Kas yra projekcinis kliedesys

Manęs daug kas yra kamantinėjęs, kas per dalykas yra projekciniai kliedesiai. Tai aš jums trumpai paaiškinsiu pačią esmę, nes šiandien pamačiau vieną pavyzdį, kur yra toksai projekcinio kliedėjimo koncentratas, kad geresnio ir ryškesnio rasti beveik neįmanoma. Taigi, duosiu jums trumpą atvejo analizę.

Pasipainiojo man šiandien akyse vieno veikėjo pranešimas su Youtube filmuku. Filmukas – kažkokios rusiškos naujienų laidos įrašas apie tai, kad riebų mėsišką maistą valgantys žmonės dažniau serga kažkokiomis ten ligomis ir lyginant su kažkokia ten vėžininkų grupe, nuolatiniai mėsos valgytojai suserga 10 procentų dažniau. Informacija, kas būdinga žiniasklaidai, gandų lygio („Chervordo mokslininkai iš Amerikos nustatė„), kita vertus – dešimtis metų puikiai žinoma ir niekam nepaslaptinga. Sąsajos tarp degėsių bei riebalų ir visokių ligų – čia gi tiesiog klasika.

Tačiau veikėjas, šarindamas tą filmuką, ima ir parašo tokį štai tekstą:

Žinoma, Lietuvoje tarybinių diplomų savininkai „mitybos specialistai“ tokiu „supuvusių vakarų“ mokslininkų tyrimų ir nesiruosia pripazinti.

Kokius čia suponavimus ir šiaip visokią besislepiančią semantiką galima pamatyti, panagrinėjus, kokią prasmę į tą pranešimą deda autorius? Ogi štai, pavyzdžiui tokių dalykų mums parodo visai banalus paviršinis semiotinis priėjimas:

  • Autorius išsyk skirsto galimus pranešimo gavėjus į dvi grupes – savus ir svetimus, nes išsyk suponuoja kažkokį nuomonių konfliktą
  • Išsyk pakišama prielaida, kad tikrai yra grupė žmonių, kurie kokių nors tyrimų nepripažįsta
  • Ta išgalvota grupė apkrikštijama tarybinių diplomų savininkais ir (išsyk kabutėse) „mitybos specialistais“
  • Tai grupei priskiriama frazė apie „supuvusius vakarus“ (ryškiausia projektavimo forma)
  • Galime išsyk suprasti, kad pats autorius save priskiria priešingai grupei – netarybinei, pažangiai ir t.t.
  • Iš to taip pat aiškus ir kitas diskursas: autorius sutapatina sovietiškumą su mėsos propagavimu, o vakarietiškumą su mėsos nevalgymu

Aišku, vardan konteksto gal ir verta prisiminti, ką sovietmečiu reiškė mėsa, kaip jos buvo neįmanoma gauti ir kaip sovietinė propaganda kišo visiems į smegenis visokį bulšitą apie tai, kad vietoje mėsos galima valgyti baklažanus, riešutus, žuvį ir kitokį mėšlą (plg. su klasikiniu „икра баклажановая, зернистая„). Galima vardan konteksto būtų prisiminti ir faktą, kad visokie ten steikai (kas ir iš to filmuko matosi) yra tiesiog nacionalinis mėsiškasis amerikonų džiaugsmas.

Bet tas realijas mums žinoti reikia tik tam, kad vienareikšmiškai suprastume, kokio lygio (maždaug 100 procentų) yra kliedesiai. Visgi esmė yra kita: kliedesiai ne tik šiaip skleidžiami – jie sudaro ištisą diskursą (galime numanyti, kad apie kažkokius vegetarizmus ar pan.), kuris jau sugeneruoja dar kitus kliedesius (apie esą sovietukus, kurie nepripažįsta mėsos kenksmingumo – čia jau galim spėti, kad pagal tą diskursą šitai esąs būdingasis sovietukų bruožas), o jau paskui tie iš vienų kliedesių sugeneruoti kiti (išvestiniai) kliedesiai yra suprojektuojami į visus oponentus, kurių egzistavimas tiems kliedesiams išties netgi nėra būtinas.

Oponentai čia neturi būti realūs žmonės. Pakanka surasti kokį nors žmogų, kuriam priskirtum savo prisikliedėtus briedus apie tai, ką tas kitas žmogus galvoja, o tada pradėti ginčytis su savo prisigalvotais briedais ir kaltinti tą žmogų kuo papuola. Tai visa projekcijų esmė – savo išsigalvojimus priskirti kitiems.

Kai tie išsigalvojimai kyla iš prisikliedėjimų, tai ir galime kalbėti apie projektyvinius kliedesius visame gražume. Tarp kitko, kiek pastebiu, projektyviniai kliedesiai yra būdingesni visokiems „humanitariško mąstymo“ tipažams (supraskite tai, kaip savivardį – „aš esu humanitariško mąstymo, aš turiu kitą požiūrį, negu jūsų tos logikos visokios„). Neretai tokie tipai tampa menininkais.

Išvystytais atvejais projektyvinis kliedėjimas tampa totaliniu – tada žmogus visą pasaulį mato kaip savo paties prisikurtų kliedesių atspindį, kurį priima už realybę, kuri neatsiejamai persipina su visiškomis fantazijomis. Kartais, kai žmogus išties pakankamai turtingas dvasiškai, toks matymas leidžia kurti naujus, gražius dalykus – romanus, knygas, paveikslus ar filmus. Kartais tokie projektyviniai kliedėtojai netgi sukuria kažką išties gero ir įdomaus.

Visgi naudingi atvejai – tai tik labai retos ir ypatingos išimtys. Dažniausiai būna atvirkščias variantas, pvz. maždaug toks naratyvas:

Aš esu už komunizmą ir žmonių gerovę, o jei jūs man prieštaraujate, tai esate nacis, fašistas, kapitalistinė siurbėlė, kankinanti žmones ir vagianti pinigus, jūs norėtumėte mane nukankinti, bet jums nepavyks, nes mes jau kuriame organizaciją, kuri su tokiais kaip jūs kovos.

Galim prisiminti ir analogišką variantą iš senesnės praeities:

Mes esam už vokiečių tautos gerovę ir darbininkų teises, o mums prieštarauja tik žydai, kurie nori sunaikinti arijus, genetiškai išnaikinti visą vokiečių tautą, pagrobti žmonių pinigus. Bet tai jiems nepavyks, nes mes jau turime galutinį sprendimą.

Atkreipkim dėmesį, kad pati giluminė struktūra, kuri slepiasi po panašių frazių semantika, yra labai panaši į aukščiau buvusią, kur apie tarybinių diplomų savininkus, prieštaraujančius supuvusiems vakarams: iš kliedesingo diskurso sugeneruojami kliedesiai apie kažkokius žmones ir paskui suprojektuojami į aplinką. Aplinka tokiais atvejais dažniausiai skirstoma tiesiog į savus ir svetimus. Bet tai dar nėra visiškai sunkus atvejis, nors akivaizdžiai dvelkia visiškai atvira kogitofobija.

Tikrai sunkiais atvejais išsigalvotas ir į aplinką suprojektuotas pasaulis tampa pakankamai totaliniu ir detaliu, kad realūs įvykiai imtų interferuoti su prikurtais kliedesiais, taip keldami diskurso nešėjui nuolatinį griūnančio pasaulio įspūdį. Žmogus tada tampa nelaimingu, pasaulis tampa priešišku, aplink atsiranda sąmokslai, persekiotojai, įkyrūs balsai, psichotronai, žali žmogeliukai ir taip toliau. Taip projektyvinis kliedėjimas grakščiai perauga į schizofreniją.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook
Facebook
0Share on Google+
Google+
0Share on LinkedIn
Linkedin
Tweet about this on Twitter
Twitter

27 thoughts on “Kas yra projekcinis kliedesys

  1. Algirdas

    man regis tokio briedo kurejai ir patys serga ir kitus i tai linkusius apsargdina, ar verta i sita mesla veltis? nezinau, zmogiskai ziureint klystanti reik pamokyt(ka tamsta ir kriskcioniskai darai) taciau vieno tingus kvailumas kito -- darbo jega…
    hmmm

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Esmė yra ne pačių tokių projekcinių kliedesių platintojuose -- jų, greičiausiai, nelabai pamokysi. Esmė yra tuose, kas su tais projektyviniais kliedesiais susiduria. Jei šieji žinos, kaip identifikuoti, ir ką tai reiškia, jie bent šiokias tokias priemones turės.

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai matyt kiek siauresnis (projekcija redukuota), tačiau labai panašus atvejis.

      Kita vertus, kiek atsimenu, tai vienas iš sovietinės psichiatrijos navarotų -- patikimas vangiosios schizofrenijos simptomas, kad ligonis neigia savo ligą. Kitų simptomų vangiosios schizofrenijos atveju gali ir nebūti.

      Reply
  2. Julius

    Aha, man irgi kirbėjo, ką šita Rokiškio populiari frazė reiškia. Panašus, ne mažiau paplitęs reiškinys būtų ir „kuo pats smirda, tuo kitą tepa“. Projekcija, tik kad į kitą projektuojamos savybės, kurias pats turi.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Projekcijoms itin dažnai būdinga būtent tai, kad į aplinką projektuojamos savo paties savybės -- eksteriorizacija. Tiesiog ta projekcija gali būti ir tiesioginė (kai savo savybės priskiriamos), ir invertuota (kai apverčiamos).

      Taip ar anaip, bet kokiu atveju projekcija yra jos skleidėjo kūrinys. Tam tikrais atžvilgiais išvis visi kažkiek projektuoja, bet klausimas, ar savo pasaulio įsivaizdavimą bandai keisti pagal pasaulio faktus, ar atvirkščiai -- pasaulį bandai privesti prie savo įsivaizdavimų.

      Reply
  3. Brauninkas

    Įdomiai čia. Problema tame, kad visko žinoti neįmanoma, todėl visuomet yra rizika pasimauti ant gudriai suraitytų manipuliacijų ir gal net pačiam nors trumpam tapti tokios informacijos skleidėju. Čia turbūt yra neišvengiama.
    Reikia nemažai žinių ir patirties, kad galėtum dekonstruot ir atskirti gudresnius kliedesius, ypač jeigu jie buna iš tokios srities, apie kurią nedaug tenusimanai.
    Kritiškai mastyti turetu buti mokoma dar mokykloje.

    Reply
      1. Brauninkas

        O man mokykloje labiausiai užkliūdavo, kad labiau buvo vertinamas vadovėlinių faktų kalimas, o ne mokėjimas pačiam ieškotis informacijos ir mokėjimas logiškai pagrįsti savo nuomonę.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, į tai orientuotas visas mokymas pas mus. O paskui tie iškalti faktai dingsta iš galvų, nes kai nemokoma suprasti priežasčių-pasekmių ryšius ir analizuoti, tai tie faktai moksleivių galvose elementariai nesifiksuoja, nes nesudaro jokios bent kiek stabilesnės prasminės sistemos.

          Reply
        2. Marius

          Mane irgi tai nervindavo. Pasakydavo, kad 2x2=4 ir taškas. Ir negali būti jokių kodėl. Bet kai neatsakai į klausimą kodėl, tai tas faktas ir išgaruoja…
          Ir labiausiai dėl šito man gaila istorijos pamokų. Ten buvo vien tik kalimas ir jokio analizavimo. O dabar man norisi tų žinių, bet galvoje tik juoda skylė. Na, bet gal ją užlopysiu laikui bėgant.

          Rokiškiui didelis dėkui už puikius straipsnius, kurie praplečia mano žodyną diskusijose su kliedinčiais 🙂

          Reply
      2. skirmantas tumelis

        Projektyvinio kliedesio pavyzdys dar vienas:
        Ką reiškia „uzkliudavo“? Čia jums užkliūdavo? Jūs savo poreikius tenkinate pasinaudodami nemąstančiais?

        Žymūs Rusijos mokslininkai įrodė, jog žmonės pasirinkę trijų priebalsių abreviaciją savo pseudonimui yra labiau linkę į seksualinius iškrypimus kaip kaprofagija ir pedofilija.

        Mes jūsų klaną išardysim! Tie-SOS! bst, jūs skaldote visuomenę!

        Reply
  4. bst

    Cia ne „mokinimas mastyti“ (vargiai sitai imanoma). Tai ka mini yra logikos, retorikos ir informacijos paieskos pagrindai.

    Reply
    1. Brauninkas

      Kabinėjimasis prie šnekamosios kalbos savokų -- vienas populiariausių internetinių komentarų trolinimo būdų. Pagal populiarumą turbūt seka iš kart po projekcinių kliedesių 🙂
      Mintys pamastymui:
      Kas yra mastymas bendraja prasme? Kaip mes empiriškai atskiriame mastantį žmogų nuo „protingas“ frazes skleidžiančio bot’o ar šiaip kokio demagogo? Ar tikrai neįmanoma išmokti/išmokyti atpažinti mastymą? 🙂

      Reply
      1. bst

        Issireiskinejimas nekokiom savokom irgi nelengvina -_-
        P.S. Yra ismokstama o ne ismokinama.
        Bet oki, nesikabinesiu.

        Reply
    2. Rokiškis Post author

      Ponas Bst, vat jei jau taip tamsta drąsiai teigiate, tai atsakykite man į klausimą, tamstą mokė kas nors mąstyti, ar nemokė? Kitaip tariant, ar išmokote, ar neišmokote?

      Reply
      1. bst

        Keistas suolis nuo reiskinio prie asmens. Koks bebutu atsakymas, kaip jis susijes abstrakcia diskusija „imanoma ismokinti mastyti“? T.y kam adhominem?
        Beje, totaliai nematau skirtumo tarp „ismokinti mastyti“ ir „ismokinti tureti klausa“. Jei jau viena ar ar kita turi, tada galima kazka lavinti. Bet jei ne -- amen.

        Reply
  5. rimas

    Manau dėl pilnumo dar iš čia reikų paskaityt. Šitą reiktų gal net prieš Rokiškio straipsnį paskaityt
    http://en.wikipedia.org/wiki/Psychological_projection

    Vien žinojimas, kas yra projekcija labai padeda išvengt niekur nevedančių ginčų, o kartais net labai lengvai juos laimėt, kai paaškinus kas yra projekcija, su sąlyga, kad oponentas turi „mąstymo pagrindus“, jis staiga susimąsto ir supranta kokį BS jis čia bando įrodyt.

    Reply
    1. rimas

      papildant -- tas pats galioja ir sau pačiam. Kartais kažką įrodinėdamas supranti, kad tu tiesiog projektuoji.

      Reply
  6. vasius

    WTF, po šito Rusijos naujienų reportažo nerealiai užsimaniau šonkauliukų…

    Man labiausiai patiko pastebėjimas apie humanitarinio pobūdžio veikėjus ir jų polinkį į tokias projekcijas. Turiu sutikti, labai man tokie argumentai kliūna už akių.

    Reply
  7. c2h5oh

    O visgi šiame nagrinėjamame pavyzdyje (mėsa = tarybinis) yra tiesos grūdas.

    Juk Sovietų Sąjungoje mėsa (kartu su dešra) buvo tiesiog fetišas, pagrindinis gerovės, lyginimosi su Vakarais matas ir diskusijų objektas. Pagrindinis gyventojų (rus. „naselenije“) kaltinimas valdžiai buvo, kad nėra mėsos. O valdžia girdavosi, kiek daug TSRS pagaminama mėsos.

    Dabar mėsa jau taip nebesureikšminama.

    Reply
  8. Pingback: Kadaise, Skandinavijoje…(2) | Pseudohistorian's Blog

  9. Rimbas

    Kątik violetinių durnių šaršalynėn įmečiau šio įrašo nuorodą, turėtumėt sulaukt atatrankos 🙂

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *