškiai geltoną,salotinę,žydrą,raudoną spalvą.Rūbus visada renkuosi spalvingus,ryškius.Rudens -- žiemos sezonui- juodus.
Namų aplinka aišku pastelinių spalvų.
Tai jūs labai nelietuviškai rengiatės vasarą, o rusiškai rengiatės žiemą 😀
Pingback: Dar visokių tautinių ir netautinių spalvų, pagal vėliavas « Rokiškis
pakalnučių uogos būna raudonos, o ne baltos.
Taip, čia teisingai tamsta mane pataisėt. Jo, pakalnučių žiedai tik balti, o uogos baltos nuo kažkokios kitos šlykštynės man susišvietė.
Pingback: Naujos Omnitel spalvos: ružavos, purpurinės, violetinės « Rokiškis
pagalvojau gi, kad netiesą rašote apie violetinę… ši spalva labai leituviška, tik buvo primišta kuriam laikui. Netikite? O tuomet, kaip ten maestro V. Kernagis dainavo : „Purpurinis vakaras varva,
Lyg aplietas aviečių sultimis…“ 😀
Ponas, purpurinė yra ne violetinė. Jūs čia nesikompromituokit su daltonizmais visokiais, kur mėlynų atspalvių nuo raudonų neskiriat.
gal aš ir daltonikas, gal būt ko nors ir nežinau. bet va kai į google parašai „purpurinė“ išmeta vieną spalvą, o kai parašai violetinė išmata spalvą… tą pačia. Ar ne?
Tai tada tamsta gal ir ne daltonikas tada, o šiaip neapsišvietęs. Čia tamstai apsišvietimui -- http://vklase.livejournal.com/191948.html
dėkavoju 🙂
Geltona juostelė tarybinėj Lietuvos vėliavoj? Ar tikrai, ponuli? Ar tik ne balta? Gal atsigauk nuo didybės manijos ir pasidomėk kaip ten buvo, jei tuo metu po stalu dar šliaužiojai..
Čia jūs ponas su kuo šnekatės apie savo sufantazuotus fufelius? Jūs gal pridūrkas, neskiriantis Lietuvos Tarybos nuo Tarybų Lietuvos?
O kuo čia dėta semiotika? Porą straipsnių permečiau akimis ir jaučiuosi apgautas skambios antraštės…
Taip, čia jums ne vieta. Jūs ne ten pataikėt. Semiotika jums neįdomi, o ženklo ir prasmės sąvokos -- nežinomos, tad tamstos galvoje spalvos niekada netaps ženklais. Varykit į Delfį. Tenai atrasit sau tinkamesnių dalykų.
Labai įdomu būtų sužinoti tamstos ženklo ir prasmės sąvokas, nes straipsnyje akivaizdžiai nusižengiat teksto imanentiškumo principui -- vienam pagrindinių semiotikos postulatų.
Ponas, neverskit visko aukštyn kojomis ir neišradinėkit postulatų ten, kur yra ne postulatai, o problemos. Imanentiškumas prieš transcendenciškumą -- tai pirmiausia problematika, o tik paskui jau interpretacijos sąlyga.
Ir ne ženklai iš teksto, o tekstas iš ženklų, kurie patys -- tik prasminės sistemos atspindys. Todėl analizė reikalinga ne tik tekstams -- programoms, bet ir sistemoms, kuriose jie realizuojami.
Tokius elementarius dalykus turėtumėt žinoti pirmiausiai. Realiai pirmiausiai, nes kitaip labai jau keistai skamba tamstos pareiškimai.
Jei vis dar kalbame apie semiotiką, reikėtų remtis metodologinėmis šios teorijos prielaidomis, o ne kelti tarpdisciplininę problematiką. Kokios tamstos semiotikos metodo pagrindiniai principai?
Kitas klausimas: ką vadinate tekstu ir koks šios sąvokos santykis su programa bei sistema?
Ponuli, jei tamstai atrodo, kad problematikos tarpdisciplinarinės, tai apie ką jūs kalbate? Ar jums visi namie?
Ir apie ką jūs išvis kalbate, jei tekstas tamstai netapatus programai? Jūs gal kliedite, atleiskit? Aš jus išbaninsiu naxui iš čionais, kad nekliedėtumėt.
Jūs aiškiai vienas iš tų veikėjų, kuriems semiotika susiveda į pasakų transliaciją. Čiuožkit iš čia.
Nenorėdamas tamstos iškart nuteisti kaip profano ar išgąsdinti, stengiuosi išsiaiškinti jūsų taikomos analizės principus. Nejaugi taip sunku suformuluoti metodus, kuriuos taikote? Išbaninimą suprasiu kaip teigiamą atsakymą.
Ponas, kodėl jūs esate pridūrkas? Kodėl tamstai atrodo, kad sistema kyla iš metodų, o ne metodai iš sistemos? Jei yra ženklai, prasmės ir reikšmės, tai ko čia nesuprasti? Ar jums per sudėtinga semantika, bet nepaisant to, atrodo suprantama semiotika? Jūs gal ufonautas?
Ir jūs man neaiškinkit, kaip jūs ką suprasit, nes mano pranešimo prasmė jums yra apibrėžiama mano -- pranešimo siuntėjo. O jūs -- tiktai pranešimo gavėjas, mano sugeneruotos programos vykdytojas. Ir jūsų pragmatinė specifika manęs čia nejaudina, nes pranešimas čia labai paprastas: supresuoti kliedesinį disturbatorių.
Kai idiotas nesupranta, kuo skiriasi ženklas nuo prasmės ir kvescionuodamas aksiomatikas, šių neskiria nuo metodų, tai čia problema idioto galvoje. Čia, ponas, tamstos problema, nes jūsų galvoje užsifiksavę, kad semiotika yra mitams tyrinėti.
Semiotika, ponas, yra apie kalbines sistemas ir jose generuojamas bei interpretuojamas programas, ponas.
Ir kai jūs pradedat aiškinti apie imanentinį vs. transcendentinį, sakydamas, kad tekstas esą nagrinėtinas kaip imanentiškas, kartu nesuprasdamas, kad teksto generacijai irba interpretacijai pirmiausiai reikia ženklų/prasmių sistemos apibrėžimo, tai jau šitai rodo, apie ką jūs kalbate. Jūs kalbate apie kažkokius kliedesius.
Aš kvestionuoju jūsų metodą, o jūs nesugebate atsakyti. Įdomu, jog sugalvojate tai, ką aš sakiau, ir ko nesakiau ir dėl to širstate. Tada paprastai galime pabandyti. Kokiu būdu nustatėte, jog teiginys „pilka yra nuobodi spalva“ yra teisingas?
Ponas, tamsta kvescionuojate ne metodą, o aksiomatiką. Ir aš puikiai matau, ką tamsta norite pasakyti. Jūs norite pasakyti, kad jūsų manymu, aksiomatika yra metodika, o ženklų nagrinėjimas negali būti vykdomas, nes gali būti vykdomas tiktai teksto nagrinėjimas.
Čia panašiai, kaip koks nors idiotas cheminius junginius laikytų nagrinėjimo objektu (ir tai dar -- imanentišku, kas savaime yra pyzdec), kartu neigdamas atomus ir kvescionuodamas jų cheminių savybių aiškinimosi reikalingumą.
Ir aš jums aiškiai galiu pasakyti, kokiu būdu nustačiau, kad pilka yra spalva yra pilka. Generacijos būdu.
Taip kad galit su manim nesiginčyti. Nes aš tamstą galiu pavadinti durniumi ir tai įrodyti grynai kalbinėmis priemonėmis, tiesiog apibrėždamas durnių, kaip tamstą, o tamsta čia galite tiktai dėl to pykti.
Ir negalvokit, kad aš nesuprantu, kad tamsta esate durnius, atėjęs čia patrolinti, galvodamas, kad patrolins. Aš puikiai suprantu, kad tamsta esate durnius, atėjęs čia patrolinti ir galvojantis, kad patrolins.
Jūs čia, ponas, ne koks nors Bacevyčia, kad mane užtrolintumėt. Jūs esate tiesiog durnius.
Generacijos būdas. Na štai ir aš nebegaliu jūsų pavadinti ančiuku Donaldu, nes nesugebate suformuluoti savo metodo. O gal plačiau atskleistumėt, kaip tas generacijos metodas veikia? Na kad ir semiotikoje.
Jūs, ponas, pradžioje imate piktintis, kad kalbama apie ženklus ir prasmes, o paskui dar paaiškėja, kad tamsta nežinot, kas yra generacija.
Supraskit, man jūsų čionai nafig nereikia, nes jūs esate tiesiog durnius. Priimkite tai, kaip faktą, pergalvokite tai ir jūsų gyvenimas pagražės, nes jūs gausite galimybę pasikeisti į gerąją pusę.
Jums būtina suvokti savo žemą intelektą -- tai yra jūsų geresnio gyvenimo sąlyga.
Taip kad pamedituokit apie tai, kodėl tamsta esate pasiųstas ir kaip tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę.
Ponas, čia jums aš patariu paskaityti šitą dalyką, įsijunkite tenai muzikėlę ir pyzdinkite pagal ją naxui -- http://rokiskis.popo.lt/2010/07/29/apie-kultura-ir-nekultura-skiriama-naujiems-sio-blogo-skaitytojams/
P. Medbroli, esate durnesnis už beždžionę ir gal net už pelę.
Pelės paspausdamos snukiu mygtuką ir gavusios srovės, antrą kartą dar gal tą patį padarytų. Bet ne trečią.
Jūs čia kaip ant dviratuko iš sekso muziejaus (Paryžiuje teko matyti), kur paspaudus mygtuką išlenda toks falas iš sėdynėje tam specialiai padarytos skylės, tik jūsų atveju tai galėtų būti koks nors kaustytas kerzas.
Taigi, paspaudžiate mygtuką ir gaunate spyrį į šikną. Na, jūs dar kartą spaudžiate mygtuką (matyt norėdami įsitikinti, jog tikrai gausite spyrį į šikną) ir žinoma gaunate spyrį į šikną. Bet kodėl jūs spaudžiate mygtuką trečią kartą???
Aš stengiuosi išsiaiškinti, o jūs iškart naxui-naxui.Kas neįrodo, jog pats sugebate apibrėžti paties vartojamas sąvokas.
Ponas, man įrodinėti nieko nereikia, nes čia su jumis aš nediskutuoju, o tiktai jūsų kliedesinio diskurso generacijos metodus dekonstruoju, tokiu būdu nustatydamas, kad jūs priklausote kaip tik tai rūšiai pridūrkų, kuriuos naxui galima siųsti be skrupulų, nes kol toks, kaip tamsta, susipras nueiti galų gale ten, kur siunčiamas, tai užsipisi jam tai kartot. Tai, beje, daug ką pasako apie tamstos intelektą.
Ir jūs, kai esą aiškinatės, tai bent jau prieš tai į kokią nors Vikipediją nueikit, kad nereiktų klausinėt, ką reiškia koks nors žodis -- nes jūs esate durnius, kuris galvoja, kad jo nežinojimas yra argumentas.
Nes čia tokius kaip jūs, su argumentacija iš nemokšiškumo -- išsyk identifikuojam. Taip kad valinkit, pasistrykčiodamas.
O kodėl jūs norite išsiaiškinti tai, ką norite išsiaiškinti? Kas jus stumia link to?
Anas jau neatsakys. Jis nukeliavo į naxui.
Tai paaiškinkit pagaliau ir strykčiosiu arba geriau pisiu kur tik siunčiamas, su muzika ar be, pagal pageidavimą. Vikipedija ar netgi studijos prieš tokį profesionalą kaip tamsta man atrodo tik vaikų žaidimai, nesuteiksiantys net minimalaus informacijos kiekio bendram taikomos teorijos vaizdo susidarymui.
Ponas, ar jūs man mokate pinigus, kad aš jums dėstyčiau apie tai, kuo prasmė skiriasi nuo ženklo ir kaip ženklai sudaro formalias sistemas, leidžiančias generuoti/interpretuoti tekstus?
Jūs gal nueikite bent jau į tą Vikipediją -- ji nyki, bet tokiam, kaip tamsta, jos irgi pakaks. Nes jūs tiesiog neturėsite tiek pinigų, kad man sumokėtumėt.
Taip kad jūs, ponas, čiuožkit naxui ir nestabdykit. Nes jau aš jus kokį dešimtą kartą gal siunčiu naxui, o jūs vis neinate. Jūs, atleiskit, mane jau užpisat, kaip koks Fredis*, atsiprašant.
O tai jūs iš vikipedijos sėmėtės šios teorijos?
jei bent dalį savo emociniam srautui skirtos energijos skirtumėt teorinių klausymų svarstymui, gal kažkuriam taške išgirstumėt, jog prašau tamstos bent trumpai apibrėžti tai, ką įsivaizduojat esant semiotika. tik tiek.
Rokiskis vargu ar cia raso su emocijomis, jis tyciojasi tiesiog kaip visada kai gauna proga. Apie jo semiotikos supratima galima suzinoti is jo paties straipsniu, jis daug nesuprantamu metametanesamoniu prirases.
Nagi, pasižiūrim, kaip „naxui“ prasmė transformuojasi į reikšmę, uždedant visapusišką baną. Kitaip tariant, kalbinis konstruktas šokiruojančiu būdu virsta realiu šoku, pakliuvus visai ne ten, kur norėta.
Žinau, kad artimiausiu metu čia daugiau neužsuksit, kaskart pakliūdamas visai kitur, bet supraskit tai, kaip semiotinį konceptą: ženklo neigimas nenuneigia prasmės 🙂
Pingback: Pakvietimai į Google Plus « Rokiškis
kokeme meste jius visi gyvenate as ukmergei
Išbaninta. Daugiau čia nerašinėsit.
Visiškai nesuprantamas straipsnelis. Mano pastebėjimas, dauguma nemėgsta rudos, visos kitos pagal madą.
Žali namai -- tradiciškai rusų. Prieškaryje tik rusai žaliai namus dažė mūsų krašte. Jei tai rūmai, prie caro rusai juos dažė žydra su balta, kas nebūdinga kitoms šalims.
Ko gero pirkčiau būtent žydrą mašiną, man patinka, o juk gėjai renkasi juodą -- rengiasi juodai, oda juoda, mašinos juodos… jei visas juodas ir dar atlasinis juodas, greičiausiai gėjus?