Pratęsiant apie Snoro bankrotą

Negražus žodis apie bankus

Pinigai pasižymi pačiu didžiausiu likvidumu iš visų kapitalo rūšių, bet kartu ir kraštutinai mažu kontroliuojamumu, kai dengiami paskolomis. Čia jums atsakymas į klausimą apie tai, kaip galėjo būti, kad iš Snoro tokios krūvos pinigų pavogtos taip staigiai.

Čia jums pabirų visokių, paaiškinimų, faktelių ir gandelių, kad galėtumėte išvadas patys įvairias darytis, ar šiaip žinotumėte, ko ieškoti, norėdami susirasti įdomesnių dalykų apie visą Snoro istoriją. O tai gaunasi taip, kad kokie nors laikraščiai pila šūdus į savo užsuktą ventiliatorių, o nekurie tuo dar ir patiki. Ir klausimai įvairiose diskusijose, kiek pastebėjau, kyla kartais labai lėkšti, nykiai paprasti. Tokie, kad tiesiog nematau prasmės juos aiškinti kiekvienam atskirai. Todėl savo pasamprotavimus čia išsyk visiems duosiu jums, kaip ankstesnio pasisakymo apie Snorą tesinį.

Beje, vietoje įžangos noriu pasakyti, kad Vitas Vasiliauskas yra šaunuolis, už ką reiškiu jam pagarbą kuo atviriausiai. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, paskirdama šį žmogų ir palaikydama jo veiklą, irgi padarė rimtą, pagarbos vertą darbą. Taip pat nuoširdžiai reiškiu ir pagarbą finansų ministrei su kiaušais – Ingridai Šimonytei. O taip pat – ir ją bei Vitą Vasiliauską palaikančiam Andriui Kubiliui. Nepaisant to, kad juos visus esu ne kartą rašęs labai žostkai, manau, kad vienu šiuo žingsniu praeities nuodėmės atpirktos jei ir nepilnai, tai bent jau nemenka dalimi.

Bankas Snoras, situacijos kontekstas ir šiaip visokie purvai

Taigi, pradėkim nuo to, kad bankas Snoras priklausė didesne dalimi anokiam Vladimirui Antonovui, kuris yra tokios Konvers group veikėjas. Jaunas ganėtinai, tad aišku, ne savo pinigais viską įsukęs, o įtakingo tėtušio – Aleksandro Antonovo įdirbiu gyvenantis. Pastarasis senesniais laikais Rusijos žiniasklaidoje buvo siejamas su anokia Solncevo grupuote.

Su Solncevo grupuote taip pat įvairiais periodais buvo vienaip ar kitaip siejami tokie veikėjai, kaip Vladimiras Putinas, Semionas Mogilevičius, Josifas Kobzonas ir pan., o tuo pačiu ir anokia „Asociacija 21 vek“, su kuria figūravo ir tokios figūros, kaip Otaris Kvantrišvilis, Anzoris Kikališvilis, Šabtajus Kalmanovičius ir t.t.. Apie visokias tokias sąsajas galite surasti nemažai medžiagos, jei tik naudojatės Google. Įveskite paiešką dokumentų, senesnių, nei kokie metai-du, pagal vardus-pavardes. Ypač daug atrasti gali tie, kas moka skaityti kvadratines raides*. Aš jums pažadu, kad jei nepatingėsite, tai maža tikrai nepasirodys. Tiek maža nepasirodys, kad net neužsiduosite klausimu, ar tai tikrai tiesa – pakaks to, kad tiesa būtų keli procentai to, ką rasit. Čia, beje, uždavinys jūsų pačių sumanumui: ar tikrai mokate naudotis Google?

Taigi, jei jau pasiieškojote visokių gandų, tai dabar matote, kad čia nėra klausimas apie tai, kodėl valdžia susidomėjo banko Snoras veikla. Čia turi būti priešingas klausimas: kodėl šio banko veikla susidomėta ir duomenys pradėti apie jį rimtai rinkti tik po to, kai Lietuvos Banko vadu tapo Vitas Vasiliauskas?

Kita vertus, čia jums ir atsakymas apie tai, kodėl banko Snoras valdymo perėmimui buvo akivaizdžiai pasiruošta iš anksto: tereikėjo gauti konkrečius skaičius, kuriuos turėjo atrasti įtarimų neturėjęs sukelti metinis patikrinimas. Akivaizdu, kad kažkokiu būdu banko savininkai visgi susiprotėjo, kad laimingoms dienelėms atėjo galas – todėl ir suskubo šaukti apie valdžios kėslus, nacionalizacijas, bankų grobimus ir vargšę Baranauskienę, kurią muitininkai išsodino iš bankui priklausančios mašinos, bandančios išvažiuoti į kažkokius užsienius.

Taigi, dabar čia jums ir atsakymas į klausimą, kodėl jiems reikėjo šaukti apie tuos kėslus. Ogi dėl vienintelės priežasties: norint bent kažkiek pridengti visą savo pabėgimą į užsienius ir pridaryti bent kažkokių problemų Lietuvos Bankui ir prokuratūrai. Tai paparasta: pats muša, pats rėkia. Šitas scenarijus yra toksai tipinis, kad jau savaime jis bet kam pasako, kas vyksta. Čia prisiminkime tą anoniminį straipsnį Lietrytyje, nuo kurio visas triukšmas išties prasidėjo.

Bet dabar nukrypkime nuo temos, nes verta paieškoti ryškesnių panašių atvejų (paternai paprastai būna tie patys). Ir jei kas nors prisimenate tokią seną MMM grupę su anokiais broliais Mavrodžiais, tai suprasite, apie ką kalba: didelis triukšmas ir bent dalies apmulkintų durnelių tikėjimas, kad valdžia meluoja ir viskas susitvarkys, leidžia ir toliau kaupti pinigus, o triukšmo metu, kol valdžia užimta šūdų valymu – išvedinėti pinigus iš kitų sąskaitų, naikinti dokumentus susijusiose įmonėse, etc.. Galim prisiminti, kad MMM, iššvaistę visus surinktus savo akcininkų įdėjimus, savo reklamas skelbė visose Rusijos televizijose netgi po to, kai buvo areštuotas visas jų turtas, visos legalios sąskaitos, o televizijoms buvo tiesiogiai uždrausta rodyti MMM reklamas. MMM grupė per TV ėmė rodyti reklamas su trim drugeliais vietoje trijų „M“ raidžių, viską apmokėdami per pašalinius asmenis, o savo pačių apmulkintus akcininkus pridurnino tiek, kad tie išėjo į demonstracijas reikalaut, kad valdžia padengtų MMM pinigų trūkumą ir nuimtų kaltinimus broliams Mavrodžiams**.

MMM akcininkų demonstracija

MMM akcininkai mitinge. Dibilų yra visose pasaulio šalyse, o jų bukumas neretai būna neįsivaizduojamas. Kažkokie pridūrkai lyg tai ir Lietuvoje ruošėsi Snorbankio palaikymo mitingus rengt kažkokius, nieko apie tai negirdėjote?

Beje, čia jau prisiminkim ir kažkokią pridūrkų asociaciją, kuri, pasivadinusi Snoro indėlininkais ir kreditoriais, sugalvojo tapti kažkokiais Snoro akcininkais, pratęsti bankroto vegetavimą ir dar kažko reikalauti iš valdžios. Kaip sakant, kas turi smegenų, tegul darosi išvadas, o kas neturi smegenų, tai jau ne mano problemos.

 

O štai dabar jau laikas pasidaryti kitas išvadas. Čia dabar paklauskime, kokie leidiniai kovoja prieš Snoro nacionalizavimą? Ar man čia pavardinti, ar jūs patys pavardinsite? O dabar tas labai konkrečias žiniasklaidos grupes susiekite su labai konkrečiomis politinėmis pozicijomis, nukreiptomis prieš Andrių Kubilių, Dalią Grybauskaitę, Vitą Vasiliauską, Ingridą Šimonytę, etc.. Ir jei dar galima sakyti, kad viena iš tų grupių gal būt tiesiog nespėjo dar susiorientuoti ir jos centrinio leidinio vyr. redaktorius yra atviro politinio šoko būsenoje (ką galima spręsti iš neseno vedamojo su nuostabų lūžį demonstruojančiu diskursu*** – „valdžia užgrobė banką, kaip taip galima, nusikaltimas, bet jei jau buvo faktų, tai kur tiek ilgai žiūrėjo???„), tai kita grupė klausimų kelia labai mažai, o trečia – jau išvis nekelia jokių klausimų, išskyrus klausimus apie tai, kiek išties akcijų kam ten priklauso.

Ai, o čia dabar jums tiesiog apie akcijas: kai reikia finansuoti kokį nors užsilenkinėjantį verslą****, akcininkai daro vieną tokį dalyką: ima paskolą iš banko, įkeisdami jam tas pačias akcijas. Taip įmonė gauna finansavimą, o akcininkų turtas (išskyrus, žinoma, įmonės akcijas) lieka neužstatytu. Kai finansuojanti grupė yra pakankamai didelė, galima padaryti įvairių manipuliacijų, pvz., akcijas perduoti fondui, o tada tvarkyti ir įkeisti per fondą. Arba, pvz., paskolą imti iš susijusio banko. Ir t.t., ir t.t.. Čia dabar galim užsiduoti kitu klausimu: ar yra nors vienas leidinys Lietuvoje, kurio reali vertė viršytų 100 milijonų? Ir tada galimai gausime dar kokį nors klausimą vietoje atsakymo apie tai, ar tik trečdalis, ar realiai kokie 90 procentų kažkieno ten akcijų priklauso kažkam, kas turi tam pačiam bankui labai rimtų netiesioginių skolinių įsipareigojimų. Tokių, kad galams išlindus, prastai jau bus tiems akcininkams.

O štai tada jau galėsime ieškoti atsakymų apie tai, kodėl nepaisant aiškaus bankroto koks nors leidinys cypia nesustodamas apie tai, kaip valdžia banką vagia, nors jau ir aklam aišku, kad ne valdžia banką vagia, o bankas milijardus nupyzdino.

 

——————-

* Pasakymą „kvadratinės raidės“ išrado, jei neklystu, ponas Aurelijus. Tai reiškia tiesiog tekstus rusų kalba.

** Vienas iš brolių Mavrodžių vėliau buvo pabėgęs kažkur į užsienius, kur apie kokius 1999 bandė padaryti super-duper internetinės biržos lošimų sistemą iš nieko. Tipo, lošti, kaip biržose, o išties – iš kitų panašių pridūrkų. Beje, kaip tiems laikams, tai buvo fantastiškai inovatyvus dalykas technologiniu požiūriu, gerokai aplenkęs savo laiką, tik kad eilinį kartą – šimtu procentų aferistinis. O neseniai kitas brolis (o gal ir tas pats, nesupaisysi), išėjęs į laisvę, paskelbė, kad jis atkuria MMM nauju pavadinimu – kaip „MMM-2011“. Nauja įmonė, esą sugriaus viso pasaulio bankinę sistemą. Nors išties tai tėra vėl tokia pat piramidė, kaip ir mūsų bankas „Sekundė“ – procentai mokami iš naujų klientų indėlių, kurie pritraukiami, į reklamą investuojant belenkiek lėšų.

*** Čia, žinote, yra tiesiog fenomenalus atvejis, kai mąstymo lūžis atsispindi pasakojimo lūžyje taip smarkiai. Aš kažkaip neprisimenu dabar kito teksto, kuriame taip atsispindėtų tokio stiprumo disonansas. Ponas Arūnas, tikiuosi, neįsižeis, kad čia jį lengvai paanalizavau, bet paprasčiausiai negaliu susilaikyti, nes man jau stiprus mokslinis interesas sukilo. Tokį ryškų pavyzdį žiniasklaidoje užtikti – tai tikra sėkmė, o ne šiaip sau kas.

**** O čia jau prisiminti reikia, kas vyko apie 2008-2009: konservai sumažino valdiškų užsakomųjų straipsnių pirkimus visokiuose leidiniuose, tad prie Gedimino Kirkilo laimingai gyvenę, kai kurie leidiniai staiga puolė į tragiškus nuostolius ir ėmė masiškai atleidinėti darbuotojus, šaukdami apie blogąjį Kubilių.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

38 thoughts on “Pratęsiant apie Snoro bankrotą

  1. skirtumas

    Aš seniai žinojau, kad niekšai tame Snore.

    Pas mus, mūsų aukšte, yra ir snoro lizingas. Tikriausiai lenksis ir tie. Arba keis pavadinimą. Paaiškinkit man biškį, kas ten per lizingo verslas? Ten babkes mažas skolina ir susirenka su procentukais? Mažos rizikos versliukas ane?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Aš nekomentuosiu apie snoro lizingą. Šiaip jau aš ne apie pačias konkrečias įmones čia rašiau, o daugiau apie akcininkus ir žiniasklaidą bei iš to kylančius dalykus.

      Reply
  2. rapolas

    gerai, kad cia prapleti akirati zmonems. galiu isivaizduoti, jog minima solncevo grupuote isties buvo pajegi paserti banka rimtais pinigais.kiek teko dometis ta grupuote, tai jiems grynaisias laikyti milijonus buvo iprastas dalykas, tad su bankais, tikiu, jie vykde rimtas operacijas, nes jiems tikrai reikejo kazkaip issigryninti savo pinigus.
    plius teva antonova bande susaudyti pries keleta metu, nemanau, kad uz nieka.is tikro sitas bankas seniai turejo savo sleifa ir aciu dievui nesuviliojo geromis palukanomis, nors ir taip norejosi. bus idomu laukti atomazgos, ka nauja cia pavyks iskasti.

    Reply
  3. Laurynas M.

    Visai puikus suvedimas paprastais žodžiais. Bandau lyginti su kitu straipsniu – http://www.balsas.lt/News/print/567211.

    Tikriausiai, tiesa kažkur per vidury – t.y. visą šią istoriją galima vartyti tiek vienaip, tiek kitaip gilinantis ir plečiantis be galo. Man pačiam praverstų aiškus timeline – kas po ko ėjo, nesiremiant išvestomis tiesomis, o tik jau įvykusiais ir patvirtintais faktais. Na, bet tingiu 😉

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Ponuli, tokiais atvejais nebūna tiesos kažkur per vidurį. Jei kažkas pavogė du milijardus, o dabar šaukia, esą iš jo pavogė du milijardus, tai čia ne tiesa per vidurį, kuri reikštų, esą abi pusės viena iš kitos pavogė po milijardą.

      Paprasčiausiai viena pusė pavogė du milijardus ir šaukia, esą tuos milijardus pavogė iš jos. Tai labai banalu.

      Reply
  4. egriseus

    Šarkinas nelietė, nes Snoras turėjo AMB stogą. Nūnai ir Director of Marketing Department at SNORAS bank turės kitos darbovietės ieškotis.

    Ponas Arūnas -- čia tas kur Brazauskas apie smuklę?

    Reply
  5. rapolas

    ir aisku cia daugybe niuansu dar galima diskutuot, nes tema labai plati. Tik man labai idomus klausimas, kodel Antonovas pasitrauke i Anglija, o ne i Rusija. kazin ar ir Rusijoje jam ne batai?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Rusijoje bratokai jo ieškos už praganytą obščiaką. O vat angluose dar yra šioks toks šansas pavaizduot kokį nors berezovskį.

      Reply
    2. Index

      Būtent, kad ten jis irgi gerai prisidirbęs:

      1) Plovė bankrutavusios Mirax group pinigus (Dabar vadinas nazvanie.net :D);

      2) Padėjo Snoro stiliumi paslėpti pinigus Rusijoje bankrutavusio banko vadovui (Nepamenu kurio tiksliai, skandalo pradžioje skaičiau, o dabar google ir rusiškai tik apie Snorą randa…);

      3) Tame pačiame skandale papirko Rusijos centrinio banko darbuotojus, kad nematytų ko nereikia;

      Reply
      1. bst

        Uzverst norint juos ir Londone nebutu problema. Kasdien turi prisistatyt i ta pacia nuovada.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Skirtingas užvertinėjimo sudėtingumas. Kur koks nors Maskvoje važinėjantis Šabtajus Kalmanovičius, į kurį gatvėje žudikai pleškino iš automatų, o paskui nusiplovė, o kur Londone važinėjantis Vladimiras Antonovas, kur po visokių teroro aktų aplinkui vien telekameros, greito reagavimo policijos būriai ir t.t..

          Tas užvertimo paprastumas -- sunkiai sulyginamas.

          Reply
        2. index

          Matai, Rusijoje jam be to dar grėstų ir lygiai toks pat baudžiamasis persekiojimas, net jei nuo nusikaltėlių ir sugebėtų apsisaugot. O kalėjme geriau jau sėdėt ES, o ne Rusijoj. 🙂

          Reply
  6. rapolas

    geri pastebejimai. isties ir medija pirkta manau buvo ne be reikalo. manau turejo atlikt tam tikra prevencini darba norint sukurt tam tikra tiesa, kuria veliau galima manipuliuoti arba tiesiog rodyti anglijoje kaip pavyzdi, kad tarkime mus persekioja ar dar kokia linkme visa tai pakreipti.

    Reply
  7. anoniminis bailys

    Sprendziant is to, kad kremlius dar neijunge savo trydos pilstymo aparato ir Antonovo komisko bandymo Londone vaidinti disidenta, popieriai ten prasti. Bet man kazkaip vistiek sunku ji isivaizduoti Pravieniskese.

    Reply
  8. Giedrius

    O va dar labai įdomu, ko ta mūsų taip vadinama „žiniasklaida“ vis dar lieja ašaras už Snorą. Tiesa, dabar jau su tuo taikliai pastebėtu asmenybės susidvejinimu.

    Pirma versija, pakabinti už kiaušinių gerokai giliau, ne tik per tą trečdalį akcijų ir kokias nors reklamines sutartis.

    Antra, bando šantažuoti valdžią -- atiduokit man atgal tas akcijas po pigiąja arba išvis už ačiū. O tai vis tike valdžiai turėti negalima, o nieko kito neįleisiu.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, normali žiniasklaidos reakcija turėjo būti tokia, kad imti kapstyti Snoro istorijos detales, juoba jų galima iškapstyti nepaprastai daug ir labai sensacingų. Dalis žiniasklaidos tuo ir užsiėmė.

      Tačiau keistas kitos dalies spaudos nesiorientavimas, kuris pradžioje dar buvo suprantamas, vėliau jau ėmė kelti klausimų, nes palaikyti Snoro savininkus, kurie iš esmės apiplėšė dešimtis ar šimtus tūkstančių žmonių -- tai, švelniai tariant, savęs pačių žlugdymas, net nekalbant apie kokį nors sveiką protą.

      O tai jau reiškia, kad atitinkamiems leidiniams gali būti užkabinta labai rimtų finansinių pavadėlių, kurie jiems veržia gerkles.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Labai gali būti. Šiaip tą puslapį buvau aptikęs, atrodė, kaip viena iš daugelio internetinių piramidžių, internetinių parduotuvių, prekiaujančių apsaugomis nuo mobilios spinduliuotės ir pan., tad ganėtinai įtikinamai. Jei neskaitysim to, kad truputį pernelyg archaiškai, kaip 2011 metams.

      Reply
  9. Olele

    Ale o bet tačiau ar nepaskubėjo valdžia privatizuodama banką? Nes dabar ta pati valdžia -- tobiš mes patys, liekame skolingi broliams latviams ir pusbroliams estams. Geriau jau anieji abudu būtų likę skolingi…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia nėra privatizacija. Taip pat pastebėkime, kad Krajbanka yra Latvijos bankas. Ir Snore, ir Krajbanke vykdyti grobstymai yra pirmiausiai Antonovo atsakomybė. Tai reiškia, kad Snorą perėmusi Lietuvos valdžia niekaip negali būti atsakinga už grobstymus Latvijoje.

      Vėrtėtų pastebėti tuo pačiu, kad bankai nėra normalios verslo įmonės, tad jų akcininkų nešama atsakomybė yra garantuojama tos šalies, kurioje bankas veikia, o ne tos šalies, kurioje yra banko akcininkai.

      Reply
  10. Smile

    Įtariu patekau į protingą puslapį. Paaiškinkit man tamsybei, kur ir kaip sužinoti tiksliau visgi kam priklauso koks laikraštis, portalas, TV bei radijas. Žmogui nenuolat ir neatidžiai sekančiam informaciją kyla daug klausimų, nes angažuotumas akivaizdus. Įtariu, kad -žinant kilmę dažnai lengviau būtų suprasti kai kurių leidinių ypač principingą laikyseną.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Šiaip jau reikia kapstyti. Dalis info prieinama per visokius įmonių registrus ir kai kada nurodoma pačiuose tų žiniasklaidos įmonių puslapiuose (o kai žiniasklaida pati apie save pateikia tokią info, tai jau deda gerą pliusą jų patikimumui), kitą dalį info galima susirinkti, rimčiau pakapsčius Google, galų gale yra ir specifiniuose sluoksniuose sklandantys gandai.

      O rimto ir pakankamai išsamaus sąrašo aš pats nesu matęs. Matyt ne veltui ir VSD kadaise užsispyrė neviešinti tos garsios pažymos apie verslo įtaką žiniasklaidai.

      Bendrai imant, yra lengviau pasakyti, kokia žiniasklaida nerodo bent kiek aiškesnių interesų. Ir tokios žiniasklaidos yra ganėtinai nedaug. Tarp teigiamų paminėčiau „Verslo Žinių“ grupę, kurie ir šiaip yra bene profesionaliausia iš visų Lietuvos žiniasklaidos įmonių, taip pat -- ir Delfi bei 15min, apie kuriuos galėčiau pasakyti, kad bent kiek ryškesnio jų suinteresuotumo kol kas nesu pastebėjęs.

      Reply
      1. Mindauqas

        Kiekvienais metais ziniasklaidos priemones turi, o tiksliau -- privalo informuoti apie savo akcininkus Kulturos ministerija, o ji veliau (apie geguzes men.) „Valstybes ziniose” ir http://www.muza.lt turi paskelbti ta sarasiuka.
        Taciau kaip bankai negali valdyti ziniasklaidos priemoniu, taip ir su tais ziniasklaidos akcininkais. Jeigu Rabinovicius sugalvotu isigyti „Gimtaji Rokiski” ir tai darytu per UAB „Popo investicija”, tai kaip akcininkas viesai matytusi tik UAB, o Rabinovicius niekur nefiguruotu. Tik is Rabinoviciu aukstinanciu straipsniu „Gimtajame Rokiskyje” ir jo rastu perspausdinimo (aka Romanovo „Kauno dienoje”) galetume speti, kas yra tikrasis savininkas.
        (atsiprasau del nelietuvybiu, bet po OS atnaujinimo, neliko Nokijoje lietuvisku raidziu)

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, vat būtent tokia problema ir yra -- atsiranda tarpininkai, dėl kurių visas reikalas ir pasislepia, todėl telieka gandai ir spėlionės. Ir tai yra labai paplitęs dalykas.

          Yra dar ir rimtesnių fokusų, pvz., kokia nors UAB, kuri yra leidinio savininkė, priklauso kelioms kitoms įmonėms, kurios visos turi tik po mažumą akcijų, t.y., lyg ir neįtakojančios, bet jos vėlgi priklauso kokiam nors vienam savininkui.

          Aišku, yra ir dar kitų praktinių niuansų -- pvz., AB informacija yra prieinamesnė, nei UAB, kita vertus, kokie nors fondai gali būti išvis užsislėpę. O kur dar visokie ofšorai, esantys šūdų valstybėse.

          Kiek teko pastebėti, kai kuriais atvejais tarpininkų grandinės būna pakankamai ilgos, kad galus atsekti pasidaro sunkiai įmanoma.

          BTW, tamstos minėta muza.lt išvis neveikia, duoda tuščią puslapį 🙂

          Reply
            1. Rokiškis Post author

              Nesirūpina jie tais adresais. O tuos žiniasklaidos sąrašus prie progos pabandysiu patyrinėti, gal šį bei tą dar pastebėti pavyks. Dėkui 🙂

              Reply
  11. Romelis

    Toks furoras, kur baranovas loja ant Lietuvos, Lietuva loja ant baranovo, o fone verkia pensininkes, kurios per sav durnumą kaltina Kubilių kyla keli klausimai:

    1) kas bus su šarkinu, kuris vadovavo 15 metų bankui, gavo bėšanas išeitines ir nieko apie tai nežinojo ?
    2) kas bus su ernst&young ? 2 metus auditavo paskelbė kad viskas gerai ir po pusmečio bankrotas ? yra du atsakymai : vienas , žinojo kad šūdas ir klastojo popierius, antras -- nesugebėjo pamatyti kad šūdas. Įdomumo dėlei verta pastebėti, kad abu variantai yra neigiami kontoros įvaizdžiui. tačiau apie tai kažkodėl niekas nekalba.
    3) kaip susijusi su bankeliu „respublika“, kuri loja ant valdžios tiek pat kiek ir lietrytis.
    4)dėl ko visgi iš tikro išėjo valatka ?
    5) kiek dar panašių veikėjų susijusių su bankelio istorija dirba Lietuvos banke ir panašiose kontrolės įstaigose kaip kad atleistas „kredito įstaigų priežiūros depo vadovas kazimieras ramonas“

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia labai įdomūs tamstos klausimai 🙂 Ir manau, kad atsakymus į juos mes labiau galime spėlioti, nei atrasti.

      Reply
  12. Pamishelis

    visada zavejausi kaip is kirvio koto galima parasyti du didelius straipsnius ir paskui pridiskutuoti 200 komentaru…

    Reply
    1. bst

      Boletas: laukiu nesulaukiu,kol SUKURSI:
      1.protingiausia
      2.pilniausia (tiek turinio tiek auditorijos prasme) svetaine.
      Priesingu atveju: shut the fuck up.Kol kas esi sudmalys lojantis ant daranciu.

      Reply
  13. Greitos

    baigties šioje istorijoje nebus, tad dar bus galima ne vieną straipsnį apie tai parašyti, tik labai bus įdomu pamatyti, kiek tvirti bus LT teisingumo „kiaušiniai“

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *