Iš visokių kratinių

Šimtas melejonų, tfu, šimtas trilijonų. Na, kas man paaiškins, kad ne aš turiu daugiausiai baksų Lietuvoj? Taip, tai tikrų tikriausi pinigai. Zimbabvės doleriai. Kadaise buvusi šiaip turtingiausia Afrikos šalimi – Rodezija, šioji baigė tuo, kad tapo turtingiausia pasaulio valstybe pagal bereikšmius skaičiukus ant banknotų.

Tokio banknoto savikaina, man rodos,  didesnė už jo vertę. Todėl Zimbabvė galų gale pabaigė su pinigų leidyba ir dolerizavo savo rinką. Ir nuostabu – Pasaulio ekonomikos forumo vertinimais, iš bene paskutinės vietos pasaulyje pagal biudžetų valdymą pakilo į 54-ą. Nes kai negali leisti pinigų belenkiek, tai negali ir šūdo malt.

Tarp kitko, būtent argumentas dėl lietuviško biudžetavimo (pagal Davos ataskaitas – 124 vieta) yra esminis, dėl kurio finansistai kalba prieš lito atrišimą, t.y., prieš valiutų valdybos modelio atsisakymą. Nes su 124-ąja vieta pagal biudžetus (tarp 139 vertinamų valstybių), valdžia sukels visišką lito krachą jau po kelerių metų, vos tik užsienio valiutos atsargos pasibaigs. Todėl švelni devalvacija (plaukiojantis lito kursas), kuri galėtų padidinti Lietuvos konkurencingumą, mums telieka ružava svajone.

Beje, apie tai, kad Lietuvoje, atrišus litą, gali kilti hiperinfliacija, rašė, nors mano manymu, akcentus sudėliojo neteisingai, ponas Nyazoff iš NematomaRanka.lt. Atkreipkim dėmesį: su hiperinfliacinėmis šalimis mus sieja klaikiai prastas valstybės finansų valdymas, totalinis lėšų švaistymas, tuo tarpu lito padengimas šiuo metu yra 100 procentų, t.y., savaime hiperinfliacija nuo lito atrišimo kilti negali, greičiau priešingai – kuriam laikui gali kilti defliacija, kuri, ko gero, ne mažiau baisi už hiperinfliaciją.

Tačiau klaikus finansų valdymas (biudžetai – 124 vieta, antimonopolinė politika – 111 vieta, valstybės lėšų švaistymas – 117 vieta, mokesčių sudėtingumas ir poveikis – 126 vieta, pirkimų organizavimas – 105 vieta ir pan.) tampa garantija, kad bet kokios lito reguliavimą sumažinančios priemonės gali nuvesti mus pražūtin, nes atsisakius valiutų valdybos modelio, valiutos atsargos po kiek laiko būtų iššvaistytos, o tada visa lito leidyba apsivožtų bliūdais. Įdomu, kad apie šitai užuominomis prieš kokius porą metų sakė ir Dalia Grybauskaitė – kaip esminę priežastį, dėl kurios Lietuvai reikia euro.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

8 thoughts on “Iš visokių kratinių

  1. Tamosius

    Straipsnyje pateiktos dvi viena kitai priestaraujancios mintys. Tai, kad Zimbabve atsisake savo plaukiojancios valiutos yra gerai (pakilo pagal biudzetu valdyma), ir is kart teigiama, kad pas mus priristas litas yra blogai ir, kad pakilti is 124 vietos pagal biudzetavima reikia ta lita atristi.
    Tai kurios nuomones visgi laikaisi pats?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, čia ne prieštaraujančios mintys, o tamstos nesupratimas.

      Aiškinu ant pirštų: kai valstybė gali savo valiutos kursą kaitalioti, t.y., vykdyti pinigų leidybą pagal poreikius, ji gali būti efektyvesnė (viena iš Lietuvos bėdų -- būtent pernelyg aukštas lito kursas). Kita vertus, kai biudžetavimas ir išlaidavimas yra nesuvokiamai prasti, visa tai pavirsta į bardaką, kaip Zimbabvėje. Valiutos kursas -- tai įrankis, su kuriuo galima padaryti ir gerai, ir blogai.

      Zimbabvė, dolerizavusi savo rinką, tiesiog buvo priversta norom nenorom tvarkytis balansus pagal realybę -- kiek mokesčių surenki, tiek tegali ir išleisti. Nes negali prispausdinti amerikietiškų dolerių taip, kaip gali prispausdinti zimbabvietiškų.

      Dar paprasčiau: normalūs žmonės kirvį naudoja malkoms kapoti. Bet pusprotis gali sau ir ranką, ir netgi galvą nusikirst.

      Reply
  2. Pingback: Rokiškis Rabinovičius per paieškos akinius « Rokiškis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *