Jau rašiau, kad F raidė visai nelietuviška – natūraliai ji dažniausiai pakinta į P, pvz., vardas „Ferdinandas“ lietuviškai virsta į „Perdinandą“, „liftas“ – į „liptą“, „fabrikas“ į „pabriką“, ir netgi visai naujas žodis „fyfa“ jau kai kur virsta į „pypą“. Ir t.t..
Ponas Romas (o kur tamstos blogas, ponas Romai, kodėl nuorodos į tamstą negaliu įdėt?) pirmas iš komentatorių pastebėjo, kad tas pats yra ir su H raide. Tiesa, šioji mums visgi truputį artimesnė. Bet, pripažinkim, irgi nelietuviška. Jei kam kyla abejonių – pabandykit sugalvoti lietuvišką žodį, turintį H garsą (ir parašykit komentaruose) – manau, bus taip pat neįmanoma, kaip ir sugalvoti lietuvišką žodį su F garsu (o tai niekam nepavyko: visi komentaruose minėti žodžiai – atvirai tarptautiniai ar šiaip svetimžodžiai).
Lietuvių kalboje H kinta įvairiau: vienais atvejais ji virsta į G, o kitais atvejais – tiesiog prarandama, redukuojasi. Gal kiek rečiau pasitaiko transfomacijų į CH, bet jos, kaip irgi nebūdingos, vėlgi redukuojasi.
Taigi, pabūsiu kaip Zita Kelmickaitė Lietuvos radijoje ir padarysiu konkursėlį etnografinėm tematikom: kaip dėl to H nebuvimo lietuvius senais laikais vadindavo gudai – baltarusiai (o gal ir dabar tebevadina)?
Prizas labai baisiai vertingas – laimėjusiąjam padarysiu reklamą, parašysiu su visokiais linkais ką nors apie ką tasai į klausimą atsakęs eruditas sugalvos (taip sakant, dalinuosi, kuo turtingas, o turtingas – tik rašliavom).
Neteisingų atsakymų skaičius neribojimas, svarbu tik tai, kas atsakys teisingai pirmas 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Gal getais ar hetais?:)
Tai, ką tamsta minit -- tai visokie gedgaudiškai-sarmatiški pasakojimai.
Bet šiuo atveju reikia konkretaus etnonimo, pvz., kaip mūsiškis „zirgagalva“, kalbant apie latvius 🙂
Radau čia: http://on.lt/gudu-kilmes-vieta
Tikrai nesu koks labai besidomintis istorija, tiesiog suintrigavo:)
Jo jo, kaip tik tos gedgaudiškai-sarmatiškos pasakos. Argi tamsta dar nepripratęs prie to, kad internetuose visokio briedo galima aptikt? 🙂
Pratinuosi:)
Oj, ponuli, tamstos veidas kažkaip staiga pasikeitė…
Pasistengsiu nebegandinti ir taip staigiai nebesikaitalioti:)
Aha! 🙂
Vo, čia labai slidus atvejis -- lyg ir normalus žodis, bet gan artimas murmesiui -- „mhm“ („m-hm“), „mhu“ („m-hu“), atkartojimui, kaip ištiktukai.
Sakyčiau ribinis, kur sunku ir teigt, ir neigt. Bet geras, geras taikymas, spėju, geresnio už tamstos „aha“/“aga“ kiti jau neįstengs pateikt.
Bezhensi… Spėju vien tam, kad spėt -- visvien nėra ką veikti iki krepšinio…
O dėl ankstesnio spėjimo, Google visagalis duoda: „Gotai, getai, hetai -- trys skirtingos taustos (gentys) nieko visiškai bendro tarpusavyje neturinčios. Gotai -- viena iš germanų genčių sąjungų. Getai (va čia šiek tiek į temą, nes spėjama, kad tai ir yra ta trakų gentis iš kurios kilo dakai) negermaniškos kilmės indoeuropiečiai. Hetai (Hati) ne tik kad skirtingas laikotarpis, bet ir nieko bendro neturi su Roma, nes ši valstybė buvo sunaikinta iki Romos įsteigimo. Beje ir pats pavadinimas, pagal naujausius tyrinėjimus, kilęs ne iš indoeuropiečių kalbos -- spėjama, kad tai luvių atšakos savivardis.“
Nepataikėt. Galvokit apie H raidę.
Beje, ponas Mantai, ar skaitėt Gedgaudą? Aš pamenu, samizdatinį skaičiau dar kokiais, tfu tfu tfu, gal 1986 ar 1987 kokiais. Labai įdomus dalykas, puikus tiesiog savo kūrybiškumu.
Dabartiniai sarmatopatai, kiek modifikavę tą Gedgaudo diskursą, ganėtinai sėkmingai plečia savo įtaką. Tai labai įdomu.
Na, nelabai ir ponas, nors genealogijoj būta ir dvariškių… 😀 O dėl Gedgaudo -- skaičiau tokį, namuose puikuojasi knygutė… kuri, beje, nors ir priskiriama lietuviškosios pseudoistorijos klasikai, visgi suvaidino gana ryškų vaidmenį Sąjūdžio laikais ir keliavo žmonėms iš rankų į rankas. Gedgaudas ėjo iš lūpų į lūpas, kokia didi ir šlovinga buvo mūsų praeitis. Dar dabar atsimenu senelio diskusiją su vienu draugu iš rytų: „lietuviai? Kas tie lietuviai?! Kokia jūs tauta, ką padarėt?“ ir į tai buvo atsakyta -- „O mes Romą sugriovėm…“ Nedaugelis buvo skaitę, bet daugelis čiupinėjo.
O tie minimi sarmatopatai… Buvo laikas, kai bandžiau juos skaityti, ką rašinėja, bet paskui lioviausi -- neįdomu. Nesąmonės lieka nesąmonėmis…
O dabar dėl spėjimo -- tikrai nežinau atsakymo, bet, jei leista spėti, lai bus „chocholiai“. (Gal ir atrasčiau google, bet smagiau pasakyti pirmą į galvą šaunantį žodį…)
Chocholiai -- tai šiaip jau kaip chocholai, rusų taip vadinami ukrainiečiai.
Šiaip, beje, tamstos spėjimas labai labai link to savo esme, tiktai atvirkščiai, priešingai netgi: rusai ukrainiečius taip vadina dėl to, kad šie vis sako H arba CH ten, kur rusai sako G.
Dėl ukrainiečių -- tą žinau, užtata ir parašiau su minkštumo ženklu. Na, kadangi jau mano mintys artėja, bandau trečią ir paskutinį kartą -- „čiudakai“. Toliau, jei neatspėsiu, nebespėliosiu. Nebent netingėsiu pagooglint ar paskambint kai kam… 😀
Nugi ir vėl nepataikėt. Galvokit apie H 🙂
„Oi geriau nenorekite, kad baltarusiai mus originalo kalba vadintu, labai jau nekaip skambetu, beje teko jau girdeti toki varinata: Lietuva, o joje gyvena Lietuvasai 😀 (vos ne papuasai):D“ -- Delfi.
„Net baltarusiai taip nebuvo sumąstę. Ironiškai jie mus vadina „lietuvisais“, bet ne „lietuvasais“.“ -- Delfi. 😀
Netingiu, tad googlinu.:D
„žahuny“ -- Google visagalis, bet nusibodo… 😀
Irgi ne šitas, nors įdomu, pastebiu tendenciją, kad minit vis žeminančios rūšies kažkokius pavadinimus -- bežencai, čiudakai, žachūnai?
Kažkas čia pas tamstą keistai 🙂
Tai kad klausimas linksmas, tai ir, matomai, atsakymų tokių tikitės. Beje, jei tikėti Google, tai „Nors kai teko vaikštinėti po Lazūnų apylinkes (kai ten dar gyveno lietuviai), tai vietiniai gudai lietuvius vadino „žahuny“.“ Vadinasi, mano atsakymas kažkuria prasme tikrai yra teisingas, tad šiam kartui pasitenkinsiu ir eisiu pirkt alučio krepšinio šventei… 😀
Na, tamstos atsakymas nėra teisingas, nes jis nesusijęs su H raide. Bet šiaip tai įdomus, nes man buvo negirdėtas.
Tiesa, iš visų minėtų tas „žahuny“, ko gero, labiausiai įžeidžiantis 🙂
Bijau, kad Google tamstai čia nepadės 🙂 Pavadinimas senas, paplitęs buvo (o gal ir yra) Lietuvai gretimose žemėse, kur gan mišriai pasiskirstę lietuviški (dzūkiški) ir gudiški kaimai.
Na, jei Google nepadės, pasitelksiu logiką… Visi mes latvius vadinam „Žirgo galvom“… Tačiau tie patys latviai lietuvius irgi vadina „žirgo galvom“ ir turi tam pagrndą -- mūsų valstybės forma jiems primena žirgo galvą. Taigi, logiška tokia, kad situacija atsikartoja su gudais., t.y., gudai mus vadina gudais… 😀
Ne. Latviai lietuvių nevadina žirgo galvom, o mitai apie valstybės formą -- išvis nesąmonė. Latviai lietuvius vadina „leiši“.
Šioje vietoje paprieštarausiu, tamstai, vadina ir leišiais ir „žirgo galvom“. Žinau, nes pats gyvenau Latvijoj… Egzistuoja net anekdotas, kurį gal ir kiek perfrazuodamas papasakosiu, nes originalo neprisimenu: „Atvažiuoja lietuvis į Liepoją, mato latvi prie bačkos sėdi ir žiūri į popieriuką bei juokiasi dažnai kartodamas „zirgas gala“. Pakraipo galvą ir sako „laba diena“. Latvis pasižiūri į lietuvį ir rodudamas pirštu juokiasi kartodamas „zirgas gala“. Lietuvis susinervina ir sako „pats tu žirgo galva“. Latvis jam parodo popieriuką -- ten Lietuvos žemėlapis ir nueina juokdamasis.“ Iš esmės anekdotą girdėjau iš gryno latvio ir nelabai moku juos pasakot, bet…
Pseudologiški paaiškinimai paprastai reiškia, kad tai yra bandymas reversuoti keiksmą. T.y., bandymas sugrąžinti lietuvišką prasivardžiavimą atgal. O anekdotinių paaiškinimų sieti su realybe tiesiogiai nederėtų.
Aišku, etnografai galėtų tiksliau pasakyt, pagal datavimus, kada ir kur tos žirgo galvos ėmė lįst, kita vertus, kiek pastebiu, prastokai pas mus su etnografija, ypač naujesnių laikų, tad greičiausiai tikslius duomenis gauti būtų sunku, net ir po mokslinius archyvus kapstant.
O kiek pats atsimenu, dar prieš kokius 10 metų latviams tas pasakymas „zirga galva“ dažniausiai būdavo ganėtinai keistas, nesuprantamas, retas kuris susiedavo tai su lietuvių-latvių tarpusavio įsivaizdavimu.
Va būtent, kad sunku nustatyti, iš kur to „žirgo galvos“ ėmė lįsti, bet man pirmą kartą nuvykus į Rygą buvo keista, kai vos pasakius, kad esu iš Lietuvos, visi latviai imdavo šypsotis sakydami „zirgas gala“. Po kurio laiko išsiaiškinau, kodėl: viena priežastis yra žemėlapio forma, o kita, kaip paaiškino vienas pusiau lietuvis, ta, kad latviai tiek dažnai girdėjo tą žirgo galvą, kad mus ėmė vadinti taip, ką mes dažniausiai ir sakome apie juos…
Vat tas apie žemėlapį -- tai pseudologika, o vat tas apie tą „taip dažnai girdėjo“ -- tai jau realistiška. Pasakykit, malonusai, tiktai laiką, kada maždaug tai buvo, prieš kiek metų.
Maždaug 10 metų atgalios.
1. Rokiški,jau sakiau -- kreipinyje abu žodžiai turi būti kreipinio linksnio 🙂 -- „pone Mantai“.
2. O „žirgo galva“ buvo vadinami lietuviai iš tikrųjų. Pamiršau, bet kažkaip tai susiję su kažkuriuo karu -- buvo norima imti lietuvius rekrūtais, o tie čiupdavo savo žirgus -- ir Latvijon. Na, kažkaip taip.
Ponas Jurki, čia tamsta taip sakote, kad yra toksai kreipinio linksnis ir kaip man jį vartoti?
O dėl tos antros istorijos -- tai būtų įdomu išgirst detaliau. Nes matot, ne taip lengva pelus nuo grūdų atskirt, o visokių reiškinių racionalizacijas liaudis daro labai neretai, kaip ir tuo aukščiau minėtu atveju, kur racionalizavimas remiasi žemėlapio kontūrais. Ale ir tas, ir anas -- visvien įdomu, gal net ir dar įdomiau, kaip mitai.
kamehame dragon ball
Ke?
Hrivičiai arba drahovičiai 😀 Tiesiog spėju, galvodamas kad gal kažkoks gentinės sąmonės rudimentas likęs. Mano tyrinėjimo laikotarpiu jie vadinami vitebskiečiais polockiečiais ir visokiais kitokiais, su miestais susijusiais vardais. A, dar. Populus albo ruthenici?
😀
Na, čia seni ir rimti pavadinimai, o aš turėjau omeny tokį visai buitišką, neseną, bent jau XIXa. pabaigoje -- XXa. pradžioje -- tikrai paplitusį.
Kalbant apie latvius… esu girdėjęs, kad jie mus „bato aulais“ vadina, nors neįsivaizduoju, kodėl. O lietuviai latvius vadina „zirga galva“, nes taip modifikavo „zirga gala“, kas reiškia „arkliena“; mat latviai nuo senų laikų arklieną valgydavo, o lietuviai -- ne, taip ir kilo tas (paniekinamas) pavadinimas „arkliavalgiai“.
Apie baltarusius anei balrogo neįsivaizduoju, kaip jie mus galėjo vadinti… Jei ukrainiečius chocholais vadino, tai lietuvius gal gogolais? ar gogeliais kokiais?
O čia tamsta jau labai link to su tais „gogeliais“ ir pan., pagaliau bent jau konkretus bandymas spėti pagal tą H kraipymą. Bet šiaip jau pavadinimas, kurį žinau -- kitas. Bet kažkuo panašokas, panašokas.
Tiesa, chocholais ukrainiečius vadina rusai, o baltarusiai kaip juos vadina -- nežinau.
Tai negi Gugiais? 🙂
Dar truputį arčiau pagal skambesį 😀
O ponas Maumaz, įtariu, dabar žagsi per miegus 😀
Tiesa, paieškojau Gūglėje to pavadinimo -- nėra, niekur neranda 😀
Jaučiu, ryt reiks paskelbt, atnaujinimą straipsnio padaryt 😀
hugiais 😀 ir taip gime sauskelniu pavadinimas. lotuliukas 😀 hugiu tauta uzmususi maziausiai viena Bonifaciju
O, čia geras -- aišku dabar, iš kur Gugis atsirado 😀 Iš Huggies sauskelnių.
Henytė!
Deja, šis buvusio Kauno vadovo vardas būtų nuo sulietuvinto vardo Gendrikas, kuris, deja, turi visai nelietuvišką kilmę 🙂
spėju: голядь, голядзь? голуб?
Nu kad ne, nors ir primena kiek. Pasakysiu palengvinimui -- tame žodyje nėra raidės „o“.
Gaigalai… 😀
Nu kad irgi ne 😀
Tai negi grumlinai?.. 😀
Nugi kad irgi ne 🙂
Nors aišku, čia galima ir konspiracijų būtų prikurt apie grumlinus 😀
Gal gudai?
Gudai -- baltarusiai, nors čia gautųsi įdomus variantas, panašiai, kaip su tom zirgagalvom pas latvius, jei baltarusiai lietuvius gudais vadintų. Netgi kažkiek įtikėtinas 🙂
man jau kantrybe nelaiko! 😀 tai gal gagiai kokie,nuo Lady Gaga… gogiai ar pan. glubstvos, nors net nezinau ka tai reiskia :/
Ahahahah 😀
Nu taip, su G raide, bet visgi ne gagiai ir ne gogiai, ir netgi ne glubstvos 🙂
Gerai, 12 nakties parašysiu naują straipsniuką, kur paskelbsiu tą pavadinimą, kurį žinau 😀
Kol dar yra laiko, paspėliosiu: gagarinai, gargameliai, guliasai, galvociai, galvazmogiai, goblinai, giminės, gruzinai, gaspadoriai… Nei vienas? 😀
Nu kad nei vienas…
Pingback: Gigūnai – štai kaip mus vadino :-) « Rokiškis
Radau. Atsakymą pasakė jau už šį pusmečiu vėlesnis rusiško delfio straipsnis . Lietuviai girgūnai, nes daug garso g. Arba nuo žodžio girdzi. O dar vienas žmogus rašo, kad girgūnai -- tai Gudijos lietuviai, ir skiria juos nuo litoucų, ar lietuvysų -- Lietuvos lietuvių.
Nu ir žiolpys aš. Jau paskelbta kitos dienos įraše, šios dienos įrašo apačioje tikėjausi atsakymo, ir bebėgant akimis per komentarus praslydo paties pasirengimas kitą dieną publikuoti straipsnį su atsakymu.